f27ee689-b2ed-4219-9cd8-226059100b17 · Klaipėdos apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-22-360/2019

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00195-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas S. G. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, kuriuo S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 metams.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Institucijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu S. G. nubaustas už tai, kad 2018 m. liepos 16 d., 19.43 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,40 promilės neblaivumas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. nutarimÄ apskundė apylinkės teismui.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartimi netenkintas S. G. skundas ir paliktas nepakeistas Institucijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, kuriuo S. G. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį; V. G. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. praÅ¡o panaikinti nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ jam nutraukti, nes nėra tiesioginių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties požymių buvimo.

3.1. Nurodo, kad tiek nutarime, tiek nutartyje remtasi tik liudytojo S. M. parodymais. BÅ«tent S. M. skambino bendruoju pagalbos telefonu, todėl bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imas negali bÅ«ti laikomas atskiru kaltės įrodymu. Šį praneÅ¡imÄ turi patvirtinti į įvykio vietÄ atvyjkę pareigÅ«nai. Å iuo atveju S. M. praneÅ¡ime nurodyta informacija nebuvo patvirtinta. Jo, S. G., kaltės neįrodo ir policijos pareigÅ«nės L. B. tarnybinis praneÅ¡imas, nei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Atvykus policijos pareigÅ«nams, jis įvykio vietoje nebuvo rastas, nebuvo užfiksuotas vairuojantis transporto priemonę, nei juolab joje sėdintis ar bÅ«nantis Å¡alia jos. Atvykus pareigÅ«nams jis buvo namie, nuo pat pareigÅ«nų atvykimo neigė jam inkriminuojamÄ teisės nusižengimÄ , t. y. neigė apskritai vairavęs tÄ dienÄ ir pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, kuriuos vėliau patvirtino ir bylÄ nagrinėjant teisme. Å ias aplinkybes taip pat patvirtinto ir sutuoktinė. Apeliantas mano, kad byloje reikėjo peržiÅ«rėti vieÅ¡ojo saugumo kameras kelyje, kuriame neva tÄ dienÄ jis važiavo, iÅ¡reikalauti vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ Klaipėdos marÅ¡rutinio autobuso vairuotojo (įmonės), pro kurį neva pravažiavo jo vairuojamas automobilis, apklausti Å¡alia jo gyvenančius gyventojus ir kt. ir tik tada atsižvelgiant į tyrimo metu gautų duomenų visumÄ spręsti, ar pasitvirtino S. M. praneÅ¡ime nurodyta informacija ar ne. Atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar tÄ dienÄ automobiliu „Chevrolet“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai buvo važiuota, t. y. įvykio vietoje renkant duomenis nebuvo užfiksuota aplinkybė, kokia automobilio variklio temperatÅ«ra. Å ių aplinkybių įrodinėjimas tikrai nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiga, įrodymus privalėjo surinkti Institucija.

3.2. Apeliantas vertina, jog S. M. parodymai yra suinteresuoto asmens parodymai, kurių nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Teismo argumentai, kuriais teigiama, kad nėra pagrindo abejoti Å¡io liudytojo duotais parodymais, visiÅ¡kai nepagrįsti. Å iam liudytojui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo, S. G., sveikatos sutrikdymo. Apeliantas teigia nežinantis, dėl kokių priežasčių buvo apkalbėtas neva padaręs administracinį nusižengimÄ ir dėl ko užsipultas bei sumuÅ¡tas liudytojo S. M.. Teismas netyrė ir nevertino liudytojo S. M. asmenybės. Pats S. M. po sužalojimo nurodė, kad jis buvęs policijos pareigÅ«nas ir jam nieko dėl to nebÅ«siÄ . Todėl objektyviai kyla pagrįstos abejonės tiek dėl S. M. asmenybės, užsipuolant ir sumuÅ¡ant nepažįstamus žmones, tiek ir dėl jo parodymų teisingumo ir pagrįstumo apskritai, todėl teismas negalėjo apsiriboti vien Å¡io liudytojo duotais parodymais ir teigti, kad nėra pagrindo abejoti Å¡io liudytojo duotų parodymų teisingumu. Apeliantas pažymi, kad liudytojo S. M. nepažįsta, jį matė pirmÄ kartÄ , kai išėjo iÅ¡ namų iki automobilio pasiimti jame buvusių daiktų, o vėliau, atsisakius atiduoti automobiliu raktelius, be priežasties buvo sumuÅ¡tas. Nei vaizdo įraÅ¡o, nei kitų objektyvių duomenų, kad Å¡is asmuo, t. y. S. M., galėjo matyti jį, S. G., vairuojant tÄ dienÄ transporto priemonę, byloje nėra. Neatmestina, kad Å¡iuos parodymus S. M. iÅ¡sigalvojo, siekdamas iÅ¡vengti teisinės atsakomybės, po to, kai sudavęs apeliantui smÅ«gius į veidÄ suvokė, jog jį sužalojo (nes prasidėjo gausus kraujavimas iÅ¡ nosies, nuo smÅ«gių lūžus nosies kaului). Be to, Å¡ias aplinkybes matė ir jo,S. G., sutuoktinė.

3.3. Apeliantas nurodo ir tai, kad jo neblaivumas nustatytas ne jam vairuojant ar bÅ«nant transporto priemonėje, o iÅ¡ esmės visÄ dienÄ bÅ«nant namuose, praėjus ne mažiau, kap valandai, nuo sumuÅ¡imo, po kurio jis papildomai vartojo alkoholio. Jis pripažįsta tÄ dien su sutuoktine vartojęs alkoholio, tačiau transporto priemonės nevairavo. Nepaisant to, jam namuose 19.43 val. buvo nustatytas neblaivumas, nors praneÅ¡imas dėl nusižengimo neva gautas 18.17 val. Teismas neblaivumo nustatymo aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, nurodydamas, kad tai nereikÅ¡minga.

3.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su V. G. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, kadangi ji byloje duodama parodymus papasakojo aplinkybes, kurias matė esant ir kurios realiai egzistavo. Tai, kad teismas išskirtinai rėmėsi ir vadovavosi niekuo nepagrįstais liudytojo S. M. parodymais, neteikia pagrindo išvadoms, kad V. G. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 224 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, juolab nustatyta tyčia jos veiksmuose duodant parodymus.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nutarimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ .

5. Nagrinėjamu atveju S. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Apeliaciniame skunde S. G. neigia vairavęs automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tÄ dien buvęs namuose, alkoholio vartojo tik su sutuoktine ir išėjęs į automobilį pasiimti daiktų, buvo be priežasties užpultas S. M., kuris jį sumušė, o tiek nutarimas, tiek nutartis iÅ¡ esmės pagrįsti tik subjektyviais liudytojo S. M. parodymais. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina juos kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ .

6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs S. G. skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, iÅ¡samiai, objektyviai iÅ¡tyrė, iÅ¡analizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigÅ«no) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigÅ«nui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Å iuo konkrečiu atveju apylinkės teismas iÅ¡analizavo bei įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimÄ , iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo, nutartyje jokių prieÅ¡taravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties iÅ¡vadoms dėl S. G. kaltės.

8. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai buvo kelti ir skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir jie motyvuotai paneigti skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams. IÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai spręsti, jog S. G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinkamu nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę. Apeliantas pripažįsta įvykio dienÄ buvęs neblaivus, vartojęs alkoholio (tai patvirtina ir specialisto iÅ¡vada), tačiau neigia vairavęs transporto priemonę.

Tokius S. G. teiginius paneigia liudytojo S. M. parodymai. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti liudytojo parodymų patikimumÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tikėjo S. M., kuris tiek S. G. pradėtame ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teismo posėdyje Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nuosekliai teigė, jog pats pastebėjo įtartinai važiavusį automobilį, apie jį pranešė pareigÅ«nams, važiavo iÅ¡ paskos, kol pastarasis sustojo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) k.

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad irgi sustojęs priėjo prie įtartinai važiavusio automobilio vairuotojo, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, bandė sustabdyti, jog nepasiÅ¡alintų, tačiau susigrÅ«mus, Å¡is vis dėlto nuėjo į gyvenamÄ jį namÄ . Netikėti nuosekliais liudytojo betarpiÅ¡kai stebėjusio automobilį kelyje bei Å¡iam sustojus bendravusio su vairuotoju parodymais, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad tai nebuvo liudytojo pastebėtas momentinis įvykis, o užtrukęs procesas, kurio metu S. M. pastebėjo įtarimų sukėlusį automobilį, pranešė tarnyboms, važiavo iÅ¡ paskos, nepaleisdamas iÅ¡ akiračio matė, kur kitas automobilis sustojo, priėjo ir bendravo su vairuotoju bei sulaukė atvykusių pareigÅ«nų.

Liudytojo parodymus atitinka BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, pareigūnės L. B. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros duomenys. Nėra pagrindo manyti, kad liudytojas S. M. galėjo siekti apkalbėti S. G. ar būti suinteresuotas bylos baigtimi, tokių objektyvių priežasčių neįvardijo ir apeliantas. Apeliacinio skundo argumentas, jog S. M. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. G. sužalojimo savaime neduoda pagrindo abejoti nuosekliais bei kitus bylos duomenis atitinkančiais S. M. parodymais.

Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, incidentas tarp S. G. ir S. M. įvyko jau po praneÅ¡imo pareigÅ«nams apie pastebėtÄ galimai neblaivų vairuotojÄ . Neįtikinanti ir apelianto versija, kad jį, išėjusį iÅ¡ namų į automobilį pasiimti daiktų, be jokio pagrindo užsipulti ir apkaltinti vairavimu neblaiviam galėjo kažkoks iki tol nepažįstamas asmuo (abu patvirtino, kad vienas kito iÅ¡ anksčiau nepažinojo). Nors pastarÄ jÄ S. G. versijÄ palaiko jo sutuoktinė V. G., tačiau visiÅ¡kai akivaizdu, kad ji pasakodama aplinkybes, gali bÅ«ti neobjektyvi, todėl jos parodymais pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepatikėjo.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog turėjo bÅ«ti atlikta papildomų tyrimo veiksmų, jog bÅ«tų įrodyta, kad S. G. tikrai vairavo automobilį, atvykę pareigÅ«nai turėjo fiksuoti automobilio variklio temperatÅ«rÄ . Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas bei jo atstovas buvo iÅ¡sakę pozicijÄ dėl papildomų įrodymų rinkimo ir dėl to motyvuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti Å¡iems nutarties argumentams ir pastebi, kad įrodymų rinkimo procesas nėra savitikslis ir begalinis. Nėra bÅ«tina surinkti visus įmanomus duomenis iÅ¡ visų įmanomų Å¡altinių, byloje įrodymų turi bÅ«ti tiek, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, ar atsakomybėn traukiamas asmuo padarė inkriminuojamÄ nusižengimÄ . Å iuo atveju bÅ«tent iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog S. G. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ .

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su V. G. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį dėl melagingų parodymų davimo. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bÅ«tų pradėjęs administracinio nusižengimo teisenÄ V. G. dėl melagingo parodymų davimo. IÅ¡ skundo nagrinėjimo apylinkės teisme proceso matyti, kad V. G. parodymai neatitiko byloje nustatytų aplinkybių, todėl yra pagrindas manyti, kad liudytoja, duodama parodymus, galėjo sakyti netiesÄ . IÅ¡keltoje administracinio nusižengimo byloje bus iÅ¡samiai įvertinta, ar V. G. padarė ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

11. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl S. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . IÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o S. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra nubaustas pagrįstai.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas