f28f3140-61ba-42e7-ba65-7ab06a7413a2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2743-1123/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37505-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Å neiderienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M.

H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : M. H., 2022 m. spalio 1 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais M. H. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. H., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, bet turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, čia jis gyvena apie dvejus su puse metų.

Teistas jis nebuvo nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 3 d. jam įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ yra aiÅ¡kus ir suprantamas, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Jis mano, kad automobilis „Volvo“, kurio valstybinių numerių jis nežino, priklauso įmonei, kurioje jis dirba, bet jis nėra tikras. Automobilį jam patikėjo jo darbdavys, kad jis važinėtų į darbÄ bei vežiotų kitus darbuotojus į objektus.

Šį automobilį jam įmonė davė prieÅ¡ tris mėnesius, automobilis stovi namo, kuriame jis gyvena, kieme. Automobilis jam buvo patikėtas naudotis tik darbo reikalais bei nuvažiuoti į parduotuvę. 2022 m. spalio 1 d., apie 15.00 val. jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė stiprų alkoholinį gėrimÄ viskį, vienÄ butelį, apie 0,7 litro talpos. Gerti jis baigė apie 19.00 val. (jis gėrė su kolegomis, su kuriais kartu dirba). Jam paskambino jo draugė, pakvietė į svečius, jis nusprendė pas jÄ važiuoti, kadangi ji gyveno netoliese.

Taksi jis nekvietė, nusprendė, kad pats greitai nuvažiuos. Jie vėliau nematė, kad jis su automobiliu iÅ¡važiavo. Jis neatsimena, kÄ jis darė toliau, jis labiau atsimena tik nuo to momento, kai vyras jam iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡traukė raktelius. Jis negali nuodyti atkarpos kiek jis važiavo. Jis buvo sustojęs vienu momentu, kai pamatė užtvertÄ keliÄ , tuomet ir atėjo tas vyras. Vyras tiesiog iÅ¡traukė raktelius ir tiek, jis vyrui nesiprieÅ¡ino, jokių smÅ«gių vyrui nesudavė. Vėliau jau jis pamena, kad atvažiavo policijos pareigÅ«nai.

Jis pÅ«tė į alkotesterį du kartus, tikslių parodymų jis neatsimena, bet žino, kad nemažai įpÅ«tė, su alkotesterio parodymais jis sutinka. Važiuojant automobilyje alkoholio jis nevartojo. Tuščia tara nuo alaus, buvusi automobilyje, yra likusi nuo seniau, matyt jo kolegos gėrė kažkada. Nei jį sulaikiusio vyro, nei policijos pareigÅ«nų akivaizdoje alkoholio jis nevartojo. Jis turi (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau pažymėjimas liko namuose, su savimi įvykio dienÄ pažymėjimo jis neturėjo.

Jis įsipareigoja sekantį kartÄ vairuotojo pažymėjimÄ pristatyti į policijos įstaigÄ . Gyvenamosios vietos keisti jis neplanuoja, jeigu ji keistųsi – apie tai jis praneÅ¡. Jis labai gailisi, kad vairavo girtas, niekada iki tol girtas jis nevairavo. Jis supranta, kad tai yra nusikaltimas, už tai jis yra pasiruošęs atsakyti. Jis sutinka tyrimÄ pabaigti su teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiks su bet kokia jam siÅ«loma bausme. Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis savo teises ir pareigas suprato. 2022 m. spalio 1 d., apie 19.50 val., bÅ«damas namuose, laukdamas dukros, jis žiÅ«rėjo pro namų langÄ , tuo metu pamatė atvažiuojantį automobilį – tai buvo „Volvo“ juodos spalvos universalas, kuris sustojo kelio viduryje, iÅ¡ jo iÅ¡lipo vyras, kuris nuėjo prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie ten esančio stulpo Å¡lapinosi.

Jam tai atrodė nenormalu, tuomet jis pamatė, kaip vyras nesugebėjo atidaryti priekinių savo automobilio durelių, atidarinėjo galines, vyras svirduliavo, apskritai bendras vyro elgesys jam pasirodė įtartinas, jis pagalvojo, kad vyras gali bÅ«ti girtas. Vyras įlipo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Tada jis iÅ¡bėgo į laukÄ užsiraÅ¡yti valstybinius numerius, kad praneÅ¡tų policijai apie galimai neblaivų vairuotojÄ . Tuomet jis pamatė, kad automobilis sustojo ir pradėjo važiuoti atgal.

Jis pribėgo prie automobilio, pabeldė į langÄ (vairuotojo pusės) ir atidarė vairuotojo duris. Tuo metu automobilis dar ritosi atgal. Jis paklausė, ar vyras iÅ¡gėręs, vyras jam rusiÅ¡kai atsakė, kad nesupranta. Jis pamatė, kad vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo vyro sklido alkoholio kvapas, automobilyje jis matė tuščiÄ tarÄ nuo alaus. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Vyras įjungė pirmÄ pavarÄ , pradėjo važiuoti. Tuomet jis staigiai pasilenkė, iÅ¡jungė variklį ir iÅ¡traukė raktelius.

Jis tÄ vyrÄ užgulė. Vyras pradėjo jį muÅ¡ti, sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, o bÅ«tent į galvÄ , į Å¡onÄ . Dėl patirtų sužalojimų jis lankėsi pas medikus, tačiau pareiÅ¡kimo jis neraÅ¡ys, kadangi jis vyrui pretenzijų neturi. Jis į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino 20.00 val., tuomet, kai jau iÅ¡traukė raktelius iÅ¡ automobilio. Jam vyras iÅ¡ pradžių sakė, kad yra iÅ¡gėręs, vėliau – kad negėrė. Vyras reikalavo, kad jis atiduotų raktelius, vyras buvo agresyvus.

Jis to vyro nepažįsta, anksčiau nebuvo matęs. Jo akivaizdoje vyras alkoholinių gėrimų nevartojo. Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Automobilis „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra įmonės nuosavybė. Automobilis buvo patikėtas naudotis įmonės darbuotojams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). MinėtÄ automobilį galėjo vairuoti Y. S., kuris dirba vienoje brigadoje su M. H.. Automobilis jiems buvo patikėtas važinėti tik darbo reikalais, t. y. važinėti į statybinius objektus.

Jis nežino, kokiomis aplinkybėmis automobilis atsidÅ«rė pas M. H.. Kiek jie kalbėjo, M. H. pats to irgi neatsimena. Jis nežino kÄ M. H. darė 2022 m. spalio 1 d., jis nežinojo, kad M. H. girtas vairuos įmonei priklausantį automobilį. Automobilį iÅ¡ aikÅ¡telės jis atsiims pats. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto R. R. 2022 m. spalio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2022 m. spalio 1 d. jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps.

VPK) VieÅ¡osios tvarkos valdybos Specialiosios parengties specialistu A. Å . ir specialistu M. B.. TarnybÄ jie vykdė tarnybiniu policijos automobiliu „VW Transprter“. Apie 20.01 val. iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Gautame praneÅ¡ime buvo nurodyta: „Pranešėjas sugavo neblaivų vairuotojÄ , atėmė raktelius, laukia. a/m Volvo v/n (duomenys neskelbtini) Apie 20.18 val., atvykus į įvykio vietÄ , gatvėje pastebėtas stovintis automobilis „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Å alia automobilio stovėjo du asmenys, iÅ¡ kurių vienas asmuo atrodė neblaivus – svirduliavo į Å¡alis, vizualiai buvo nekoordinuotas. Priėjus prie asmenų nustatyta, kad tai yra pranešėjas V. G. ir jo sulaikytas automobilio vairuotojas M. H., kuris pats teigė gyvenantis (duomenys neskelbtini). Bendraujant su V. G., Å¡is žodžiu paaiÅ¡kino, kad pastebėjo kaip M. H. vairuoja automobilį bÅ«damas galimai neblaivus. Siekdamas nutraukti teisės pažeidimÄ , pranešėjas priėjo prie automobilio ir paėmė automobilio užvedimo raktelius bei iÅ¡kvietė policijÄ .

Kaip asmuo teigė, nuo vairavimo fakto iki atvykstant policijai M. H. alkoholinių gėrimų nevartojo. Dėl įvykio V. G. surašė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Vertinant paaiÅ¡kinimo turinį pastebėta, kad M. H. mažiausiai kelis kartus V. G. smogė galva į galvÄ . Paklausus V. G. ar dėl Å¡io įvykio jis turi pretenzijų, V. G. nurodė, kad pretenzijų neturi. Patikrinus automobilio vairuotojÄ alkoholio kiekio iÅ¡pÅ«stame ore matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0103, automobilio vairuotojui pirmuoju pÅ«timu nustatytas 3,52 prom. neblaivumo laipsnis.

Patikrinus asmenį pakartotinai daugiau kaip po 15 min., Å¡iam nustatytas 3,29 prom. neblaivumo laipsnis. Automobilio vairuotojas prietaiso rodmenis vertino dvejopai – vienu atveju su rodmenimis sutiko, kitu atveju nesutiko. Taip pat asmuo įvykio vietoje teigė, kad alkoholį vartojo maždaug prieÅ¡ valandÄ iki buvo sulaikytas vairuojant transporto priemonę. 2022 m. spalio 1 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. H. buvo nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai.

Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 1 valandÄ . Patikrinus asmens neblaivumÄ alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 20.24 val. jam buvo nustatytas 3,52 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 20.41 val. jam buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas. Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0107 rodmenyse užfiksuoti analogiÅ¡ki tikrinimo rezultatai.

IÅ¡ 2022 m. balandžio 29 d. patikros sertifikato Nr. 1680709 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0107 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2022 m. spalio 29 d. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas ir savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Volvo V70 D5“ vidutinė kaina su PVM yra 1490 Eur. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. H., 2022 m. spalio 1 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino M. H. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, M. H. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dienÄ , nuo 15.00 val. iki 19.00 val. jis su kolegomis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė stiprų alkoholinį gėrimÄ viskį.

Po to jam paskambino jo draugė, pakvietė į svečius, jis nusprendė pas jÄ važiuoti, kadangi ji gyveno netoliese. Jis iÅ¡važiavo su įmonės automobiliu „Volvo“, kuris jam buvo patikėtas važiuoti į darbÄ , kolegos nematė, kad jis su automobiliu iÅ¡važiavo. Jis neatsimena, kÄ jis darė toliau, negali nurodyti atkarpos, kiek jis važiavo, atsimena tik nuo to momento, kai vyras jam iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡traukė raktelius. Vyras tiesiog iÅ¡traukė raktelius ir tiek,. Vėliau jau jis pamena, kad atvažiavo policijos pareigÅ«nai.

Jis pūtė į alkotesterį du kartus, tikslių parodymų jis neatsimena, bet žino, kad nemažai įpūtė, su alkotesterio parodymais jis sutinka. Tai, kad M. H. vairavo automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,29 promilės girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų V. G., M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad M. H. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas Kaltinamasis M. H. sutiko, kad byla bÅ«tų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, tačiau nurodė, kad paskirtÄ baudÄ norėtų sumokėti dalimis per du metus po 200-300 eurų į mėnesį. Teismas, skirdamas bausmę M. H., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio administracine tvarka nebaustas.

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudÄ , artimÄ minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , dydžiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tikslinga skirti mažesnę, nei prokuroro siÅ«lomÄ , baudÄ , artimesnę minimaliam baudos dydžiui, nes bÅ«tent toks baudos dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.

Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, M. H. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis M. H. prašė teismo leisti baudÄ sumokėti dalimis po 200-300 Eur per 2 metų laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės iÅ¡dėstyti baudos bausmę dalimis. Tačiau, remiantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitÄ , ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį.

Ä®statymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visÄ jam skirtÄ baudÄ savanoriÅ¡kai per nustatytÄ laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis M.

H. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negali paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytÄ dviejų mėnesių laikotarpį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, Å¡iuo metu dirbantis. Teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turtÄ , finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindÄ manyti, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam bÅ«tų didelė finansinė naÅ¡ta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kaltinamojo M. H. praÅ¡ymas netenkintinas. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo Å¡iuo klausimu priimtais sprendimais, todėl toks sprendimas neužkerta kelio kaltinamajam kreiptis į teismÄ su nauju praÅ¡ymu jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ , tuo pačiu pateikiant tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančius duomenis. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis M. H. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones (kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad M.

H. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, be to, jam nustatytas girtumo laipsnis (3,29 prom.) gerokai virÅ¡ijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribÄ (daugiau nei 2,5 promilės), tokiu bÅ«du jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumÄ kelyje, užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės tikslÄ Â â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga M. H. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. H. 2022 m. spalio 3 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu bÅ«du M. H. nuo 2022 m. spalio 3 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , M. H. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. spalio 3 d. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis M. H. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo darbovietei). Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Automobilis „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra įmonės nuosavybė. Automobilis buvo patikėtas naudotis darbo reikalais, t.y. važinėti į statybinius objektus, įmonės darbuotojams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini).

MinėtÄ automobilį galėjo vairuoti Y. S., kuris dirba vienoje brigadoje su M. H.. Jis (M. K.) nežino, kokiomis aplinkybėmis automobilis atsidÅ«rė pas M. H.. Kiek jie kalbėjo, M. H. pats to irgi neatsimena. Jis nežino kÄ M. H. darė 2022 m. spalio 1 d., jis nežinojo, kad M. H. girtas vairuos įmonei priklausantį automobilį. Taigi, iÅ¡ liudytojo paaiÅ¡kinimų, kuriems prieÅ¡taraujančių duomenų byloje nėra, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pagrindo teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininkÄ nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas tokiu atveju įgauna aiÅ¡kų baudžiamÄ jį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali bÅ«ti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui.

Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimÄ ar sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti turto vertę atitinkančiÄ sumÄ yra proporcingas lygiai taip pat kaip tÄ savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieÅ¡ KroatijÄ ). VÅ Ä® „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1490 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, Å¡iuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M.

H. akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. H. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. H. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš M. H. išieškotina automobilio „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1490 eurų. Kaltinamajam M. H. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ , paimtas dokumentas – M. H. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie bylos medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate (P. VileiÅ¡io g. 20C, Vilnius) – perduotinas saugoti VÄ® „Regitra“, o paimti dokumentai – leidimas gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – grÄ Å¾intini M.

H.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M.

H. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų baudÄ . Paskirti M. H. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 3 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ M. H. iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1490 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt) eurų. Kaltinamajam M. H. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumentų paėmimÄ â€“ palikti nepakeistas iki Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ , paimtÄ dokumentÄ â€“ M.

H. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate (P. VileiÅ¡io g. 20C, Vilnius) – perduoti saugoti VÄ® „Regitra“, o paimtus dokumentus – leidimÄ gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – grÄ Å¾inti M. H.. IÅ¡aiÅ¡kinti M. H., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (bÅ«tina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                               Aušra Ragelienė