f28763c0-99ae-41b7-b6a9-109acd93cd4e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-8904-423/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01458-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) - REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 140 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas skunde (1 t., b. l. 1-2, 41-49) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2018-11-29 atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas, pataisos namai) 7 lokaliniame sektoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, patalpos plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas.

Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, graužikų, netinkamas dirbtinis apšvietimas, netinkama ventiliacija, todėl buvo drėgna, veisėsi pelėsis, žiemos metu gyvenamosiose patalpose šalta, grindys išlūžinėjusios. Neužteko bendro naudojimo sanitarinio mazgo įrenginių, dėl to kilo nepatogumų laukiant eilėse. Pažymėjo, kad jis Alytaus PN gyveno virš metalo mechaninio apdirbimo cecho, kuriame buvo atliekami darbai naudojant dujų balionus ir balionus su angliarūgšte, naudojami suvirinimo aparatai, todėl jo gyvybei ir sveikatai buvo nuolat keliamas pavojus.

Akcentavo, kad buvo kilęs gaisras, tačiau pareigÅ«nai nesiėmė jokių veiksmų, kad nuteistieji bÅ«tų evakuoti iÅ¡ patalpos, nors dÅ«mai kilo į jų gyvenamÄ sias patalpas. PareiÅ¡kėjas teigia, jog kilnojimo svarmenys yra įrengti tik lauke esančiuose kiemeliuose, o viduje nėra įrengtos sporto salės su kilnojamais svarmenimis. Minėtos kalinimo sÄ lygos sukėlė nepatogumus, sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmus, depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Prašė netaikyti senaties termino.

Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (1 t., b. l. 6-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, jog minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Akcentavo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse.

Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, o patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Pataisos namų administracija neturi duomenų, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji bÅ«tų neturėję galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, todėl argumentai, kad dėl didelio skaičiaus žmonių trÅ«kdavo unitazų ir praustuvų yra atmestini.

Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ventiliacija. Alytaus pataisos namuose esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normoje nustatytus reikalavimus. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo. Å ios įmonės paslaugomis pataisos namai naudojasi reguliariai. Alytaus pataisos namuose 8 bÅ«ryje jokių balionų, skirtų suvirinimo darbams atlikti, nėra, angliarÅ«gÅ¡tės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsineÅ¡ami į dirbtuves tik darbams atlikti.

Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virÅ¡ jų nuteistieji negyvena. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jis konkrečiai neįvardijo atsakovės kaltės ir priežastinio ryÅ¡io. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. PraÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ , skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2018-11-29.

Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (1 t., b. l. 7). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kuriÄ jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2018-11-29.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jautė jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimÄ teisių pažeidimÄ , nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundÄ teismui parengė ir iÅ¡siuntė tik 2019-07-17 (1 t., b. l. 3). PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2016-07-17 atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2018-11-29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpose. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 8 bÅ«rio (7 lokalinis sektorius - darbo zonoje dirbantys nuteistieji) 4 miegamÄ jį (bendrabučio tipo patalpÄ ) (1 t., b. l. 7, 13). Atsikirtime į atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas teigė, kad 4 miegamojo plotas buvo 34 kv. m, jame gyveno 14 nuteistųjų (1 t., b. l. 43). Nurodė, kad duomenis apie ginčo patalpos plotÄ pareiÅ¡kėjas nustatė vadovaudamasis pataisos namų 7 lokaliniame sektoriuje esančiu evakuacijos planu.

Atsakovės atstovas pagal teismo pareikalavimÄ pateikė į bylÄ minėtÄ evakuacijos planÄ (1 t., b. l. 85), tačiau jame nėra nurodytas patalpų plotas. Atsižvelgiant į tai, teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ginčo patalpos ploto, kadangi pagal jo nurodomÄ duomenų Å¡altinį - evakuacijos planÄ â€“ nustatyti patalpų plotus nėra galimybės. PareiÅ¡kėjo argumentams paneigti atsakovės atstovas prie atsiliepimo į bylÄ pateikė kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenų suvestinę, kurioje nurodyta, jog ginčo patalpos plotas buvo 36,25 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (1 t., b. l. 14).

Papildomai į bylÄ pateikti nuteistųjų, kurie gyveno ginčo patalpoje 2016-07-18, 2016-08-18, 2016-10-18, 2016-12-08, 2017-02-18, 2017-04-18, 2017-06-18, 2017-08-18, 2017-10-18, 2017-12-18, 2018-02-18, 2018-04-18, 2018-06-18, 2018-08-18, 2018-10-18, 2018-11-28, 2018-11-29, sÄ raÅ¡ai (duomenų periodiÅ¡kumas apima visÄ ginčo laikotarpį, kas du mėnesiai) bei 8 bÅ«rio 4 miegamojo planas patvirtina atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, kad 8 bÅ«rio 4 miegamajame laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2018-11-29 buvo įrengta 11 miegamųjų vietų ir gyveno ne daugiau kaip 11 asmenų (nuo 9 iki 11 nuteistųjų) (2 t., b. l. 2-19).

Minėti duomenys taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad Alytaus PN, teikdami atsiliepimÄ ir kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenų suvestinę, pakeitė ginčo patalpos plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog net ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, 8 bÅ«rio 4 miegamajame vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,29 kv. m. PareiÅ¡kėjas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nenurodė su juo kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ grindė subjektyvaus pobÅ«džio ir jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, jog pataisos namų administracija tyčia suklastojo pateiktus duomenis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga ir konstatuoja, kad minimalaus ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Teismas pažymi, kad pagal Taisykles, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tada, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Kadangi nagrinėjamu atveju minimalios ploto normos pažeidimas pagal Taisyklių reikalavimus nenustatytas, teismas nevertina gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tokios pozicijos laikosi LVAT, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bendrabučio tipo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo netinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas, netinkama oro temperatÅ«ra, veisėsi parazitai, graužikai, netinkama vėdinimo sistema, todėl kaupėsi drėgmė, pelėsis, grindys sulūžusios).

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, vėdinimui, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18  C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. (Higienos normos HN 134:2015 14 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas į bylÄ pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016-12-09 ir 2018-12-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) atliktų periodinių patikrinimų aktus (1 t., b. l. 18-24; toliau – ir Patikrinimo aktai).

Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio, mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Minėti Patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių, netinkamo vėdinimo gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose. Be to, Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad patalpų valymui skirtas inventorius, skiriamos valymo priemonės, patalpas valo patys nuteistieji.

Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė dėl patalpose buvusio pelėsio negali bÅ«ti pripažinta atsakovo neteisėtais veiksmais. PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad patalpose buvo netinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas, netinkama oro temperatÅ«ra, grindys iÅ¡lūžusios, tačiau nedetalizavo, kada konkrečiai jis jautė diskomfortÄ dėl, jo nuomone, netinkamo apÅ¡vietimo, iÅ¡lūžusių grindų ar netinkamos oro temperatÅ«ros.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 punktas nustato, kad oro temperatÅ«ra gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti 18-28°C. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , apÅ¡vietimÄ , grindų bÅ«klę ginčo laikotarpiu, tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, patalpose netinkama temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas, netinkama grindų bÅ«klė.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymÄ si ir oro temperatÅ«ra bei apÅ¡vietimas atitinka nustatytus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad oro temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamos oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, netinkamos grindų bÅ«klės, iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovės atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai atliekamas kenkėjų naikinimas ir pateikia duomenis, jog ginčo laikotarpiu tarp Alytaus pataisos namų ir UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartis (1 t., b. l 25-31). Pateiktu kenkėjų kontrolės ir naikinimo žurnalai (1 t., b. l. 32-35).

Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi, ar, kad pastebėti kenkėjai nebÅ«tų naikinami. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo naikinimo. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra.

Akcentuotina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog, sprendžiant dėl minėtų pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sÄ lygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., Visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai ir pan.). Nustačius Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., LVAT 2016-11-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje pateiktos kenkėjų kontrolės ir naikinimo žurnalo kopijos patvirtina apie atliktus dezinfekcijos ir deratizacijos darbus (1 t., b. l. 32-35). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikė, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad graužikų ir buitinių parazitų paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tačiau higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr.

LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o skundo argumentai dėl minėtų aplinkybių laikomi deklaratyviais ir atmetami. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis įrengimų sanitariniuose mazguose. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004-06-09 Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti įrengta – po klozetÄ arba unitazÄ 12-ai asmenų ir po pisuarÄ 12-ai asmenų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017-06-08; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas nurodė (1 t., b. l. 21-22), kad 6, 8 ir 13 būrių (7 lokalinio sektoriaus) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 6 unitazai ir 1 pisuaras.

Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys VÄ® „MÅ«sų amatai“, ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir duÅ¡us turi savo darbo vietoje. Ä®vertinęs bÅ«riuose laikytų nuteistųjų skaičių ir sanitariniuose mazguose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, teismas sprendžia, kad unitazų, pisuarų, praustuvių skaičius ne visÄ ginčo laikotarpį atitiko AprÅ«pinimo inventoriumi normoje nustatytus reikalavimus (sanitarinių įrenginių nuteistiesiems trÅ«ko), dėl ko pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų.

Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar duÅ¡inės. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovės atstovÄ dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, duÅ¡ine. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (nepakankamo aprūpinimo inventoriumi (sanitariniais įrenginiais)) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami. Pareiškėjas teigia, jog kilnojimo svarmenys yra įrengti tik lauke esančiuose kiemeliuose, o viduje nėra įrengtos sporto salės su kilnojamais svarmenimis.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato sporto salės įrengimo pataisos namuose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami. Atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam Alytaus PN neužtikrino saugių kalinimo sÄ lygų, kadangi jam teko gyventi virÅ¡ metalo mechaninio apdirbimo cecho, kuriame buvo laikomi dujų balionai, balionai su angliarÅ«gÅ¡te ir kurie galėjo bet kada sprogti, kadangi atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pažymėjo, jog Alytaus pataisos namuose 8 bÅ«ryje jokių balionų, skirtų susvirinimo darbams atlikti, nėra, angliarÅ«gÅ¡tės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsineÅ¡ami į dirbtuves tik darbams atlikti.

Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virÅ¡ jų nuteistieji negyvena (1 t., b. l. 9). Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl kenksmingų sveikatai medžiagų bei sprogstamųjų medžiagų buvimo bÅ«tų kreipęsis pataisos įstaigos administracijÄ . Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su kenksmingų sveikatai medžiagų ir sprogstamųjų medžiagų buvimu gyvenamosiose patalpose (ar žemiau jų).

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kilus gaisrui jis nebuvo evakuotas. IÅ¡ į bylÄ pateikto Alytaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos raÅ¡to nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 2017-04-09 gamybiniam pastate degė 2x2 ploto patalpa (1 t., b. l. 78). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog 8 me bÅ«ryje bÅ«tų kilęs gaisras, taip pat pažymėtina, kad gamybinės patalpos, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virÅ¡ jų nuteistieji negyvena.

Skundų administracijai dėl kilusio gaisro pareiÅ¡kėjas neteikė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kilusio gaisro atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kilusio gaisro ir, kad jis nebuvo evakuotas, atmestini kaip neįrodyti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 -04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmus, depresijÄ , tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė