Legislator Case Law & Legislation
f291e5fd-d7b3-4cd0-a9ee-5912c9daf6fe AI generated

f291e5fd-d7b3-4cd0-a9ee-5912c9daf6fe · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f291e5fd-d7b3-4cd0-a9ee-5912c9daf6fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiÅ¡kėjų V. P. ir I. Z. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus

Legislator headnote

AI generated

f291e5fd-d7b3-4cd0-a9ee-5912c9daf6fe · Vilniaus apygardos teismas: vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiÅ¡kėjų V. P. ir I. Z. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Dalia Višinskienė

                                                        Â

Civilinė byla Nr. 2S-836-520/2010

                                          Â

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3; 34.6; 128.19; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė

Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Virginija

Volskienė, Henrichas Jaglinskis,

sekretoriaujant

Monikai Stankevičienei,

dalyvaujant pareiškėjai

V. P.,

pareiškėjos

atstovei advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei,

pareiškėjai I. Z.,

suinteresuotam

asmeniui E. Z. (E. Z.),

suinteresuoto

asmens atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei,

vertėjai Olgai

Vostrenkovai,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus

miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl praleisto

įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiÅ¡kėjų V. P. ir I. Z. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus

miesto 26 notarų biuro notarui R. T., E. Z. (E. Z.), A. S.,

n

u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjos V. P. ir I. Z. 2009-06-30 kreipėsi į teismÄ

su pareiškimu ir prašė pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas

dėl svarbių priežasčių, prailginti įstatymo nustatytÄ terminÄ J. Z. (J.

Z.), mirusio 1996-09-21, palikimui priimti. Nurodė, kad 1996-09-21

mirė pareiškėjos V. P. senelis

ir pareiškėjos I. Z. tėvas

J. Z.. Suinteresuotas

asmuo E. Z. paveldėjo J. Z. (J. Z.) 1989-03-14, 1991-05-23 testamentuose

nurodytÄ turtÄ . Tačiau 2009 m. gegužės mėn. paaiÅ¡kėjo, kad Vilniaus apskrities

viršininko administracijos (toliau VAVA) 2008-02-22 sprendimu mirusiam J. Z. (J. Z.) yra atkurtos nuosavybės teisės į jam iki

nacionalizacijos priklausiusį 5 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys

neskelbtini), nurodyta, kad J.

Z. (J. Z.)

vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,1165 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys

neskelbtini), o nuosavybės teisės į 4,8835 ha žemės sklypÄ bus atkurtos

vėliau. Tačiau testamentinis įpėdinis 0,1165 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys

neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu. Kadangi

testamentu žemės sklypas nebuvo paliktas suinteresuotam asmeniui, testamente

nėra nurodyta, kad įpėdiniui paliekamas ir tas turtas, kuris atsiras vėliau,

todėl žemės sklypas turi bÅ«ti paveldimas pagal įstatymÄ . Jos kreipėsi į notarÄ

dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notaras paveldėjimo teisės

liudijimÄ atsisakė iÅ¡duoti, kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti. PareiÅ¡kėja

I. Z. ir pareiškėjos V. P. motina V. S., tėvas J. S. (kurie šiuo metu yra

mirę) buvo pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. Z. (J.

Z.) žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), tačiau VAVA apie

nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ J. Z. (J. Z.) žemę informavo ir

sprendimÄ iÅ¡davė tik suinteresuotam asmeniui. Kadangi pareiÅ¡kėja V. P. po tėvo J. S. mirties paveldėjusi jo

turtÄ pagal testamentÄ palikimÄ priėmė, o apie kitÄ turtÄ , nenurodytÄ testamentÄ ,

jai nebuvo žinoma dėl objektyvių priežasčių, todėl termino palikimui priimti ji

nepraleido. Pareiškėja I. Z. yra

neįgali dėl psichinės sveikatos sutrikimo, jai nustatytas II grupės neįgalumas,

be pašalinių žmonių pagalbos ji negali suvokti teisinių veiksmų reikšmės, su

kitų asmenų pagalba 2001-06-20 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su

prašymu dėl nuosavybės atkūrimo į mirusio tėvo J. Z. (J.

Z.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjos I. Z. neįgalumas sutrukdė

jai laiku kreiptis į įgaliotÄ institucijÄ tam, kad laiku įgyvendintų įstatymo

jai suteiktas teises, todėl vien neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos

galimybių sumažėjimÄ , tokio asmens teisių gynyba yra vieÅ¡ojo intereso sudėtinė

dalis, o neįgalumo įvertinimas turėtų bÅ«ti pagrindas ginti pažeistÄ teisę.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės

teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. pareiÅ¡kėjos I. Z. termino praleidimo priežastis

pripažino svarbiomis ir pratęsė pareiÅ¡kėjai I. Z. terminÄ palikimui, atsiradusiam po

tėvo J. Z. (J. Z.) mirties, priimti,

pareiÅ¡kėjos V. P. pareiÅ¡kimÄ

atmetė, priteisė iš pareiškėjų lygiomis dalimis po 17,37 Lt valstybei pašto

išlaidų. Teismas nustatė, kad J. Z.,

miręs 1996-09-21, kuris yra pareiÅ¡kėjos I. Z. tėvas, pareiÅ¡kėjos V. P. senelis, testamentu jam priklausiusį turtÄ

paliko suinteresuotam asmeniui E. Z.

(Z.). VAVA

2008-02-22 sprendimu J. Z. (J. Z.) atkurtos nuosavybės

teisės į jam iki nacionalizacijos priklausiusį 0,1165 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys

neskelbtini), nurodyta, kad nuosavybės teisės į 4,8835 ha žemės sklypÄ bus

atkurtos vėliau. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjai I. Z. yra nustatyta II invalidumo grupė dėl

ligos, pareiškėja serga lėtine progresuojančia liga. Teismas, atsižvelgdamas į

nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad

yra pagrindas pripažinti pareiškėjos I.

Z. įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis svarbiomis dėl

pareiškėjos ligos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja I. P. yra antros eilės

paveldėtoja, kuri būtų šaukiama paveldėti tik tuomet, jei nebūtų pirmos eilės

įpėdinių, vadovaudamasis 1964 m. CK 573, 588 str., padarė iÅ¡vadÄ , kad

pareiškėja V. P. neturi

reikalavimo teisės byloje, todėl atmetė pareiÅ¡kėjos I. P. praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

Pažymėjo, kad pareiškėja I. P. nepateikė

jokių rašytinių įrodymų, kad po savo motinos mirties ji ar jos tėvas J. S. kreipėsi į notarų

biurÄ dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėja V. P. atskiruoju

skundu prašo pakeisti nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos pareiškimas ir jos

pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, kad teismas jos pareiÅ¡kimÄ atmetė nepagrįstai,

neteisingai aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 576, 589 str. Nurodo, kad jos

motina V. S., kuri yra J. Z. (J. Z.) dukra, mirė nespėjusi priimti palikimo,

atsiradusio po J. Z. (J. Z.) mirties, todėl teisė

paveldėti V. S. paveldėtinÄ

turtÄ perėjo įstatyminei įpėdinei, t. y. jai (pareiÅ¡kėjai V. P.). Kadangi apie šį naujai paaiÅ¡kėjusį turtÄ

– žemę – jai nebuvo žinoma, o kitÄ turtÄ senelis paliko pagal testamentÄ

suinteresuotam asmeniui, ji praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ senelio J. Z. (J. Z.) palikimui pagal įstatymÄ priimti. Dėl to

pagal 1964 m. CK 589 str. ji turėjo būti šaukiama paveldėti kaip pirmos eilės

įstatyminė įpėdinė, nes jai perėjo teisė priimti pirmos eilės įpėdinės V. S. turtÄ . Ä®statymo

nustatytÄ turtÄ palikimui priimti ji praleido dėl objektyvių priežasčių, jokių

įrodymų apie tai, kad ji objektyviai galėjo sužinoti anksčiau apie atsiradusį

turtÄ , byloje nėra, todėl teismas turėjo teisinį pagrindÄ atnaujinti terminÄ

palikimui priimti. Papildomas turtas atsirado atkūrus nuosavybės teises į

senelio turėtÄ Å¾emę 2009 m., todėl ji yra teisėta senelio turtinių teisių ir

naujai atsiradusio turto įstatyminė paveldėtoja. Jos objektyvus nežinojimas

apie seneliui priklausiusio turto egzistavimÄ , jos motinos ir tėvo mirtys

sutrukdė jai laiku įgyvendinti savo teises, todėl vadovaujantis 1964 m. CK 589

str., teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, jos nurodytos aplinkybės

sudaro pagrindÄ pratęsti įstatymo nustatytÄ terminÄ Â senelio papildomai

atsiradusiam palikimui pagal įstatymÄ priimti.

Suinteresuotas asmuo E. Z. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o

atskirÄ jį skundÄ atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas

pagrįstai, vadovaudamasis 1964 m. CK 573 str., nustatė, kad pareiškėja V. P. yra antros eilės įpėdinė. Nors

apeliantė teigia, kad turėjo būti taikomas 1964 m. CK 589 str., tačiau iš

byloje surinktų įrodymų matyti, kad toks argumentas yra nepagrįstas, nes

1996-09-21 atsiradus palikimui kiti pirmos eilės paveldėtojai (I. Z., V. S.) palikimo nepriėmė, o pareiškėja V. P. nebuvo nei pirmos, nei antros eilės

įstatyminė įpėdinė, todėl pretenduoti į senelio J. Z. (J.

Z.) turtÄ negalėjo. Pagal 1964 m. CK 589 str. V. P. turėjo teisę kreiptis dėl senelio palikimo

dalies, priklausiusios pareiškėjos motinai V. S., mirusiai 1996-12-07, priėmimo, tačiau šios

teisės pareiškėja nerealizavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos tėvas

J. S. po sutuoktinės V. S. mirties kreipėsi į

notarų biurÄ V. S. palikimui

priimti. Dėl to nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pareiškėjai yra

perėjusios pirmos eilės įstatyminių J.

Z. (J. Z.)

įpėdinių teisės. Nepagrįstas yra apeliantės argumentas, kad apie nuosavybės

teisių į J. Z. (J. Z.) žemę atkÅ«rimÄ

apeliantė sužinojo tik 2009 m. gegužės mėn., nes pareiškėjos tėvas buvo

pateikęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į J. Z. (J.

Z.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėtÄ 5 ha žemę. Tai

įrodo, kad pareiškėjos elgesys buvo neatidus, nerūpestingas, nes ji nei po

senelio, nei po motinos mirties nesidomėjo teisių į jų palikimÄ Ä¯gyvendinimu,

13 metų praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, nenurodė jokių

objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku priimti palikimÄ ar pateisinančių tokį

ilgÄ termino praleidimÄ . Tik paaiÅ¡kėjus, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į

žemę,  pareiškėja apsisprendė norinti įgyti teisę į dalį šio turto, tačiau jai

nepasinaudojus šia teise, 2009-03-17 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo

pagrindu jis įgijo teisę į atkurtÄ J.

Z. (J. Z.)

nekilnojamÄ jį turtÄ , 2009-05-22 dovanojimo sutarties pagrindu 0,1165 ha žemės

sklypÄ perleido dukrai, todėl vadovaujantis CK 4.96 str. 3 d. sklypas iÅ¡

dukters negali būti išreikalautas.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis

paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame

skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ ,

atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro

iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos V. P. praÅ¡ymo prailginti

įstatymo nustatytÄ terminÄ J. Z. (J. Z.), mirusio 1996-09-21,

palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria

tenkintas pareiškėjos I. Z. reikalavimas

atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui po J. Z. (J.

Z.) mirties priimti, nėra apskųsta atskiruoju skundu, absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo

pagrindai, numatyti CPK 329 str., nenustatyti. Dėl to apeliacinės

instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja, ar pirmosios instancijos

teismas pagrįstai pratęsė

pareiÅ¡kėjai I. Z. terminÄ

palikimui, atsiradusiam po tėvo J. Z. (J.

Z.) mirties, priimti, Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutarties

dalį palieka nepakeistÄ ir nagrinėja, ar sprendimo dalis, kuria netenkintas

pareiškėjos V. P. reikalavimas

atnaujinti pareiÅ¡kėjai praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui po J. Z. (J. Z.) mirties priimti, yra teisėta ir pagrįsta.

Byloje nustatyta, kad 1996-09-21

mirė J.

Z., kuris buvo pareiškėjos

V. P. senelis, pareiškėjos I. Z. ir suinteresuoto asmens E. Z. (Z.) tėvas (b. l. 7, 61). Mirusio J. Z. (J. Z.) 1991-05-23, 1989-03-14

testamentuose nurodytÄ turtÄ (piniginį indėlį su palÅ«kanomis ir kompensacijÄ ,

3/8 dalis gyvenamojo namo, kiemo įrenginių, esančių (duomenys

neskelbtini)) paveldėjo suinteresuotas

asmuo E.

Z., jam 1997-04-08

buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentus teisės liudijimas (b. l. 8). Pareiškėjos

V. P. motina V. S., J. Z. (J. Z.) dukra, mirė 1996-12-09 (b. l.

15-17). Pareiškėjos V. P. tėvas J. S. mirė

2006-11-24 (b. l. 18). Pareiškėjai V. P. 2007-04-02 buvo išduotas paveldėjimo

pagal testamentÄ teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad J. S. testamente nurodytÄ turtÄ (J. S. nuosavybės teise priklausančiÄ dalį

žemės ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) paveldėjo jo dukra V. P., paveldimÄ turtÄ sudaro – 5/8 dalys

gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 80, 82). Pagal bylos

duomenis V.

S. bylinėjosi su J. Z. (J. Z.) dėl namo, esančio (duomenys

neskelbtini), dalies nuosavybės

teisės ir jai 1990-05-29 teismo sprendimu buvo priteista nuosavybėn 5/8 namo

dalys (b. l. 168, 169). VAVA 2008-02-22 sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę

atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. Z.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į

0,1165 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1165 ha naujÄ Å¾emės

sklypÄ individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nuosavybės teisės į

4,8835 ha žemės bus atkurtos vėliau (b. l. 14). Suinteresuotam asmeniui E. Z. (Z.)

2009-03-17 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame

nurodyta, kad paveldimÄ turtÄ sudaro 0,1165 ha bendro ploto žemės sklypas,

kuris mirusiajam J. Z. (J. Z.) priklausė asmeninės nuosavybės teise

pagal 2009-03-09 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymÄ ir VAVA 2008-02-22

sprendimÄ (b. l. 70).

Pareiškėja V. P. 2009-05-26 kreipėsi į Vilniaus miesto

26-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo pagal įstatymÄ priėmimo, kuriuo prašė iÅ¡duoti

paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ J. Z. (J. Z.) priklausiusį 5 ha žemės sklypÄ ,

esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Notaras 2009-06-05 nutarimu atsisakė atlikti praÅ¡omÄ

notarinį veiksmÄ , nes terminas palikimui priimti pagal 1964 m. CK 587 str. yra

praleistas (b. l. 26). PareiÅ¡kėja 2009-06-30 kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama

prailginti įstatymo nustatytÄ terminÄ J. Z. (J. Z.) palikimui priimti, nes terminas palikimui priimti praleistas

dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos V. P. pareiÅ¡kimÄ Â atmetė

tuo pagrindu, jog pareiškėja yra antros eilės įstatyminė įpėdinė, neįrodė, kad

ji ar pareiškėjos tėvas J. S. kreipėsi

į notarÄ dėl pareiÅ¡kėjos motinos V.

S. palikimo priėmimo. Išnagrinėjus pareiškėjos V. P. pareiškime nurodytas aplinkybes, kurių

pagrindu ji prašė prailginti įstatymo nustatytÄ terminÄ J. Z. (J. Z.), palikimui priimti, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios

instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos pareiškimo reikalavimo.

Šioje byloje nagrinėjant aplinkybes, susijusias su susiklosčiusiais

paveldėjimo teisiniais santykiais po J. Z. (J. Z.) mirties, turi bÅ«ti taikomos palikimo atsiradimo metu, t. y. J. Z. (J. Z.) mirties dienÄ 1996-09-21,

galiojusios teisės normos, numatytos 1964 m. CK (2000-07-18 Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo

įstatymo 38 str. 1 d.). Apeliantė atskirajame skunde nurodo,

kad pagal 1964 m. CK 589 str. ji turėjo būti šaukiama paveldėti kaip pirmos

eilės įstatyminė įpėdinė, nes jai perėjo teisė priimti pirmos eilės įpėdinės J. Z. (J. Z.) dukters (pareiškėjos

motinos) V. S. paveldėtinÄ

turtÄ , įstatymo nustatytÄ turtÄ palikimui priimti ji praleido dėl objektyvių

priežasčių, jokių įrodymų apie tai, kad ji objektyviai galėjo sužinoti anksčiau

apie atsiradusį turtÄ , byloje nėra. PareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad ji turi

teisę paveldėti J. Z. (J. Z.) turtÄ , kaip V. S. įpėdinė, nepatvirtinta įrodymais.

PrieÅ¡ingai, pati pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime buvo nurodžiusi, kad jos motinos V. S. turtÄ ir turtines

teises paveldėjo jos sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) J. S. (b. l. 3). Pagal bylos duomenis J. S. po V. S. mirties paveldėjo V. S. nuosavybės teise priklausiusias 5/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys

neskelbtini). Taigi V. P. įpėdinis buvo jos vyras J. S., kuris turėjo teisę įgyvendinti

V. S. teisę paveldėti

pagal įstatymÄ J. Z. (J. Z.) turtÄ 1964 m. CK 589 str. pagrindu.

1964 m. CK 589 str. numatė, kad jeigu įpėdinis, šaukiamas paveldėti

pagal įstatymÄ ar testamentÄ , mirÅ¡ta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo

priimti per nustatytÄ terminÄ (CK 587 str.), teisė priimti jam priklausančiÄ

palikimo dalį pereina jo įpėdiniams. Å iÄ mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai

gali įgyvendinti bendrais pagrindais per likusiÄ palikimui priimti termino

dalį. Jeigu likusi termino dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji

prailginama iki trijų mėnesių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po J. Z. (J. Z.) mirties 1996-09-21 pirmos

eilės įpėdiniai buvo pareiškėja I.

Z., suinteresuotas asmuo E.

Z. ir pareiškėjos motina V.

S.. Palikėjas testamentu jam priklausiusio turto dalį paliko

suinteresuotam asmeniui E. Z. (Z.). Pareiškėjos

V. P. motina V. S., kuri buvo pirmos

eilės J. Z. (J. Z.) įstatyminė įpėdinė,

mirė 1996-12-09, t. y. po

palikimo atsiradimo praėjus beveik 3 mėn., tačiau nesuėjus 6 mėn. terminui

palikimui priimti. Kadangi

V. S. turėjo teisę paveldėti J. Z. (J. Z.) palikimÄ pagal įstatymÄ bÅ«dama gyva, mirė nespėjusi Å¡ios teisės

įgyvendinti, dėl to teisę priimti J. Z. (J. Z.) palikimÄ , nepaskirtÄ testamentu, mirus V. S. įgijo V. S. įpėdinis J. S.. J. S. iki savo mirties neatliko jokių veiksmų

palikimui priimti, praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis galėjo

įgyvendinti V. S. teisę

paveldėti pagal įstatymÄ J. Z. (J. Z.) turtÄ , kuris

testamentu nebuvo paliktas suinteresuotam asmeniui E. Z. (Z.). Pareiškėja

nurodo, kad apie naujai paaiškėjusį J.

Z. (J. Z.)

turtÄ (nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ ) nebuvo žinoma

nei pareiškėjos motinai, nei pareiškėjos tėvui, papildomas senelio turtas

atsirado jos tėvų mirties. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jos tėvas praleido

įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti V.

S. priklausiusį palikimÄ , nenurodo. Pagal bylos duomenis J. Z. iki savo mirties buvo

padavęs praÅ¡ymÄ atkurti jam nuosavybės teises į žemę, teisė atkurti nuosavybės

teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuri yra turtinė teisė, yra paveldima, todėl

mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra

tvarka. Tokia išvada grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostata, kad,

mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kurie

nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės

teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Dėl to nesutiktina

su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas į iÅ¡likusį J. Z. (J. Z.) nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) yra naujai

atsiradęs turtas po pareiškėjos tėvų mirties, apie kurį nežinojo jos tėvai.

Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiÅ¡kėjos tėvui jau 2001-10-01 buvo žinoma apie J. Z. (J. Z.) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“

5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kad yra tvarkomi dokumentai dėl

Å¡ios žemės grÄ Å¾inimo, nes 2001-10-01 jis buvo pateikęs praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto

žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašyme buvo nurodęs

1998-03-04 teismo sprendimÄ . Suinteresuotas asmuo E. Z. nurodė, kad priimant šį sprendimÄ J. S. nedalyvavo. Tai tvirtina, kad J. S. buvo žinoma informacija apie J. Z. (J. Z.) paliktÄ teisę atkurti nuosavybės teises į

iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuri yra turtinė teisė ir paveldima. PareiÅ¡kėja V. P. nenurodė aplinkybių

ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad J. S. dėl svarbių priežasčių

nuo 1996-12-09 iki 2006-11-24

nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Pagal bylos duomenis pareiškėja V. P. yra perėmusi savo tėvo teises ir

pareigas, nes paveldėjo jo turtÄ .

PareiÅ¡kėja V. P. taip pat savo reikalavimÄ grindžia

tuo, kad ji turėjo teisę transmisijos bÅ«du paveldėti senelio palikimÄ po mamos

mirties pagal 1964 m. CK 589 str., tačiau pareiškėja nenurodė aplinkybių ir

nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ji dėl svarbių

priežasčių praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti J. Z. (J. Z.) palikimÄ po savo motinos mirties.  Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl

termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias

aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo

praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias

asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios

palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas

terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų

palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes,

byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , elgesį

bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina

atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai,

savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta

civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Kaip nustatyta aukščiau, praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ

terminÄ pareiÅ¡kėja grindžia tuo, kad jai objektyviai nebuvo žinoma apie

seneliui priklausantį turtÄ , nepaliktÄ testamentu suinteresuotam asmeniui,

turtas atsirado 2006 m. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad VAVA

neinformavo jos apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ J. Z. (J. Z.) žemę, ji buvo jauno amžiaus.

Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad

pareiÅ¡kėja dėl svarbių priežasčių praleido terminÄ . PareiÅ¡kėjos mama mirė

1996-12-07, pareiškėja tuo metu buvo pilnametė ir turėjo galimybę apsispręsti

dėl J. Z. (J. Z.) palikimo priėmimo.

Byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėja to negalėjo padaryti dėl sveikatos

būklės ar kitų objektyvių aplinkybių. Įstatymo nustatytas termino atnaujinimo

institutas yra siejamas su svarbiomis, objektyviomis aplinkybėmis,

sutrukdžiusiomis asmeniui laiku įgyvendinti savo teises. Pareiškėjos nurodytos

priežastys, jog ji nežinojo apie seneliui nuosavybės teise priklausiusį turtÄ

(žemę), nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminÄ senelio J. Z. (J. Z.) palikimui priimti, vietoje motinos, pareiÅ¡kėja praleido

dėl svarbių, nuo pareiškėjos nepriklausančių objektyvių priežasčių, pareiškėjai

elgiantis rÅ«pestingai, atidžiai, kad pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ po mamos mirties siekė

priimti senelio J. Z. (J. Z.) palikimÄ , tačiau ne

dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių šios teisės negalėjo įgyvendinti. Byloje

nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku priimti

palikimÄ , taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų visÄ termino

nuo 1996-12-07 iki 2009-05-26 praleidimo laikotarpį, o praleistas terminas yra

ilgas. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji pradėjo siekti priimti

palikimÄ tik tada, kada sužinojo, jog palikimo sudėtyje buvusi turtinė teisė į

žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo įgyvendinta VAVA priėmus

sprendimÄ , kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ mirusiajam J. Z. (J. Z.). PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad

ji domėjosi apie tai, kaip vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į J. Z. (J. Z.) žemę ir VAVA neinformavo jos

apie vykdomÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ J. Z. (J. Z.) žemę. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti

pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė

norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių

negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15

nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Jei po

palikėjo mirties jo vardu atkÅ«rus nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį

daiktÄ asmens (įpėdinio) norÄ priimti palikimÄ nulėmė vien tik vėlesnis

pagausinęs palikimÄ turto atsiradimas, tai Å¡i aplinkybė nelaikoma svarbia

termino praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje

Nr.3K-3-391/2008; 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.

3K-3-676/2006).

           Dėl

aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjos V. P. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su

procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas

turėjo 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus

pareiškėjos V. P. atskirojo

skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos į valstybės biudžetÄ

(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

          Vilniaus

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

n u t a r i a:

  Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį palikti

nepakeistÄ .

Priteisti

valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens

kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300,

įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos V.

P. 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                            Â

                  Dalia

Višinskienė

Teisėjai                                                                                                 Â

Virginija Volskienė

                                                                                                            Â

 Henrichas Jaglinskis