2021-01-06 Nr. AB-214-3-61-3-03074-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-48-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03074-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. (G. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. (G. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (15-01) 31-191/44U-4756/(15/5-5)4U-585/41PR-29 (toliau – ir Sprendimas); arba 2) panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos, ir dalį, kuria nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C. SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento (2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, paaiškėjo, kad kartu su prašymu Migracijos departamentui pateiktas Ukrainos Vinicos m. aukštosios meno profesinės technikos mokyklos Nr. 5 (toliau – ir Profesinė mokykla) 2014 m. gegužės 23 d. išduotas Darbo profesijų kvalifikacinio lygio suteikimo liudijimas (registracijos Nr. 302), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas įgijo tinkuotojo kvalifikaciją (toliau – ir Liudijimas), yra suklastotas. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, jis siekia tik formaliai atitikti 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse.

1.2. Visgi pareiškėjas yra realiai baigęs tinkuotojo mokymus, įgijęs tinkuotojo kvalifikaciją, taip pat yra baigęs tinkuotojo mokymus Lietuvos Respublikoje (VšĮ „Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro“ (toliau – ir Centras) 2020 m. liepos 22 d. išduotas pažymėjimas Nr. NF-200722-03 (toliau – ir Pažymėjimas), be to, tiek Ukrainoje, tiek Moldovoje, tiek Lietuvoje dirbo tiesiogiai pagal įgytą kvalifikaciją – tinkuotoju. Pareiškėjas Ukrainoje dirbo statybininku, atliko įvairius statybos rangos darbus. Darbdavys 2014 m. pareiškėjui pasiūlė įgyti tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas realiai mokėsi darbdavio jam pasiūlytoje Profesinėje mokykloje, jam buvo išduotas Liudijimas, kad jis įgijo tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. Faktinė aplinkybė, kad Liudijimas galbūt yra suklastotas, jam tapo žinoma tik gavus Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėjo pateikta informacija apie įgytą tinkuotojo kvalifikaciją yra tikra, jis disponuoja tikrais kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, o tai paneigia Sprendimo išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje ir realiai dirba tinkuotoju, t. y. realiai vykdo išduotos vizos sąlygas. Taigi faktiškai vykdo darbinę veiklą Lietuvoje pagal Migracijos departamentui pateiktus duomenis. Pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. yra baigęs mokymąsi pagal profesinio mokymo programą Lietuvos Respublikoje ir dėl leidimo gyventi Lietuvoje kreipėsi nepraėjus dviem metams po profesinio mokymo programos baigimo. Todėl net darant prielaidą, kad Migracijos departamentui dėl paties pareiškėjo nežinojimo ir suklaidinimo buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis dokumentas apie įgytą tinkuotojo kvalifikaciją Ukrainoje, šiuo atveju tai nesudaro teisinio pagrindo neišduoti pareiškėjui leidimo gyventi Lietuvoje, nes jis yra baigęs profesinius mokymus Lietuvoje.

1.3. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti baigęs tiek formaliojo, tiek neformaliojo profesinio mokymo programą Lietuvoje, dėl to Migracijos departamento pozicija, kad atitinkama kvalifikacija įgyjama tik baigus formaliojo profesinio mokymo programą, yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – ir PMĮ) 2 straipsnio 6 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių normos objektyviai pagrindžia Migracijos departamento pozicijos nepagrįstumą bei įrodo, kad atitinkama kvalifikacija gali būti įgyjama baigus tiek formaliojo, tiek neformaliojo profesinio mokymo programą. Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad įgyta kvalifikacija gali būti grindžiama tik išduotu diplomu. Vadovaujantis PMĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, tiek išduotas diplomas, tiek pažymėjimas pagrindžia atitinkamos kvalifikacijos įgytas kompetencijas. Tad Sprendimas grindžiamas iš esmės subjektyviais samprotavimais, kurie prieštarauja galiojančioms teisės normoms.

1.4. Net jei bus palikta galioti Migracijos departamento Sprendimo dalis atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, yra teisinis ir faktinis pagrindas netaikyti pareiškėjui judėjimo laisvę ribojančios priemonės – draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis nekelia realios nelegalios migracijos grėsmės, t. y. nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Vertinimo tvarka) 5 punkto taikymui. Migracijos departamentas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos Sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Migracijos departamentas neįvertino, ar priimtas Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Taigi ginčijamame Sprendime nėra pateikti argumentai, kad siekis užkirsti kelią nelegaliai migracijai nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Pareiškėjas realiai neatitinka nei vieno iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatytų kriterijų, o tai objektyviai pagrindžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokios realios nelegalios migracijos grėsmės, todėl taikyta judėjimą ribojanti priemonė – draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką – yra akivaizdžiai neproporcinga.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais, Vertinimo tvarkos 12 punktu, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, panaikino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004350796, įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į Moldovos Respubliką per 30 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, įspėjo pareiškėją, kad jam per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įvedė į C. SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

2.2. Nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Pagal nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą Migracijos departamentas negalėjo pareiškėjui nustatyti kitokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Aprašas yra vidinis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktas, kuriuo ši tarnyba vadovaujasi teikdama išvadas dėl užsieniečio. Tačiau Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus pagal kompetenciją, vadovaujasi Vertinimo tvarka. Vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas), ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 p.); nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje (7 p.). Pareiškėjas savo skunde šių objektyviai nustatytų aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais.

2.3. Migracijos departamentas gavo oficialų Profesinės mokyklos raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė, nurodytas Liudijimas nebuvo išduota šios mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu. Minėtas raštas buvo gautas iš oficialaus Profesinės mokyklos elektroninio pašto, jis buvo pasirašytas šios mokyklos direktoriaus. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas Profesinėje mokykloje nesimokė ir Migracijos departamentui pateiktame dokumente nurodytos kvalifikacijos neįgijo. Taip pat Migracijos departamentas Profesinės mokyklos buvo informuotas, kad ji neturi licencijos mokyti užsienio piliečius, todėl pareiškėjas, būdamas Moldovos Respublikos piliečiu, negalėjo šioje mokykloje mokytis. Pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas.

2.4. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešai tvarkai yra numatytas Įstatymo 133 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai savarankiškas draudimo atvykti pagrindas. Ginčijamas Sprendimas priimtas kitu savarankišku pagrindu – Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą gyventi).

2.5. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu nuspręsta: 1) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; 2) panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę vizą Nr. 004350796; 3) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į Moldovos Respubliką per 30 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos; 4) įspėti pareiškėją, kad, per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos; 6) įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketina dirbti pagal profesiją (tinkuotoju), kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Profesinės mokyklos išduotą Liudijimą, kuriame nurodyta, kad jis turi tinkuotojo kvalifikaciją. Migracijos departamentas 2020 m. birželio 9 d. pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004350796, galiojančią iki 2020 m. spalio 26 d. Ši viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento 2020 m. birželio 25 d. gautame Profesinės mokyklos rašte, pasirašytame jos direktoriaus, teigiama, kad pareiškėjas šioje mokykloje nesimokė, nurodytas Liudijimas nebuvo išduotas mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu. Centro Pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjas mokėsi pagal tinkuotojo-glaistytojo neformalaus mokymo programą ir jam suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. SR-3266, kuriame konstatuota, kad Centro išduotas Pažymėjimas, kuris liudija, kad jį gavęs asmuo mokėsi pagal neformaliąją mokymo programą bei įgijo tam tikrą, pvz., tinkuotojo, kompetenciją, nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Asmuo laikomas įgijusiu kvalifikaciją, kai jis baigė formaliojo profesinio mokymo programą, registruotą valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje remiantis trimis kriterijais, įtvirtintais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas dėl nurodytų kriterijų egzistavimo. Kreipdamasis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis – tinkuotoju.

Ši profesija iš tiesų yra įrašyta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Tačiau ši aplinkybė pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikoma kaip pagrindas išduoti leidimą, kadangi bendrovė, kurioje ketino dirbti pareiškėjas, nesusijusi su statybų veikla, todėl pareiškėjas turėjo atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, viena iš jų – turėjo būti priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Nagrinėjamu atveju toks sprendimas atsakovui pateiktas nebuvo. Be to, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gavo informacijos, kad pareiškėjo tinkuotojo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas – Profesinės mokyklos 2014 m. gegužės 23 d. išduotas Liudijimas – yra galbūt suklastotas. Šį faktą patvirtina 2020 m. birželio 25 d. Profesinės mokyklos Migracijos departamentui elektroniniu paštu atsiųstas raštas, pasirašytas jos direktoriaus, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė, nurodytas Liudijimas nebuvo išduotas mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu Profesinės mokyklos direktoriaus parašu.

Pateiktas dokumentas yra oficialus dokumentas, juo abejoti nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie Liudijimo suklastojimą, šiuo atveju nekeičia išvados, kad buvo pateikti tikrovės neatitinkantys, suklastoti duomenys. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad Profesinė mokykla pateiktame rašte apsiriko, pats turėjo galimybę patikslinti su Liudijimo išdavimu susijusias aplinkybes, paprašyti papildomų duomenų iš šios mokyklos, pats juos patikslinti, tačiau to nepadarė ir jų nepateikė nei atsakovui, nei teismui. Todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti byloje esančiais ir nepaneigtais duomenimis.

7. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog Centro pareiškėjui išduotas Pažymėjimas nepatvirtina jo tinkuotojo kvalifikacijos. Pareiškėjas pateikė Centro 2020 m. spalio 9 d. raštą Nr. SD-694, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo įgyta kompetencija gali būti pripažinta kaip kvalifikacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintu Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo įgyta kompetencija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta kaip kvalifikacija, todėl pareiškėjo teiginiai dėl turimos kvalifikacijos vertintini kaip nepagrįsti.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai netaikyta Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta sąlyga. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, teikė prieštaringą informaciją. Nepašalinus šių neaiškumų, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl jo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 12 punktu, konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, dėl to yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Be to, atsakovas taip pat įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad jo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taigi, esant pagrindui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kartu yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004350796 pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kadangi nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė pareiškėjo nelegalios migracijos kilimo grėsmę, tai yra pagrindas panaikinti išduotą vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Taigi Sprendimo dalis dėl vizos panaikinimo priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

9. Teismas, vadovaudamasis Vertinimo tvarkos 11, 12 punktais, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo pateiktų duomenų neatitikties tikrovei bei galimo suklastojimo, nepateikta įrodymų dėl esamų pareiškėjo šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, darė išvadą, kad Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

10. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimas įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos priimtas atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas (Įstatymo 127 str. 5 d., 133 str. 7, 8 d., Taisyklių 15 p.), todėl ši Sprendimo dalis yra pagrįsta.

11. Teismas pripažino, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl patenkinti pareiškėjo reikalavimus remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš dalies panaikinti Migracijos departamento Sprendimą: i) panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos; ii) panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad pareiškėjo vienintelis tikslas yra netesėtai pasiekti Šengeno erdvę, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Priešingai, pareiškėjo skunde nurodyta faktinių aplinkybių ir išdėstytų argumentų visuma objektyviai pagrindžia, kad šiuo atveju pareiškėjas nekelia jokios nelegalios migracijos grėsmės, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas netaikyti pareiškėjui judėjimo laisvę ribojančios priemonės – draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.

12.2. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos kiekvienu atveju atsisakant išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje taikyti užsieniečiui papildomas judėjimą ribojančias priemones. Tokių papildomų judėjimą ribojančių priemonių taikymas yra vertinamojo pobūdžio, jų taikymas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis bei teisės normomis. Šiuo teiginius pagrindžia Vertinimo tvarkos 5 punktas, pagal kurį atskirais atvejais, atsižvelgus į Vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie, nei nustatyti, draudimo atvykti laikotarpiai.

12.3. Teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką kartu įvedant į C. SIS perspėjimą apie galiojantį draudimą, grindžiama vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti faktinis ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas, teismo sprendime nėra nurodyta. Teismas nevertino Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos Sprendimui priimti, visiškai nevertino, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat neįvertino, ar priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokius nors teisės pažeidimus. Pats atsakovas pripažįsta, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taigi nei ginčijamame Migracijos departamento Sprendime, nei teismo sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Pareiškėjas Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu gyveno Lietuvoje ir realiai dirbo tinkuotoju, t. y. realiai vykdė jam išduotos vizos sąlygas, t. y. pareiškėjas faktiškai vykdė darbinę veiklą Lietuvoje pagal Migracijos departamentui pateiktus duomenis, todėl deklaratyvūs samprotavimai, kad tikrieji pareiškėjo buvimo tikslai Lietuvoje yra kitokie, yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjas neturėjo Lietuvoje jokių kitų tikslų, išskyrus dirbti tiesioginį tinkuotojo darbą. Pareiškėjas realiai neatitinka nei vieno iš Aprašo 9 punkte nustatytų kriterijų dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, o tai objektyviai pagrindžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokios realios nelegalios migracijos grėsmės, todėl pareiškėjui taikyta papildoma judėjimą ribojanti priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga.

12.4. Pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo profesinę kvalifikaciją, sąžiningai klydo dėl teikiamų dokumentų tikrumo (pareiškėjas buvo apgautas trečiųjų asmenų dėl jo mokslų ir mokslų baigimo faktą pagrindžiančių dokumentų tikrumo), tai objektyviai pagrindžia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios apgauti atsakovą bei piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Šiuos pareiškėjo teiginius objektyviai įrodo faktinės aplinkybės – pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, realiai dirbo tinkuotojo darbą (tai objektyviai pagrindžia, kad jis, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, neturėjo jokių kitų neteisėtų tikslų). Faktą, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą su tikslu dirbti tinkuotoju, įrodo ir tai, kad jis Lietuvoje yra baigęs tinkuotojo mokymus (tai įrodo pareiškėjui išduotas Centro Pažymėjimas).

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad ginčijamame Sprendime buvo aptarta ir įvertinta, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas priimti sprendimą dėl draudimo atvykti pareiškėjui. Pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkantį vieną iš pagrindinių dokumentų, patvirtinančių leidimo gyventi išdavimo pagrindą. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas migracijos procedūromis, kuriam būtina užkirsti kelią.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Šioje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo yra nuspręsta atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, panaikinta pareiškėjui išduota daugkartinė viza, užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti, užsienietis įspėtas, kad, per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždrausta užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nuspręsta įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliantas teigia, kad jam judėjimo laisvę ribojanti priemonė – draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką – yra neproporcinga priemonė, jokios realios nelegalios migracijos grėsmės pareiškėjas nekelia. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. To paties Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

18. Paminėtas teisės normas detalizuojančios Vertinimo tvarkos 12 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi, nes jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją. Teismo nuomone, byloje neabejotinai įrodyta, kad Profesinės mokyklos 2014 m. gegužės 23 d. išduotas Liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas baigė mokyklą ir įgijo IV-os kategorijos tinkuotojo kvalifikaciją, yra suklastotas. Įvertinus šio dokumento turinį akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti apie šio dokumento suklastojimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas buvo apgautas trečiųjų asmenų dėl jo mokslų tikrumo, yra negyvenimiški ir neįrodyti. Taigi byloje įrodyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo gyventi darbo pagrindu, tačiau sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkantį vieną iš pagrindinių dokumentų, patvirtinančių leidimo gyventi išdavimo pagrindą. Teismo nuomone, tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas migracijos procedūromis.

19. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, vertina, kad ginčijamu Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nekelia nelegalios migracijos grėsmės, realiai dirbo tinkuotojo darbą. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai yra numatytas Įstatymo 133 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai savarankiškas draudimo atvykti pagrindas. Ginčijamas Sprendimas priimtas kitu savarankišku pagrindu – Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą gyventi). Teismo nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės neįrodo ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo neproporcingumo.

21. Pažymėtina, kad apeliantas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.

22. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą objektyviomis aplinkybėmis ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. G. (G. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius