f2943ada-c7c5-4df0-9060-e9701339a0d4 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-674-357/2022 Teismo proceso Nr. 2-70-3-04774-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.9.12; 3.3.2.5 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 23 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos K. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos K.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® „Turto bankas“, Å iaulių miesto Savivaldybės administracijai, VÄ® „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja K. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto banko, Å iaulių miesto savivaldybės administracijai ir VÄ® Registrų centrui, kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad V.

M., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2022 m. spalio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos K. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto banko, Å iaulių miesto savivaldybės administracijai ir VÄ® Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo paliko nenagrinėtu.

3. Teismas nurodė, kad nei pareiÅ¡kėjos senelis V. M., nei jos tėvas K. M. teisme nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimo nustatyti faktÄ , kad jie įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į daiktÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas neatskiriamai susijęs su palikėjo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeniu ir pagal tokį byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ teisių perėmimas neleidžiamas. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad mirus asmeniui, teisme nepareiÅ¡kusiam reikalavimo nustatyti faktÄ , jog jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į daiktÄ , jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja K. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Remiantis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, turtinė teisė įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ yra paveldima. Apeliantės senelis V. M. bute gyveno nuo 1975 metų iki pat savo mirties, o jam mirus, bute gyveno iki pat savo mirties apeliantės tėvas.

Ta aplinkybė, kad apeliantės senelis V. M. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo teisme, jog jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ , negali užkirsti apeliantei, kaip teisėtai paveldėtojai, kreiptis į teismÄ ir įrodyti, kad jos senelis butÄ Ä¯gijo įgyjamosios senaties bÅ«du, jį paveldėjo apeliantės tėvas, o jam mirus - apeliantė. 4.2. Daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Å ios taisyklės iÅ¡imčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, teisės įstatymuose nenustatyta.

Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , nėra, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, siejama su vienu konkrečiu asmeniu. 4.3. IÅ¡ suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ negalima konstatuoti, kad yra kilęs ginčas, kadangi Å iaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog neturi jokių duomenų apie bÅ«sto privatizavimÄ . Valstybės įmonė „Turto Bankas“ atsiliepime nurodė, kad apeliantė turėtų pateikti papildomus dokumentus, sprendžiant apie pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ , o tai pat, vertintina, neįsigilino į apeliantės pateiktų su pareiÅ¡kimu priedų turinį, kadangi nurodė, kad pagal „turto objekto duomenys dar yra tikslinami“.

Apeliantės pateiktame į bylÄ 2022-08-04 NTR iÅ¡raÅ¡e apie butÄ nėra nurodyta „duomenys tikslinami“. Toks įraÅ¡as atsirado po to, kai apeliantė, vykdydama 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10263-797/2022 nurodymÄ kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrÄ dėl nuosavybės teisės įregistravimo, kreipėsi, sumokėjo VÄ® Registrų centrui mokestį pagal iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ . Taigi, apeliantės lėšomis ir iniciatyva 2022-09-07 NTR iÅ¡raÅ¡e apie butÄ atsirado įraÅ¡as „tvarkomas (nuo 2022-09-02)“ (visi įrodymai pateikti su pareiÅ¡kimu).

Tačiau apeliantės iniciatyva ir lėšomis padarytas įrašas neturi nieko bendro su valstybės nuosavybe ir neindikuoja kilusio ginčo. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjos K. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto banko, Å iaulių miesto savivaldybės administracijai ir VÄ® Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, paliko nenagrinėtu. Dėl naujų įrodymų 7. PareiÅ¡kėja praÅ¡o prijungti prie bylos 2022-10-20 AB „Šiaulių energija“ raÅ¡tÄ Nr. (8.181.)REA-SD- 2360 „Dėl mokėtojo kodo pakeitimo ir sutarties sudarymo“.

8. CPK 314 straipsnis numato dvi iÅ¡imtis iÅ¡ bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , be to, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Teismas priima pareiÅ¡kėjos pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ . Dėl skundo argumentų 9. Byloje iÅ¡ Å iaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro V. Ž. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liudijimų nustatyta, kad K.

M., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo priėmęs savo tėvo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , o pareiÅ¡kėja K. M. yra priėmusi savo tėvo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), palikimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji yra priėmusi mirusio tėvo K. M. palikimÄ ir jos teisė kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo yra jai perėjusi paveldėjimo bÅ«du.

10. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

11. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

12. IÅ¡ kito asmens (kitų asmenų) gali bÅ«ti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

13. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kuriose praÅ¡oma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktÄ , pareiÅ¡kėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi bÅ«ti daiktų, į kuriuos praÅ¡o pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o daiktai gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.

14. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.

15. Vadinasi, sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus.

16. Kasacinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, nurodė, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktÄ Ä¯gyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis Å¡iuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktÄ .

Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiÅ¡kinimas iÅ¡plaukia iÅ¡ CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ Å¾iningo įgijėjo sampratos, pagal kuriÄ sÄ Å¾iningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktÄ turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , – tai reiÅ¡kia, kad tokiam asmeniui turi bÅ«ti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymÄ , kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktÄ nei kitiems asmenims.

17. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali bÅ«ti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y.

įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali bÅ«ti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

18. Nagrinėjamai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡minga teismų praktika, susijusi su teisėtų lÅ«kesčių į turtÄ Ä¯gijimu, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020 24–27 punktuose ir cituojama Å¡ios nutarties 59–62 punktuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teisėtų lÅ«kesčių apsauga pripažįstama sudėtine nuosavybės teisių, kurias garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatos, dalimi.

Pagal EŽTT praktikÄ nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtÄ , įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiÅ¡kėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstÄ ir teisėtÄ lÅ«kestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 12 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje LichtenÅ¡teino princas H. A. II prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 42527/98, par. 83; 2002 m. liepos 10 d. Didžiosios kolegijos sprendimo dėl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , peticijos Nr. 39794/98, par. 73).

Taigi, kiekvienu atveju reikia iÅ¡nagrinėti klausimÄ , ar, remiantis bylos aplinkybėmis, jas vertinant kaip visumÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) (angl. substantive) interesÄ , saugomÄ pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 22 d. sprendimo byloje Broniowski prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 31443/96, par. 129; 2013 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Fabris prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 16574/08, par. 49, 51).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nei pareiÅ¡kėjos senelis V. M., nei jos tėvas K. M. teisme nebuvo pareiÅ¡kę reikalavimo nustatyti faktÄ , kad jie įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į daiktÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas neatskiriamai susijęs su palikėjo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeniu ir pagal tokį byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ teisių perėmimas neleidžiamas, be to, mirus asmeniui, teisme nepareiÅ¡kusiam reikalavimo nustatyti faktÄ , jog jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į daiktÄ , jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra negalimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018) dėstomÄ praktikÄ (bÅ«tent jos pagrindu teismas darė Å¡ios nutarties 19 punkte nurodytas iÅ¡vadas). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė; Å¡ios taisyklės iÅ¡imčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, teisės įstatymuose nenustatyta; daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iÅ¡ jų mirties kiti priėmė jo palikimÄ , laikas, kurį Å¡ie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis); kai asmuo, teisme pareiÅ¡kęs reikalavimÄ nustatyti faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į daiktÄ , mirÅ¡ta, toks teisme pareikÅ¡tas palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektÄ , nes valdymo teisė yra paveldima, o paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

21. IÅ¡ aptarto įstatyminio reglamentavimo ir aktualios kasacinio teismo praktikos matyti, kad pareiÅ¡kėja K. M. turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nurodytos daiktinės teisės įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu. Vertinant, kad pareiÅ¡kėja turėtų formuluoti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių perimamumo ir pripažinimo pačiai pareiÅ¡kėjai, pirmosios instancijos teismas gali taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio palikimÄ nenagrinėtu institutÄ , todėl nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rasa BartaÅ¡ienė