2020-02-19 Nr. AB-3888-3-62-3-02108-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1341-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02108-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–3).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d., jam būnant Alytaus PN baudos izoliatoriaus kameroje, pradėjo stipriai skaudėti galvą, jis negalėjo miegoti naktimis. Nurodė, jog rugpjūčio 28, 29, 30 bei 31 dienomis raštu bei žodžiu kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus dėl galvos skausmo, tačiau į skundus niekas nereagavo. Paaiškino, jog rugsėjo 1 d. jam buvo iškviesta slaugytoja R. L., kuri suleido analgino ir pasakė, jog pareiškėją reikia vežti į ligoninę. Rugsėjo 2 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į pareigūnus dėl galvos skausmo, po ko jis buvo nuvestas pas medikus. Jį apžiūrėjusios slaugytojos V. J. bei I. V. pasakė, jog pareiškėjas turi būti nugabentas į ligoninę. Paaiškino, jog 2018 d. rugsėjo 2 d. buvo nuvežtas į Alytaus ligoninę, kurioje jam buvo suleisti vaistai ir jis buvo parvežtas atgal į Alytaus PN, o 2018 m. rugsėjo 9 d. tolimesniam gydymui buvo išsiųstas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę. Anot pareiškėjo, jis rugpjūčio 28, 29, 30 bei 31 dienomis rašė prašymus dėl medicininės pagalbos suteikimo Alytaus PN administracijai, tačiau į juos niekas nereagavo. Pareiškėjas nurodė, jog dėl šio įvykio jam buvo (duomenys neskelbtini). Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, stresą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–12).

4. Nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda ir pareiškėjas buvo patalpintas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą. Nuobauda pradėta vykdyti 2018 m. rugpjūčio 27 d. 11.10 val. Teigė, jog pareiškėjas buvo išleistas 2018 m. rugsėjo 4 d. 11.10 val. 2018 m. rugpjūčio 30 d. pataisos namuose buvo gautas pareiškėjo skundas Nr. 6-2273 dėl pareigūnų, nereagavusių į jo prašymą iškviesti bendrosios praktikos slaugytoją, neveikimo. Skundas nagrinėjamas nebuvo, kadangi pareiškėjas raštu nurodė, kad jam paaiškinta žodžiu ir raštiško atsakymo nereikia. Atsakovo teigimu, jokių pareiškėjo prašymų, pageidavimų, kad būtent nurodytomis dienomis jam būtų iškviestas medicinos darbuotojas, nėra užfiksuota. Uždarojoje zonoje registraciją pas medikus vykdo pareigūnai, gavę nuteistojo rašytinį ar žodinį prašymą. Registracija vykdoma kompiuterinėje sistemoje, kurios duomenys nėra išsaugomi. Alytaus PN neturi duomenų, kad 2018 m. rugpjūčio 28–31 dienomis, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose, pareiškėjas būtų kreipęsis į pareigūnus, budėjusius uždaroje zonoje, dėl medicinos paslaugų suteikimo. Sveikatos priežiūros tarnybos medicininiame išraše nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28–31 dienomis pareiškėjas į gydytojus nesikreipė. Tik 2018 m. rugsėjo 2 d. buvo etapuotas į Alytaus ligoninę dėl (duomenys neskelbtini), po to 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolesniam gydymui. Nurodė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 39–44).

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 174 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 252 punkto nuostatomis.

7. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad jis 2018 m. rugpjūčio 28–31 d. nebuvo nuvestas į medicinos priežiūros įstaigą ir jam nebuvo suteiktas medicininis gydymas.

8. Iš bylos duomenų (Alytaus PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 49-3861 dėl nuteistojo nubaudimo) teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d., 11.10 val. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas Nr. 14, drausmės grupę. Iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikto V. Č. skundo, nustatyta, kad pareiškėjas teikė prašymą Alytaus PN administracijai, nurodydamas, jog į jo prašymus iškviesti slaugytoją pareigūnai nereaguoja tris paras. Alytaus PN 2018 m. spalio 2 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime pažymėta, jog V. Č. nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 31 d. į gydytoją nesikreipė ir užsiregistravęs nebuvo. 2018 m. rugsėjo 2 d. (sekmadienį) pareiškėjas buvo nuvežtas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 7 d. tolimesniam gydymui išsiųstas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. pataisos namuose gautas pareiškėjo skundas Nr. 6-2273 dėl pareigūnų, nereagavusių į jo prašymą, iškviesti bendrosios praktikos slaugytoją. Skundas nagrinėjamas nebuvo, kadangi pareiškėjas raštu nurodė, kad jam paaiškinta žodžiu ir raštiško atsakymo nereikia. Atsakovo atstovo teigimu, jokių pareiškėjo prašymų, pageidavimų ar panašiai, kad būtent nurodytomis dienomis jam būtų iškviestas medicinos darbuotojas, nėra užfiksuota. Uždarojoje zonoje registraciją pas medikus vykdo pareigūnai, gavę nuteistojo rašytinį ar žodinį prašymą. Registracija vykdoma kompiuterinėje sistemoje, kurios duomenys nėra išsaugomi. Alytaus PN neturi duomenų, kad 2018 m. rugpjūčio 28–31 dienomis, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose, pareiškėjas būtų kreipęsis į pareigūnus, budėjusius uždaroje zonoje, dėl medicinos paslaugų suteikimo.

9. Teismas nurodė, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl jam nesuteiktų medicinos paslaugų, byloje pateiktas 2018 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo skundas Alytaus PN administracijai patvirtino V. Č. teiginius, jog jis kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo. Pareiškėjui medicininė pagalba buvo suteikta tik 2018 m. rugsėjo 2 d., kada jis buvo nuvežtas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 28–31 dienomis nebuvo suteikta medicinos pagalba, įtvirtinta BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Todėl konstatavo, kad pataisos namai pažeidė pareiškėjo teisę gauti medicinos pagalbą.

10. Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus pripažino, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laiku suteikta medicinos pagalba. Atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę, pobūdį ir mastą, daryta išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

11. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 2 000 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 64–67).

13. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

14. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentas, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) adresuoti skundai dėl galbūt netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų netinkamai išnagrinėti, yra atmestinas, nes tokius skundus turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.

15. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos išreikalauti papildomų duomenų iš atsakovo apie registre įregistruotus pareiškėjo prašymus ar skundus, nes 2018 m. rugpjūčio 28, 29 ir 31 d. jis dėl medicininės pagalbos į pareigūnus nesikreipė, nors turėjo galimybę apie tai informuoti žodžiu Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą E. V.. Nors 2018 m. rugpjūčio 30 d. E. V. ir priėmė iš pareiškėjo skundą, adresuotą pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, kurį įregistravo Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre Nr. 97/2373 bei tą pačią dieną perdavė į įstaigos raštinę, tačiau pareiškėjas pateikdamas šį skundą žodžiu pareigūnui nepranešė, kad skauda galvą ir reikalinga medicininė pagalba. Pareigūnas tvirtina, kad akivaizdžiai nesimatė, jog pareiškėjo savijauta būtų buvusi bloga ir jokios informacijos 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30 ir 31 dienomis nebuvo gavęs, kad uždarojoje zonoje budėję priežiūros pareigūnai piktybiškai pareiškėjo neregistruoja pas medikus. Pataisos namai taip pat neturi duomenų, kad 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30 ir 31 dienomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose pareiškėjas būtų kreipęsis į pareigūnus budėjusius uždarojoje zonoje dėl medicininės paslaugos suteikimo, todėl atsakovas neturėjo galimybės pareiškėjui suteikti medicininės pagalbos, įtvirtintos BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16. Atsakovo teigimu, medicininė pagalba pareiškėjui buvo suteikta tinkamai būtent 2018 m. rugsėjo 1 d. po jo kreipimosi. Pareiškėjo sveikatos negalavimai, kuriuos jis nurodo, buvo sukelti ne dėl Alytaus PN pareigūnų netinkamų veiksmų, tačiau dėl jo paties nepranešimo uždarojoje zonoje dirbantiems pareigūnams dėl medicininės pagalbos suteikimo.

17. Atsakovo nuomone nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

18. Pareiškėjas V. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 80).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Alytaus PN veiksmais (neveikimu), iš karto nesureagavus į pareiškėjo prašymus ir skundus dėl galvos skausmo ir delsus nuvesti pas gydytoją, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą 2018 m. rugpjūčio 30 d. V. Č. skundą, kuriame pareiškėjas Alytaus PN administracijai nurodė, jog į jo prašymus iškviesti slaugytoją pareigūnai nereaguoja tris paras, nusprendė, kad šis skundas patvirtino V. Č. teiginius, jog jis kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo. Pareiškėjui medicininė pagalba buvo suteikta tik 2018 m. rugsėjo 2 d., kada jis buvo nuvežtas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pataisos namai pažeidė pareiškėjo teisę gauti medicinos pagalbą, ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 2 000 Eur.

21. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos išreikalauti papildomų duomenų iš atsakovo apie registre įregistruotus pareiškėjo prašymus ar skundus, nes 2018 m. rugpjūčio 28, 29 ir 31 d. jis dėl medicininės pagalbos į pareigūnus nesikreipė.

22. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

24. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbūs įrodinėjimo ypatumai viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, jog šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (pvz., EŽTT 2011 m. sausio 11 d. sprendimas byloje H. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30 bei 31 dienomis raštu bei žodžiu kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus dėl galvos skausmo, tačiau į skundus niekas nereagavo; tik rugsėjo 1 d. jam buvo iškviesta slaugytoja, o rugsėjo 2 d. buvo nuvežtas į ligoninę. Detalesnių paaiškinimų, pvz., kada konkrečiai kreipėsi žodžiu, kada – raštu, į kokius būtent pareigūnus kreipėsi, taip pat įrodymų, galinčių patvirtinti šiuos jo teiginius, nepateikė. Atsakovas pareiškėjo teiginius neigė, nurodydamas, kad nėra užfiksuota jokių pareiškėjo prašymų, pageidavimų, kad būtent nurodytomis dienomis jam būtų iškviestas medicinos darbuotojas. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė V. Č. 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą, kuriame nurodė, jog jis prašė iškviesti slaugytoją, tačiau niekas į tai nereagavo jau trečią parą (b. l. 19), bei 2018 m. spalio 2 d. medicinos dokumentų išrašą (b. l. 21), kuriame nurodyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. V. Č. į gydytojus nesikreipė ir užsiregistravęs nebuvo; 2018 m. rugsėjo 2 d. buvo nuvežtas į Alytaus ligoninę.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų duomenų nepakanka daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjas dar iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus prašydamas iškviesti gydytoją, tačiau į jo prašymus nereagavus jis patyrė skunde nurodyto dydžio neturtinę žalą.

27. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių dėl pareiškėjo kreipimosi į Alytaus PN pareigūnus dėl gydytojo iškvietimo 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30 bei 31 dienomis nesiaiškino, neišreikalavo papildomų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo žodžiu ir raštu teiktus prašymus, neapklausė liudytojais Alytaus PN pareigūnų, galinčių teikti paaiškinimus dėl ginčui aktualiu laikotarpiu buvusių aplinkybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesurinko išsamių pareiškėjo sveikatos duomenų. Į bylą buvo pateiktas tik 2018 m. spalio 2 d. medicinos duomenų išrašas. Tačiau iš jo negalima spręsti, kokio pobūdžio (ūmūs ar ilgai trunkantys) buvo pareiškėjo nusiskundimai, taip pat jame nepakanka duomenų sprendžiant dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir adekvataus jos dydžio.

28. Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą nėra pakankama daryti išvadas apie pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl Alytaus PN pareigūnų nereagavimo į pareiškėjo prašymus iškviesti gydytoją, todėl byloje turi būti renkami nauji įrodymai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Kadangi nagrinėjamoje byloje dar nėra galima spręsti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str.), tam būtina surinkti daug naujų įrodymų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p. ir 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan