f2841bb0-7f04-4338-977e-ebe2ac311d47 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-1759-370/2015              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01529-2009-3             Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacinio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „URBICO“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtintas Nordea Bank Finland Plc finansinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „URBICO“ bankroto byloje Nr. B2-1273-661/2015.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nutraukė UAB „URBICO“ (toliau –Urbico) restruktÅ«rizavimo bylÄ ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“.             Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (toliau – Nordea bankas) 2014 m. gegužės 12 d. pateikė administratoriui praÅ¡ymÄ dėl 74 763 765,49 Lt reikalavimo tvirtinimo Urbico bankroto byloje.

Nurodė, kad Urbico skola Nordea bankui pagal 2007 m. sausio 17 d. ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/01/02 su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis) yra 65 203 605,66 Lt, pagal 2007 m. sausio 17 d. sutartį dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių Nr. DS 07/01/001 su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei 2007 m. sausio 24 d. išvestinį sandorį Nr. 661070/760331 (toliau – Palūkanų sandoris) – 11 026 617,45 Lt, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl atstovavimo išlaidų – 19 800 Lt, iš viso 76 250 023,11 Lt.

Pažymėjo, kad Urbico prievolių įvykdymÄ pagal Kredito sutartį ir PalÅ«kanų sandorį užtikrino 2007 m. liepos 23 d. sudaryta reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 07/07/24 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) perleisdamas Nordea bankui reikalavimo teises į SÄ® „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“. Kadangi Nordea bankas 2014 m. gegužės 5 d. gavo iÅ¡ Susisiekimo paslaugų 430 449,96 Eur mokėjimÄ , Å¡ia suma, vadovaujantis Reikalavimų perleidimo sutartimi, mažintina nurodyta Urbico įsiskolinimo Nordea bankui suma, t. y. iki 74 763 765,49 Lt.

Nordea bankas 2014 m. gegužės 27 d. patikslino reikalavimÄ . Nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo Nordea banko reikalavimas padidėjo 108 608,65 Lt suma (dėl priteistų palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų), todėl bendras Urbico įsiskolinimas Nordea bankui sudaro 74 872 374,14 Lt.             Administratorius, įvertinęs Nordea banko reikalavimo pagrįstumÄ , bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui 2014 m. spalio 21 d. pateikė prieÅ¡taravimus dėl Å¡io kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo, o 2014 m. gruodžio 15 d. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Nordea banko reikalavimo ginčijimo, juo prašė:

1) patvirtinti Nordea banko 1 102 368,65 Lt reikalavimÄ , 2) pripažinti negaliojančiais Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punktÄ , 2009 m. liepos 7 d. papildomo susitarimo Nr. 09/07/08 prie Reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – Papildomas susitarimas) 1 punktÄ , 2009 m. kovo 27 d. susitarimo Nr. 09/03/16, sudaryto Urbico, Nordea banko ir Susisiekimo paslaugų, (toliau – TriÅ¡alis susitarimas) 7 punkto dalį ir PalÅ«kanų sandorį;

3) pripažinti, kad Urbico prievolės, kylančios iÅ¡ Kredito sutarties ir PalÅ«kanų sandorio pasibaigė 2009 m. kovo 27 d., kai buvo pasiraÅ¡ytas TriÅ¡alis susitarimas.             Nordea bankas 2015 m. vasario 17 d. pateikė patikslintÄ reikalavimÄ . ReikalavimÄ patikslino dėl Å¡ių priežasčių: Vilniaus apygardos teismui priėmus 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, Susisiekimo paslaugoms atlikus einamuosius mokėjimus, pasikeitus nacionalinei valiutai. Detalizuodamas reikalavimÄ Nordea bankas nurodė, kad Urbico įsiskolinimas pagal Kredito sutartį yra 17 592 595,47 Eur, pagal PalÅ«kanų sandorį – 3 193 529,15 Eur, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus – 27 545,37 Eur, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl atstovavimo iÅ¡laidų – 9 789,16 Eur, iÅ¡ viso 20 823 459,15 Eur.             Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administratorius neprieÅ¡tarauja dėl Nordea banko 37 334,53 Eur reikalavimo (įsiskolinimas pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus), 2015 m. birželio 4 d. nutartimi įtraukė Nordea bankÄ Ä¯ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtino Å¡io kreditoriaus 37 334,53 Eur reikalavimÄ .

Å i nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino Nordea banko 20 823 459,15 Eur reikalavimÄ .             Dėl Nordea banko reikalavimo teismas nurodė, kad Nordea banko reikalavimo dalis – 65 944 710,98 Lt (19 108 915,94 Eur) buvo patvirtinta įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis Urbico restruktÅ«rizavimo byloje. Å i aplinkybė Urbico bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui sudarė pagrindÄ patvirtinti nurodytÄ Nordea banko reikalavimo dalį, iÅ¡ naujo netikrinant jos pagrįstumo.

Be to, teismas pažymėjo, kad Nordea banko reikalavimo dalis – 1 102 368,65 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl Å¡i dalis tvirtintina, iÅ¡ naujo netikrinant jos pagrįstumo (CPK 279 straipsnio 4 dalis).             Dėl Urbico prievolių pagal Kredito sutartį ir PalÅ«kanų sandorį pripažinimo pasibaigusiomis (CPK 6.123 straipsnio 1 dalis) teismas pažymėjo, kad Urbico kartu su savo partneriais 2006 m. birželio 15 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įsteigė laikinÄ savanoriÅ¡kÄ partnerių susivienijimÄ â€“ konsorciumÄ (toliau – Konsorciumas), siekdami dalyvauti Susisiekimo paslaugų paskelbtame Automatizuotos Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų pirkimo konkurse.

Laimėjęs konkursÄ , Konsorciumas, atstovaujamas atsakingojo partnerio Urbico, 2006 m. spalio 27 d. sudarė su Susisiekimo paslaugomis rangos sutartį ir paslaugų sutartį (toliau – atitinkamai Rangos sutartis ir Paslaugų sutartis). Rangos sutartimi buvo susitarta, kad jos vykdymas bus finansuojamas paties Konsorciumo, pareigÄ gauti finansavimÄ prisiėmė Urbico, kuris sudarė su Nordea banku Kredito sutartį. Kredito sutarties 7 punktas „Prievolių įvykdymo užtikrinimas“ numatė kelis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus, svarbiausias iÅ¡ kurių buvo reikalavimo teisių, kylančių iÅ¡ Rangos ir Paslaugų sutarčių, įkeitimas ir perleidimas Nordea bankui.

Tokiu atveju įkeitimo sandorio ir Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas buvo bÅ«tina kredito Konsorciumo veiklai finansuoti suteikimo sÄ lyga. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rÅ«Å¡ies įvykdymÄ , todėl teismas pažymėjo, kad prievolės pabaiga tokiu atveju priklauso nuo kreditoriaus valios. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimo teisių į Susisiekimo paslaugas perleidimas, kaip ir Å¡ių teisių įkeitimas, buvo skirtas užtikrinti pagrindinės prievolės – kredito pagal Kredito sutartį grÄ Å¾inimo – tinkamÄ Ä¯vykdymÄ (CK 6.70 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuomone, Å¡iuo atveju Kredito sutarties Å¡alys, be įkeitimo, pasirinkdamos kitÄ Ä¯statyme konkrečiai nenurodytÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, įgyvendino laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principus. Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkte, Papildomo susitarimo 1 punkte, TriÅ¡alio susitarimo 7 punkte taip pat numatyta, kad, Urbico perleidus Nordea bankui reikalavimo teises į visÄ Susisiekimo paslaugų esamÄ ar bÅ«simÄ Ä¯siskolinimÄ , Nordea bankas iÅ¡laiko teisę reikalauti mokėjimų iÅ¡ Urbico.

Teismas sprendė, kad abiejų Reikalavimo perleidimo sutarties Å¡alių valia buvo perleisti reikalavimo teises kaip Urbico prievolių įvykdymo užtikrinimÄ ir kad Urbico skola Nordea bankui, įsigaliojus Å¡iam sandoriui, iÅ¡liko, taigi Å¡alys nebuvo sudariusios CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo.             Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, Papildomo susitarimo ir TriÅ¡alio susitarimo atitinkamų nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis teismas nurodė, kad administratorius ginčija Å¡ių sandorių nuostatas, kuriomis nustatyta, kad Urbico lieka skolingas Nordea bankui net ir po to, kai reikalavimo teisės perduodamos Nordea banko nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad administratorius remiasi CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, kuri yra dispozityvi norma, leidžianti Å¡alims susitarti dėl kitokio nei pradinėje sutartyje numatyto prievolės įvykdymo bÅ«do.

Å i norma nėra ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas priminė, kad reikalavimų teisių, kylančių iÅ¡ Rangos ir Paslaugų sutarčių, įkeitimas ir perleidimas Nordea bankui yra Urbico kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonė. Prievolių įvykdymo užtikrinimas nepanaikina prievolės tol, kol Å¡i nėra realiai įvykdyta, todėl, teismo vertinimu, Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto, Papildomo susitarimo 1 punkto ir TriÅ¡alio susitarimo 7 punkto nuostatos, numatančios, kad reikalavimo teisių perleidimas neatima iÅ¡ Nordea teisės reikalauti mokėjimų iÅ¡ Urbico, yra teisėtos.             Dėl PalÅ«kanų sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas pažymėjo, kad, administratoriaus nuomone, Å¡is sandoris yra akivaizdžiai nuostolingas ir prieÅ¡tarauja Urbico veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

Konsorciumui laimėjus Susisiekimo paslaugų konkursÄ , projekto finansavimo iÅ¡augimo dėl valiutų kursų svyravimų, palÅ«kanų normų kitimo ar kitų ekonominių pasikeitimų rizika teko Urbico, todėl pastarasis priėmė sprendimÄ fiksuoti finansavimo kaÅ¡tus, tai ir buvo padaryta PalÅ«kanų sandoriu. Remdamasis Nordea banko atstovo J. S. paaiÅ¡kinimais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Urbico valdė ne trumpalaikę, o ilgalaikę rizikÄ , Å¡ie PalÅ«kanų sandorio tikslai Urbico buvo visiÅ¡kai aiÅ¡kÅ«s, sandorio sudarymas Urbico buvo naudingas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Urbico negalėjo tinkamai vykdyti Kredito sutarties ir PalÅ«kanų sandorio, nes tinkamai neįvykdė Rangos sutarties ir Susisiekimo paslaugos sustabdė mokėjimus (vėliau atnaujino sumažintus mokėjimus). PalÅ«kanų sandoris iÅ¡ esmės jokių papildomų piniginių prievolių Å¡alims nesukÅ«rė, o tik numatė ekonominį mechanizmÄ , pagal kurį iÅ¡spręsta (suvaldyta) palÅ«kanų kitimo rizika, t. y. Å¡alys tik pakeitė palÅ«kanų mokėjimo formÄ iÅ¡ kintamų į nekintamas (fiksuotas).

Teismas nesutiko su administratoriaus pozicija, kad Palūkanų sandoris buvo akivaizdžiai nuostolingas Urbico. Daugiau kaip 1,5 metų Palūkanų sandorio pagrindu mokėjimus atliko Nordea bankas, kuris Urbico iš viso sumokėjo 76 299,12 Eur. Ši ekonominė nauda buvo atspindėta Urbico 2008–2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose, kurie buvo patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Administratoriui iškėlus abejonę, kad Nordea banko reikalavimo dalis, susijusi su Palūkanų sandoriu, pavadinta „sandorio nutraukimo kaštai“ (2,5 mln.

Lt), prieÅ¡tarauja protingumo kriterijams, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, naudojant specializuotÄ finansų rinkų duomenų agregavimo programÄ , buvo apskaičiuota, jog NordeÄ banko bendruosius grynuosius nuostolius dėl iÅ¡ankstinio PalÅ«kanų sandorio nutraukimo sudaro 732 135,27 Eur – Nordea banko pagal nutraukÄ PalÅ«kanų sandorį negautų mokėjimų ekonominė vertė, kuriÄ bankas bÅ«tų gavęs po nutraukimo dienos, jei nebÅ«tų nutrauktas sandoris, ir 5 864,73 Eur Nordea banko draudimo kaÅ¡tai, iÅ¡ viso 738 000 Eur.

Dėl administratoriaus pozicijos, kad PalÅ«kanų sandoris yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (valdymo organų kompetencijai) (CK 1.82 straipsnio 1 dalis), teismas pažymėjo, kad Urbico jau buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujančio juridinio asmens teisnumui, tačiau toks reikalavimas buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-650/2013). Kasacinis teismas patvirtino PalÅ«kanų sandorio teisėtumÄ , nes šį sandorį Urbico dalyviai patvirtino, taip prarasdami teisę šį sandorį pakartotinai ginčyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskirajame skunde Urbico, atstovaujamas administratoriaus, praÅ¡o atsisakyti tvirtinti Nordea banko reikalavimÄ didesne nei 37 334,53 Eur dalimi, pripažinti negaliojančiais Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punktÄ , Papildomo susitarimo 1 punktÄ , TriÅ¡alio susitarimo 7 punkto dalį ir PalÅ«kanų sandorį, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį liudytojais kviesti su PalÅ«kanų sandorio sudarymu ir vykdymu susijusius Urbico vadovus ir darbuotojus M.

K., K. Å . ir V. M.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Administratoriui sutikus, kad bÅ«tų patvirtinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais grindžiama Nordea banko reikalavimo dalis (37 334,43 Eur), Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinto Å¡iÄ reikalavimo dalį. Nutartis yra įsiteisėjusi. Skundžiama nutartimi nuspręsta Nordea banko reikalavimo patvirtinti visa apimtimi – 20 823 459,15 Eur. Teismas ignoravo, kad dalis reikalavimo jau buvo patvirtinta 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, todėl iÅ¡ viso Nordea banko reikalavimas patvirtintas 37 334,43 Eur suma daugiau nei prašė pats Nordea bankas.             2.

Neteisėtai nuspręsta, kad restruktÅ«rizavimo byloje priimta nutartis dėl reikalavimo tvirtinimo turi prejudicijÄ bankroto byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl Nordea banko reikalavimo. Pažeistas dispozityvumo imperatyvas, neteisėtai patvirtintas reikalavimas, kurio nepareiÅ¡kė Nordea bankas. Teismas savo iniciatyva patvirtino 65 mln. Lt virÅ¡ijantį reikalavimÄ , remdamasis teismų sprendimais, kuriais savo reikalavimo negrindė pats Nordea bankas. Nordea bankas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ , buvo nurodęs, kad teismų sprendimų pagrindu praÅ¡o tvirtinti 27 545,37 Eur ir 9 789,16 Eur reikalavimÄ .

Tai parodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės. RestruktÅ«rizavimo byloje priimtos nutartys nėra pagrindas tvirtinti Nordea banko reikalavimÄ . Tai lemia esminiai skirtumai tarp bankroto ir restruktÅ«rizavimo. Teismas ignoravo, kad restruktÅ«rizavimo byloje tvirtindamas Nordea banko reikalavimÄ teismas netyrė ir nevertino reikalavimo pagrįstumo. Skundžiama nutartimi ignoruota, kad Nordea banko reikalavimas restruktÅ«rizavimo byloje buvo patvirtintas dėl Urbico ir Nordea banko susitarimo, o tartis dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo bankroto byloje draudžiama.3.

Nordea bankas gavo 94 mln. Lt (27,2 mln. Eur) vertės reikalavimo teises, todėl jo reikalavimas pasibaigė. Skundžiama nutartimi Å¡i aplinkybė liko neiÅ¡tirta ir neįvertinta. Visos Urbico prievolės Nordea bankui pasibaigė, nes pastarasis perėmė labai didelės vertės turtÄ savo nuosavybėn, įgijo teisę juo disponuoti, o Urbico prarado teisę disponuoti Å¡iuo turtu. Reikalavimo perleidimo sutarties verte (27 203 761,08 Eur) turėjo bÅ«ti mažinamas Nordea banko reikalavimas bankroto byloje.4.

Neteisėtos išvados, kuriomis atsisakyta panaikinti Reikalavimo perleidimo sutarties ir Trišalio susitarimo nuostatas. CK 6.123 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi teisės norma, todėl minėti sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Skundžiama nutartimi teisingai nustatytas Reikalavimo perleidimo sutarties tikslas – užtikrinti, kad Kredito sutartis bus tinkamai įvykdyta, tačiau teismas neteisėtai nustatė sutarties įsigaliojimo padarinius. Reikalavimų teisių savininku pagal Reikalavimo perleidimo sutartį tapo Nordea bankas.

Å ios sutarties padarinys yra tas, kad Nordea bankas į savo balansÄ Ä¯traukė atitinkamos vertės reikalavimo teises, iki tol priklausiusias Urbico. Atitinkamai Nordea bankas savo nuosavybėn gavo turtÄ . Draudžiama, gavus turtÄ , susijusį su skolininko prievole, toliau reikalauti prievolės įvykdymo. PrieÅ¡ingu atveju sudaromos prielaidos nepagrįstai praturtėti, pažeidžiant Urbico kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .5. Neteisėtai nuspręsta, kad PalÅ«kanų sandoris suderinamas su Urbico veiklos tikslais.

Byloje nėra įrodymų, kurie rodytų priežastis, dėl kurių Urbico sudarė šį sandorį. Teismas dėl Å¡io reikalavimo neatskleidė bylos esmės, apsiribojo Nordea banko atstovo paaiÅ¡kinimų perraÅ¡ymu. Neteisėtai atmestas praÅ¡ymas dėl liudytojų apklausos. Teismas užkirto administratoriui keliÄ surinkti jo reikalavimÄ patvirtinančius įrodymus. Pažeista Urbico teisė į tinkamÄ procesÄ , nes teismas leido Nordea banko darbuotojui, dalyvavusiam PalÅ«kanų sandorio sudaryme, pateikti paaiÅ¡kinimus, atsakyti į bylos nagrinėjimo metu kilusius klausimus, tačiau apribojo administratoriaus teisę apklausti dėl reikÅ¡mingų aplinkybių buvusius Urbico darbuotojus, dalyvavusius sudarant PalÅ«kanų sandorį, priėmusius sprendimÄ dėl tokio sandorio sudarymo.

Teismas padarė neteisėtas iÅ¡vadas dėl PalÅ«kanų sandorio suderinamumo su Urbico veiklos tikslais. PalÅ«kanų sandoris yra nuostolingas. Urbico turtinė padėtis bÅ«tų daug geresnė, jei Å¡is sandoris nebÅ«tų buvęs sudarytas. Teismas neteisėtai nenustatė, kad akivaizdų PalÅ«kanų sandorio nenaudingumÄ buvo galima numatyti iÅ¡ anksto. Urbico akcininkai sprendimo, kuriuo pritartų Å¡io sandorio sudarymui, nėra priėmę. Tai rodo, kad PalÅ«kanų sandoris prieÅ¡tarauja Urbico veiklos tikslams, todėl yra naikintinas (CK 1.82 straipsnis).

Nordena bankas yra nesÄ Å¾iningas, nes žinojo, kad Urbico akcininkai nepritarė PalÅ«kanų sandorio sudarymui. Be to, Nordea neįgyvendino nesÄ Å¾iningumo pareigos – neatskleidė PalÅ«kanų sandorio sudarymui esminių aplinkybių, bÅ«tent galimos EURIBOR pokyčių raidos, žinojo, kad nėra privalomo akcininkų sprendimo. PalÅ«kanų sandorio pripažinimas negaliojančiu yra racionaliausias ir ekonomiÅ¡kiausias bÅ«das iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ .             6.

Neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta patvirtinti Nordea banko reikalavimo dalį dėl PalÅ«kanų sandorio nutraukimo kaÅ¡tų. Teismas ignoravo, kad byloje nėra PalÅ«kanų sandorio nutraukimo kaÅ¡tų pagrindimo. Teismas referavo į niekam nežinomÄ finansų rinkų duomenų agregavimo programÄ . Å i reikalavimo dalis paremta vien spėjimais ir spekuliacijomis. Nordea bankas neturi teisės reikalautų sumų už negautas pagal PalÅ«kanų sandorį sumas – PalÅ«kanų sandoris yra neteisėtas.

Nepagrįstos prielaidos, kad dėl PalÅ«kanų sandorio nevykdymo ir (ar) nutraukimo Nordea bankas negavo ketintų gauti pajamų. Nordea bankas iÅ¡ esmės reikalauja nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, tačiau toks reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas tik įrodžius gautinų sumų realumÄ , pagrįstumÄ .             7. Atsisakytina tvirtinti reikalavimo dalį dėl delspinigių pagal PalÅ«kanų sandorį. Prievolė mokėti delspinigius yra ekcesorinė pagrindinio PalÅ«kanų sandorio prievolė.

Kai teismas pripažins šį sandorį negaliojančiu, Urbico neturės prievolės mokėti delspinigių.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ Nordea bankas praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Reikalavimas nebuvo patvirtintas didesne apimtimi nei prašė Nordea bankas. Skundžiama nutartimi patvirtinto Nordea banko reikalavimo dalis dėl 37 334,53 Eur yra ne papildoma, lyginant su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, o ta pati, t. y.

Å¡ios dalys sutampa, kadangi jų patvirtinimo teisinis pagrindas yra tas pats.             2. Skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad Urbico restruktÅ«rizavimo byloje priimta nutartis dėl Nordea banko reikalavimo tvirtinimo turi prejudicijÄ Urbico bankroto byloje. Skundžiama nutartimi teisėtai patvirtintas reikalavimas, kurį pareiÅ¡kė Nordea bankas. Urbico restruktÅ«rizavimo byloje priimtas nutartys yra pagrindas tvirtinti Nordea banko reikalavimÄ Urbico bankroto byloje. Nordea banko reikalavimo pagrįstumas Urbico restruktÅ«rizavimo byloje buvo tiriamas ir vertinamas.

Apeliantas klaidina teismÄ aiÅ¡kindamas tariamai ypatingas Nordea banko reikalavimo patvirtinimo aplinkybes Urbico restruktÅ«rizavimo byloje.             3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Urbico priklausiusios reikalavimo teisės buvo perleistos Nordea bankui kaip Urbico prievolių įvykdymo užtikrinimas, o ne kaip prievolės įvykdymas.             4. Skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad CK 6.123 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvioji ir kad nėra pagrindo Reikalavimo perleidimo sutarties, Papildomo susitarimo ir TriÅ¡alio susitarimo atitinkamas nuostatas pripažinti negaliojančiomis ab initio pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.             5.

Apelianto teiginiai apie tariamÄ Nordea banko siekį nepagrįstai praturtėti yra nepagrįsti.             6. Teismas pagrįstai nusprendė, kad PalÅ«kanų sandoris yra teisėtas. Atmesdamas administratoriaus reikalavimÄ dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas atskleidė bylos esmę ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Administratoriaus praÅ¡ymas dėl liudytojų apklausos teismo atmestas pagrįstai. Urbico teisės į tinkamÄ procesÄ nebuvo pažeista.

Pagrįstai nuspręsta, kad nėra pagrindo PalÅ«kanų sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį.             7. Skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai patvirtinta Nordea banko reikalavimo dalis, grindžiama PalÅ«kanų sandorio nutraukimo kaÅ¡tais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl skundžiamos nutarties santykio su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi              Nordea bankui pareiÅ¡kus Urbico bankroto byloje 20 823 459,13 Eur reikalavimÄ ir administratoriui sutikus su reikalavimo dalimi, grindžiama įsiteisėjusiais teismų sprendimais, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi įtraukė Nordea bankÄ Ä¯ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtino 37 334,43 Eur reikalavimÄ (t. 26, b. l. 157).

Å i nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administratoriaus prieÅ¡taravimus dėl Nordea banko pareikÅ¡to reikalavimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Å¡io reikalavimo nepagrįstumo, skundžiama nutartimi patvirtino Nordea banko 20 823 459,15 Eur reikalavimÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, ignoravo, kad dalis Nordea banko reikalavimo jau buvo patvirtinta 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, todėl patvirtino didesnės apimties reikalavimÄ nei prašė Nordea bankas.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad tvirtinama Nordea banko reikalavimo dalis (37 334,43 Eur) grindžiama įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Skundžiama nutartimi patvirtintas Nordea banko finansinis reikalavimas, be kita ko, grindžiamas tais pačiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios nutarčių dalys sutampa. Sutiktina su Nordea banko atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ (toliau – atsiliepimas) argumentais, kad laikyti skundžiamÄ nutartį neteisėta vien dėl to, kad ja patvirtintas Nordea banko reikalavimas visa apimtimi, t. y.

įskaitant ir anksčiau teismo patvirtintÄ reikalavimo dalį, bÅ«tų nepagrįsta. Taigi, vertinant abiejų minėtų nutarčių turinį, akivaizdu, kad ankščiau patvirtinta 37 334,53 Eur reikalavimo suma patenka į skundžiama nutartimi patvirtinto 20 823 459,15 Eur reikalavimo apimtį.              Dėl Urbico restruktÅ«rizavimo byloje priimtų nutarčių dėl Nordea banko reikalavimo tvirtinimo prejudicinės reikÅ¡mės tvirtinant Nordea banko reikalavimÄ Urbico bankroto byloje              Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad Urbico restruktÅ«rizavimo byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo patvirtintas Nordea banko 65 944 710,98 Lt reikalavimas, vertino kaip pagrindÄ patvirtinti Nordea banko reikalavimo dalį – 65 944 710,98 Lt Urbico bankroto byloje, iÅ¡ naujo netikrinant jos pagrįstumo.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad restruktÅ«rizavimo byloje priimta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti kreditoriaus reikalavimai vertintini kaip nustatytos aplinkybės, kurių iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2327/2011).             Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino reikalavimÄ , kurio nepareiÅ¡kė pats Nordea bankas. Apeliantas atkreipia dėmesį į Nordea banko 2015 m. vasario 17 d. patikslintÄ reikalavimÄ , kuris, apelianto nuomone, apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir kuriame Nordea bankas teismų sprendimų pagrindu prašė patvirtinti tik 37 334,53 Eur reikalavimÄ (t. 24, b. l. 242–244).

Apeliantas nepagrįstai tapatina Nordea banko praÅ¡ymuose dėl reikalavimo patvirtinimo nurodytus susistemintus ir apibendrintus duomenis apie reikalavimo dydį su reikalavimo sumÄ pagrindžiančiais pirminiais dokumentais. Nordea bankas atsiliepime teisingai nurodo, kad aplinkybę, jog minėtuose praÅ¡ymuose atitinkamos sumos įtrauktos į skiltį „skola pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus“, o kitos sumos į Å¡iÄ skiltį neįtrauktos, nereiÅ¡kia, kad tos kitos sumos nebuvo priteistos/patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Kitaip tariant, minėti Nordea banko administratoriui adresuoti prašymai negali pakeisti atitinkamų sumų teisinės prigimties. Nordea bankas atsiliepime papildomai paaiškina, kad atskirų sumų priskyrimas atitinkamoms kategorijoms yra paremtas konkrečiu teisiniu pagrindu – sutartimi (Kredito ar Palūkanų) su Urbico, o sumos, nurodomos kaip „priteistos ar patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais“, yra tokios sumos, kurios nepatenka į kitas reikalavimo sumų kategorijas, t. y. teismų priteistos palūkanos pagal CK 6.210 straipsnį, procesinės palūkanos ir atstovavimo išlaidos.

Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, o ne Nordea banko praÅ¡ymu, patvirtino 65 944 710,98 Lt reikalavimÄ , grindžiamÄ Ä¯siteisėjusiomis teismo nutartimis Urbico restruktÅ«rizavimo byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios pozicijos (t. y. kad dėl Å¡ios dalies pagrįstumo nereikia teikti įrodymų) Nordea bankas nuosekliai laikėsi savo procesiniuose dokumentuose Urbico bankroto byloje. Jau pirminiame administratoriui adresuotame praÅ¡yme dėl reikalavimo tvirtinimo Nordea banko buvo pažymėta, kad reikalavimo dalis – 65 944 710,98 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos nutartimis Urbico restruktÅ«rizavimo byloje (t. 21, b. l. 31–32).

Dėl nurodytų priežasčių atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė Nordea banko pareikÅ¡to reikalavimo ribas.             Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad restruktÅ«rizavimo byloje priimtos nutartys nėra pagrindas spręsti dėl Nordea banko reikalavimo pagrįstumo bankroto byloje, nes, apelianto teigimu, tarp bankroto ir restruktÅ«rizavimo yra esminiai skirtumai. Pažymėtina, kad tiek Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymas, tiek Ä®monių bankroto įstatymas numato iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų tvirtinimo tvarkÄ , t. y. kreditoriai, pareiÅ¡kę reikalavimÄ , kartu pateikia administratoriui šį reikalavimÄ patvirtinančius dokumentus; reikalavimo pagrįstumÄ pirmiausia vertina administratorius, o vėliau – teismas.

Tvirtinant kreditorių reikalavimus tiek restruktÅ«rizavimo byloje, tiek bankroto byloje, teismas turi pareigÄ Ä¯vertinti jų pagrįstumÄ ir tik tuomet tvirtina reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tai, kad restruktÅ«rizavimo byloje priimta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti kreditoriaus reikalavimai vertintini kaip nustatytos aplinkybės, kurių nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2012;

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2327/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2012).             Deklaratyviais laikytini apelianto argumentai, kad tvirtindamas Nordea banko reikalavimÄ Urbico restruktÅ«rizavimo byloje teismas netyrė ir nevertino reikalavimo pagrįstumo. Apeliantas neginčija Urbico restruktÅ«rizavimo byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kuriomis buvo patvirtintas Nordea banko reikalavimas, nustatytų prejudicinių faktų.

Sutinka, kad Nordea bankas turėjo patvirtintÄ reikalavimÄ Urbico restruktÅ«rizavimo byloje. Apeliantui sutinkant su tokiomis aplinkybėms, teisėjų kolegija primena, kad teismas restruktÅ«rizavimo byloje tik tuomet tvirtina reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais.             Aplinkybę, kad Urbico restruktÅ«rizavimo byloje teismo patvirtinto Nordea banko reikalavimo dydis yra pagrįstas, patvirtina ir Nordea banko kartu su atsiliepimu pateiktas 2011 m. sausio 17 d. tarpusavio skolų suderinimo laiÅ¡kas (t. 27, b. l. 53–54).

Å iuo laiÅ¡ku Urbico patvirtino savo įsipareigojimus Nordea bankui pagal Kredito sutartį (18 753 227,24 Eur) ir PalÅ«kanų sandorį (975 311,51 Eur), nurodydamas, kad jie atitinka Urbico apskaitos duomenis. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į restruktÅ«rizavimo procese egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, jog Nordea bankas naujÄ Ä¯rodymÄ pateikė atsikirsdamas į apelianto atskirajame skunde iÅ¡keltÄ abejonę dėl Urbico restruktÅ«rizavimo byloje teismo patvirtino Nordea banko reikalavimo pagrįstumo, priima minėtÄ apeliacinės instancijos teismui pateiktÄ tarpusavio skolų suderinimo laiÅ¡kÄ .             Apelianto teigimu, Urbico restruktÅ«rizavimo byloje Nordea banko pagrįstumas nebuvo vertinamas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (išskyrus tai, jog Urbico vadovybė neprieštaravo Nordea banko reikalavimo tvirtinimui), grindžiamos tik prielaidomis ir apelianto nepagrįsta Nordea banko reikalavimo tvirtinimo metu susiklosčiusios situacijos interpretacija.             Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria buvo patvirtina Nordea banko reikalavimo dalis, remiantis Urbico bankroto byloje įsiteisėjusiomis nutartimis dėl Nordea banko reikalavimo tvirtinimo, iš naujo nevertinant jos pagrįstumo, yra teisėta, atitinkinti minėtus teismų praktikos išaiškinimus.

Teisėjų kolegija sutinka su Nordea banko atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad tuo atveju, jei, remiantis atskirojo skundo argumentais, bÅ«tų iÅ¡ naujo peržiÅ«rimas minėtos Nordea banko reikalavimo dalies pagrįstumas, bÅ«tų sukurtas ydingas precedentas, kuris suteiktų teisę bankroto administratoriui peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su bankrutuojančia įmone, remiantis vien ta aplinkybe, jog bankroto administratorius tose bylose nedalyvavo, o jei bÅ«tų dalyvavęs, bÅ«tų užėmęs kitokiÄ teisinę pozicijÄ .

Tokia situacija paneigtų esminius procesinius įsiteisėjusios teismo sprendimo privalomumo ir teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicialumo principus, taip pat civilinių teisinių santykių stabilumo ir jų dalyvių teisėtų lÅ«kesčių užtikrinimo principus.              Dėl Urbico prievolių Nordea bankui pasibaigimo, pastarajam perėmus reikalavimo teises į Susisiekimo paslaugas              Pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡samius motyvus, kodėl Å¡ioje byloje nėra pagrindo Urbico prievoles Nordea bankui pripažinti pasibaigusiomis pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rÅ«Å¡ies įvykdymÄ .

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su nurodytais motyvais ir jų neatkartoja, papildomai pažymi, kad apeliantas ignoruoja aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ ginčo sandorių sudarymo kontekstÄ ir sandorių Å¡alių valiÄ , kuri vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog reikalavimo teisės Nordea bankui buvo perleistos kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė, o ne kaip prievolės įvykdymas (atsiskaitymas).             Apeliantas akcentuoja Nordea bankui perleistų reikalavimų teisių vertę, kad ji yra žymiai didesnė, nei Urbico įsiskolinimas pagal Kredito sutartį Nordea bankui.

Tokiu bÅ«du apeliantas siekia įrodyti, kad dėl susiklosčiusios situacijos Nordea bankas nepagrįstai praturtėja, tačiau toks aiÅ¡kinimas neatitinka Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų. Pagal Å¡ios sutarties 2 punktÄ , padengus visÄ pradinio kreditoriaus (Urbico) įsiskolinimÄ pagal Kredito sutartį, likusi lėšų dalis yra grÄ Å¾inama pradiniam kreditoriui. Tai patvirtina, kad Nordea bankas iÅ¡ sudarytų sandorių nesiekia papildomos naudos (nepagrįsto praturtėjimo). PrieÅ¡ingai, tai papildomai įrodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas.

             Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, Papildomo susitarimo ir TriÅ¡alio susitarimo nuostatų prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis)              Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad CK 6.123 straipsnio 1 dalies norma yra dispozityvi, nes leidžia Å¡alims susitarti dėl kitokio nei sutartyje numatyto prievolės įvykdymo bÅ«do. Taip pat teisingai pažymėta, kad Å¡i norma nėra ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu sandorį (Å¡alių susitarimÄ ) pripažinti negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad minėtos normos neįmanoma pažeisti. Å ioje teisės normoje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl kitokio nei sutartyje numatyto prievolės įvykdymo bÅ«do. Jeigu tokio susitarimo nėra laikomasi, įstatymas numato galimybę skolininkui gintis nuo kreditoriaus, sutikusio su kitokiu prievolės įvykdymu, bet vis tiek reikalaujančio prievolė įvykdyti, nesÄ Å¾iningumo, t. y. skolininkas gali reikalauti kreditoriaus reikalavimÄ vykdyti prievolę pripažinti nepagrįstu.

Tačiau, kaip teisingai nurodo Nordea bankas atsiliepime, Å¡i teisės norma nėra pagrindas pripažinti negaliojančiu Å¡alių sudarytÄ sandorį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo pozicijÄ dėl CK 6.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos imperatyvumo, nurodo jau minėtÄ argumentÄ , kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Nordea bankas perėmė Urbico reikalavimo teises į Susisiekimo paslaugas kaip prievolės įvykdymÄ pagal Kredito sutartį. Teisėjų kolegija dėl Å¡ių apelianto argumentų jau yra pasisakiusi ir juos atmetusi.

             Taigi skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad CK 6.123 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvioji, todėl nėra pagrindo Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto, Papildomo susitarimo 1 punkto ir Trišalio susitarimo 7 punkto dalies nuostatas pripažinti negaliojančiomis ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.              Dėl Palūkanų sandorio teisėtumo              Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl nėra pagrindo Palūkanų sandorį pripažinti negaliojančiu dėl jo prieštaravimo Urbico veiklos tikslams (CK 1.82 striapsnio 1 dalis).

Skundžiamoje nutartyje nurodytos rizikos, dėl kurių ilgalaikėje perspektyvoje galėjo padidėti Konsorciumo vykdomo projekto finansavimo (už finansavimÄ buvo atsakingas Urbico) kaÅ¡tai, todėl sudarydamas PalÅ«kanų sandorį Urbico dalį rizikų siekė eliminuoti. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su nurodytais motyvais ir jų neatkartoja. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bÅ«tent Nordea bankas pasiÅ«lė sudaryti PalÅ«kanų sandorį, neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant Å¡io sandorio atitiktį Urbico veiklos tikslams.

Sutiktina su Nordea banko atsiliepimo argumentais, kad visiÅ¡kai natÅ«ralu, jog PalÅ«kanų sandoris buvo pasiÅ«lytas Nordea banko specialistų, geriausiai iÅ¡manančių tokio pobÅ«džio sandorių esmę ir tikslus. Akivaizdu, kad po konsultacijų su specialistais Urbico pats priėmė sprendimÄ dėl Å¡io sandorio sudarymo.             Dėl pirmosios instancijos teismo atmesto administratoriaus praÅ¡ymo dėl liudytojų, galinčių patvirtinti PalÅ«kanų sandorio nenaudingumÄ Urbico veiklos tikslams, apklausos teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ie asmenys turėjo galimybę savo iniciatyva arba administratoriaus praÅ¡ymu pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ar kitus turimus įrodymus apie Nordea banko tariamÄ neteisėtÄ Ä¯takÄ ar neteisėtus reikalavimus.

Nordea bankas atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad tvirtinant kito Urbico kreditoriaus reikalavimÄ administratorius kreipėsi į buvusius Urbico vadovus, kurie pakomentavo tam tikras bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl tokiÄ pat teisę administratorius galėjo įgyvendinti ir Å¡ioje byloje. Be to, PalÅ«kanų sandorį Urbico vardu sudarę asmenys (o vėliau ir administratorius) turėjo galimybę per beveik septynerius sandorio galiojimo metus pareikÅ¡ti reikalavimÄ (administratorius – prieÅ¡ieÅ¡kinyje) CK 1.191 straipsnio pagrindu, tačiau tai nebuvo padaryta.             Apeliantas apeliuoja į tai, kad bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme Nordea bankui atstovavo ir banko darbuotojas J.

S., kuris dalyvavo sudarant PalÅ«kanų sandorį, o administratorius neturėjo galimybės atvesti į posėdį Urbico buvusius darbuotojus, kurie paaiÅ¡kintų su PalÅ«kanų sandorio sudarymu susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minėtas banko darbuotojas procese dalyvavo kaip Nordea banko atstovas, o ne liudytojas. Nordea banko teigimu, jis atvyko į posėdį tik todėl, kad banke dirba su tokiais finansiniais instrumentais kaip palÅ«kanų sandoriai. Darbuotojo dalyvavimÄ lėmė tai, kad iÅ¡ administratoriaus keltų klausimų buvo akivaizdu, jog jam nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus nei PalÅ«kanų sandorio turinys, nei jo sudarymo priežastys ir tikslai.

Be to, Å¡is Noredea banko darbuotojas atsakinėjo tik į administratoriaus klausimus. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos Urbico teisės į tinkamÄ procesÄ .             Grįžtant prie PalÅ«kanų sandorio prieÅ¡taravimo Urbico veiklos tikslam pažymėtina, kad apeliantas Å¡io sandorio neteisėtumÄ grindžia jo nuostolingumu Urbico, akivaizdžiu nenaudingumu, kurį buvo galima numatyti iÅ¡ anksto, Nordea banko nesÄ Å¾iningumu. Kaip teisingai pažymi Nordea bankas atsiliepime, apeliantas nepagrįstai PalÅ«kanų sandorio teisėtumÄ bando susieti su Å¡io sandorio faktiniu rezultatu, kuris nagrinėjamu atveju yra neigiamas Urbico, tačiau nepateikia įrodymų, kad toks rezultatas Å¡alims galėjo bÅ«ti žinomas sandorio sudarymo metu.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ apie sandorio negaliojimo pagrindo egzistavimÄ turi bÅ«ti sprendžiama pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal aplinkybes, atsiradusias po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Administratoriui reikėjo įrodyti, kad pagal PalÅ«kanų sandorio sÄ lygas Urbico net teoriÅ¡kai negalėtų gauti jokios naudos, tačiau bylos duomenys patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugiau kaip 1,5 metų PalÅ«kanų sandorio pagrindu mokėjimus (76 299,12 Eur) atliko Nordea bankas ir Å¡i ekonominė nauda buvo atspindėta Urbico 2008–2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose. Tai patvirtina, kad nė viena iÅ¡ PalÅ«kanų sandorio Å¡alių neturėjo galimybės iÅ¡ anksto numatyti, koks bus Å¡io sandorio galutinis rezultatas. Dėl Å¡ių priežasčių atmestini ir apelianto argumentai dėl Nordea banko nesÄ Å¾iningumo sudarant PalÅ«kanų sandorį.

             Dėl PalÅ«kanų sandorio nutraukimo kaÅ¡tų              Apeliantui nėra aiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu buvo apskaičiuota PalÅ«kanų sandorio nutraukimo kaÅ¡tų 738 000 Lt suma. IÅ¡ Nordea banko pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad reikalavimo dalį dėl PalÅ«kanų sandorio nutraukimo kaÅ¡tų sudaro: banko pagal nutrauktÄ PalÅ«kanų sandorį negautų mokėjimų ekonominė vertė, kuriÄ Nordea bankas bÅ«tų gavęs po nutraukimo dienos, jei nebÅ«tų nutrauktas sandoris; banko draudimo kaÅ¡tai, patirti dėl PalÅ«kanų sandorio nutraukimo.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Palūkanų nutraukimo kaštai nėra pagrįsti sutartinėmis ar teisės aktų nuostatomis. Palūkanų sandorio 9.1 ir 9.4 punktuose nurodyta, kokiais atvejais yra skaičiuojami nutraukimo kaštai (grynieji nuostoliai) ir kaip tai daroma. Nordea bankas atsiliepime nurodo, kad specialus palūkanų normų apsikeitimo sandorių nutraukimo kaštų apskaičiavimo mechanizmas – tai speciali procedūra, taikoma visų bankų, kurie sudaro analogiško turinio sutartis, tai yra įprasta bankinė praktika.

Visuose bankuose apskaičiavimams naudojama tame banke adaptuota specializuota finansų rinkų duomenų agregavimo programa, kuri skaičiavimuose taiko realiuoju laiku iÅ¡ finansų rinkų gaunamas palÅ«kanų normas. Å ios Nordea banko nurodomos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad Nordea bankas PalÅ«kanų sandorio nutraukimo kaÅ¡tus apskaičiavo naudodamas niekam nežinomÄ finansų rinkų duomenų agregavimo programÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad PalÅ«kanų sandorio nutraukimo kaÅ¡tus sudaro 732 135,27 Eur – Nordea banko pagal nutraukÄ PalÅ«kanų sandorį negautų mokėjimų ekonominė vertė, kuriÄ bankas bÅ«tų gavęs po nutraukimo dienos, jei nebÅ«tų nutrauktas sandoris, ir 5 864,73 Eur Nordea banko draudimo kaÅ¡tai, iÅ¡ viso 738 000 Eur.

Teismo posėdžio, vykusio 2015 m. birželio 11 d., garso įraÅ¡as paneigia apelianto argumentus, kad Nordea banko atstovas J. S. nesugebėjo atsakyti į administratoriaus pateiktus klausimus dėl PalÅ«kanų sandorio kaÅ¡tų apskaičiavimo. Administratoriui iÅ¡kėlus abejonę dėl tokios „keistai“ apvalios sumos ir realių nuostolių, kuriuos patyrė Nordea bankas, J. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ nuostolių sumÄ Nordea bankas sumokėjo savo motininiam bankui dėl to, kad Urbico nutraukus PalÅ«kanų sandorį bankui teko įsigyti papildomų instrumentų, kurie kompensuotų banko valdomo vertybinių popierių portfelio rizikos pokytį.

Å iuos teiginius patvirtina Nordea banko kartu su atsiliepimu pateiktas 2013 m. lapkričio 28 d. mokėjimo pavedimas (t. 27, b. l. 55–58). Teisėjų kolegija priima šį įrodymÄ , kadangi administratorius šį klausimÄ buvo iÅ¡kėlęs paskutiniame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir jį kelia atskirajame skunde (CPK 314 straipsnis).              Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos              Apeliantas bylÄ prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Kaip matyti iÅ¡ apelianto pateiktų procesinių dokumentų, apeliantas šį praÅ¡ymÄ sieja su kitu atskirajame skunde nurodytu praÅ¡ymu dėl liudytojų apklausos. Teisėjų kolegija jau pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl liudytojo apklausos, taigi toks praÅ¡ymas netenkintinas ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atmetusi apelianto praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos ir įvertinusi bei iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.              Teisėjų kolegija atsakė į esminius apelianto argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Teisėjų kolegija pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevisiÅ¡kai teisingai nurodė Nordea banko (kreditoriaus) pavadinimÄ , nes tikrasis kreditoriaus pavadinimas yra Nordea Bank Finland Plc, o ne Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.

Tai patvirtina ir kreditoriaus Å¡ioje byloje pateikti procesiniai dokumentai, taip pat ginčo sandoriai, juose nurodytas Nordea Bank Finland Plc. Taigi dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis tikslintina, nurodant teisingÄ kreditoriaus pavadinimÄ .              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme              Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nordea bankas patyrė 9 202,05 Eur iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , advokato kontoros atsakovui teikiamų paslaugų pastovumÄ ir Rekomendacijose nurodytus užmokesčio dydžius, daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinos ir pagrįstos Nordea banko iÅ¡laidos advokato pagalbai Lietuvos apeliaciniame teisme apmokėti yra 3 000 Eur.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, nurodant teisingÄ kreditoriaus pavadinimÄ â€“ Nordea Bank Finland Plc.             Priteisti Nordea Bank Finland Plc (kodas 1680235-8, Aleksanterinkatu 36, Helsinkis, Suomija FIN-00020 Nordea) iÅ¡ atsakovo BUAB „URBICO“ (j. a. k. 120094467) 3 000 (tris tÅ«kstančius) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

TeisėjaiKazys Kailiūnas Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis