A-146-2476-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2476/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02639-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai G. R.,

pareiškėjos atstovui advokatui Albinui Raudoniui,

atsakovo atstovei Gabrielei Brazauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 9–11), prašydama: 1) panaikinti atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas, Administracija) direktoriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. DP1-70 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) kaip neteisėtą; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas priimdamas Įsakymą netinkamai taikė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas: Įsakyme nėra nurodyta, kada ir kokiais savo veiksmais ar neveikimu pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, kokia jo sudėtis, kaip buvo vertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės ir kuo vadovaujantis parinkta tarnybinė nuobauda.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos 2006 m. liepos 3 d. apibendrinimu, LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-795/2007, teigė, jog su Administracijos 2011 m. spalio 24 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (toliau – ir Išvada) supažindinta nebuvo, o iš pareiškėjai elektroniniu paštu įteikto Įsakymo akivaizdu, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, o tik formaliai vertino R. M., D. Š. ir J. J. teiginius, kurių nepatikrino.

Pažymėjo, jog atsakovui pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja nuosekliai, aiškiai ir argumentuotai nurodė viską, kas jai žinoma apie tariamai įvykusį konfliktą tarp pareiškėjos ir R. M., bei pažymėjo, kad nepažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principų, elgėsi pagarbiai ir vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei visuomenės interesais. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. viduryje į ją, kaip į Vydenių seniūnijos seniūnę, kreipėsi O. M. su dukra, prašydamos prie M. kapo tvorelės palikti praėjimą, kurį, dirbdama visuomenei naudingus darbus už gaunamą socialinę pašalpą, D. Š. užpylė žemėmis ir apsodino gėlėmis. Pareiškėja, atsižvelgusi į minėtą prašymą ir vadovaudamasi Kapų tvarkymo taisyklėmis, D. Š., atėjusiai į seniūniją, paaiškino, kad ji turi palikti praėjimą tarp M. ir kito asmens kapų tvorelės. Pareiškėja, 2011 m. rugsėjo 30 d. atvykusi į Barčių kapines apžiūrėti nušienautos teritorijos bei išspręsti kitus kapinių priežiūros ir tvarkymo klausimus kartu su seniūnijoje viešuosius darbus dirbančiu E. B., susitiko nepilnametę D. Š. dukrą R. M., kuri persodinėjo gėles, jas atitraukdama nuo M. kapo tvorelės, tačiau nepakankamu atstumu tinkamam praėjimui prie kapo palikti. Pareiškėja stengėsi paaiškinti R. M., kad reikia palikti takelį, rodydama ir žymėdama, kokio pločio turėtų likti praėjimas, paimtu iš R. M. įrankiu – kapliu. Pareiškėja nurodė, jog R. M. ėmė elgtis neadekvačiai pareiškėjos siekiui mandagiai bei taikiai paaiškinti, kaip turi būti atliktas darbas, ir pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Pabrėžė, jog R. M. nėra teigiamai charakterizuojama, pati D. Š. ją apibūdina kaip girtaujančią, nelankančią mokyklos ir neatliekančią vaiko pareigų. Žinodama, kad R. M. yra konfliktiška, nelinkusi nesutarimus spręsti taikiu būdu, pareiškėja, stengdamasi ignoruoti R. M. siekiamą išprovokuoti konfliktą, liko prie pradėto tvarkyti kapo iki užbaigė tvarkymo darbus ir, išsprendusi likusius klausimus, išvažiavo iš kapinių. Minėtą dieną J. J. ir D. Š. kapinėse nebuvo, todėl šie asmenys žinoti ir objektyviai vertinti vadinamo kilusio konflikto ir individuliai pateikti informacijos apie tariamai nepagarbų pareiškėjos elgesį kapinėse negalėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 5 p.), kuris nėra formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai yra plati įstaigos vadovo, įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Pareiškėjos teigimu, Įsakymu jai tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl naikintina.

Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos G. R. skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 17–22) atsakovas paaiškino, jog Varėnos rajono savivaldybė 2011 m. spalio 3 d. gavo Barčių kaimo gyventojų J. J., R. M. ir D. Š. pareiškimus dėl Administracijos Vydenių seniūnės G. R. nederamų veiksmų. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 31 straipsnio 4 dalimi, Administracijos direktorius 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. DV-902 sudarė komisiją tarnybinės veiklos pažeidimams ištirti (toliau – ir Komisija). Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, pareiškėjai 2011 m. spalio 12 d. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, 2011 m. spalio 18 d. gautas pareiškėjos paaiškinimas. Vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, Komisija pateikė Administracijos direktoriui Išvadą. Vadovaujantis VTĮ 30 straipsniu, pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta skundžiamu Administracijos direktoriaus Įsakymu. Tarnybinė nuobauda paskirta per 4 dienas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (LVAT administracinėje byloje Nr. A3-720/2003 konstatavo, jog nusižengimo paaiškėjimo diena yra išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena).

Atsakovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju imperatyvios teisės aktų normos pažeistos nebuvo, nėra aplinkybių, dėl kurių tarnybinė nuobauda būtų pripažinta neteisėta ir ginčijamas Įsakymas turėtų būti panaikintas. Pažymėjo, jog LVAT administracinėse bylose Nr. A14-736/2004, Nr. A556-795/2007, Nr. A502-759/2007 yra inter alia nurodęs, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovo vertinimu, Įsakymas neatitinka nei vieno iš ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų teisės akto panaikinimo pagrindų, jis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, buvo priimtas pagal Išvadą, kuri pagrįsta nustatytais faktais, joje atsispindi tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvai ir teisės normos, už kurių pažeidimą administracijos direktoriui siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Net nustačius formalų tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo procedūros pažeidimą, naikinti Įsakymą pakankamo pagrindo nebūtų, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

Skundžiamo Įsakymo preambulėje yra nurodyta, jog pripažįstant, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, bei skiriant tarnybinę nuobaudą, yra atsižvelgiama į Išvadą. Vadovaujantis LVAT praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A143-956/2010, Nr. A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl įsakyme dėl nuobaudos skyrimo neprivalo būti nurodyti visi nuobaudos skyrimo motyvai – jie gali atsispindėti motyvuotoje išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo.

Pažymėjo, jog LVAT (nutartys administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A62-200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Pagal Komisijos atliktą tyrimą ir Administracijos direktoriui pateiktą Išvadą nustatyti visi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėties elementai pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalį bei LVAT praktiką, suformuotą 2008 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-2428/2008.

Tarnybinio tyrimo metu nustatytas faktas, kad pareiškėja, eidama Vydenių seniūnijos seniūnės pareigas, 2011 m. rugsėjo 30 d. Vydenių seniūnijos Barčių kaimo kapinėse netinkamai vykdė savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigas, reikalavo sutvarkyti kapavietę iš asmens, kuriam nenumatyta pareiga tai daryti, ėmėsi neproporcingų veiksmų nepilnamečio atžvilgiu, be to, kilus įtarimams, kad nepilnametis asmuo yra neblaivus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, o leidosi į konfliktą su juo. Tokiais veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 29 str. 6 d.).

Valstybės tarnautoja tokiu elgesiu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 4 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Tarnybinis nusižengimas yra padarytas tyčia, kadangi pareiškėja suvokė savo veiksmų padarinius ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Seniūnė žinojo, kad nepilnametė mergina neturi pareigos tvarkyti S. G. kapavietę, tačiau, nepaisant to, reikalavo pertvarkyti kapavietę, sąmoningai sukėlė konfliktą su nepilnamečiu asmeniu, kuriam taikoma didesnė socialinė apsauga.

Pareiškėja numatė savo elgesio padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti, o tai rodo, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia.

Nurodė, jog tokie pareiškėjos veiksmai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, nepasitenkinimą valstybės tarnautojos veiksmais, o tai mažina gyventojų pasitikėjimą savivaldybės institucijų veikla. Pabrėžė, jog pagrįstai, įvertinus visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir pripažinus, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo 9 d. sprendimu (b. l. 66–71) patenkino pareiškėjos G. R. skundą ir panaikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. DP1-70 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Administracijoje 2011 m. spalio 3 d. buvo gauti R. M., D. Š. ir J. J. pareiškimai. R. M. savo pareiškime (reg. Nr. SPR-682) paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. ji tvarkė apleistus, niekieno neprižiūrimus kapus. Vydenių seniūnė G. R. atvyko apžiūrėti kapų ir užsipuolė R. M., kad ši negerai tvarko kapą. Seniūnė liepė sutvarkyti ir šalia esančius kapus, bet R. M. atsisakė tai padaryti, kadangi tie kapai turi prižiūrėtojus. Seniūnė G. R. atėmė iš R. M. kauptuką ir ėmė kapstyti pasodintas gėles, už kurias jos mama mokėjo pinigus, kauptuku nukirto augalų šaknis.

R. M. tuo metu tvarkė S. G., jos šeimos draugo, kapą. R. M. teigė nežinojusi, jog G. R. yra seniūnė, nes ši neprisistatė. Apie šį įvykį gali paliudyti R. M. patėvis S. Š. ir E. B. (b. l. 39). J. J. savo pareiškime (reg. Nr. SPR-680) paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. 17 val. 15 min. R. M., kurios jis buvo paprašęs prižiūrėti S. K. kapą, atėjo pas jį, su ašaromis akyse aiškindama, kad daugiau apleistų kapų netvarkys. Paklausus, kas atsitiko, vaikas paaiškino, jog ją užpuolė Vydenių seniūnė dėl netinkamos kapų priežiūros.

Tvarkant S. G. kapą, priėjo nepažįstama moteris, kuri ją apibarė, ir, atėmusi kauptuką, pradėjo lyginti kapą, taip iškapstydama gėles. S. G. yra palaidotas savivaldybės lėšomis, todėl ir jo kapas turėtų būti prižiūrimas savivaldybės. Seniūnė ne tik nepadėkojo nepilnametei už pastangas, bet ją apšaukė (b. l. 37–38). D. Š. savo pareiškime (reg. Nr. SPR-681) paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. ji dirbo UAB „Tandemus“, todėl paprašė savo penkiolikmetės dukros R. M., jog ši sutvarkytų S. G. kapą, kurį jie prižiūri.

Dukrai tvarkant kapus, atėjo Vydenių seniūnė G. R. ir, neprisistačiusi, kas esanti, pradėjo kabinėtis, pakeltu balsu nurodinėjo, kaip ir ką daryti, bei liepė tvarkyti aplinkinius kapus, nors juos kartais lanko giminės. Atėmė kauptuką ir pradėjo kapstyti pati, taip sunaikindama daugumą D. Š. pirktų ir pasodintų gėlių. Mergaitei susiruošus eiti namo, seniūnė nenorėjo grąžinti kauptuko. Nurodė, jog dukra serga depresija, vartoja antidepresantus ir yra jautri. D. Š. pažymėjo, kad po G. R. nepateisinamo elgesio mergaitė grįžo į namus drebėdama ir verkdama bei atsisakė kada nors tvarkyti apleistus kapus, kol seniūne bus pareiškėja.

D. Š. prašė pasidomėti Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. darbu ir sugebėjimu bendrauti su žmonėmis (b. l. 41–42). Atsižvelgęs į R. M., D. Š. ir J. J. pranešimus, Administracijos direktorius 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. DV-902 sudarė Komisiją G. R. tarnybinės veiklos pažeidimams ištirti ir pavedė jai iki 2011 m. spalio 25 d. pateikti tyrimo išvadą (b. l. 35).

Teismas nustatė, jog G. R. 2011 m. spalio 12 d. buvo įteiktas pranešimas Nr. TN-14 „Apie tarnybinį nusižengimą“, kad yra duomenų, jog ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą pagal R. M., D. Š. ir J. J. 2011 m. rugsėjo 30 d. pareiškimus: š. m. rugsėjo 30 d. Barčių kaimo kapinėse G. R. nepagarbiai elgėsi: užsipuolė dėl netinkamos kapų priežiūros, kalbėjo pakeltu balsu, liepė sutvarkyti šalia esančius kapus, atėmusi kauptuką, sunaikino R. M. pasodintas ant kapo gėles. G. R. paprašyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki 2011 m. spalio 19 d. (b. l. 33).

Teismas nurodė, jog Administracijoje 2011 m. spalio 18 d. buvo gautas G. R. paaiškinimas, kad tarnybinio nusižengimo ji nepadarė. 2011 m. rugsėjo viduryje į ją kreipėsi O. M. su dukra, prašydamos prie M. kapo tvorelės palikti praėjimą, kadangi D. Š., tvarkydama gretimą G. kapą, užlygino žemes iki tvorelės viršaus ir arti tvorelės pasodino gėles. Vydenių seniūnijos Barčių kaimo kapinėse palaidoto artimųjų neturinčio S. G. kapą D. Š. tvarko, dirbdama visuomenei naudingus darbus (už gaunamą socialinę pašalpą). Atsižvelgusi į O.

M. ir jos dukros prašymą ir pasirėmusi Kapų tvarkymo taisyklėmis, D. Š. paaiškino, kad ji paliktų praėjimą tarp M. ir S. G. kapų tvorelės. 2011 m. rugsėjo 30 d. G. R. atvažiavo pažiūrėti, kaip tvarkomos kapinės. Prie kapinių tvoros už vartų stovėjo E. B., turėjęs kapinėse nupjauti žolę, o prie S. G. kapo stovėjo R. M. ir jos patėvis S. Š.. Visi atrodė neblaivūs. Priėjusi prie kapo, G. R. pasidomėjo, ar jie yra S. G. giminaičiai, o kai pasakė, jog R. yra D. Š. dukra, G. R. užklausė, gal ji žino, kodėl nepertvarkytas S. G. kapas, nes su jos mama buvo sutarę, kad kapą sutvarkys.

Tiek R., tiek jos patėvis teigė, jog apie susitarimą žino ir kad jie kapą patvarkys. Tuo metu R. jau buvo pradėjusi persodinti gėles, bet vis tiek nepalikdama pakankamo praėjimo, todėl G. R. paaiškino, jog reikia palikti takelį. Kadangi G. R. matė, jog mergaitė nelabai supranta, ko iš jos norima, paprašė jos kaplio, kad galėtų parodyti, ir nužymėjo, kokio pločio turėtų likti praėjimas, o R. M. keikėsi ir šaukė, jog G. R. atiduotų kaplį. Matydama, jog mergaitė kapo tikrai nebetvarkys, G. R. pasakė, kad kaplį tikrai atiduos, kai tik sutvarkys kapą.

R. M. pareiškėją išvadino necenzūriniais žodžiais ir keikdamasi nuėjo tvarkyti kitų kapaviečių. G. R. užbaigė S. G. kapavietės tvarkymo darbus, kapinėse dar buvo apie pusę valandos, bet su R. M. daugiau nekalbėjo. Ji su S. Š. tvarkė kitus savo giminaičių kapus. Kai G. R. išvažiavo, tiek R., tiek S. Š., tiek E. B. pasiliko. Nei J. J., nei D. Š. ten nebuvo. Po savaitės Barčių kaime sutiko J. J., kuris prie keturių kaimo gyventojų išvadino ją kapų darkytoja ir kaltino dėl to, jog mergaitė išvežta į krizių centrą.

G. R. paaiškino, jog aptartoje situacijoje ji elgėsi pagarbiai, vadovavosi visuomenės interesais, nepažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principų, kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir tarnybinio pažeidimo nepadarė (b. l. 31–32).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Komisija, atlikusi G. R. tarnybinės veiklos tyrimą, 2011 m. spalio 24 d. surašė Išvadą, kuria konstatavo, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. Vydenių seniūnijos seniūnė G. R. Barčių kaimo kapinėse netinkamai vykdė savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigas, reikalavo sutvarkyti kapavietę iš asmens, kuriam nenumatyta pareiga tai daryti, ėmėsi neproporcingų veiksmų nepilnamečio atžvilgiu ir padarė tarnybinį nusižengimą, be to, kilus įtarimams, kad nepilnametis asmuo yra neblaivus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, o leidosi į konfliktą su nepilnamečiu asmeniu ir tokiais veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 29 str. 6 d.). Valstybės tarnautoja tokiu elgesiu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus, VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktą. Tarnybinis nusižengimas yra padarytas tyčia, kadangi G. R. suvokė savo veiksmų padarinius ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Seniūnė žinojo, kad nepilnametė mergina neturi pareigos tvarkyti S. G. kapavietę, tačiau, nepaisant to, reikalavo pertvarkyti kapavietę, sąmoningai sukėlė konfliktą su nepilnamečiu asmeniu, kuriam taikoma didesnė socialinė apsauga. Ji numatė savo elgesio padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti, o tai rodo, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad valstybės tarnautoja turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą, nėra skatinta ar apdovanota. Komisija padarė išvadą, kad Vydenių seniūnijos seniūnė G. R. padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė Administracijos direktoriui, atsižvelgus į G. R. kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, pripažinti, kad G. R. padarė tarnybinį nusižengimą, ir, vadovaujantis VTĮ 29 straipsniu, skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 24–29). Administracijos direktorius, vadovaudamasis VSĮ 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Taisyklių 14.1 punktu ir atsižvelgęs į Išvadą, skundžiamo Įsakymo 1 punktu pripažino, kad G. R. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus, VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktą; 2 punktu paskyrė G. R. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 23).

Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, jog šios bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog G. R. yra karjeros valstybės tarnautoja (b. l. 52–56), todėl jos tarnybos teisinius santykius, inter alia tarnybinę atsakomybę, reglamentuoja VTĮ. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. G. R. tarnybinė nuobauda Įsakymu paskirta už tai, kad netinkamai vykdė savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigas, reikalavo sutvarkyti kapavietę iš asmens, kuriam nenumatyta pareiga tai daryti, ėmėsi neproporcingų veiksmų nepilnamečio atžvilgiu, be to, kilus įtarimams, kad nepilnametis asmuo yra neblaivus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, o leidosi į konfliktą su nepilnamečiu asmeniu. Teigiama, jog G. R. pažeidė šių teisės aktų reikalavimus: 1) VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nustatančio, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nustatančio, kad valstybės tarnautojai privalo gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 3) VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, nustatančio, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 4) VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkto, nustatančio, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis šių nuostatų bei principų visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.

Reikalavimai valstybės tarnautojams, numatyti VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose, VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte, yra bendro pobūdžio, norint valstybės tarnautoją apkaltinti padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. Teismas nurodė, jog atsakovas G. R. nusižengimo pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą tinkamai nekvalifikavo. G. R. tarnybą reglamentuoja Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529 patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymas (toliau – ir Pareigybės aprašymas). Pagal šios pareigybės 7.12 punktą, seniūnas organizuoja seniūnijos teritorijoje savivaldybei priskirtų kapinių priežiūrą. Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog G. R., organizuodama Barčių kaimo kapinių priežiūrą, privalėjo inter alia prižiūrėti, ar jos yra tvarkomos pagal reikalavimus, ir duoti privalomus nurodymus asmenims, nesilaikantiems šių reikalavimų. Šiuo atveju buvo įtarimų, kad ji tokius reikalavimus pareiškė asmeniui (nepilnametei), kuri negali būti atsakinga už kapaviečių priežiūros tvarkos pažeidimus. Teismas nurodė, jog jis su tokia pozicija sutiktų, jei būtų surinkti pakankami įrodymai, kad G. R. elgesys (bendravimas) su nepilnamete peržengė leidžiamas ribas, buvo neetiškas, pažeidžiantis vaiko teises, ginamas VTAPĮ. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji šiuo atveju buvo nepilnametė, turinti psichikos–psichologinių problemų, nurodė, jog tyrimo išvados negalėjo būti grindžiamos vien jos ir asmenų, nebuvusių įvykio vietoje konflikto (ar tariamo konflikto) metu, paaiškinimais, juolab kad pareiškėjos ir nukentėjusiosios bendravimą 2011 m. rugsėjo 30 d. matė ar girdėjo R. M. patėvis S. Š. bei E. B., tačiau šie asmenys jokių paaiškinimų nepateikė, Komisija su jais nebendravo. Dėl šios priežasties teismas pažymėjo, jog jis negali nustatyti, ar G. R., vykdydama savo tarnybos funkciją kontroliuoti, kaip tvarkomos kapinės, peržengė įgalinimų ribas (t. y. ar nurodė R. M. pertvarkyti kapavietę ir tvarkyti kitas kapavietes, ar išplėšė iš jos rankų kauptuką ir pan.), buvo neetiška.

VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – ir KPĮ) ar į Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Remdamasis tuo, kad nėra įrodyta vienas iš būtinų tarnybinės atsakomybės sudėties elementų – kaltė, o tarnybinė nuobauda negali būti paskirta esant pagrįstoms abejonėms dėl pažeidėjo kaltės, teismas jam kilusias abejones traktavo pareiškėjos naudai ir panaikino skundžiamą Įsakymą.

III. Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 76–80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinį skundą iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, akcentuoja tai, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad G. R. nusižengimas pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebuvo tinkamai kvalifikuotas. LVAT (nutartys administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A62-200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Pagrindinė tarnybinio tyrimo komisijos pareiga yra kvalifikuoti tarnybinį nusižengimą pagal VTĮ, tai Komisija ir padarė. Pažymi, jog nors Komisija, kvalifikuodama tarnybinį nusižengimą, ir nenurodė konkretaus pareigybės aprašymo punkto, tačiau Išvadoje yra aptartos konkrečios netinkamai vykdytos seniūno funkcijos. Todėl šis formalus procedūrinis pažeidimas negali būti pripažįstamas pagrindu naikinti tarnybinę nuobaudą.

2. Pažymi, jog Vydenių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymas reglamentuoja seniūno vykdomas funkcijas. Pareigybės aprašymo 7.12 punkte nurodyta, kad seniūnas organizuoja savivaldybei priskirtų kapinių priežiūrą. Kapinių priežiūros organizavimas apima bendrų teritorijų, esančių kapinėse, priežiūros organizavimą (žolės nupjovimo, medžių išpjovimo, leidimų laidoti išdavimo, kapaviečių išdėstymo kapinėse). Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis negali nustatyti, ar G. R., vykdydama savo tarnybos funkciją kontroliuoti, kaip tvarkomos kapinės, iš tiesų peržengė įgalinimų ribas, kadangi teismas klaidingai sutapatino organizavimo ir kontrolės funkcijas, kurios nėra tapačios savo esme. Pirmosios instancijos teismas šias sąvokas painioja, nepagrįstai taiko joms tapatų turinį.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tik konstatavo, jog tarnybinio tyrimo išvados negalėjo būti grindžiamos vien R. M. ir asmenų, nebuvusių įvykio vietoje, paaiškinimais, tačiau nevertino ir neanalizavo aplinkybių, kad tarnybinio tyrimo metu nustatytas faktas, kad pareiškėja, eidama Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnės pareigas, 2011 m. rugsėjo 30 d. Vydenių seniūnijos Barčių kaimo kapinėse netinkamai vykdė savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas, reikalavo sutvarkyti kapavietę asmens, kuriam nenumatyta pareiga tai daryti. Tai yra pažeidimo esmė. Tarnybinio tyrimo metu Komisija nustatė, kad kapavietę turėjo sutvarkyti R. M. mama D. Š., kuri dirba visuomenei naudingus darbus. Pareigybės aprašymo 7.12 punkte yra nurodyta, kad seniūnijos seniūnas organizuoja seniūnijos teritorijoje <...> kapinių <...> priežiūrą, todėl pareikšti pastabas dėl netinkamai atlikto darbo seniūnė turėjo D. Š. Seniūnė, matydama, kad nepilnametė neteisingai tvarko kapavietę, neturėjo teisės reikalauti, kad R. M. viską perdarytų bei ją barti, kadangi ji nėra tas subjektas, kuriam yra numatyta pareiga tvarkyti kapavietes (ne ji dirba visuomenei naudingus darbus). Seniūnijos seniūnui nėra pavesta tvarkyti kapinėse esančių kapaviečių. Šias funkcijas atlieka asmenys, dirbantys viešuosius darbus, todėl G. R., paimdama iš R. M. rankų kauptuką bei iš pradžių mokydama, kaip reikia tinkamai tvarkyti, o nepavykus mergaitės įtikinti – pati pabaigdama kapavietės tvarkymo darbus ir tuo tik pagilindama tarp jos ir nepilnametės įvykusį konfliktą, netinkamai vykdė valstybės tarnautojo pareigas.

4. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta vienas iš būtinų atsakomybės elementų – kaltė. Tarnybinio tyrimo metu Komisija nustatė, kad tarnybinis nusižengimas yra padarytas tyčia, kadangi pareiškėja suvokė savo veiksmų padarinius ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Pareiškėja žinojo, kad nepilnametė mergina neturi pareigos tvarkyti S. G. kapavietės, tačiau, nepaisant to, reikalavo pertvarkyti kapavietę, sąmoningai sukėlė konfliktą su nepilnamečiu asmeniu, kuriam taikoma didesnė socialinė apsauga nei pilnamečiam asmeniui. Pareiškėja numatė savo elgesio padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti, o tai rodo, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Tokie veiksmai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, nepasitenkinimą valstybės tarnautojos veiksmais, o tai mažina gyventojų pasitikėjimą savivaldybės institucijų veikla.

Pareiškėja G. R. atsiliepimu į atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (b. l. 85–89) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos G. R. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjos skunde. Pareiškėja akcentuoja tai, kad:

1. Pamačiusi, kad R. M. netinkamai tvarko kapavietę, tik nurodė ją atliekant darbus netinkamai ir stengėsi paaiškinti, jog reikia atkasti smėlį ir palikti takelį, rodydama ir žymėdama, kokio pločio turėtų likti praėjimas, paimtu iš R. M. įrankiu – kapliu. R. M. į pareiškėjos pastangas mandagiai ir taikiai paaiškinti, kaip teisingai atlikti kapavietės tvarkymo darbus, atsakė neadekvačiai ir pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Nurodo, jog nepilnametė R. M. nėra teigiamai charakterizuojama, jos motina D. Š. pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad dukra serga depresija, vartoja antidepresantus ir yra jautri. Todėl žinodama, kad nepilnametė R. M. yra konfliktinė asmenybė, nelinkusi nesutarimų spręsti taikiu būdu, pareiškėja ignoravo R. M. siekimą išprovokuoti konfliktą, liko prie pradėto tvarkyti kapo iki užbaigė nedidelius tvarkymo darbus ir, išsprendusi likusius klausimus, išvažiavo iš kapinių. Apelianto teiginys, kad tokiu savo elgesiu pareiškėja pažeidė savo pareigines funkcijas, nes jai pačiai nepriklauso imtis atitinkamų darbų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tai yra neteisingas pareiginių funkcijų suabsoliutinimas ir formalus jų vertinimas, kadangi pareiškėja tik tokiu savo elgesiu galėjo išvengti ginčo su konfliktiškai nusiteikusia nepilnamete R. M.

2. Pareiškėja nurodo, jog nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vykdė tik formalųjį teisingumą, tačiau pats neatsižvelgia į tai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta vadovaujantis tik nepilnametės R. M. ir tų asmenų parodymais, kurių tiriamą dieną kapinėse nebuvo. Taip pat tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo surašyta neatsižvelgiant į 2011 m. spalio 16 d. atsakovui pateiktus paaiškinimus, kuriuose pareiškėja nuosekliai, aiškiai ir argumentuotai nurodė viską, kas jai žinoma apie tariamą konfliktą tarp pareiškėjos ir nepilnametės R. M.

3. Pažymi, jog pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatą tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgdamas į tai, kad įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio bei jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teismas padarė išvadą, jog visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas tarnybinę nuobaudą, privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo (ginčijamame Įsakyme).

4. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai sprendime nurodė, jog atsakovas neįrodė pareiškėjos kaltės, o tarnybinė nuobauda negali būti paskirta esant pagrįstoms abejonėms dėl pažeidėjo kaltės. Pabrėžia, kad nusižengimo sudėties elementas – kaltė – apeliaciniame skunde įvardijamas formaliai ir abstrakčiai, t. y. nurodant, kad pareiškėja numatė savo elgesio padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti, tačiau kokius veiksmus esant tokiai situacijai privalėjo atlikti arba kokių veiksmų privalėjo vengti pareiškėja, atsakovas konkrečiai nenurodė.

5. Pabrėžia, jog apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, jog ginčijami pareiškėjos veiksmai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, nepasitenkinimą valstybės tarnautojos veiksmais, o tai mažina gyventojų pasitikėjimą savivaldybės institucijų veikla. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismui buvo nurodyta, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybai ir Varėnos rajono merui E. Jankevičiui yra pateiktas 2012 m. sausio 11 d. raštas, kuriame 552 Vydenių seniūnijos gyventojai savo parašais patvirtino pasitikintys ir palaikantys pareiškėją, nurodė, kad pareiškėja sąžiningai atlieka seniūnės funkcijas, bei reikalavo, kad pareiškėjai būtų sudarytos normalios darbo sąlygos, kad jai nebūtų trukdoma tinkamai vykdyti savo pareigas. Taigi ne pareiškėja, o atsakovas, nepagrįstai skiriantis tarnybines nuobaudas sąžiningai ir teisingai einantiems savo pareigas valstybės tarnautojams, diskredituoja valstybės tarnautojo vardą ir taip mažina visuomenės narių pasitikėjimą savivaldybės institucijų veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčijamu Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DP1-70 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, atsižvelgiant į Komisijos, sudarytos Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. tarnybiniam nusižengimui tirti, 2011 m. spalio 24 d. išvadą Nr. TN-16 „Dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“, pripažinta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnė G. R. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, todėl jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 12, 23). Išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-364/2012, 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1895/2012 ir kt.), konstatuota, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. Vydenių seniūnijos seniūnė G. R. Barčių kaimo kapinėse netinkamai vykdė savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigas, reikalavo sutvarkyti kapavietę asmens, kuriam nenumatyta pareiga tai daryti, ėmėsi neproporcingų veiksmų nepilnamečio asmens atžvilgiu ir padarė tarnybinį nusižengimą, be to, kilus įtarimams, kad nepilnametis asmuo yra neblaivus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, o leidosi į konfliktą su nepilnamečiu asmeniu ir tokiais veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (b. l. 24–29).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. neįrodyta kaltė – vienas iš būtinų tarnybinės atsakomybės sudėties elementų, ir panaikino pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tarnybinę nuobaudą panaikino pagrįstai.

Pareiškėja, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnė, yra karjeros valstybės tarnautoja (Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529 patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo (b. l. 53–56) 1 p.). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1511 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d.) 28 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (VTĮ 29 str. 2 d.). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų tarnybinių nuobaudų, tarp jų ir papeikimas (2 p.). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 6(16), 2008).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, reikalavimai valstybės tarnautojams, numatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų) bei 3 punkte (gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams), taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-672 redakcija, galiojanti nuo 2006 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 1 punkte (visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus), yra bendro pobūdžio. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. Šiuo atveju Išvadoje nurodytas Pareigybės aprašymo 7.12 punktas, numatantis, kad seniūnas organizuoja seniūnijos teritorijoje <...> kapinių <...> priežiūrą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neigia padariusi tarnybinį nusižengimą. Jos teigimu, Išvadoje nurodytoje situacijoje ji elgėsi pagarbiai, vadovavosi visuomenės interesais, nepažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principų, kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Atsakovo manymu, Išvadoje yra nustatytas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktas.

Taigi šiuo atveju yra aktualus byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas, todėl būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintomis bendromis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Įrodymų įvertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu teismo įsitikinimu.

Skiriant tarnybinę nuobaudą, veika, kuri kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, turi būti įvardyta ne abstrakčiomis formuluotėmis, o nurodytos konkrečios veikos, kuriomis pažeistos atitinkamų teisės aktų normos. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Nagrinėjamu atveju iš tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų veikų, tik reikalavimą sutvarkyti kapavietę asmens, kuriam nenumatyta pareiga tai daryti, galima vertinti kaip konkrečiai apibrėžtą kaltinimą, tuo tarpu formuluotė „kilus įtarimams, kad nepilnametis asmuo yra neblaivus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų <...>“ yra iš viso nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir išvadoje nenurodyta kokių veiksmų turėjo imtis pareiškėja pagal atitinkamus teisės aktus, tačiau jų nesiėmė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vada pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo R. M., jos motinos D. Š. ir J. J. pareiškimai. Atsakovas tarnybinį nusižengimą (pareiškėja reikalavo sutvarkyti kapavietę asmens, kuriam nenumatyta pareiga tai daryti, ėmėsi neproporcingų veiksmų nepilnamečio asmens atžvilgiu) grindė tik nepilnametės R. M. ir asmenų, kurie nebuvo įvykio vietoje, t. y. D. Š. ir J. J., paaiškinimais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikta neištyrus visų įvykio aplinkybių, nepaėmus paaiškinimų iš įvykio metu kapinėse buvusių asmenų, t.y. R. M. patėvio S. Š. bei E. B. Todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas negali būti laikomas išsamiu, visapusišku ir objektyviu. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2012 m. sausio 27 d. D. Š. ir R. M. paaiškinimai (b. l. 58, 59). Minėtame paaiškinime D. Š., be kita ko, paaiškino, kad ji pareiškimą rašė nemačiusi įvykio, remdamasi kitų asmenų paaiškinimais iš kurių jai susiformavo nuomonė, kad konfliktas kilo lyg ir dėl seniūnės kaltės, po to susitikusios su seniūne jos išsiaiškino ir R. M. atsiprašė pareiškėjos dėl savo elgesio supykus. Tai patvirtina ir D. Š. parodymai teisme (b. l. 62–63). Pareiškėja teisme taip pat patvirtino, kad R. M. jos atsiprašė (b. l. 62).

Taigi išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos, tarp jų esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento - pareiškėjos kaltės.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja, nesant tam teisinio pagrindo, neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn, ir pagrįstai panaikino Įsakymą.

Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 85–89) pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, kadangi savo turiniu šis prašymas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja turi teisę pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė