2022-02-02 Nr. AB-2639-3-62-3-02671-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-11-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02671-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus teisių perėmėjas) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) (teisių perėmėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-612 „Dėl O. K. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2020 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7455 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-612“ (toliau – ir VSDFV sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ginčijamais sprendimais nepagrįstai buvo nuspręsta iš jos išieškoti 1 336,08 Eur socialinio draudimo našlių pensijos permoką už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovas nesivadovavo proporcingumo, teisingumo, gero administravimo, sąžiningumo principais ir teisės aiškinimais panašaus pobūdžio bylose. Taip pat nebuvo atsižvelgta į esminį našlių pensijos skyrimo principą – remti asmenis, kuriems yra reikalinga pagalba.

2.2. Būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos VSDFV administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

2.3. Prašymą dėl našlių pensijos skyrimo ji užpildė nuoširdžiai ir sąžiningai, teisingai nurodė visas, jos nuomone, reikšmingas aplinkybes. Atsakovas jos neinformavo, jog sudarius naują santuoką, našlių pensija pareiškėjai nebūtų mokama, kad atsakovas nekaupia duomenų apie asmenų sudaromas santuokas ir, kad pati pareiškėja turėtų pranešti apie naujai sudarytą santuoką. Pareiškėja nėra teisiškai išprususi, prašymo pateikimo metu buvo senyvo amžiaus ir neturėjo patirties pildant tokio pobūdžio dokumentus. Toks duomenų nepateikimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjos kaltė ar nesąžiningumas. Pareiškėjos teisių ribojimas už praėjusį laikotarpį yra neproporcingas ir nesąžiningas, nes pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – jai reikalinga valstybės parama (pareiškėja yra pensinio amžiaus).

2.4. Atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad teisę gauti našlio pensiją už kitą sutuoktinį (P. L.) ji įgijo po jo mirties ((duomenys neskelbtini)). Net ir nustačius, kad pareiškėjos 2007 m. gegužės 3 d. prašyme buvo pateikti neteisingi duomenys, nesąžininga būtų nevertinti to, kad ši pensija pareiškėjai faktiškai priklausė nuo 2008 m. balandžio 23 d., kas, iš esmės, yra tik formalus dalykas, kuris neturėtų keisti našlio pensijos skyrimo ir mokėjimo principo. Tai netgi patvirtina faktas, kad vos tik gavusi sprendimą nutraukti našlio pensijos mokėjimą, pareiškėja nedelsiant parašė prašymą paskirti jai našlio pensiją dėl sutuoktinio P. L. mirties ir šis prašymas buvo patenkintas. Nagrinėdamas pareiškėjos skundą, atsakovas visiškai nevertino aplinkybės, jog prašymas kito asmens vardu yra tik formalumas, kuris neturėtų daryti kliūčių gauti pareiškėjai priklausančias išmokas. Jeigu atsakovas būtų vadovavęsis gero viešojo administravimo principais ir išmoka būtų nutraukta ar nepaskirta dar 2007 metais, ar nurodyta, kad pareiškėjos prašymas netinkamas, pareiškėja būtų perrašiusi prašymą, nes pagal galiojančius teisės aktus ši išmoka jai priklausė po sutuoktinio mirties. Atsakovas turėtų užskaityti už P. L. išmokėtas išmokas, kurios pareiškėjai priklausė nuo 2008 m. balandžio 23 d.

3. Atsakovas VSDFV Alytaus skyriaus (teisių perėmėjas – VSDFV Kauno skyrius) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

4. Našlių pensijos nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir tuo metu galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Pagal nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Pensijų įstatymo 35 straipsnio nuostatas, teisę gauti našlių pensiją įgijo sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu, jeigu asmuo mirties dieną atitiko Pensijų įstatymo 34 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pagal Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį, našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis nustato, kad pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. Pareiškėja 2007 m. gegužės 3 d. prašyme nurodė, kad po J. K. mirties nauja santuoka sudaryta nebuvo. VSDFV Druskininkų skyrius (dabar Alytaus skyrius) neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų bei informacijos teisingumu, todėl 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (6.7) P37-2158 paskyrė jai našlių pensiją. Tačiau 2020 m. balandžio 29 d. iš Lietuvos gyventojų registro buvo gauti duomenys apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sudarytą antrą santuoką su P. L., apie kurią teikdama 2007 m. gegužės 3 d. prašymą, pareiškėja nutylėjo. Pildydama prašymą, ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pažymėjo „Ne“, t. y. pateikė neteisingą informaciją, o būdama sąžininga ir rūpestinga turėjo pateikti teisingą informaciją apie visas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti. Atsižvelgiant į tai, nuo 2020 m. gegužės 1 d. pareiškėjai buvo nutrauktas neteisėtai paskirtos socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl išmokų permokų išieškojimo iš išmokų gavėjų konstatavo, jog būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, kad šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Pareiškėja 2007 metais, prašymo skirti našlių pensiją metu, buvo 61 metų dirbanti senatvės pensininkė, jos profesija – medicinos sesuo, ir net šiuo metu pareiškėja dokumentus teikia per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, pasirašydama elektroniniu parašu. Be to, prašymą našlių pensijai skirti ji pildė pati, t. y. pati nurodė, kad nėra sudariusi naujos santuokos, todėl teigti, kad 2007 metais ji buvo senyvo amžiaus ir teisiškai neišsilavinusi, nėra pagrindo.

6. Pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalį (akto redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau nei už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Pagal pareiškėjos 2020 m. gegužės 26 d. prašymą skirti našlių pensiją už mirusį sutuoktinį P. L. Alytaus skyrius 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-14009 paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 2019 m. lapkričio 26 d., t. y. už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Prašymo skirti našlių pensiją už P. L. anksčiau nei 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja nebuvo pateikusi. Be to, pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta teise pateikti dokumentus, įrodančius jos sunkią ekonominę (socialinę) padėtį, todėl nebuvo svarstyta galimybė atsisakyti našlių pensijos permokos išieškojimo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino VSDFV Alytaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-612 „Dėl O. K. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ ir VSDFV 2020 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7455 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr.VPE_SP5-612“.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl VSDFV Alytaus skyriaus Sprendimo

ir VSDFV sprendimo, kuriais nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos 1 336,08 Eur socialinio draudimo našlių pensijos permoką už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2007 m. gegužės 3 d. VSDFV Druskininkų skyriui (dabar VSDFV Alytaus skyrius) pateikė prašymą skirti jai valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją dėl mirusio sutuoktinio J. K. Prašyme nurodė, kad nauja santuoka nebuvo sudaryta. VSDFV Druskininkų skyrius 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (6.7) P37-2158 „Dėl valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo O. K.“ pareiškėjai nuo 2007 m. sausio 1 d. skyrė valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Atsakovas 2020 m. balandžio 30 d. gavo duomenis apie pareiškėjos ir P. L. (duomenys neskelbtini)sudarytą santuoką ir 2020 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP2-3391 nuo 2020 m. gegužės 1 d. nutraukti socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimą pareiškėjai, nes pensijai skirti buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis dokumentas.

VSDFV Alytaus skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-291 nustatyta, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. susidarė 3 342 Eur našlių pensijos permoka, nes pareiškėja nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti. Pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-291 dėl permokos nustatymo arba pritaikyti 5 metų senatį nustatytos permokos išieškojimui. VSDFV 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4798 teritorinio skyriaus sprendimą dėl našlių pensijos permokos nustatymo paliko nepakeistą, o skundo dalį dėl senaties termino taikymo persiuntė nagrinėti Alytaus skyriui.

VSDFV Alytaus skyrius Sprendimu pritaikė 5 metų senaties terminą ir nusprendė nuo 2020 m. spalio 1 d. iš pareiškėjos išieškoti socialinio draudimo senatvės ir socialinio draudimo našlių pensijų po 20 proc. kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 1 336,08 Eur našlių pensijos permoka, susidariusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Pažymėjo, kad pareiškėja 2007 m. gegužės 3 d. prašyme skirti socialinio draudimo našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį J. K. nepranešė, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta kita santuoka su P. L., kas turėjo įtakos nustatant teisę į socialinio draudimo našlių pensiją. 2020 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja VSDFV pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą dėl socialinio draudimo našlių pensijos permokos (1 336,08 Eur) išieškojimo.

VSDFV sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir pasiūlė pareiškėjai pateikti dokumentus, įrodančius jos sunkią ekonominę padėtį, kad būtų galima spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo atsisakymo. Pareiškėja 2020 m. gegužės 26 d. VSDFV Alytaus skyriui pateikė prašymą dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, mirus antrajam sutuoktiniui P. L. VSDFV Alytaus skyriaus 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-14009 „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo O. K.“ nuo 2019 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai buvo paskirta našlių pensija.

10. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo skirta socialinio draudimo našlių pensija ir nustatyta jos permoka. Pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendimu išieškoti iš jos 1 336,08 Eur našlių pensijos permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Pareiškėjos teigimu, ginčijami sprendimai priimti formaliai, nes atsakovas neinformavo jos apie pareigą pateikti duomenis apie naują santuoką, neatsižvelgė į teisingumo, proporcingumo principus, neįvertino to, kad teisę į našlių pensiją ji faktiškai įgijo po antro sutuoktinio P. L. mirties, nepagrįstai neužskaitė šios permokos ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis sunki (pareiškėja pensininkė).

11. Teismas pažymėjo, jog VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyti reikalavimai, tarp jų ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.

12. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Teismas įvertino Pensijų įstatymo (akto redakcija nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2007 m. liepos 1 d.) 35 straipsnio, 35 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, 40 straipsnio nuostatas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama minėtas teisės normas, konstatavo, kad būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan.

Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo.

Minėtoje nutartyje LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga.

Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai palankus administracinis sprendimas dėl našlių pensijos skyrimo buvo priimtas dėl pareiškėjos kaltės, t. y. dėl to, jog pareiškėja nepateikė visų dokumentų, nurodė iš dalies klaidingus faktus, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą susigrąžinti iš pareiškėjos išmokėtą našlių pensiją. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad atsakovo sprendimas nutraukti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos mokėjimą ir išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką buvo priimtas įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus, kurių pagrįstumas buvo patikrintas tik po ilgo laikotarpio, pradėjus duomenis kaupti Lietuvos gyventojų registre. Atsakovas, 2020 metais gavęs duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Registras), sprendė, kad pareiškėjai palankus sprendimas dėl našlių pensijos skyrimo prieš 13 metų buvo priimtas nepagrįstai. Taigi, šiuo atveju atsakovo sprendimą nutraukti pareiškėjai pensijos mokėjimą lėmė priežastys susijusios su institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ir naujausioje savo praktikoje tokio pobūdžio bylose (2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-261-602/2018).

14. Teismas pažymėjo, kad našlių pensija pareiškėjai buvo paskirta ir mokama nuo 2007 m., o veiksmų susigrąžinti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos permoką buvo imtasi tik po labai ilgo laiko tarpo, t. y. 2020 m. Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad nuo (duomenys neskelbtini), t. y. po antro sutuoktinio P. L. mirties, pareiškėja faktiškai įgijo teisę į našlės pensiją, tik prašyme dėl našlės pensijos skyrimo buvo nurodyti kito asmens duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sprendimas iš pareiškėjos išskaičiuoti našlių pensijos permoką, susidariusią nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., neįvertinant visų kitų objektyvių aplinkybių (pačios institucijos veiklos ypatumų nepagrįstai paskiriant našlio pensiją, ilgą laiką nevertinant turimų duomenų, taip pat nuo 2008 m. balandžio 23 d. atsiradusio faktinio pagrindo pareiškėjai gauti našlio pensiją) laikytinas neproporcingu ir neteisingu visos naštos perkėlimu pareiškėjai, nes toks sprendimas priklausė ne tik nuo pareiškėjos elgesio, bet ir nuo pačios institucijos veiksmų. Teismo vertinimu, visos administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas pareiškėjai yra neproporcingas atsižvelgiant ir į jos turtinę padėtį bei amžių (pareiškėja yra pensininkė) (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 str. 6 d.). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl permokos išieškojimo atsisakymo dėl sunkios pareiškėjos ekonominės (socialinės) padėties (pareiškėja yra pensinio amžiaus). Sąlygos, kurioms esant pareiškėjai apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo gali būti atsisakyta, buvo išaiškintos tik ginčijamame VSDFV sprendime.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertino institucijos taikytas priemones kaip neproporcingas, todėl panaikino ginčijamus VSDFV Alytaus skyriaus Sprendimą ir VSDFV sprendimą.

III. 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas. Teismas nepagrįstai teigia, kad našlių pensijos permoka pareiškėjai susidarė ne vien dėl pareiškėjos, bet iš dalies ir dėl paties atsakovo netinkamų veiksmų.

16.2. Registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri yra ir šio registro asmens duomenų valdytoja, o Registro tvarkytojas yra valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras, kuris yra ir asmens duomenų tvarkytojas. VSDFV ir jos teritorinių skyriai yra tik šių duomenų gavėjai, gaunantys duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti. Duomenys apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini)sudarytą naują santuoką (t. y. santuoką su P. L.) Registre atsirado tik 2020 m. balandžio 29 d., todėl tik po šios datos VSDFV Alytaus skyriui tapo žinoma aplinkybė, turinti lemiamą reikšmę pareiškėjos teisei gauti našlių pensiją. Pareiškėjos kreipimosi dėl našlių pensijos metu jos pateikti duomenys apie santuoką su J. K. Fondo valdybos nustatyta darbo procedūrų tvarka buvo sutikrinti su Registro duomenimis, tačiau tuo metu šiame registre buvo tik duomenys apie pareiškėjos santuoką su J. K., o duomenų apie jos sudarytą santuoką su P. L., kurie būtų pagrindas neskirti pareiškėjai našlių pensijos, tuo metu nebuvo, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą.

16.3. Pareiškėjos kartu su prašymu pateikti dokumentai (santuokos su J. K. liudijimas ir šio asmens mirties liudijimas) nekėlė abejonių dėl juose esančios informacijos teisingumo. Teikdama prašymą skirti našlių pensiją pareiškėja buvo 61 metų amžiaus, prašymą pildė pati, iš pareiškėjos darbo knygelės matyti, kad jos profesija – medicinos sesuo. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjos amžius ir išsilavinimas leido suvokti klausimo „Ar sudarėte naują santuoką?“ esmę ir todėl, būdama sąžininga ir rūpestinga, pareiškėja turėjo pateikti teisingą informaciją apie visas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog našlių pensijos permoka susidarė ne dėl atsakovo nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Ta aplinkybė, jog pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. skunde VSDFV Alytaus skyriui prašė pritaikyti penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą, patvirtina, jog pareiškėja sutinka, jog našlių pensijos permoka atsirado būtent dėl jos kaltės.

16.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad po antro sutuoktinio mirties pareiškėja faktiškai įgijo teisę į našlės pensiją, tik prašyme dėl našlės pensijos skyrimo buvo nurodyti kito asmens duomenys. Teisės į pensiją įgijimą socialinio draudimo pensijų skyrimą reglamentuojantys teisės aktai sieja, be kita ko, su asmens kreipimusi – prašymo skirti pensiją pateikimu. Pareiškėja prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį VSDFV Alytaus skyriui pateikė 2020 m. gegužės 26 d. Pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau nei už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Pareiškėja įgijo teisę gauti našlių pensiją už P. L. tik nuo 2019 m. lapkričio 26 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog teisė į pensiją būtų realizuota, asmuo turi išreikšti savo valią dėl pensijos skyrimo, pateikdamas prašymą bei reikiamus dokumentus (LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-624/2005).

16.5. Pareiškėjos pensinis amžius nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėjos sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Pareiškėjos kas mėnesį gaunama socialinio draudimo senatvės ir našlių pensijų suma (išskaičius kas mėnesį grąžinamą našlių pensijos permokos dalį) yra 427,43 Eur (iš jų 404,53 Eur senatvės pensija ir 22,90 Eur našlių pensija). VSDFV sprendime pareiškėjai išsamiai paaiškino apie Fondo valdybos direktoriaus ir jo pavaduotojų teisę atsisakyti nustatytos permokos išieškojimo, jeigu permoką išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Kartu VSDFV informavo apie galimybę nurodyti priežastis, dėl kurių, pareiškėjos manymu, turėtų būti atsisakyta permokos išieškojimo, ir pasiūlė pareiškėjai pateikti VSDFV Alytaus skyriui dokumentus, kurie, pareiškėjos manymu, yra reikšmingi nagrinėjant atsisakymo išieškoti permoką klausimą. Pareiškėja jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių nustatyta našlių pensijos permoka negalėtų būti iš jos išieškoma, nepateikė nei atsakovui, nei teismui, taip pat nenurodė ir aplinkybių, susijusių su jos sunkia finansine padėtimi.

16.6. Fondo valdybos ir jos teritoriniai skyriai įgyvendina valstybės deleguotas funkcijas organizuojant ir vykdant valstybinį socialinį draudimą. Šių įstaigų pareiga užtikrinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas būtų pajėgus garantuoti išmokų gavėjų lūkesčius. Nepagrįstai išmokėtos ir neišieškotos socialinio draudimo išmokos suponuoja mažesnę galimybę didinti išmokas kitiems – sąžiningiems pensijų gavėjams, silpnina socialinio draudimo finansinį stabilumą, o taip pat menkina visuomenės pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, kaip socialinio aprūpinimo garantu. Taigi iš asmens, nuslėpusio nuo valstybės svarbią informaciją, turinčią lemiamą įtaką įgyti teisę į pensiją, ir ta teise neteisėtai pasinaudojusiam, neišieškota pensijos permoka tampa našta visiems kitiems sąžiningiems pensijų gavėjams.

17. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:

17.1. Teismo sprendimas priimtas teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, teisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas.

17.2. Pildydama 2007 m. gegužės 3 d. prašymą skirti našlių pensiją nebuvo tinkamai informuota apie tai, kad sudarius naują santuoką negali gauti našlės pensijos ir net nebuvo informuota, jog apskritai turi informuoti apie sudarytą naują santuoką, jai tiesiog buvo paaiškinta, kad pensijas gauna asmenys, kurių sutuoktinis yra miręs. Antra santuoka buvo sudaryta labai senai, visi duomenys buvo saugomi Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, ji nėra teisiškai išsilavinusi, jau tuo metu buvau senyvo amžiaus ir visiškai neturėjo jokios patirties pildydama tokius prašymus, prašymą pildė nuoširdžiai, sąžiningai. Pildant prašymą, kur specialistė liepė dėti varneles ar žymėti atsakymus, ten ir žymėjo. O VSDFV teiginys, jog, prašydama įvertinti galimą senatį jų reikalavimams, pripažino savo kaltę, yra nepagrįstas, ji nuo pat pirmos dienos tvirtino, jog VSDFV nesivadovavo gero administravimo principu ir dėl to susidarė tokia situacija.

18. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius (VSDFV Alytaus skyriaus teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad sutinka su VSDFV apeliaciniu skundu, pritaria jo motyvams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-612 „Dėl O. K. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos 1 336,08 Eur našlių pensijos permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., ir VSDFV 2020 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7455 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-612“, priimto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriuo konstatuota, kad VSDFV Alytaus skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

20. Pirmosios instancijos teismas panaikino VSDFV Alytaus skyriaus Sprendimą ir VSDFV sprendimą, konstatavęs, kad nepagrįstai nuspręsta susidariusią našlių pensijos permoką išieškoti iš pareiškėjos. Teismas nurodė, kad pareiškėjai palankus administracinis sprendimas dėl našlių pensijos skyrimo buvo priimtas dėl pareiškėjos kaltės, tačiau vertino institucijos taikytas priemones kaip neproporcingas. Teismas nusprendė, kad atsakovo sprendimą nutraukti pareiškėjai pensijos mokėjimą lėmė priežastys susijusios su institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad našlių pensijos permoka susidarė ne dėl atsakovo nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl pareiškėjos nesąžiningumo, nes ji pateikė neteisingą informaciją apie visas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti. Pareiškėja bei elgėsi nesąžiningai, kadangi nuslėpė aplinkybę, kad po J. K. mirties buvo sudaryta nauja santuoka. VSDFV teigimu, pareiškėja jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių nustatyta našlių pensijos permoka negalėtų būti iš jos išieškoma, nepateikė nei atsakovui, nei teismui, taip pat nenurodė ir aplinkybių, susijusių su jos sunkia finansine padėtimi.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo metu apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nenustačiusi pagrindo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, juos papildo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 pateikti išaiškinimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė.

24. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcijos, galiojusios skundžiamo sprendimo dėl permokos išieškojimo priėmimo metu, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Pagal minėto įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 8 dalį, Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama tas pačias teisės normas, konstatavo, kad būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties 37 p.).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 konstatavo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties 38 p.). Vertinant Fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties 39 p.).

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog našlių pensijos permoka susidarė dėl atsakovo netinkamų veiksmų, o ne dėl pareiškėjos nesąžiningumo.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, kad VSDFV Alytaus skyrius nustatė našlių pensijos permoką ir nutraukė našlių pensijos pareiškėjai mokėjimą tuo pagrindu, jog 2020 m. balandžio 29 d. gavo duomenis iš Gyventojų registro apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su P. L. Taigi VSDFV Alytaus skyrius faktiškai panaikino savo anksčiau priimtą administracinį sprendimą, kurio pagrindu pareiškėja buvo įgijusi teises valstybinio socialinio draudimo srityje. VSDFV teigimu, sprendimą pripažinti VSDFV teritorinio skyriaus ankstesnį sprendimą neteisėtu lėmė priežastis, susijusi su valstybės institucijų įsteigimu bei jų veiklos pagrindais.

29. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad jeigu institucijos sprendimo panaikinimas yra lemiamas, be kita ko, pačių valstybės valdžios institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tai negali būti vertinama kaip faktinis pagrindas, leidžiantis institucijai spręsti dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-261-602/2018). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo institucijos, atlikdamos savo funkcijas, turėtų imtis priemonių, užtikrinančių sprendimų teisėtumą. Sprendimų teisėtumas viešojo administravimo srityje yra viešas interesas, kuris įgyvendinamas institucijose joms priimant sprendimus. Dėl būtinumo saugoti viešąjį interesą gali būti ribojamos asmens teisės (LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2746-442/2021).

30. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų našlės pensijai gauti, šios pensijos mokėjimas turėjo būti nutrauktas. Nustačius įstatymo pažeidimą, institucija galėjo svarstyti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, tačiau taip pat buvo būtina svarstyti, ar toks ribojimas yra proporcingas.

31. Nustatyta, kad sprendimai nutraukti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos mokėjimą, o vėliau išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką, buvo priimti praėjus trylikai metų nuo pensijos paskyrimo, įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus ir naujai surinktus duomenis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kokiu nors būdu butų tikrinęs našlių pensijos paskyrimo pagrįstumą pareiškėjai anksčiau nei 2020 metais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo sprendimas skirti našlių pensiją pareiškėjai bei tokio sprendimo iš esmės pripažinimas neteisėtu praėjus trylikai metų nuo našlės pensijos paskyrimo momento yra nulemtas ir paties atsakovo, kaip valstybės valdžios institucijos, veiklos ypatumų, dėl kurių, priimant administracinį sprendimą dėl našlių pensijos skyrimo, faktiškai nebuvo surinkti visi būtini duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėja, 2007 m. gegužės 3 d. pateikdama prašymą skirti našlių pensiją dėl mirusio sutuoktinio J. K., sąmoningai nuslėpė faktą apie jos sudarytą naują santuoką.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingai pripažino, jog atsakovo sprendimas išieškoti našlių pensijos permoką iš pareiškėjos neatitinka proporcingumo principo. Teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad, administracinio sprendimo panaikinimas ir įgytų teisių už praėjusį laikotarpį panaikinimas praėjus labai ilgam laiko tarpui, yra neproporcinga priemonė. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga dėl to, kad visa administracinio sprendimo panaikinimo našta negali būti perkelta pareiškėjai, nes toks sprendimas priklausė ne tik nuo pareiškėjos elgesio, bet ir nuo institucijos veiklos ypatumų, institucijos taikytos administracinės praktikos.

33. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs institucijos taikytas priemones kaip neproporcingas, turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamus sprendimus. Pastebėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektų veikla remiantis teisinės valstybės principu neturėtų būti suprantama kaip prielaida, leidžianti besąlygiškai naikinti visus neteisėtus administracinius sprendimus, kurie buvo priimti prieš ilgą laiką, kurių pagrindu asmuo įgijo tam tikras teises. Toks teisinės valstybės principo taikymas būtų nesuderinamas su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

34. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar jį panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė