2024-07-10 Nr. AB-10596-3-61-3-01615-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-416-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01615-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97727 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, jo įsitikinimu, Sprendimo galiojimo stabdymas būtų racionali priemonė, siekiant užtikrinti, jog pareiškėjas turėtų teisėtą galimybę gauti visas būtinas sveikatos priežiūros paslaugas. Jis yra pensininkas, todėl pajamų kiekvieną mėnesį naudotis mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis neturi. Ligonių kasa pareiškėjui paaiškino, kad net sumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokas jam negali būti teikiama medicininė pagalba. Todėl Sprendimo galiojimo laikinas stabdymas šioje situacijoje yra būtina priemonė, jog pareiškėjas galėtų gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, įsigyti valstybės kompensuojamų vaistų.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, bet netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog nepritaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas prašymą grindė galimai ateityje kilsiančiais socialinio pobūdžio nepatogumais, kurie objektyviai nevertintini kaip pareiškėjui sukeliantys neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi tik prielaidomis ir neįrodė, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas ateityje būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pabrėžtina, kad prielaidos, jog pareiškėjas ateityje gali patirti tam tikrų socialinio pobūdžio nepatogumų, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla.

Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekiant, kad jis galėtų gauti tinkamą sveikatos priežiūrą ir įsigyti gyvybiškai būtinus sergant (duomenys neskelbtini) liga tik pagal receptą parduodamus vaistus, buvo argumentuotas konkrečiais faktais dėl sudėtingos pareiškėjo sveikatos būklės, konkrečia diagnoze, dėl kurios pareiškėjas turi gerti vaistus, būti stebimas medikų atliekant periodinius sveikatos patikrinimus ir dėl kurios pareiškėjui nustatytas neįgalumas, šiuos faktus pagrindžiant medicininiais dokumentais.

Pareiškime nurodyta, be kita ko, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sulaukęs asmuo. Su pareiškimu pateikti dokumentai apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuriuos jis turi. 2020 m. sausio mėnesį pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga ir atlikta operacija. Nuo 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjui buvo nustatytas neįgalumas. Paskutinį kartą pareiškėjas pas gydytoją lankėsi 2024 m. sausio 12 d. Prie atskirojo skundo pridedamas ambulatorinio apsilankymo išrašas patvirtina, kad pareiškėjui turi būti tęsiamas gydymas vaistu (duomenys neskelbtini) iki ligos progresavimo arba vaisto netoleravimo.

Pareiškėjui būtinus vaistus gali išrašyti tik (duomenys neskelbtini) gydytojai. Vaistai pareiškėjui išrašomi kartą per mėnesį. Nuo 2024 m. sausio 22 d., kai baigėsi pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi galiojimas, pareiškėjo duomenų nėra elektroninėje sveikatos sistemoje „esveikata“, dėl to pareiškėjas negali gauti sveikatos priežiūros paslaugų ir įsigyti gyvybiškai būtinų vaistų, parduodamų tik pagal receptą, kurį pareiškėjui būtinam vaistui gali išrašyti tik (duomenys neskelbtini) gydytojai. Privačiose medicinos paslaugų įstaigose dirbantys gydytojai negali išrašyti (duomenys neskelbtini) liga sergančiam pareiškėjui būtinų vaistų, nes šie vaistai parduodami tik pagal receptą, kurį gali išrašyti tik (duomenys neskelbtini) gydytojai.

Ligonių kasų darbuotojai pareiškėjui paaiškino, kad net sumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pareiškėjui negali būti teikiamos nuolatiniu privalomuoju sveikatos draudimu garantuojamos sveikatos priežiūros paslaugos ir išrašomi vaistai, nes pareiškėjas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad negaunančiam būtinų sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų (duomenys neskelbtini) liga sergančiam pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes jo liga nekontroliuojama ir gali progresuoti, o tada šalinti padarinius gali būti per vėlu.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti pritaikytos.

Atsakovas Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Migracijos departamentui priėmus ginčijamą Sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 90 punktu, pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas buvo nutrauktas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 24S102214. Kadangi dėl pareiškėjo yra priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Atsakovo duomenimis, pareiškėjas šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kurie patvirtintų, kad jis šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje teisėtai. Įstatyme nėra numatytos išimtys, kad dėl užsieniečio turimų ligų ar jam teikiamų medicininių paslaugų negali būti naikinamas ilgalaikio gyventojo statusas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naujus dokumentus bei atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, prijungia prie bylos, nes daro išvadą, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindė, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2024, 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023; kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, kurį jis patikslino, turinį, nenustatė, kad pareiškėjo skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad jis serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga, jam gyvybiškai būtina gauti tinkamą sveikatos priežiūrą ir įsigyti gyvybiškai būtinus vaistus. Negaunančiam būtinų sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų (duomenys neskelbtini) liga sergančiam pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes jo liga nekontroliuojama ir gali progresuoti, o tada šalinti padarinius gali būti per vėlu.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjo leidimas nuolat gyventi, kurį pareiškėjui Migracijos departamentas skundžiamu 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino, buvo išduotas 2019 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu ir galiojo iki 2024 m. sausio 22 d. Pareiškėjas 2023 m. spalio 21 d. pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2010 m., turėjo leidimą laikinai gyventi, pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 2019 m. Asmens sutuoktinė (santuoka sudaryta 1980 m.) yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikoje. Asmens sūnus (gim. (duomenys neskelbtini)) yra Rusijos Federacijos pilietis, kuriam buvo išduotas leidimas nuolat gyventi (galiojo iki 2022 m. balandžio 24 d., o dėl dokumento keitimo užsienietis nesikreipė). Yra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikoje dirbo ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pildydamas Migracijos departamento klausimyną asmuo nurodė, kad jis nuo 2020 m. yra pensijoje. Pareiškėjas į bylą pateikė medicininius dokumentus, kad jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), atlikta operacija, skirtas gydymas, nuolat išrašomi vaistai, numatyta atlikti tyrimus ligos dinamikai įvertinti, nustatytas 30 procentų darbingumo lygis.

Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), taigi priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjamu atveju inter alia (be kita ko) turi būti atsižvelgiama ir į bylos aplinkybes dėl asmens sveikatos būklės. Šiame kontekste pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-264-662/2024; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, kai siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, laikomasi nuostatos, jog pareiškėjas taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-50-822/2024). Tais atvejais, kai įrodinėjama, kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone, turi pateikti įrodymus, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4085-520/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įvertinus ginčo faktines aplinkybes, t. y. jog pareiškėjas turėjo nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, jo gyvenimo Lietuvoje aplinkybes, ligą, jos eigą ir pobūdį, medicininiuose dokumentuose nurodytas gydytojų rekomendacijas dėl paskirtų vaistų tęstinio vartojimo bei numatomos ligos dinamikos stebėsenos, būtinybę užtikrinti pareiškėjo sveikatos apsaugą, darytina išvada, jog šiuo atveju netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjo sveikatai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 24S97727 galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjo turimo leidimo galiojimo laikas pasibaigęs), įvertinusi Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 968, (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 5 d.) (toliau – ir Registro nuostatai) 43.4.1 papunkčio nuostatas (Lietuvoje nuolat gyvenantys draudžiamieji užsieniečiai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, išregistruojami iš Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro (toliau – ir Registras) panaikinus leidimą nuolat gyventi arba pasibaigus leidimo nuolat gyventi ar leidimo gyventi kortelės galiojimui – nuo leidimo nuolat gyventi panaikinimo arba leidimo nuolat gyventi ar leidimo gyventi kortelės galiojimo pabaigos datos)), savo iniciatyva taiko reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išregistruoti iš Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro pareiškėją S. S. tuo pagrindu, kuris nurodytas Registro nuostatų 43.4.1 papunktyje, nes konstatuoja, kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo sustabdymas ir uždraudimas išregistruoti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro Registro nuostatų 43.4.1 papunkčio pagrindu iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas yra adekvati ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams – užtikrinti, pareiškėjo teisę į sveikatos apsaugą ir užtikrinti, jog Lietuvos Respublikoje negyventų grėsmę valstybės saugumui keliantys asmenys – pasiekti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje siekiant apsaugoti akcentuotų vertybių apsaugą ir nesukelti joms didelės neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos, iki byloje nepriimtas baigiamasis teismo aktas dėl ginčo esmės, patvirtinantis atsakovo ir VSD išvadų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumą ir teisėtumą, turėtų būti sustabdytas Sprendimo galiojimas ir uždrausta Registro nuostatų 43.4.1 papunkčio pagrindu išbraukti pareiškėją iš Registro.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas įrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą. Dėl aptartų argumentų pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinama, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išsprendžiamas iš esmės, t. y. sustabdomas Sprendimo galiojimas iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista. Taip pat teisėjų kolegija savo iniciatyva taiko reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais – uždrausti išregistruoti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro Registro nuostatų 43.4.1 papunkčio pagrindu iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas. Nutartis privaloma visiems asmenims, vykdyti išsiunčiama Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro tvarkytojui – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Tenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 24S97727 galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išregistruoti iš Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro pareiškėją S. S. tuo pagrindu, kad panaikintas jo leidimas nuolat gyventi arba pasibaigė leidimo nuolat gyventi ar leidimo gyventi kortelės galiojimas iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė