2019-12-18 Nr. AB-24178-3-61-3-03258-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-729-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03258-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Informacijos analizės asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Informacijos analizės asociacijos skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Informacijos Analizės Asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) 2019 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir ŽEIT) 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (SK-56)SPR-172 (toliau – ir ginčo sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, jog ginčo sprendimas priimtas Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinės darbuotojos D. R. skundo pagrindu. Pareiškėjas nesutiko su ŽEIT skundžiamo sprendimo išvada, kad pareiškėjos D. R. skundą pripažino iš dalies pagrįstu bei pareiškė papeikimą Informacijos analizės asociacijai dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio I dalies (a) punkto, 6 straipsnio I dalies (a) punkto reikalavimų pažeidimo, paskelbiant publikaciją „Naujojoje Akmenėje nauji įvykiai – vos atgavusi vaikus mama patiria socialinės darbuotojos spaudimą“ (www.meslaisvi.lt, 2019-02-02), taip pat reikalavo pašalinti pažeidimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui Informacijos analizės asociacijai terminą iki 2019 m. spalio 8 d. pašalinti skundo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą (30 Eur) patvirtinantį įrodymą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo bei pateikti duomenis, kad D. J. turi teisę kreiptis į teismą, t. y. yra pareiškėjo prezidentas (pateikti išrašą iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro, asociacijos įstatus).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė Informacijos analizės asociacijos 2019 m. rugsėjo 16 d. skundą laikyti nepaduotu ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, grąžinti skundą pareiškėjui. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, tačiau nesumokėjo žyminio mokesčio. Pareiškėjo vadovas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau pareiškėjas (juridinis asmuo) ir jo vadovas nėra tapatus asmuo. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė savo sunkios ekonominės padėties ir nepateikė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent pareiškėją – Informacijos Analizės Asociaciją. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, bei vertindamas, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

II. Pareiškėjas Informacijos Analizės Asociacija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir pareiškėjo skundą laikyti paduotu.

Pareiškėjas nurodė, jog Informacijos Analizės Asociacija yra visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, jos vienasmenis vadovas yra D. J., kuris konkrečiai ir kaltinamas nusižengimu. Informacijos Analizės Asociacija šiuo metu neturi jokių pajamų, nes nariai neišgali mokėti nario mokesčio, todėl D. J. pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį bei prašė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas ne tiksliai išaiškino, kokius trūkumus privalo pašalinti, kad skundas būtų priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. rugsėjo 17 d. gautas Informacijos Analizės Asociacijos skundas, kurį pasirašė Asociacijos prezidentas D. J., taip pat nebuvo pateikti duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą (iki 2019 m. spalio 8 d.) skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai. Kadangi pareiškėjas neištaisė visų teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje išvardintų skundo trūkumų (nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, nebuvo pateikti įrodymai apie blogą Asociacijos finansinę būklę ir neteiktas Asociacijos prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo), vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų.

Pažymėtina, kad nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pašalinus skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Pareiškėjo argumentas, kad D. J. yra vienasmenis Asociacijos vadovas, kuris konkrečiai ir kaltinamas nusižengimu, todėl ir teikė savo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra laikytinas pagrįstu, kadangi iš skundžiamo sprendimo matyti, kad papeikimas pareikštas Informacijos Analizės Asociacijai, o ne D. J. (fiziniam asmeniui), be to, į teismą su skundu kreipėsi ne D. J., o Informacijos Analizės Asociacija.

Be to, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo <...> (2 str. 1 d.). Asociacija privalo turėti bent vieną sąskaitą kredito įstaigoje (2 str. 4 d.). Įvertinus tai, nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateikti D. J. turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas ne tiksliai išaiškino, kokius trūkumus privalo pašalinti pareiškėjas, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje konkrečiai (atskiromis pastraipomis) išdėstyti skundo trūkumai, kuriuos pareiškėjas privalėjo pašalinti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Informacijos Analizės Asociacijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė