Legislator Case Law & Legislation
f28e9fd2-8e48-4bc5-9f9f-8915bc83ec46 AI generated

f28e9fd2-8e48-4bc5-9f9f-8915bc83ec46 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f28e9fd2-8e48-4bc5-9f9f-8915bc83ec46
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civilinė byla Nr. e2-222-370/2015              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01850-2014-6             Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. P., A. B., A. Ž. ir N. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5552-619/2014 pagal ieškovo bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams A.

Legislator headnote

AI generated

f28e9fd2-8e48-4bc5-9f9f-8915bc83ec46 · Lietuvos apeliacinis teismas: Didelė ieÅ¡kinio suma per se nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Neįrodyta, kad apeliantės galėtų atlikti kokius nors nesÄ Å¾iningus veiksmus ar slėpti turtimÄ turtÄ . Apeliantei A. B. nutartimi areÅ¡tuotas butas priklauso nuo 2007 m., tais pačiais metais apeliantė sudarė sutartį dėl Å¡io buto statybos kreditavimo. Akivaizdu, kad A. B. neketina staiga iÅ¡sikraustyti iÅ¡ savo už kreditÄ statomo bÅ«sto. Å iame bute apeliantė gyvena su sutuoktiniu ir mažamečiu vaiku.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. e2-222-370/2015              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01850-2014-6             Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. P., A. B., A. Ž. ir N. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5552-619/2014 pagal ieškovo bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams A.

B., A. Ž., N. B., A. Ž., Ž. P., A. V., uždarajai akcinei bendrovei AUDITO IR TURTO VERTINIMO BIURUI, A. C., uždarajai akcinei bendrovei „Electrical systems“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SINOTA“ dėl žalos atlyginimo.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas bankrutavusi Nacionalinė kredito unija prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ visų atsakovų 4 131 633,56 Lt žalos atlyginimo, iÅ¡ atsakovų A.

B., A. Ž., N. B., A. Ž., Ž. P., A. V. ir A. C. 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, o iÅ¡ atsakovų UAB AUDITO IR TURTO VERTINIMO BIURUI, UAB „Electrical systems“ ir UAB „SINOTA“ 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų.             PareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, kurių vertė nevirÅ¡ytų 4 131 633,56 Lt sumos.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui atsakovų veiksmais padaryta žala yra labai didelė, o pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ vien didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Nuo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, per kurį atsakovai gali sumažinti savo turimo neregistruotino turto apimtį ir galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areÅ¡tavo atsakovų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, kurių vertė nevirÅ¡ytų 4 131 633,56 Lt sumos. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, teismas areÅ¡tavo atsakovų lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 4 131 633,56 Lt sumos, uždraudžiant disponuoti areÅ¡tuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovams A.

B., A. Ž., N. B., A. Ž., Ž. P., A. V. ir A. C. iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o atsakovams UAB AUDITO IR TURTO VERTINIMO BIURUI, UAB „Electrical systems“ ir UAB „SINOTA“ leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti privalomus mokėjimus valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams. Teismas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovo su ieÅ¡kiniu pateiktus dokumentus, konstatavo, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus.

Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Å i aplinkybė preziumuojama tuomet, kai ieÅ¡kinio suma yra didelė, kadangi tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma yra labai didelė ir galinti padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tiksli atsakovų finansinė padėtis nutarties priėmimo dienÄ teismui nėra žinoma, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              Atskirajame skunde atsakovas Ž. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio preliminaraus įvertinimo yra ne tik nemotyvuota, bet ir nepagrįsta.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių realiÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui patvirtinančių įrodymų, o ieÅ¡kovo pasvarstymai dėl atsakovų turto apimties sumažinimo yra paremti iÅ¡imtinai prielaidomis. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, galinčių bent hipotetiÅ¡kai patvirtinti atsakovų veiksmus ar ketinimus mažinti savo turto apimtis. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs 3 690 000 Lt žalos.              2.

Vien didelė ieÅ¡kinio suma nebėra laikoma aplinkybe, savaime padidinančia bÅ«simo teismo spendimo neįvykdymo rizikÄ . Be to, ieÅ¡kovas neįrodinėjo ir neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo, nepateikė duomenų, kad atsakovai bÅ«tų ėmęsi konkrečių veiksmų, siekdami nuslėpti savo turtÄ ar perleisti jį tretiesiems asmenims. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ grindė ne žiniomis apie atsakovų turtinę padėtį, o atsakovų turtinės padėties nežinojimu.

Pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovų finansinė padėtis bÅ«tų prasta.              Atskirajame skunde atsakovės A. B., A. Ž. ir N. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantėms. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. IeÅ¡kinio reikalavimai apeliantėms nėra tikėtinai pagrįsti.

Apeliantės nesprendė klausimų dėl paskolų sutarčių sudarymo, atliko tik patariamÄ jÄ funkcijÄ , todėl nėra atsakingos už paskolos grÄ Å¾inimÄ . Apeliantės buvo tik ieÅ¡kovo paskolų komiteto, kurio vaidmuo yra vien tik pritariamasis, narės, o galutinį sprendimÄ turėjo priimti valdyba. Atsakomybė už valdymo organų sudarytus sandorius gali kilti tik tokių valdymo organų nariams.             2. Nėra rizikos, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Didelė ieÅ¡kinio suma per se nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Neįrodyta, kad apeliantės galėtų atlikti kokius nors nesÄ Å¾iningus veiksmus ar slėpti turtimÄ turtÄ . Apeliantei A. B. nutartimi areÅ¡tuotas butas priklauso nuo 2007 m., tais pačiais metais apeliantė sudarė sutartį dėl Å¡io buto statybos kreditavimo. Akivaizdu, kad A. B. neketina staiga iÅ¡sikraustyti iÅ¡ savo už kreditÄ statomo bÅ«sto. Å iame bute apeliantė gyvena su sutuoktiniu ir mažamečiu vaiku.

Ieškovo kaltinimai, kad vienintelis jaunos šeimos gyvenamasis būstas „tikėtinai“ būtų perleistas kitiems asmenimis, yra objektyviai neįtikėtini. Apeliantei A. Ž. nutartimi areštuotas butas priklauso dar nuo 1992 m. Akivaizdu, kad, kaip ir pastaruosius 22 metus, A. Ž. toliau gyvens savo namuose. Tai vienintelis A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (gyvenamosios patalpos), todėl ji neketina jo perleisti ar apsunkinti. Priešingu atveju, A. Ž. paprasčiausiai neturėtų kitos gyvenamosios vietos.

Be to, ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, kaip galėtų pasireikÅ¡ti nesÄ Å¾iningi A. Ž. veiksmai „slepiant“ turtÄ . Apeliantei N. B. nutartimi areÅ¡tuotas butas priklauso nuo 2006 m. Å is butas atiteko apeliantei dovanojimo sutarties pagrindu, kaip motinos dovana, faktiÅ¡kai – močiutės palikimas. Akivaizdu, kad, kaip ir pastaruosius 8 metus, N. B. gyvens savo namuose. Neįrodyta, kad N. B. savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ketintų perleisti ar jį apsunkinti. N. B. 2014 m. rugsėjo mėn. iÅ¡siskyrė su sutuoktiniu, todėl akivaizdu, kad ji, kaip ir kitos apeliantės, neturi kito bÅ«sto, kuriame galėtų gyventi.

             Atsiliepime į atsakovo Ž. P. atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas nepakankamai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus. Kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys visas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

Pateiktų įrodymų vertinimas yra teismo procesinė intelektinė veikla, atliekama jau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Å ioje stadijoje teismas tik formaliai vertina, ar ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės yra realios ir jas patvirtina kokie nors įrodymai.             2. Apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas turėjo įrodinėti jo nesÄ Å¾iningumÄ , pateikiant duomenis, jog apeliantas ketina slėpti savo turtÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti. PraÅ¡ant teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tokių pobÅ«džio įrodymų neprivaloma pateikti.

Turto slėpimo ir perleidimo grėsmė kyla savaime, kuomet asmeniui pareiÅ¡kiami turtinio pobÅ«džio reikalavimai.             3. Apelianto argumentai, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ grindė nežinojimu apie atsakovų turtinę padėtį, yra formalÅ«s. Teikdamas atskirÄ jį skundÄ apeliantas taip pat nepateikė duomenų, kad jis turi pakankamai turto ieÅ¡kovo reikalavimams patenkinti. PareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma laikytina pakankamai didele net juridiniam asmeniui.             4.

Dėl kitų apelianto keliamų klausimų ieÅ¡kovas nepasisako, nes mano, kad jie turėtų bÅ«ti analizuojami nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės.              Atsiliepime į atsakovių A. B., A. Ž. ir N. B. atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡samiai pasisako, kodėl atsakovams taikytina civilinė atsakomybė.

Kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateikti 55 dokumentai, kurie pagrindžia ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo.             2. IeÅ¡kovui atsakovų veiksmais padaryta žala yra labai didelė ir toliau tik didėja. IeÅ¡kinio suma yra didelė atsakovams, o dauguma atsakovų yra fiziniai asmenys. Apeliantės nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ ir patvirtintų, kad ieÅ¡kinio suma jiems nėra didelė.

IeÅ¡kovas byloje įrodinėja, kad dėl jo darbuotojų (paskolų komiteto ir valdybos narių) neteisėtų veiksmų buvo iÅ¡duota didelė paskolos suma, tinkamai neįvertinus paskolos gavėjo UAB „Electrical systems“ galimybių grÄ Å¾inti paskolÄ . Labai svarbu atsižvelgti į nesÄ Å¾iningÄ , daug klausimų keliantį atsakovų elgesį, į sistemingÄ teisės aktais nustatytų reikalavimų ir pareigų nevykdymÄ , iÅ¡duodant paskolas kredito unijos nariams, kurių pasekmė yra bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimas.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantės gali elgtis ir imtis veiksmų, siekdamos iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo.             3. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-5513-302/2014 pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tiems patiems atsakovams dėl 6 367 295,92 Lt žalos atlyginimo dėl panaÅ¡ių paskolos iÅ¡davimo aplinkybių.             4. Dėl kitų apeliančių keliamų klausimų ieÅ¡kovas nepasisako, nes mano, kad jie turėtų bÅ«ti analizuojami nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos yra Å¡ios: tikėtinas ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindimas ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams dėl 4 131 633,56 Lt žalos atlyginimo, grindžiamÄ atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais, ieÅ¡kovui suteikiant 3 700 000 Lt paskolÄ atsakovui UAB „Electrical systems“, kurios pastarasis negrÄ Å¾ino.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovų A. Ž. ir N. B. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jos, kaip paskolų komiteto narės, pritardamos paskolos suteikimui neįvykdė teisės aktuose joms nustatytų pareigų, atliko veiksmÄ , kurį teisės aktai atlikti draudė, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kadangi paskolos suteikimui negalėjo bÅ«ti pritarta. Atsakovės A. B. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji, nustačiusi, jog skolininko bÅ«klė yra patenkinamÄ , įvertinimÄ pateikė tvirtinti paskolų komitetui, tokiu bÅ«du atliko veiksmÄ , kurį teisės aktai atlikti draudė, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nes UAB „Electrical systems“ finansinė bÅ«klė negalėjo bÅ«ti įvertinta kaip patenkinama.

Be to, A. B. ieÅ¡kovo vardu pasirašė paskolos sutartį žinodama, kad įmonė nėra įsigijusi pakankamo pajaus, nėra pateikusi visų bÅ«tinų finansinės atsakomybės dokumentų, taip pat žinodama tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovų A. Ž., Ž. P. ir A. V. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jie, kaip ieÅ¡kovo valdybos nariai, vertindami tuos pačius UAB „Electrical systems“ paskolos paraiÅ¡kos dokumentus ir pritardami paskolos iÅ¡davimui tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokias nustatė paskolų komitetas, atliko tuos pačius neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko paskolų komitetas.

IeÅ¡kovo nuomone, valdybos narių balsavimas už paskolos iÅ¡davimÄ turėtų bÅ«ti vertinamas netgi griežčiau, nes jos nariai žinojo, kad pagal savo kompetencijÄ priima galutinį sprendimÄ . Atsakovo A. C. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jo parengta žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nes vertinamas turtas tinkamai neidentifikuotas ir neapraÅ¡ytas, vertinant pastatus lyginamuoju metodu buvo parinkti visiÅ¡kai netinkami analogai, vertinant pastatus kaÅ¡tų metodu buvo suklastoti duomenys.

Atsakovų UAB „Electrical systems“ ir UAB „SINOTA“ neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad UAB „Electrical systems“ niekada neketino vykdyti realios veiklos ir grÄ Å¾inti pasiskolintas lėšas, o UAB „SINOTA“ užsakė nekilnojamojo turto vertinimÄ , pardavė šį turtÄ UAB „Electrical systems“ už nerealiÄ kainÄ ir gavo paskolos lėšas.             Apeliantai ginčija pirmÄ laikinųjų apsaugos taikymo sÄ lygÄ â€“ tikėtinÄ ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindimÄ , teigdami, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas.

Apelianto Ž. P. nuomone, skolÄ pagal ieÅ¡kovo neginčijamÄ ir galiojančiÄ paskolos sutartį turi grÄ Å¾inti paskolos gavėjas UAB „Electrical systems“, bet ne kiti atsakovai. Apeliančių A. B., A. Ž. ir N. B. nuomone, jos neturėjo priimti sprendimo dėl paskolų sutarčių sudarymo ieÅ¡kovo vardu – tokia kompetencija joms niekada nebuvo suteikta, galutinį sprendimÄ turėjo priimti valdyba. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas.

Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, tampa aiÅ¡ku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Dėl Å¡ios priežasties teismas neturėtų, kaip teigia apeliantai, iÅ¡samiai pagrįsti savo iÅ¡vados, kodėl jis laiko pateiktÄ ieÅ¡kinį preliminariai pagrįstu. Pažymėtina, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. IeÅ¡kinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl jam negali bÅ«ti keliami tokie pat motyvavimo kriterijai kaip priimant sprendimÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

Plačiau dėl apeliantų nurodytų argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumu, nepasisakoma, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės.             Pereinant prie antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė didele pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma.

Nors apeliantai teisingai nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika Å¡iuo klausimu nėra vieninga. Apeliantų cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nebuvo pakeista ar panaikinta (t. y. nebuvo akcentuotas skirtingos teismų praktikos suvienodinimas Å¡iuo klausimu) teismų praktikoje susiformavusi prezumpcija, pagal kuriÄ Å¡i aplinkybė (didelė ieÅ¡kinio suma) preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Pastebėtina, kad tai yra nuginčijama prezumpcija, kuriÄ atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma yra didelė. Pažymėtina, kad apeliantai atskiruosiuose skunduose nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių gerÄ savo finansinę padėtį, t. y. nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytos prezumpcijos.             Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamam klausimui teisingai iÅ¡spręsti, todėl dėl jų nepasisakoma.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo Ž. P. atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos ieÅ¡kovui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d. paskutinis sakinys).             Byloje pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas patyrė 1 125 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovių A.

B., A. Ž. ir N. B. atskirÄ jį skundÄ , apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Ä®vertinus ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , advokatų kontoros ieÅ¡kovui teikiamų paslaugų pastovumÄ ir Rekomendacijų 8.15 punktÄ (pagal jį už atskirÄ jį skundÄ ar kitÄ dokumentÄ , kuriame raÅ¡ytinio proceso metu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, numatytas maksimalus dydis – 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos), darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tinos ir pagrįstos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra 517,50 Lt (149,88 Eur), kurios ieÅ¡kovui lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ apeliančių, iÅ¡ kiekvienos po 49,96 Eur.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai Nacionalinei kredito unijai (j. a. k. 112041454) iÅ¡ atsakovių A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 49,96 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 96 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė