f27cd8f0-1e96-4bcb-aa06-df61a341eb03 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-354/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35123-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 2.4.6.1; 2.4.6.5.1; 2.4.6.5.3. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 26 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės I.

L., jos gynėjai advokatei Jolantai GrigaliÅ«nienei, nukentėjusiajam G. Ž., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo G. Ž. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. gynėjos advokatės Jolantos GrigaliÅ«nienės apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo G. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ I. L. nukentėjusiojo naudai priteisti 65 Eur. Nukentėjusiojo G. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ I. L. atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. I. L. Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atleista BK 37 straipsnio pagrindu už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 13.20 val., gyvenamojo namo kieme, adresu – (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų, su maiÅ¡eliu ir ranka sudavė G.

Ž. į kaklo (sprando) sritį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam G. Ž. sukėlė fizinį skausmÄ . II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. Ž. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį ir I. L. paskirti bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymÄ bei priteisti jam, nukentėjusiajam G. Ž., 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ I. L.. 2.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad teismas neteisingai motyvavo įvykusį konfliktÄ .

Teigia, kad konfliktas vyko tarp jo (nukentėjusiojo) žmonos ir I. L. dukros B. dėl negrÄ Å¾inamos prieÅ¡ pusmetį paskolintos suknelės. Apeliantas pažymi, kad kieme I. L. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, kodėl yra reikalaujama ne suknelės, o pinigų, tuomet jis (nukentėjusysis) I. L. pasakė, kad neaiÅ¡ku, kiek kartų ir su kuo B. gulėjo su suknele visÄ pusmetį ir todėl tos suknelės jiems nebereikia, o reikia pinigų – 15 eurų. Po to, nukentėjusiojo teigimu, I. L. pradėjo jį muÅ¡ti su maiÅ¡eliu, kuriame, kaip vėliau sužinojo, buvo žmonos paskolinta suknelė, o nutrÅ«kus maiÅ¡elio rankenai, I.

L. toliau smÅ«giavo jam į sprandÄ ir galvÄ rankomis. 2.2. Nukentėjusysis teigia, jog Å¡iuo atveju nemato savo veiksmuose kaltės, jog iÅ¡provokavo I. L. smurtÄ . Mano, kad I. L. susitikimo su juo (nukentėjusiuoju) metu galėjo atiduoti jam pinigus už suknelę ir pasakyti, kad su jais nebenori turėti jokių reikalų, arba pasakyti, kad kreiptųsi į teismÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, ir viskas bÅ«tų iÅ¡spręsta civilizuotai, tačiau I. L. pasirinko kitÄ ginčo sprendimo bÅ«dÄ â€“ smurtÄ . 2.3.

Be to, nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra pagrindo I. L. veikÄ laikyti mažareikÅ¡me, nes jos veiksmai buvo nukreipti į ypatingai įstatymo saugomÄ vertybę – asmens sveikatÄ , I. L. elgesys konflikto metu nebuvo adekvatus. 2.4. Skunde nukentėjusysis taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, teismas nurodė, kad I. L. pagal įvykio aplinkybes elgėsi neadekvačiai, siekė sukelti jam (nukentėjusiajam) fizinį skausmÄ , tai ir buvo pasiekta, be to, pastaroji siekė jį ir jo Å¡eimÄ pažeminti, neįsitikinusi, ar konfliktas nėra stebimas paÅ¡alinių asmenų.

Tokiais savo veiksmais I. L. net tik pažemino jo Å¡eimÄ , bet ir parodė neigiamÄ pavyzdį savo mažametei dukrai, kaip reikia spręsti kilusius ginčus.

3. Apeliaciniu skundu atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. gynėja advokatė J. GrigaliÅ«nienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo G. Ž. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ir priteisti iÅ¡ G. Ž. I. L. jos patirtas proceso iÅ¡laidas. 3.1. Skunde gynėja nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir tai sÄ lygojo neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . 3.2.

Pažymima, kad I. L. visiÅ¡kai nepagrįstai buvo apkaltinta sukėlusi nukentėjusiajam fizinį skausmÄ suduodama jam maiÅ¡eliu, kuriame buvo suknelė. Å i nuosprendžio dalis yra neteisėta ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms bei to paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Pastebima, jog teismas pripažino, kad smÅ«gio sudavimo faktas yra nepakankamas, nes BK nenumato atsakomybės už smÅ«gio sudavimÄ â€“ baudžiamoji atsakomybė numatyta už fizinio skausmo sukėlimÄ .

Kaip teisingai nurodoma nuosprendyje, fizinis skausmas yra individuali sÄ voka, jo potyris priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau neabejotinai tarp tų veiksnių reikÅ¡minga yra pati nukentėjusiuoju save laikančio asmens nuomonė. Jeigu toks asmuo nurodo, jog fizinio skausmo jis nepajuto ir nejautė, tai teismas negali padaryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. 3.3. Akcentuojama, kad teismas laikė esant nustatyta, jog kaltinamoji I. L. sudavė smÅ«gius maiÅ¡eliu ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , nors pats nukentėjusysis nuosekliai, expressis verbis neigė patyręs kokį nors fizinį ar kitokį skausmÄ dėl smÅ«gių sudavimo maiÅ¡eliu.

Pažymima, kad liudytoja R. Ž., kuri tvirtino sutuoktinį kitÄ dienÄ skundusis fiziniu skausmu, nenurodė, ar Å¡is fizinis skausmas buvo sukeltas smÅ«gių maiÅ¡eliu, ar smÅ«gių ranka. Pažymima ir tai, jog teismas apskritai padarė visiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡vadas dėl smÅ«gių maiÅ¡eliu sudavimo fakto, nes Å¡iÄ aplinkybę patvirtinantys įrodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, subjektyvÅ«s, grindžiami artimų giminaičių suderintais parodymais, todėl yra nepatikimi ir negali bÅ«ti laikomi pakankamais smÅ«gių sudavimo aplinkybei laikyti nustatyta.

Teismas, nustatydamas, dėl ko suplyÅ¡o maiÅ¡elis, rėmėsi nuojauta, prielaidomis, savo padarytomis iÅ¡vadomis, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. 3.4. Gynėjos vertinimu, Å¡ioje byloje buvo visos sÄ lygos priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Pastebima, jog I. L. nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė sudavusi nukentėjusiajam smÅ«gius ranka, tačiau teismas kaltinamosios parodymus atmetė, nenurodydamas motyvų. Nustatydamas tyčinės nusikalstamos veikos ir smÅ«gių ranka sudavimo faktÄ , teismas rėmėsi iÅ¡imtinai suinteresuotų asmenų – nukentėjusiojo G.

Ž. ir jo sutuoktinės R. Ž. parodymais. Kitų I. L. kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nenustatyta, todėl vertintinas nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės R. Ž. parodymų patikimumas. 3.5. Skunde pažymima, jog nukentėjusysis ir liudytoja R. Ž. yra vyras ir žmona, t. y. abu tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Byloje nustatyta, jog nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė turėjo reikalauti, kad kaltinamosios I. L. dukra B. L. ar jos mama sumokėtų Ž. jų reikalaujamus pinigus – 15 Eur:

Å¡ios prievolės atsiradimo aplinkybės nėra aiÅ¡kios, ir nukentėjusysis, jo sutuoktinė jų pagrįstumo įrodymų nepateikė, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausta B. L. neigė buvusi skolinga draugei R. Ž. ir tvirtino, jog Å¡i sukneles jai savo iniciatyva padovanojo už ne kartÄ suteiktÄ visapusiÅ¡kÄ pagalbÄ jai (R. Ž.) ir jos sutuoktiniui – nukentėjusiajam, o po to dėl sunkios padėties pradėjo reikalauti atlygio, ir tik jos (B. L.) sutikimu 2020 m. pavasarį nepagrįstai iÅ¡reikalavo 15 Eur už vienÄ suknelę. 3.6.

Akcentuojama, jog R. Ž. ir G. Ž. savo iniciatyva, patys, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė pakeisti prievolės pobÅ«dį ir pareikalauti, kad B. L. atiduotų ne suknelę, bet pinigus – pačios R. Ž. sugalvotÄ sumÄ (15 Eur). Teigiama, jog nustatyta, kad Ž. Å¡antažavo B. L.: reikalavo sumokėti pinigus, prieÅ¡ingu atveju grasino nurodyti žinomai neteisingus duomenis apie jÄ socialiniuose tinkluose – „įkelti“ į „aferistų“ grupę. Vien pats faktas, jog nukentėjusysis atvyko reikalauti nei jam, nei sutuoktinei nepriklausančių 15 Eur, o ne suknelės, o taip pat ir pats sumos menkavertiÅ¡kumas patvirtina buvus nukentėjusiojo asmens ir jo sutuoktinės bendrÄ susitarimÄ , tyčiÄ bet kokiu bÅ«du iÅ¡reikalauti 15 Eur.

Pažymima ir tai, jog nukentėjusysis nurodo, kad telefonu buvęs įžeistas I. L., kad I. L. pyko ir jį bei jo sutuoktinę barė, vadino sukčiais, aferistais, esÄ buvo įnirÅ¡usi. Nors I. L. nepatvirtina tokių faktų, tačiau vertinant iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo parodymus, kuriais rėmėsi teismas, konstatuotina, jog nukentėjusysis atvyko pas I. L. nusiteikęs konfliktui, nusiteikęs agresyviai, tai patvirtina ir nepilnametės liudytojos A. L. parodymai apie tai, kad mama laukė Rasos, bet vietoje to ji girdėjusi kieme pikto ir agresyviai nusiteikusio vyro balsÄ . 3.7.

Gynėja pažymi, jog I. L. parodymai byloje yra nuoseklÅ«s ir vienodi, teisme duoti parodymai visiÅ¡kai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o nukentėjusiojo G. Ž. parodymai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nuoseklÅ«s. Pažymima, jog konflikto pradžiÄ nukentėjusysis nurodo vienodai, tačiau jo parodymai apie kaltinime nurodomas aplinkybes, t. y. apie smÅ«gių sudavimÄ , iÅ¡ esmės skyrėsi (smÅ«gių skaičius, smÅ«gių sudavimo momentas, vieta, į kuriÄ ranka sudavė I.

L.). Atkreipiamas dėmesys ir tai, jog nukentėjusysis – buvęs sportininkas, sporto treneris, kuris nurodė, jog iÅ¡tiesta ranka „bandė gintis“, todėl nesuprantama, kodėl I. L. esÄ suduoti smÅ«giai visiÅ¡kai nekliuvo į jo rankÄ , bet kliuvo į sprandÄ ir/ar kaklÄ , galvÄ . Nesuprantama, kaip 164 cm Å«gio nukentėjusioji galėjo pasiekti 182 cm Å«gio sportiÅ¡ko vyriÅ¡kio galvÄ , kaklÄ ir sprandÄ , kai vyras aktyviai dengiasi ranka, yra nusisukęs nuo I. L. „beveik 180 laipsnių“ ir net „besigindamas“ sučiumpa I.

L. už plaukų, pradeda juos rauti, kad „ši apsiramintų“. Nukentėjusysis nurodo, jog rankos I. L. jam neužgavo, „...tik buvo sučiupusi už kairės rankos megztinio ir jį ištampė“. Pastebima, kad nukentėjusiojo sutuoktinė R. Ž. parodė apie iš esmės visiškai kitokias smūgių sutuoktiniui sudavimo aplinkybes nei pats nukentėjusysis. 3.8. Be to, skunde pažymima, kad nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis prieš teismo posėdį pateikė savo sutuoktinei baudžiamosios bylos dokumentus ir leido pastarajai su jais susipažinti.

Akcentuojama, kad R. Ž. teisiamajame posėdyje neabejojo dėl savo parodymų patikimumo, nuoseklumo, neabejojo dėl savo galimybės labai gerai matyti, girdėti visÄ konfliktÄ , vykusį už 30 m. nuo jos buvimo vietos automobilyje, ir, teisėjai priminus apie atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , patvirtino, kad net matė nukritusių piniginių kupiÅ«rų nominalÄ , kas realiai nėra įmanoma, ir tai patvirtina esanti 2021 m. sausio 28 d. papildomos įvykio vietos protokolo foto lentelė, užfiksuoti numesti įvykio vietoje pinigai, fotografuoti iÅ¡ R.

Ž. buvimo vietos, priartinus skaitmeninės technologijos pagalba vaizdÄ neįmanoma įžiÅ«rėti, kokio nominalo kupiÅ«ros yra numestos, ir tai kelia pagrįstų abejonių liudytojos parodymų patikimumu. 3.9. Tokiu bÅ«du įrodymų, kuriais grindžiama I. L. kaltė, analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie įrodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jie prieÅ¡tarauja ir vienas kitam (nukentėjusiojo ir liudytojos R. Ž. parodymai) ir visiÅ¡kai nesutampa su nuosekliais liudytojos parodymais.

Be to, pažymima, jog nukentėjusysis labai kategoriÅ¡kai ir aiÅ¡kiai keletÄ kartų teisme pripažino, jog I. L. smÅ«giai jam nesukėlė fizinio skausmo, skausmÄ jis pajuto kitÄ dienÄ dėl trapecijos iÅ¡varžos. 3.10. Pažymima ir tai, jog G. Ž. praeityje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jam yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nebegalios, Å¡ias gresiančias pasekmes G. Ž. ir jo sutuoktinė R.

Ž. puikiai suvokė iš karto po to, kai G. Ž. smurtavo prieš I. L., todėl abu sutuoktiniai, suvokdami, jog G. Ž. bus apkaltintas smurtu, apkaltino tuo I. L..

4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo G. Ž. apeliacinį skundÄ atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. gynėja advokatė J. GrigaliÅ«nienė praÅ¡o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti ir iÅ¡ nukentėjusiojo priteisti I. L. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.1. Atsiliepime gynėja nurodo, kad nukentėjusiojo nurodomos faktinės aplinkybės apie įvykių eigÄ , priežastis, konflikto pradžiÄ yra ne tik neteisingos, bet Å¡is dėstymas skiriasi nuo paties nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų.

Teigiama, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas grindžiamas naujomis G. Ž. pramanytomis faktinėmis aplinkybėmis apie tariamus I. L. siekius, tariamÄ iÅ¡ankstinį tikslÄ sukelti nukentėjusiajam ir net jo sutuoktinei fizinį skausmÄ ir juos pažeminti. 4.2. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad, vertinant proceso dalyvių galimai patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, bÅ«tent G. Ž. pats atvyko konfliktuoti ir įžeidinėjo I. L. savo Å¡eimos akivaizdoje, žinodamas ir suprasdamas, jog jį gali matyti bei girdėti ir R.

Ž., ir jos mažametis sÅ«nus, o I. L. apskritai nematė, jog G. Ž. automobilyje bÅ«tų buvę vaikai. I. L. dukra nepilnametė A. L. G. Ž. sukeltÄ konfliktÄ matė ir iÅ¡sigando. Gynėja daro iÅ¡vadÄ , jog ne G. Ž., bet I. L. ir jos nepilnametė dukra nukentėjo nuo konflikto. 4.3. Be kita ko, gynėja nurodo, jog byloje kyla ginčas dėl I. L. kaltę patvirtinančių įrodymų ir jų vertinimo, tačiau darant prielaidÄ , kad apeliacinės instancijos teismas sutiktų su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis dėl I.

L. faktiÅ¡kai atliktų veiksmų ir dėl kaltės bei kitų nusikaltimo sudėties elementų, bet kuriuo atveju pripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai apie tokios veikos, jeigu ji bÅ«tų nustatyta, menkÄ (mažareikÅ¡mį) pavojingumÄ . 4.4. Atsiliepime teigiama ir tai, jog G. Ž. nepagrįstai praÅ¡o priteisti jam 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

5. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis G. Ž. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. gynėjos skundÄ atmesti, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. ir jos gynėja prašė gynėjos apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo skundÄ atmesti, prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. L. gynėjos advokatės J. GrigaliÅ«nienės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo G. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014). 7.1.

IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo I. L. pripažinta padariusia nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, neatsižvelgė į akivaizdžius byloje esančius prieÅ¡taravimus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ I.

L. kaltės klausimu. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl I. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo naikinamas kaip neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos I. L. iÅ¡teisinama, nes byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad I. L. padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). 7.2.

Apeliaciniame skunde I. L. gynėja, pasisakydama dėl I. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino I. L. įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ nesant jokių patikimų I. L. kaltės įrodymų, o tik vadovaudamasis prieÅ¡taringais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokiais I. L. gynėjos argumentais. 7.3. Pažymėtina, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pripažino, kad I. L. panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. Ž. atžvilgiu ir tokiu bÅ«du pastarajam sukėlė fizinį skausmÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog tarp I. L. ir G. Ž. įvykusio konflikto metu, panaudojant I. L. G. Ž. atžvilgiu smurtinius veiksmus, G. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas. 7.4. Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

Kartu pažymėtina, jog fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sÄ vokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų bÅ«ti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tinÄ pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020), nagrinėjant situacijÄ , kuriÄ galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). 7.5.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys nukentėjusiojo G. Ž. bei I. L. parodymai tiek apylinkės teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai patvirtina, kad tarp šių asmenų buvo įvykęs konfliktas, kurio metu buvo naudojami įvairūs smurtiniai veiksmai. Vis dėlto, teisėjų kolegija pastebi, jog vien pats smurtinių veiksmų atlikimas G. Ž. atžvilgiu šiuo atveju negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (leisti konstatuoti, jog padaryta minėta veika), kadangi abiejų konflikto dalyvių atliktų veiksmų intensyvumas, nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo fizinės savybės neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiajam G.

Ž. I. L. veiksmai sukėlė tokį fizinį skausmÄ , už kurio sukėlimÄ bÅ«tų galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 7.6. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis G. Ž. apylinkės teisme akcentavo, jog į policijÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi iÅ¡ esmės vien dėl to, kad įvykio metu buvo apgadinti jo akiniai, fizinį skausmÄ pajautė ne įvykio metu ir ne iÅ¡ karto po įvykio, o tik kitÄ dienÄ , skausmas buvo jaučiamas esamos iÅ¡varžos vietoje, dėl Å¡io skausmo į medicinos įstaigÄ , specialistus jis nesikreipė.

Taigi, pats nukentėjusysis nusistatė ir nusprendė, kad jam iÅ¡varžos skausmÄ sukėlė bÅ«tent I. L. ankstesnę dienÄ atlikti veiksmai. Be kita ko, nukentėjusysis nurodė, kad aktyviai sportuodavo, buvo dirbęs treneriu (2 t., b. l. 70–76). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 1 d. G. Ž. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad ant jo kÅ«no matomų vietų sužalojimų nebuvo matyti (1 t., b. l. 71), pats G. Ž. vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisakė (1 t., b. l. 77–78). Liudytojas D. B. taip pat nurodė, jog po įvykio ant G.

Ž. kÅ«no jokių smurto žymių nebuvo matyti (2 t., b. l. 77). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykusio konflikto tarp G. Ž. ir I. L. metu G. Ž. I. L. veiksmai fizinio skausmo BK 140 straipsnio 1 dalies prasme apskritai nesukėlė, paties G. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu – nesikreipimas į medicinos įstaigÄ , atsisakymas vykti pas medicinos ekspertus, taip pat rodo, kad ir pats G. Ž. buvusių pojūčių įvykio metu nelaiko reikÅ¡mingais ir pavojingais.

Kartu pažymėtina, jog G. Ž. neturi specialių žinių pats sau diagnozuoti ir konstatuoti, kas nulėmė turimos iÅ¡varžos skausmÄ , objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam iÅ¡varÅ¾Ä skaudėjo bÅ«tent dėl įvykusio konflikto metu panaudotų I. L. fizinių veiksmų, nėra. Ä®vertintina ir tai, kad G. Ž. konfliktavo su už save vyresne moterimi – I. L., pats G. Ž. yra sportiÅ¡ko tipo asmuo, tai vėlgi sudaro prielaidas abejoti, jog I. L. įvykusio konflikto metu galėjo G.

Ž. sukelti tokį fizinį skausmÄ , kuris užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Taigi, vien remiantis prielaidomis, negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog fizinis skausmas, kurį pajuto G. Ž. tik kitÄ dienÄ po įvykio, yra siejamas bÅ«tent ir tik su I. L. fiziniais veiksmais G. Ž. atžvilgiu. Nors G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu jau pateikdamas pareiÅ¡kimÄ policijai teigė, jog iÅ¡ karto pajuto fizinį skausmÄ po įvykio (1 t., b. l. 16), teisme nukentėjusysis Å¡iÄ versijÄ iÅ¡ esmės paneigė, tai rodo, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apie pajaustÄ fizinį skausmÄ nurodė hiperbolizuodamas įvykį ir subjektyviai vertindamas buvusį konfliktÄ , nepagrįstai, tik dėl pačiam G.

Ž. žinomų priežasčių, kaltindamas I. L. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymu. Vien tai, kad G. Ž. pirmasis po konflikto kreipėsi į teisėsaugos institucijas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad bÅ«tent G. Ž. yra įvykyje nukentėjęs asmuo. 7.7. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir situacijÄ , kuriai esant įvyko konfliktas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, G. Ž. apylinkės teisme nurodė, jog vyko atsiimti žmonos daiktų – suknelės, tačiau atvykęs pas I.

L. staiga savo atvykimo tikslo atsisakė, pradėjo įžeidinėti I. L. dukrÄ ir nurodė I. L., kad suknelės nebereikia. Pažymėtina, kad I. L. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog buvo pasiruoÅ¡usi atiduoti suknelę G. Ž. žmonai, tačiau pastarajai nepasirodžius, siekė atiduoti G. Ž. suknelę kartu su pinigais už suknelę. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, jog bÅ«tent G. Ž. nebuvo nusiteikęs nesutarimus dėl žmonos suknelės spręsti taikiai ir pats sÄ moningai iniciavo konfliktÄ su I.

L., kuri, atvykus G. Ž., jokių puolamųjų, smurtinių veiksmų panaudojimo tikslų G. Ž. atžvilgiu neturėjo. IÅ¡ liudytojos A. L. parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ matyti, jog Å¡i liudytoja matė, kaip vyriÅ¡kis (G. Ž.) laikė I. L. už rieÅ¡o, pastaroji bandė iÅ¡sivaduoti, G. Ž. pamačius jÄ (liudytojÄ ), pastarasis savo veiksmus nutraukė. Be to, A. L. nurodė, jog girdėjo tik agresyvų, garsiai rėkiantį vyriÅ¡kÄ balsÄ , po įvykio I. L. skundėsi, kad jai skaudėjo rankÄ , kuri buvo paraudusi, kaip ir I.

L. žandas, I. L. plaukai buvo susivėlę (1 t., b. l. 120–121). Pats G. Ž. neneigia, jog buvo suėmęs I. L. už plaukų. Taigi, Å¡ios bylos aplinkybės rodo, kad bÅ«tent G. Ž. turi pagrindo apkalbėti I. L. ir nepagrįstai perdėtai įvertinti ir teigti, jog įvykusio konflikto su I. L. metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurio sukėlimas užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teismo įsitikinimu, bÅ«tent G. Ž. veiksmai įvykio metu netgi buvo intensyvesni, nei I. L., kas vėlgi rodo I.

L. veiksmų nepavojingumÄ buvusioje konfliktinėje situacijoje. 7.8. Byloje apklausta nukentėjusiojo G. Ž. žmona R. Ž. proceso metu teigė, jog visÄ Ä¯vykį matė ir nurodė iÅ¡ esmės G. Ž. palankias aplinkybes, teigdama, jog I. L. smurtavo G. Ž. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. Ž. parodymai yra nepatikimi, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys tiek tarpusavyje, tiek G. Ž. parodymams, todėl negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais ir jais negali bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant dėl I.

L. kaltės. Pažymėtina, jog G. Ž. viso proceso metu teigė, jog konfliktas su I. L. baigėsi, kai jis kėlė savo akinius nuo žemės, jog I. L. jam trenkė maiÅ¡eliu per galvÄ , su ranka per sprandÄ , bÅ«tent nuo smÅ«gio ranka jam (G. Ž.) nukrito akiniai, apie kitokio pobÅ«džio I. L. veiksmus G. Ž. nenurodė (1 t., b. l. 53–61; 2 t., b. l. 70–76). Gi R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog I. L. griebė jos vyrui už kaklo, su maiÅ¡eliu ir rankomis trankė per galvÄ , kai G.

Ž. kėlė akinius nuo žemės, I. L. jau buvo įėjusi į namo vidų (1 t., b. l. 88–90), o teisme R. Ž. parodė, jog vyrui akiniai nukrito po to, kai I. L. pastarajam trenkė maiÅ¡eliu per galvÄ , vyras taip pat buvo puolamas kumščiais, I. L. ranka vyrui trenkė į kÅ«nÄ , pilvÄ , petį, už kaklo griebė vyrui konflikto pradžioje (2 t., b. l. 79–84). Taigi, R. Ž. parodymai yra prieÅ¡taringi, ji nurodė visiÅ¡kas naujas aplinkybes apie I. L. atliktus veiksmus, kitÄ Ä¯vykių sekÄ , ir tai prieÅ¡tarauja paties G.

Ž. nurodytoms aplinkybėms, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis R. Ž. parodymais, kaip patikimais. Teismo įsitikinimu, R. Ž. parodymų prieÅ¡taravimus nulėmė tai, kad pastaroji sÄ moningai nurodo palankias savo vyrui aplinkybes, nors ir matė įvykį, arba įvykio visiÅ¡kai nematė dėl buvusio didelio atstumo iki įvykio vietos, o tai Å¡iuo atveju labiausiai tikėtina, nes, kaip matyti iÅ¡ papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, nuo tos vietos, iÅ¡ kurios R. Ž. galėjo stebėti konfliktÄ , iki įvykio vietos yra pakankamai didelis atstumas – apie 30 metrų (2 t., b. l. 120–132). 7.9.

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog I. L. veiksmai konflikto su G. Ž. metu sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamo asmens, (I. L.) naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, duodančių pagrindÄ daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad I.

L. savo veiksmais sukėlė G. Ž. fizinį skausmÄ . Taigi, atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina I. L. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, skundžiamas nuosprendis, kuriuo I. L. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla nutraukta, turi bÅ«ti panaikintas ir I.

L. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinama, kaip nepadariusi veikos, turinčius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

8. Apeliaciniu skundu I. L. gynėja prašo priteisti iš G. Ž. I. L. jos patirtas proceso išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis prašymas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi BPK 106 straipsnyje yra reglamentuoti advokato darbo apmokėjimo klausimai baudžiamajame procese ir nėra numatyta galimybė iš nukentėjusiojo asmens priteisti proceso išlaidas kaltintam, bet proceso metu išteisintam asmeniui.

9. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naujÄ nuosprendį iÅ¡ naujo iÅ¡spręstinas ir byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad I. L. yra iÅ¡teisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalis), byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo G. Ž. civilinis ieÅ¡kinys (2 t., b. l. 53–54) yra paliekamas nenagrinėtu, tačiau Å¡iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Be to, minėtame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas praÅ¡ymas pripažinti valstybės patirtas iÅ¡laidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu G. Ž., proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti iÅ¡ I. L. yra atmestinas, nes minėtos iÅ¡laidos yra iÅ¡ieÅ¡komos tik iÅ¡ kaltu pripažinto asmens (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

10. Atsižvelgiant į tai, kad I. L. yra iÅ¡teisinama, nukentėjusiojo G. Ž. apeliacinis skundas dėl bausmės paskyrimo I. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ I. L. yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį, kuriuo I. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

I. L. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo G. Ž. civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, pareikÅ¡tÄ I. L. palikti nenagrinėtÄ . Nukentėjusiojo G. Ž. civiliniame ieÅ¡kinyje pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl patirtų procesinių iÅ¡laidų, susidariusių dėl suteiktų advokato teisinių paslaugų suteikimo, atmesti. I. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 diskus palikti prie bylos kaip bylos medžiagÄ ; suknelę, saugomÄ Å iaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti G. Ž.; polietileninį maiÅ¡elį, saugomÄ Å iaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nukentėjusiajam G. Ž. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grÄ Å¾intino daikto – suknelės, saugomos Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, suknelę sunaikinti.

Nukentėjusiojo G. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Ernesta Montvidienė Gražvydas PoÅ¡kus