2024-12-18 Nr. AB-18401-3-61-3-01790-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-297-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01790-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S., P. V. ir B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S., P. V. ir B. P. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai M. S., P. V. ir B. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. kovo 31 d. motyvuotą atsisakymą derinti projektą, priimtą ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-87521 byloje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,4400 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas). Buvę savininkai 2021 m. kreipėsi į Administraciją dėl leidimo organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu pakeisti Sklypo paskirtį. 2021 m. kovo 16 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-562 buvo pradėtas rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-87521. 2021 m. balandžio 14 d. Administracija išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-391 (toliau – ir Reikalavimai). Remiantis įsakymu ir sąlygomis, pareiškėjai 2021 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo Sklypą ir 2022 m. jų užsakymu UAB „Ramilė“ parengė projektą bei pateikė jį derinti.

3. 2022 m. kovo 31 d. buvo gautas Administracijos motyvuotas atsisakymas derinti projektą, kuriame nepagrįstai nurodyta, jog projekto sprendiniai prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendiniams, kadangi Sklypas patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas bei statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus detalųjį planą.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad Bendrasis planas, neva kurio sprendiniams prieštarauja projekto sprendiniai, galiojo nuo 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. dar prieš tai, kai 2021 m. buvo priimtas minėtas įsakymas ir išduotos sąlygos, o Administracija tuomet nematė kliūčių pradėti rengti projektą ir tokiu būdu keisti Sklypo paskirtį. Todėl nėra pagrindo teigti, jog projekto sprendiniai gali prieštarauti Bendrojo plano sprendiniams.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). Kadangi Administracijos priimtas įsakymas ir išduotos sąlygos sukūrė pareiškėjams teisnius lūkesčius, dėl kurių pareiškėjai įsigijo Sklypą bei inicijavo projektą, tikėdamiesi pakeisti Sklypo paskirtį ir vykdyti jame statybos darbus, todėl atsakovo Sprendime nurodytas atsisakymas derinti projektą tomis aplinkybėmis, kurių nebuvo priimant įsakymą ir išduodant sąlygas, akivaizdžiai prieštarauja asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principui, todėl šiuo atveju pareiškėjų interesai ir teisėti lūkesčiai turi būti ginami tenkinant skundą ir panaikinant Sprendimą.

6. Pareiškėjų vertinimu, Sprendime nurodytas atsisakymo derinti motyvas taip pat yra nepagrįstas ir dėl to, jog Bendrajame plane nėra sąlygos, kokią Sprendime nurodė atsakovas, t. y. Bendrajame plane nėra draudimo (sąlygos), pagal kurį pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas galimas tik pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus detalųjį planą. Todėl vien dėl to Sprendime nurodytas atsisakymas derinti projektą ir tokiu būdu pakeisti Sklypo paskirtį, kai Bendrasis planas to nedraudžia, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.

7. Pareiškėjai nurodė, kad neketina Sklype eksploatuoti naudingųjų išteklių, todėl jiems nėra privalomi ir kiti Bendrojo plano reikalavimai – rekultivuoti teritoriją ir rengti teritorijos detalųjį planą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašo) 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Taigi teisės aktai numato, kad tuo atveju, jei detalieji planai neparengti, žemės paskirtis keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, t. y. net nerengiat jokio teritorijos planavimo dokumento. Tad akivaizdu, jog Sklypo paskirtis, kol nėra parengto detalaus plano, gali ir turi būti keičiama projektu, o atsakovo Sprendimo teiginys, jog neva projekto sprendiniai neatitinka Bendrojo plano reikalavimų, yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl ko Sprendimas turi būti panaikintas.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą skundui pateikti, kadangi iš ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-87521 matyti, kad atsakovo motyvuotas atsisakymas derinti projektą šioje sistemoje buvo patalpintas 2022 m. kovo 31 d., o skundas administraciniam teismui paduotas 2022 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo.

10. Iš 2021 m. balandžio 14 d. Administracijos išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-391 3 punkto matyti, kad formuojamajam ir pertvarkomam žemės sklypui taikomi Bendrojo plano sprendiniai. Iš šio plano ištraukos su paaiškinimais matyti, kad Sklypui taikomi ūkinės veiklos apribojimai – „naudingųjų iškasenų telkinys“, statyba jame galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą. Apie sklypui taikomus apribojimus (naudingųjų išteklių telkinys) ir keliamus reikalavimus (statyta galima pabaigus telkinio eksploataciją) buvusiam Sklypo savininkui buvo žinoma jau nuo Reikalavimų išdavimo momento, atitinkama ištrauka iš Bendrojo plano buvusiam Sklypo savininkui buvo įteikta kartu su Reikalavimais. Reikalavimų 5.14 punktas nurodo, kad projekto rengėjas privalo laikytis Sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų. Iš byloje pateikto 2022 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, tryliktasis skirsnis). Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos aprobuotų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus atvejus, kai šie telkiniai patenka į valstybinius parkus, draustinius ar rezervatus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose žemės gelmių išteklių telkiniuose draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui), taip pat keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad atsiliepimo į pareiškėjų skundą rengimo metu nekilnojamojo turto registro duomenimis Sklypui buvo taikoma analogiška specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės gelmių išteklių telkiniai, kuri yra taikoma visam Sklypo plotui. Dėl to kritiškai vertintini Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2022 m. sausio 19 d. rašte Nr. (7)-1.7-503 nurodyti teiginiai, jog tik dalis Sklypo patenka į parengtinai išžvalgytą žvyro telkinį (Zujūnai III), kuriame išsidėsčiusiems žemės sklypams (jų dalims) specialioji žemės naudojimo sąlyga „žemės gelmių išteklių telkiniai“ (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 str. (VI skyrius, tryliktasis skirsnis) netaikoma“.

12. Administracijos nuomone, atsisakymas derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjų Sklypas visa apimtimi patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu galioja draudimas statyti statinius ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės sklypo naudojimo būdą, o vadovaujantis Bendrojo plano nuostatomis statyba Sklype galima pabaigus telkinio eksploataciją, jį rekultivavus ir parengus detalųjį planą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

14.1. pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,4400 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)).

14.2. Buvę savininkai 2021 m. kreipėsi į Administraciją dėl leidimo organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu pakeisti Sklypo paskirtį.

14.3. Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. KADI-562 „Įsakymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėtas rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-87521 (toliau – ir Projektas).

14.4. Administracija 2021 m. balandžio 14 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-391.

14.5. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo Sklypą ir 2022 m. jų užsakymu UAB „Ramilė“ parengė projektą bei pateikė jį derinti.

14.6. 2022 m. kovo 31 d. buvo gautas Administracijos motyvuotas atsisakymas derinti projektą, tvirtinant, kad projekto sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, kadangi Sklypas patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas bei statyba galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus detalųjį planą.

15. Teismas, įvertinęs Administracijos argumentus, kad pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą skundui pateikti, nurodė, kad iš ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-87521 matyti, kad Administracijos Sprendimas šioje sistemoje buvo patalpintas 2022 m. kovo 31 d., o skundas administraciniam teismui paduotas 2022 m. gegužės 2 d. (pirmadienį), t. y. laikantis teisės aktuose numatytų terminų.

16. Teismas pažymėjo, kad iš Bendrojo plano ištraukos su paaiškinimais matyti, kad Sklypui taikomi ūkinės veiklos apribojimai – „naudingųjų iškasenų telkinys“, statyba jame galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą. Reikalavimų 5.14 punktas nustato, kad projekto rengėjas privalo lankytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų. Iš byloje pateikto 2022 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – žemės gelmių išteklių telkiniai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Reikalavimai būtų ginčijami ar nuginčyti.

17. Geologijos tarnyba 2022 m. sausio 19 d. rašte Nr. (7)-1.7-503 nurodė, jog „žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis patenka į parengtinai išžvalgytą žvyro telkinį (Zujūnai III), kuriame išsidėsčiusiems žemės sklypams (jų dalims) specialioji žemės naudojimo sąlyga „žemės gelmių išteklių telkiniai“ (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 str. (VI skyrius, tryliktasis skirsnis) netaikoma“. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad Geologijos tarnybos nurodyti teiginiai prieštarauja tiek nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančiai informacijai, kad visam Sklypui yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės gelmių išteklių telkiniai, tiek pačios Geologijos tarnybos žemės gelmių kadastre esantiems duomenims, pagal kuriuos pareiškėjų Sklypas patenka į parengtinai išžvalgytų išteklių teritoriją, telkinio kodas 735. Be to, iš Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo 4.5 punkto „Žemės gelmių naudojimas ir priežiūra“ grafinės medžiagos matyti, kad pareiškėjų Sklypas patenka į parengtinai išžvalgytų išteklių plotus, Bendrojo plano sprendiniai atitinka tiek Žemės gelmių kadastro, tiek geoportal.lt duomenis (Bendrojo plano 118 psl.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog visam Sklypui, o ne jo daliai, yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės gelmių išteklių telkiniai, o pareiškėjų teiginius, kad tai, jog Administracija 2021 m. balandžio 14 d. išdavė pareiškėjams Reikalavimus ir tai sukėlė jiems teisėtus lūkesčius, o Administracijai sukėlė pareigą keisti Sklypo paskirtį bei argumentus, kad Sklypo paskirtis, kol nėra parengto detalaus plano, gali ir turi būti keičiama projektu, laikė pagrįstais tik subjektyvia nuomone bei prielaidomis.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų Sklypas visa apimtimi patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu galioja draudimas statyti statinius ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės sklypo naudojimo būdą, o, vadovaujantis Bendrojo plano nuostatomis, statyba sklype galima tik pabaigus telkinio eksploataciją, jį rekultivavus ir parengus detalųjį planą. Todėl laikė, jog Administracija tinkamai vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei visapusiškai įvertino aplinkybes, susijusias su Sklypo paskirties keitimu ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

III. 19. Pareiškėjai M. S., P. V. ir B. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo pridėti naujus įrodymus - galimo telkinio eksploatavimo schemą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų byloje pateiktų esminių įrodymų. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė buvo ta, kad Sklypui nėra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės gelmių išteklių telkiniai. Kadangi Sklypui (jo kadastro duomenyse) ne buvo tokios sąlygos, todėl Sklypui neturėjo būti taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytas draudimas keisti Sklypo naudojimo paskirtį. Taip pat Sklypui negalėjo būti taikomas ir Bendrojo plano sprendinių draudimas statyti pastatus tik po to, kai bus baigtas eksploatuoti Sklype esantys ištekliai bei rekultivuota Sklypo teritorija ir parengtas teritorijos detalusis planas. Šiam savo teiginiui pagrįsti pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 18 d. pateikė atnaujintą 2022 m. rugsėjo 5 d. Sklypo nekilnojamojo turto išrašą, kuriame anksčiau buvusi specialioji žemės naudojimo sąlyga buvo panaikinta, tačiau teismas dėl šio esminio įrodymo nevertino. Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 5 d. Sklypo nekilnojamojo turto išrašo, panaikinus specialiąją žemės naudojimo sąlygą - žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, tryliktasis skirsnis) – neliko Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatyto draudimo keisti Sklypo naudojimo paskirtį prieš tai nebaigus eksploatuoti Sklype esančių išteklių, todėl Administracijos atsisakymas derinti projektą yra neteisėtas.

21. Pareiškėjų vertinimu, teismas visiškai nepasisakė ir nevertino jų argumentų dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Pareiškėjai sutinka, kad Bendrasis planas galiojo dar prieš tai, kai 2021 m. buvo priimtas įsakymas ir išduotos sąlygos, tačiau kažkodėl atsakovas tuomet nematė kliūčių pradėti rengti Projektą ir tokiu būdu keisti Sklypo paskirtį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Projekto sprendiniai gali prieštarauti Bendrojo plano sprendiniams. Kadangi atsakovo priimti įsakymas ir išduotos sąlygos sukūrė pareiškėjams atitinkamus teisnius lūkesčius, dėl kurių jie įsigijo Sklypą bei inicijavo Projektą, tikėdamiesi pakeisti Sklypo paskirtį ir vykdyti jame statybos darbus, todėl Sprendime nurodytas atsisakymas derinti Projektą tomis aplinkybėmis, kurių nebuvo priimant Įsakymą ir išduodant Sąlygas, prieštarauja asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principui.

22. Pareiškėjų teigimu, teismas nevertino ir nepasisakė dėl skunde nurodyto argumento, kad Bendrajame plane nėra sąlygos, kokią Sprendime nurodė atsakovas, t. y. Bendrajame plane nėra ir nebuvo draudimo (sąlygos), pagal kurį pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas galimas tik pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivavus teritoriją ir parengus detalųjį planą. Todėl Sprendime nurodytas atsisakymas derinti projektą ir pakeisti Sklypo plotą, kai Bendrasis planas to nedraudžia, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

23. Kaip matyti iš teismo atsisakytos priimti UAB „Ramilė“ vadovo parengtos galimo telkinio eksploatavimo schemos, vien tik Sklype numanomi žvyro ištekliai atviruoju būdu negalėtų būti kasami į atvirą karjerą neįjungus kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų, t. y. pareiškėjai objektyviai negalėtų įvykdyti Bendrojo plano reikalavimo išeksploatuoti naudinguosius išteklius, nes Sklype kasyba galima tik 50 a plote. Tuo tarpu pagal UAB „Ramilė“ atliktus remiantis normatyviniais reikalavimais, atstumus nuo kelių ir gyvenamųjų namų, paskaičiavimus gaunasi, kad ginčo vietoje galima kasti tik apie 2,5 a dydžio teritorijoje. Tačiau tai yra per mažai, nes minimaliam ekonomiškai naudingam kasimui reikia atgabenti 3 (trijų) milijonų eurų vertės techniką, o kasimo plotas turėtų būti ne mažesnis nei 20 ha.

24. Pareiškėjų manymu, teismas nepagrįstai į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė UAB „Ramilė“, kuri yra Projekto rengėja. UAB „Ramilė“ rengė Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Administracijos išduotus reikalavimus, todėl teismui nurodžius, kad toks projektas negalėjo būti rengiamas, teismas pasisakė dėl UAB „Ramilė“ teisių ir pareigų, susijusių su projekto rengimu.

25. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas nurodo, kad byloje ginčijamas 2022 m. kovo 31 d. atsisakymas derinti projektą, todėl priimant Sprendimą negalėjo būti vertinamas 2022 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo turto registro išrašas. Iš byloje esančio 2022 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, tryliktasis skirsnis). Atsiliepimo į pareiškėjų skundą rengimo metu nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypui buvo taikoma analogiška specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės gelmių išteklių telkiniai, kuri yra taikoma visam sklypo plotui.

27. Atsakovas pažymi, jog tiek 2021 m. balandžio 14 d. išduodant reikalavimus, tiek priimant 2021 m. kovo 16 d. administracijos įsakymą Nr. KADI-562 buvo nurodytos ginčui aktualios aplinkybės. Iš plano ištraukos su paaiškinimais matyti, kad Sklypui taikomi ūkinės veiklos apribojimai – „naudingųjų iškasenų telkinys“, statyba jame galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą. Apie Sklypui taikomus apribojimus (naudingųjų išteklių telkinys) ir keliamus reikalavimus (statyba galima pabaigus telkinio eksploataciją) buvusiam žemės sklypo savininkui buvo žinoma nuo Reikalavimų išdavimo momento, atitinkama ištrauka ir Bendrojo plano buvusiam žemės sklypo savininkui buvo įteikta kartu su Reikalavimais.

28. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų prašymas pridėti naujus įrodymus - galimo telkinio eksploatavimo schemą yra netenkintinas, nes teismas nevertina ginčijamo teisės akto ekonominio tikslingumo požiūriu. Be to, schemoje nenurodyta, vadovaujantis kokiu teritorijos planavimo dokumentu ji parengta, nėra jos parengimo datos, nenurodyti jokie sutartinai ženklai ir jų paaiškinimai, nenurodytas schemos rengėjas, nėra duomenų apie tai, ar jos rengėjas turi atitinkamą išsilavinimą teritorijų planavimo ir žemės gelmių išteklių eksploatavimo srityje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2022 m. kovo 31 d. motyvuoto atsisakymo derinti projektą, priimtą ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-87521 byloje, dėl pareiškėjų Sklypo, teisėtumo bei pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad visam Sklypui taikomi ūkinės veiklos apribojimai – „naudingųjų iškasenų telkinys“, statyba jame galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą, todėl Administracija tinkamai vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei visapusiškai įvertino aplinkybes, susijusias su Sklypo paskirties keitimu ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų byloje pateiktų esminių įrodymų - Sklypui nėra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės gelmių išteklių telkiniai. Panaikinus specialiąją žemės naudojimo sąlygą, neliko draudimo keisti Sklypo naudojimo paskirtį prieš tai nebaigus eksploatuoti Sklype esančių išteklių, todėl Administracijos atsisakymas derinti projektą yra neteisėtas. Taip pat teismas visiškai nepasisakė ir nevertino pareiškėjų argumentų dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Kaip matyti iš galimo telkinio eksploatavimo schemos, pareiškėjai objektyviai negalėtų įvykdyti Bendrojo plano reikalavimo išeksploatuoti naudinguosius išteklius, nes Sklype kasyba galima tik 50 a plote.

32. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – galimo telkinio eksploatavimo schemą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinė je byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija pareiškėjų pateiktos UAB „Ramilė“ vadovo parengtos galimo telkinio eksploatavimo schemos neprijungia prie bylos, nes nenustatė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

35. Kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. 2 p.).

36. Aprašo 9 punkte numatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytą atvejį, keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytą atvejį, priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

37. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas (Aprašo 10 p.).

38. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos aprobuotų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus atvejus, kai šie telkiniai patenka į valstybinius parkus, draustinius ar rezervatus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose žemės gelmių išteklių telkiniuose draudžiama: 1) statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui); 2) įveisti mišką ar sodą; 3) įrengti dirbtinius vandens telkinius ir mažuosius karjerus; 4) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą.

39. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjams priklausančiam visam 1,44 ha Sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – žemės gelmių išteklių telkiniai (VI skyrius, tryliktasis skirsnis) (žr. 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai). Reikalavimų 3 punkte nurodyta, jog formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, sprendimai. Iš Bendrojo plano brėžinių matyti, kad Sklypui taikomi ūkinės veiklos apribojimai – „Naudingųjų išteklių telkinys“, statyba jame galima pabaigus naudingųjų išteklių telkinio dalies eksploataciją, rekultivuojant teritoriją ir parengus teritorijos detalųjį planą. Pažymėtina, kad Reikalavimų 5.14 punkte buvo nustatyta, jog projekto rengėjas privalo laikyti žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų. Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad visam pareiškėjų Sklypui yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės gelmių išteklių telkiniai. Kadangi pareiškėjų Sklypas visa apimtimi patenka į naudingųjų išteklių teritoriją, kurioje, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, galioja draudimas statyti statinius ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės sklypo naudojimo būdą, o pagal Bendrąjį planą statyba Sklype galima tik pabaigus telkinio eksploataciją, jį rekultivavus ir parengus detalųjį planą, atsakovas, atsisakydamas derinti projektą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

40. Apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį pakeisti Sklypo paskirtį ir vykdyti jame statybos darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Bendrasis planas buvo patvirtintas dar 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-477, įrašas apie Sklype taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje galioja nuo 2020 m. sausio 2 d., t. y. jau galiojo kai pareiškėjai nusipirko Sklypą, o Reikalavimai buvo išduoti 2021 m. balandžio 14 d.. Taigi pareiškėjams turėjo būti žinoma apie Sklypui taikomus apribojimus (naudingųjų išteklių telkinys) ir keliamus reikalavimus (statyba galima pabaigus telkinio eksploataciją). Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai.

41. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. S., P. V. ir B. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė