2019-01-24 Nr. AB-2604-3-61-3-04013-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-61-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos) dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2018 m. spalio 23 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono inspekcijos (toliau – ir atsakovas) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dalvytra“ patikrinimą netinkamai atliktu ir panaikinti 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo aktą Nr. VR-8.10-69; 2) skirti naują UAB „Dalvytra“ patikrinimą dalyvaujant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovams ir pareiškėjui ar jo atstovams, patikrinimo metu išreikalauti iš UAB „Dalvytra“ papildomus duomenis, įrodančius ir / ar pagrindžiančius patikrinimo metu konstatuojamas aplinkybes.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono inspekcijos 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akto Nr. VR-8.10-69 galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti K. L. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) atliktu UAB „Dalvytra“ 2018 m. spalio 23 d. patikrinimo aktu Nr.VR-8.10-69 (toliau – ir Patikrinimo aktas), skunde dėstė nesutikimo su šiuo Aktu argumentus bei reiškė išvestinį reikalavimą skirti naują UAB „Dalvytra“ patikrinimą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) IV skyriaus pirmajame skirsnyje reglamentuojamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės, atliekant asmenų veiklos patikrinimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar teritorijoje laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, tikrindamas juridinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsniu, nustačius, kad yra grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ar gali būti padaryta žala aplinkai, gali būti surašomi privalomieji nurodymai, dėl kurių gali kilti administracinis ginčas.

Teismas nustatė, kad Patikrinimo akte įrašytos atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo metu fiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės. Patikrinimo aktas nėra savaime teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis dokumentas, jame fiksuojami atlikto patikrinimo vietoje metu gauti rezultatai ir nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių lemti pareiškėjo teises ir pareigas.

Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktuose yra fiksuojamas įrodymų rinkimas, o ne priimamas administracinis sprendimas, dėl kurio gali kilti administracinis ginčas. Patikrinimo akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis, bet ne savarankišką juridinę galią turinti aktas (veiksmas), todėl patikrinimo aktai, kuriuose fiksuojami patikrinimo metu nustatyta duomenys, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Patikrinimas buvo atliktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento prašymu ir jame teikiama informacija buvo šios institucijos naudojama teikiant išvadą civilinėje byloje Nr.e2-10709-860/2018, kurioje, be kitų asmenų, ieškovu yra ir pareiškėjas, todėl pareiškėjo teisės gali būti ginamos šio jo inicijuoto teisminio ginčo metu.

Teismas konstatavo, jog ginčas dėl Patikrinimo akto panaikinimo nėra nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi minėtas patikrinimo aktas nėra savarankiškas administracinis aktas, lemiantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p., 23 str. 1 d.), todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjas K. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl skundą atsisakyta priimti nepagrįstai. Vien ta aplinkybė, kad patikrinimas buvo inicijuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), o atliktas atsakovo pagal NVSC kreipimąsi, nesudaro pagrindo teigti, kad Patikrinimo aktas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, ir, vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 4 punktu, turi neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus. Atsakovo buvo prašoma patikrinti, ar UAB „Dalvytra“ veikla (medienos impregnavimas, atliekų deginimas ir kt.) nėra pažeidžiami teisės aktuose nustatyti reikalavimai, t. y. nedaromas neleistinas poveikis aplinkai, tačiau tai padarė formaliai.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tik priėmus galutinį sprendimą dėl Patikrinimo aktu užfiksuotų įrodymų, dėl galutinio sprendimo gali kilti administracinis ginčas. Administracinio sprendimo priėmimu / nepriėmimu yra suinteresuotos dvi šalys – versininkas ir nuo galbūt kenksmingo aplinkai gamybos pobūdžio galintis nukentėti asmuo / asmenys, kurių teisės pažeidžiamos ir tuo atveju, kai pareigūnas, nepriėmęs atitinkamo sprendimo ir nesustabdęs aplinkai kenksmingos veiklos ar ją apribojęs, nepriima jokio sprendimo, o patikrinimo akte tik įrašo, kad veikla nekenksminga, pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju atsakovas, gavęs NVSC pavedimą, jo tinkamai neatliko, todėl jis skunde ir akcentuoja šias aplinkybes, taigi skundas platesne prasme laikytinas ir skundu dėl atsakovo neveikimo.

Pareiškėjas remiasi Įstatymo 7 straipsniu, suteikiančiu plačias teises tiek suinteresuotais visuomenei, tiek fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą, taip pat paduoti skundus ir reikalauti imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų sumažinta žala aplinkai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad Patikrinimo aktas jokios reikšmės pareiškėjui neturi, prieštarauja Įstatymo 7 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjo žemės sklypas yra greta UAB „Dalvytra“ nuomojamo žemės sklypo, todėl, jei UAB „Dalvytra“ pramonine veikla yra daroma žala aplinkai, būtent pareiškėjas žalą patiria pirmiausiai. Išvada, kad skundžiamas aktas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, galėjo būti padaryta tik skundą išnagrinėjus iš esmės, o ne jo priėmimo stadijoje. Šiuo atveju, Patikrinimo aktas sukelia tokias teisines pasekmes, kad gretimai veikiantis verslo subjektas jokių aplinkos apsaugos reikalavimų nepažeidžia ir gali toliau vykdyti veiklą, o skundo patenkinimo atveju atsakovas turėtų iš naujo patikrinti įmonės veiklą ir nustatyti, ar tikrai nepažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai.

Pareiškėjas nesutinka ir su išvada, kad jis savo teises gali apginti civilinėje byloje, nes Patikrinimo aktas nėra civilinės bylos ginčo objektas. Jei teismas manė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, tą turėjo nurodyti nutartyje, bet to nepadarė, nenurodė kito pareiškėjo teisių gynybos būdo, kaip turėjo pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo K. L. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Teismas privalo imtis nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl savarankiškas teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo IV skyriaus pirmajame skirsnyje sureguliuotas asmenų veiklos patikrinimas, kurio metu siekiama nustatyti, ar laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, tikrindamas juridinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą – patikrinimo aktą. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsniu, nustačius, kad yra grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ar gali būti padaryta žala aplinkai, gali būti surašomi privalomieji nurodymai, dėl kurių gali kilti administracinis ginčas.

Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Patikrinimo akte tik įrašytos atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, Patikrinimo aktas nėra administracinis sprendimas, sukeliantis savarankiškas teisines pasekmes, nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių lemti asmenų teisių ir pareigų pasikeitimą. Tokio akto koregavimas teismo sprendimu neleistų apginti suinteresuoto asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų.

Kitus reikalavimus teismas pagrįstai laikė išvestiniais, kadangi patikrinimą atsakovas atliko ne pareiškėjo, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento prašymu.

Dėl išdėstyto pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, o nutartis, kuria skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė