2019-02-06 Nr. AB-3769-3-61-3-01849-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-227-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01849-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1144-(7.5) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pareiškėjos 2017 m. kovo 10 d. skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą – tenkinti 2017 m. kovo 10 d. skunde nurodytus reikalavimus.

2. Pareiškėja nurodė, kad kreipdamasi į atsakovą su 2017 m. kovo 10 d. skundu, prašė atkurti jai nuosavybės teises į tėvo K. D. – 1,12 ha žemės ir senelio V. D. – 2,18 ha žemės valdos dalį. Kreipdamasi į atsakovą, pareiškėja siekė, kad būtų peržiūrėtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į jos tėvui ir seneliui priklausiusios žemės nuosavybės atstatymo, nes, jos manymu, sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 13.6-1762 ir 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 13.6-4560, kuriais nuosavybės teisė buvo atkurta pareiškėjos seseriai A. J., buvo priimti nepagrįstai, t. y. remiantis neteisėtais Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybos sprendimais ir pažymomis.

3. Teigė, kad Tarnyba nepagrįstai nenagrinėjo buvusio Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) darbuotojo J. K. veiksmų, kuris suklaidino pareiškėją dėl nuosavybės į žemę atstatymo tvarkos, kadangi panaikinus apskričių viršininkų administracijas, jų vykdytas funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba. Tarnyba, neišnagrinėjusi pareiškėjos prašymo iš esmės, pažeidė teisę į objektyvų, nešališką, išsamų skundo išnagrinėjimą, o tuo pačiu ir – teisę į nuosavybės atkūrimą.

4. Atsakovas Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad pareiškėja 1994 m. balandžio 25 d. tuometės Raseinių rajono Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė pareiškimą, kuriuo savo sesers A. J. naudai atsisakė teisės atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią į K. D. ir V. D. žemės dalį. Pagal sudarytą susitarimą ir 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą nuosavybės teisės į K. D. ir V. D. žemes buvo atkurtos A. J.. Pareiškėja 2005 m. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą nuo tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai, taip pat atidalyti iš A. J. sugrąžintos žemės pareiškėjai priklausančią dalį, pripažįstant jai nuosavybės teisę, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas nepripažino negaliojančiu pareiškėjos 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą nuo tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai. Kadangi pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į žemės savininkų K. D. ir V. D. turėtą žemę yra baigta, todėl atsakovas negali iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2017 m. kovo 10 d. skundo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjos N. B. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 1991 m. spalio 2 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. D. ir V. D. iki nacionalizacijos (1940 m.) Kėdainių apskrities Ariogalos valsčiaus Daujotų seniūnijos Būdų ir Šilų kaimuose (šiuo metu – Raseinių rajono, Ariogalos seniūnijos, Būdų ir Šilų kaimai) turėtą žemę. Pareiškėja N. B., J. D., A. J. ir J. R. 1994 m. kovo 25 d. pasirašė susitarimą (notarinio registro Nr. AŠR-772) (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį pareiškėjai tenka 2,18 ha pirmiau paminėtų žemės savininkų valdytos žemės dalis. Pareiškėja 1994 m. balandžio 25 d. tuometės Raseinių rajono, Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė pareiškimą (patvirtintas viršaičio pavaduotojos D. L. (reg. Nr. 141)), kuriuo savo sesers A. J. naudai atsisakė teisės atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią į K. D. ir V. D. žemės dalį (toliau – ir 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymas). A. J. nuosavybės teisės į pagal Susitarimą ir 1994 m. balandžio 25 atsisakymu atsisakytą žemę atkurtos Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2703 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 13.6-4560 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės (miško) sklypus, Klaipėdos rajone“.

8. Pareiškėja Tarnybai pateikė 2017 m. kovo 10 d. skundą, kuriame prašė pripažinti kaip niekinį pareiškėjos tuometės Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateiktą 1994 m. balandžio 25 d. pareiškimą, kuriuo atsisakė buvusios tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai, taip pat panaikinti šio 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymo pagrindu parengtus dokumentus ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. J.. Tarnyba 2017 m. balandžio 27 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjos keliamas klausimas dėl 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymo pripažinimo negaliojančiu jau išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl pakartotinis šio klausimo kėlimas yra negalimas.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

10. Teismas nurodė, jog N. B. 2005 m. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą nuo tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai, taip pat atidalyti iš A. J. sugrąžintos žemės pareiškėjai priklausančią dalį, į ją pripažįstant nuosavybės teisę. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėja neįrodė pagrindų, kurie leistų pripažinti ginčijamą sandorį – 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą negaliojančiu, t. y. nebuvo įrodyta, kad sandoris sudarytas dėl A. J. apgaulės ar kitokių neteisėtų veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-228-125/2008 pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 20 d. sprendimą.

11. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2703 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 13.6-4560 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. J. bei įpareigoti Tarnybos Raseinių skyrių patenkinti Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiškėjos 1991 m. spalio 2 d. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų K. D. ir V. D. turėtą žemę. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2016 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-137-552/2016 atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-89-261/2016 atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016.

12. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad teismams (Klaipėdos rajono apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui) nepripažinus negaliojančiu pareiškėjos 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymo nuo buvusios tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai, Tarnyba neturi teisinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2017 m. kovo 3 d. pateiktame skunde iš esmės kelia iš naujo klausimą, kuris jau ne kartą nagrinėtas ne tik pačios Tarnybos (kaip atsakovė nurodo 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. 1SS-429-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“), bet šiuo klausimu jau priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taigi, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismų sprendimas nepažeidė įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, galimas tik taikant proceso atnaujinimo institutą. Pareiškėja siekė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (administracinė byla Nr. P-89-261/2016) atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą.

13. Teismas, įvertinęs Tarnybos Sprendime nurodytas konkrečias teisės normas bei faktines aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo atsisakymą nagrinėti pareiškėjos pateiktą 2017 m. kovo 10 d. prašymą iš naujo, konstatavo, jog Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jo panaikinti nėra jokio pagrindo.

14. Teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjos teiginiai, jog dėl nuosavybės į žemę atkūrimo tvarkos buvo suklaidinta vieno iš Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojo, tačiau Tarnyba šio fakto net netyrė, taip pažeisdama teisę į objektyvų, nešališką, išsamų skundo išnagrinėjimą, o tuo pačiu ir – teisę į nuosavybės atkūrimą, teismo nuomone, niekaip nekeičia skundžiamame Sprendime padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami.

15. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis).

III. 16. Pareiškėja N. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimi naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

17. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė skundo esmės, todėl prašo administracinę bylą Nr. eI-3926-208/2017 grąžinti nagrinėti iš naujo bei įpareigoti teismą: 1) išreikalauti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 30-0020-09 suklastoto dokumento pareiškimo Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai originalą ir pareiškėjos parašų ant trijų lapų originalus bei atlikti šio dokumento ekspertizę; 2) Ekspertizės išvadas ir Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 04-439-2009-07-16 pagrindu, pripažinti suklastotą dokumentą pareiškimą Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai negaliojančiu; 3) Vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio reikalavimą, nes įstatymas Nr. 1454- 1991-06-18 pažeidė pareiškėjos žmogaus teises, atkuriant nuosavybes teises į man tenkančią žemės valdos dalį iš valstybės; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jai tenkančią žemės valdos dalį iš valstybės pagal išlikusį į nekilnojamąjį antrą atkūrimo įstatymą Nr. VIII 359/1997-07-01; 5) išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visus su pareiškėjos skundu susijusius dokumentus, kurie yra jiems pateikti pareiškėjos, apsvarstyti ir vertinti iš esmės.

18. Pareiškėja pažymi, kad norėdama savo vardu atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią žemės valdos dalį, ji 2000 metais pakeitė savo valią, kuomet buvo leista susigrąžinti žemę mieste gyvenantiems asmenims ir anuliavo autentišką pareiškimą Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnyboje. Kad ne pareiškėjos vardu yra atkurta nuosavybės teisė į jai tenkančią žemės valdos dalį ji sužinojo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje 2005 metų pabaigoje.

19. Pareiškėjos vertinimu, A. J. praturtėjo pareiškėjos sąskaita, tačiau teismas to visiškai nevertino.

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Tarnybos nuomone, pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, teismų praktiką, ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

22. Pažymėjo, jog apeliantė skunde pakartotinai įrodinėja, kad jos 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymas yra suklastotas, tačiau, Klaipėdos rajono apylinkės teismui bei Klaipėdos apygardos teismui nepripažinus apeliantės 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymo negaliojančiu, Tarnybos nuomone, nėra teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti apeliantės nurodytas aplinkybes, kadangi šiuo klausimu jau priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra baigta, tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra nurodytų pagrįstų argumentų bei konkrečių teisės aktų ar bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 1SS-1144-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Tarnyba ginčijamu Sprendimu Nr. 1SS-1144-(7.5) konstatavo, kad pareiškėjos keliamas klausimas dėl 1994 m. balandžio 25 d. jos atsisakymo pagal įstatymą priklausančios žemės sesers A. J. naudai pripažinimo negaliojančiu jau išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl pakartotinis šio klausimo kėlimas yra negalimas.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde savo argumentais grindžia teiginį, kad jos 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymas yra suklastotas, prašo jį pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo nagrinėti bylą bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. B. 2005 m. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą nuo tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai, taip pat atidalyti iš A. J. sugrąžintos žemės pareiškėjai priklausančią dalį, į ją pripažįstant nuosavybės teisę. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėja neįrodė pagrindų, kurie leistų pripažinti ginčijamą sandorį – 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą negaliojančiu, t. y. nebuvo įrodyta, kad sandoris sudarytas dėl A. J. apgaulės ar kitokių neteisėtų veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-228-125/2008 pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 20 d. sprendimą.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė (b. l. 16), kad pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2703 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 13.6-4560 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. J. bei įpareigoti Tarnybos Raseinių skyrių patenkinti Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiškėjos 1991 m. spalio 2 d. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų K. D. ir V. D. turėtą žemę. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2016 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-137-552/2016 atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-89-261/2016 atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016.

30. Šios nutarties 27-28 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės nėra paneigtos nei pareiškėjos apeliaciniu skundu nei kitais bylos duomenimis.

31. Įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms institucijoms ir turi būti vykdomi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui bei Klaipėdos apygardos teismui nepripažinus apeliantės 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymo negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos atsisakymu atkurti nuosavybės teises, kadangi šiuo klausimu jau yra priimtas įsiteisėjęs 2008 m. sausio 20 d. teismo sprendimas. Todėl apeliantės prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prašant pareiškėjos 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą pripažinti negaliojančiu, dėl to, kad, pasak apeliantės, jis yra suklastotas, atmestinas.

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas nepažeidė įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, galimas tik taikant proceso atnaujinimo institutą. Pareiškėja siekė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-121-362/2016, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (administracinė byla Nr. P-89-261/2016) atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą.

33. Kartu atmestinas apeliantės reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimų, kurie aptarti pirmiau šios Nutarties 27–32 punktuose.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė