f28ec3be-65eb-4b00-9f7d-601daa7583e4 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-554-513/2010     (Proceso Nr. 3-63-3-00376-2010-4)       Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.R. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: 2010-05-25 nutartimi priimtas pareiÅ¡kėjos L.R. 2010-05-19 praÅ¡ymas, kuriuo ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ viso – 721,04 Lt, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31 (b.l. 3, 4-5).

PareiÅ¡kėja reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Teigia, jog jai nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas jai priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Dėl to, ginčo laikotarpiu ir susidarė praÅ¡omos priteisti neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies sumos dydis, kurį pareiÅ¡kėja grindžia teismui pateiktomis - 2010-05-06 pažymomis Nr. 3-PAZ1-1948, Nr. 3-PAZ1-1949 ir Nr. 3-PAZ1-1950 (b.l. 4-5, 6, 7, 8). Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad atsakovas, skaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė.

Nurodo, kad daliai pareiÅ¡kėjos reikalavimų yra suėjusi įstatyme numatyta senatis, todėl ginčo suma turi bÅ«ti mažinama. PraÅ¡o atidėti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams. Šį praÅ¡ymÄ argumentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, LVAT praktika administracinėse bylose bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 4 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi.

Atsakovas taip pat praÅ¡o sustabdyti bylÄ , nes Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymas reg. 40/2010, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡tirti ar 1) Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio, nustatančio teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima bÅ«tų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams ar pripažinti, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymÄ laike - ex tunc ar retroaktyviai, t.y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima bÅ«tų nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai "Galioja tik paskelbti įstatymai";

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos "Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo" atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai "Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“.

Informuoja, kad bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvaus (b.l. 19-22).Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su praÅ¡ymo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. PraÅ¡o atsižvelgti į senaties terminus pareikÅ¡tiems reikalavimams tenkinti. Tvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjai priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra.

Ginčo sumÄ Ä¯vardija kaip žalÄ , kuriai atlyginti nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų. PraÅ¡o praÅ¡ymo tenkinimo atveju sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, nes policijos įstaigos neturi lėšų einamųjų metų biudžete darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių nedalyvaus bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje (b.l. 13-15).             Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje praneÅ¡ta tinkamai.

Ä® bylos nagrinėjimÄ proceso dalyviai neatvyko. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 79 straipsnio 5 dalis).              PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas).              Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl 721,04 Lt darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jai priedų ir priemokų už virÅ¡valandžius darbe.

Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.             Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo statutine valstybės tarnautoja Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate. Iš 2010-05-06 pažymų Nr. 3-PAZ1-1948, Nr. 3-PAZ1-1949 ir Nr. 3-PAZ11-1950 matyti, kad pareiškėjai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-11-30 nesumokėta 299,03 Lt, už 2008 m. lapkritį – 22,32, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 – 39,17 Lt, iš viso - 360,52 Lt, o ne 721,04 Lt, kaip nurodo pareiškėja (b.l. 6, 7, 8).

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjai buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.             Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas).

Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.             KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.             LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Atsižvelgiant į tai, atmestini visi trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl ginčo sumos pobūdžio ir (ar) atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimu.

             Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai atsakovu įvardija Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , kadangi pareiÅ¡kėja tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu, buvo tiesiogiai susijusi su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiÅ¡kėjos darbdaviu), privalančiu mokėti jai darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, subjektu sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus ir kt.

Paminėtina ir LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010, kurioje teismas pažymėjo, jog „Būtent atitinkamos vidaus tarnybos statutinės įstaigos betarpiškai išmoka jų tarnautojams darbo užmokestį ir yra tiesiogiai atsakingos, kad tai būtų daroma laiku ir teisingai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje valstybės tarnautojų darbdaviu expressis verbis yra nurodyta būtent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. (...) ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbdavio funkcijas visa apimtimi realiai įgyvendino būtent vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje ji tarnavo.

Todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė.“ Taigi bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėja formuluodama reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjos darbdavys, t.y.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Ä®vertinus faktÄ , kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ 2010-05-19, laikytina, kad praÅ¡ymas priteisti 157,69 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-04-30 paduotas praleidus senaties terminÄ , todėl Å¡i praÅ¡ymo dalis atmestina, kaip nepagrįsta.

PraÅ¡ymas priteisti 202,83 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2007-11-30, už 2008 m. lapkritį, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai yra ta sÄ lyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.              Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nurodant į Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo ir kt., laikytina juridiÅ¡kai netinkama.

Pažymėtina, kad „(...) teisėjas yra teisminės valdžios dalis, Lietuvos Respublikos vardu vykdantis teisingumÄ (Konstitucijos 5 str. 1 d., 109 str. 1 d.). Vykdydami teisingumÄ teisėjai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), inter alia nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 str. 3 d.). Konstitucijoje įtvirtinta specifinė teismo funkcija, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas lemia ir ypatingÄ teisėjo, kaip teisminės valdžios dalies, teisinį statusÄ . (...) teisėjo santykis su teismu kaip įstaiga, kurioje jis atlieka savo funkcijas, yra specifinis, skiriasi nuo valstybės tarnautojo santykio su įstaiga, kurioje jis tarnauja.“ (žr.

LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010). Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ laikytinas nepagrįstu, kadangi tai ir nenumatyta įstatymu (ABTÄ® 97 straipsnis). Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡alių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.                            Kreipimasis teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjos ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (žr.

LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Atsižvelgiant į paminėtÄ aukščiau teisinę argumentacijÄ , atsakovo praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.             IÅ¡dėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas).                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas nusprendė:

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies, priteisti L.R. iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtÄ darbo užmokestį, iÅ¡ viso – 202,83 Lt (du Å¡imtus du litus ir 83 centus), už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2007-11-30, už 2008 m. lapkritį, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).KitÄ praÅ¡ymo dalį atmesti, kaip nepagrįstÄ .SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                           Irma Čuchraj