2020-07-23 Nr. CB-8352-2-52-3-02748-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3621

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02748-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. liepos 17 d. gautu ieškovo A. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. L. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Santaka“ dėl permokėtų įmokų priteisimo, įpareigojimo pakeisti įstatus, bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų panaikinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 4 dalį, 1.127 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo kai gavo pakartotinio bendrijos susirinkimo protokolą, o ne po 2017 m. rugsėjo 2 d. posėdžio, kai buvo nutarta apsvarstyti ieškovo „atvirą laišką“. Teismas nepagrįstai neteikė reikšmės bendrijos nustatytai ginčų sprendimo tvarkai, taip pažeisdamas sutarties laisvės principą. Teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą grąžinti įmokų permoką aiškino kaip išvestinį reikalavimą ir dėl to netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą dėl prievolės įvykdymo. Nagrinėjamu atveju vyksta tęstinis pažeidimas dėl įmokų ieškovui apskaičiavimo, ieškovui kasmet permokant mokesčius. Teismas ignoravo CK 6.53 straipsnio 1 dalies reikalavimą, pripažino atsakovės teisę negrąžinti ieškovui skolos. Teismas, laikydamas kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, turėjo jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), nes ieškovas visą laiką aktyviai gynė savo teises.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. liepos 16 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 1959.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas