f27c8403-d1d3-4e5a-a51a-990c64c03e6a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-518/2017                                  Teismo proceso Nr. 1-01-1-47882-2015-0            Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.2.3.1.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.1.15.3.1.; 2.3.6.5.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4.; LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam A.

L., gynėjui advokatui Dariui Karabinui,nukentėjusiesiems D. S., Ja. S., R. S., Ro. S., jų įgaliotai atstovei advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei,ekspertei Z. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kurio netikslumai buvo iÅ¡taisyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.IÅ¡ A.

L. priteista:- nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams Ro. S., R. S., Ja. S., D. S. ir D. V. po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo,- Ro. S. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 600,53 Eur advokato paslaugoms apmokėti.- 21,92 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei.Taip pat netenkintas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ A. L. valstybei 824,26 Eur proceso iÅ¡laidų už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :1. A. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio J.

S. gyvenamojo namo virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡gertuvių metu, dėl neaiÅ¡kių priežasčių kilus konfliktui su J. S., tyčia dvideÅ¡imt kartų peiliu dÅ«rė jai į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarė jai pavirÅ¡ines durtines-pjautines žaizdas nosies nugarėlėje (vienÄ ), krÅ«tinėje (Å¡eÅ¡ias), pilve (tris), deÅ¡iniame Å¡one (dvi), deÅ¡inio žasto srityje (vienÄ ), nubrozdinimus kairio dilbio srityse, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ , tarpe tarp kairiųjų priekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpÅ¡onkauliniame tarpe su tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, tris kiaurymines durtines-pjautinės žaizdas deÅ¡inės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpÅ¡onkaulinio tarpo bei VII-o Å¡onkaulio srityse su VII-o Å¡onkaulio nupjovimu bei tarpÅ¡onkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei deÅ¡inio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, dėl to J.

S. netrukus įvykio vietoje mirė ir suvokdamas, kad tokiu bÅ«du – daugybės sužalojimų dÅ«riais padarymu, sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias ir skausmÄ , taip itin žiauriai nužudė J. S..2. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius kad jis padarė nusikaltimÄ .2.1. Taip pat apeliaciniame skunde pateikiami praÅ¡ymai dėl įrodymų tyrimo:

1) paskirti teismo psichiatrinę stacionarinę ekspertizę, atsakant į klausimus:

a) ar nusikaltimo padarymo laikotarpiu 2015 m. rugpjūčio 26 d. tarp 20 ir 22 valandos A. L. sirgo kokia nors psichine liga ar laikinu psichikos sutrikimu, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;

b) ar nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. buvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, ar tai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus ir kaip;

2) paskirti medikams užduotį, užduodant klausimÄ , ar galima apklausti teisme liudytojÄ D. V..2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nagrinėjant bylÄ ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo padaryta esminių įrodymų vertinimo pažeidimų, dėl ko nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apygardos teismas bylos aplinkybes tyrė ir vertino fragmentiÅ¡kai, selektyviai, iÅ¡vadas grindė vien netiesioginiais įrodymais, neįvertindamas jų patikimumo.

Pažeidžiant BPK 79 straipsnį teismo posėdyje nebuvo apklausta pagrindinė įvykių liudytoja D. V., tuo pačiu pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad nekaltumo prezumpcijos principas draudžia grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Anot apelianto, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais bei esamų duomenų savitu interpretavimu, t. y. teismo iÅ¡vados akivaizdžiai paremtos tik prielaidomis.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu nebuvo tirtos jokios kitos galimos nužudymo versijos. Apklausti liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas, yra nužudytosios giminaičiai, todėl akivaizdu, jog jie negalėjo neigiamai charakterizuoti nužudytosios. Tam, kad J. S. charakteristika bÅ«tų objektyvi, turėjo bÅ«ti apklausti nužudytosios J. S. kaimynai, nesiejami jokiais giminystės ryÅ¡iais, savivaldybės ar seniÅ«nijos tarnautojai, kurie galėtų objektyviai apibÅ«dinti J. S.. 2.3. Pažymima, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ ir kitus bylos duomenis, J.

S. buvo nužudyta tarp 20 ir 22 valandos, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, bet teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad niekas paÅ¡alinis į namus nebuvo atėjęs, slaptų ar drastiÅ¡kų patekimo į namus požymių nebuvo nustatyta. Tačiau Å¡ios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu visiÅ¡kai nebuvo tirtos. NesiaiÅ¡kinta, ar lauko durys buvo užrakintos, nes jei durys nebuvo užrakintos, tokiu atveju jokių matomų patekimo į namus pėdsakų ir negalėjo bÅ«ti.2.4. Taip pat nurodoma, kad pagal teisme apklaustų liudytojų parodymus, J.

S. nebuvo daug iÅ¡gėrusi, gerai orientavosi aplinkoje, bet specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog J. S. kraujyje rasta 2,77 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, iÅ¡ ko akivaizdu, kad J. S. buvo visiÅ¡kai girta. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus dėl J. S. bÅ«senos vakaro metu, apeliantas teigia, kad J. S. galimai dar vartojo alkoholio, bet nei tyrimo metu, nei teisme nebuvo bandoma aiÅ¡kintis, kada ir su kuo tai darė. Pats A. L. nurodo nepamenantis, kad iÅ¡vykus svečiams bÅ«tų vartojęs alkoholį su nužudytÄ ja.2.5.

Skunde nesutinkama su apygardos teismo iÅ¡vada, jog J. S. motina D. V. negalėjo nužudyti savo dukros, kadangi Å¡i versija net nebuvo tirta. Policijos pareigÅ«nas D. D. parodė, kad D. V. girtumo nepavyko nustatyti, nes ji nesugebėjo pÅ«sti į prietaisÄ . Tačiau nepavykus patikrinti D. V. girtumo alkotesteriu, ji nebuvo pristatyta į gydymo įstaigÄ girtumui nustatyti, nebuvo tirti jos drabužiai, nepaimtos nuoplovos nuo rankų. 2.6. Atkreipiamas dėmesys į ikiteisminio tyrimo metu duotus D. D. parodymus, kuriuose užfiksuota, kad A.

L. jam sakęs, jog močiutė valė peilius, tačiau ir ši aplinkybė teisme nebuvo tiriama. Specialisto išvadoje Nr. MK 108/15(01) teigiama, kad tikėtina, jog tirti pateiktos J. S. žaizdos ir šonkaulio pažeidimas padaryti peiliu Nr. 9, kitais peiliais šios žaizdos ir šonkaulio pažeidimas nepadaryti. Specialisto išvadoje Nr. S 351/15(01), kurioje peilis Nr. 9 įvardintas objektu Nr. 14, teigiama, kad ant trijų objektų (įlenktos geležtės 3 obj., ir ant peilio geležčių 12, 14 obj.) rastas žmogaus kraujas, iš kurio gautas DNR profilis sutampa su J.

S. DNR profiliu. Taigi, nukentėjusiosios kraujo rasta ant daugiau objektų nei jų buvo panaudota sužalojimams padaryti, kas patvirtina nurodytÄ aplinkybę, jog D. V. valė peilius.2.7. Be to, gavęs pažymÄ apie neterminuotai nustatytÄ specialųjį nuolatinės slaugos poreikį pirmosios instancijos teismas nusprendė D. V. teismo posėdyje neapklausinėti, apsiribojo jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimu. Taip buvo pažeistas BPK 79 straipsnis, kadangi D. V. teisme nebuvo apklausta nenustačius, kad jos apklausti teismo posėdyje negalima.2.8.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo slapto sekimo protokole užfiksuotų pokalbių vertinimu, nes iš pokalbių matyti, kad A. L. įvykio neprisimena, o svarstymai apie prisipažinimus ir alkoholio poveikį yra išgauti provokuojant kartu kameroje buvusio asmens, todėl šių įrašų negalima laikyti kaltę patvirtinančiu įrodymu. Taip pat nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad tarp nuteistojo ir nužudytosios kilo konfliktas, po ko buvo įvykdytas nusikaltimas. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad kai kurie sužalojimai ant J.

S. kÅ«no yra bÅ«dingi savigynai, bet liko neįvertinta tai, jog ant A. L. kÅ«no jokių sužalojimų, kurie galėjo atsirasti J. S. ginantis, nebuvo, ant nuteistojo virÅ¡utinių drabužių: Å¡varko, kelnių, batų, nėra jokių pėdsakų, patvirtinančių kontaktÄ su nužudytÄ ja, nors suduodant 20 smÅ«gių peiliu tokie pėdsakai turėjo likti.2.9. Taip pat pažymima, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 351/15(01) iÅ¡tyrus galimÄ nusikaltimo įrankį – peilį Nr. 9, nuoplovoje gautas DNR profilis sutampa su J.

S. DNR profiliu, nuteistojo biologinių pėdsakų ant Å¡io peilio nerasta. Taigi, byloje nenustatyta, kad A. L. bÅ«tų naudojęsis ar kitaip kontaktavęs su nusikaltimo įrankiu.2.10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus apie tai, jog jis bandydamas patikrinti J. S. pulsÄ Å¡iÄ lietė, kas paaiÅ¡kina, kodėl ant A. L. deÅ¡inės rankos ir marÅ¡kinių rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu. Tai patvirtina pokalbio su bendruoju pagalbos centru turinys – atsakydamas į klausimus nuteistasis nurodė, kad J.

S. neturi pulso, jos kÅ«nas jau Å¡altas.2.11. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. L., norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės, nusiplovė kruvinas rankas, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S 351/15(01), kurioje nurodyta, kad ant A. L. kostiuminių kelnių, kelnių kiÅ¡enėje rasto skuduro rasti žmogaus kraujo DNR profilis sutampa A. L. DNR profiliu, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tÄ vakarÄ A. L. pradėjo iÅ¡ nosies bėgti kraujas, dėl ko jis iÅ¡sikruvino abi rankas, todėl jas valėsi kelnių kiÅ¡enėje turima nosine.

Šių aplinkybių niekas nesiaiškino ir nepaneigė.2.12. Nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, kad nuo 20 iki 22 valandos miegojo ir apie J. S. nužudymo aplinkybes nieko pasakyti negali. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, kad miegojo virtuvėje, o antros apklausos metu ir apklausiant teisme, kad miegojo lauke, nepagrįstai įvertino kritiškai kaip siekį išvengti atsakomybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A.

L. po įvykio buvo pasimetęs, patyrė policijos pareigÅ«nų spaudimÄ pripažinti savo kaltę, dėl ko jo parodymai ir negalėjo bÅ«ti nuoseklÅ«s.2.13. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl A. L. gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus įvykio metu. Sutinkama su tuo, kad fiziologinis girtumas nepaÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybės, tačiau asmens nepakaltinamumas gali bÅ«ti siejamas su patologinio girtumo bÅ«sena, kuri atitinka BK 12 straipsnyje vartojamÄ sÄ vokÄ â€žkitokia patologinė bÅ«sena“.

Teisinėje literatūroje teigiama, kad laikinas psichinės veiklos sutrikimas atsiranda asmenims, nesergantiems psichinėmis ligomis, ir paprastai tai būna vienintelis epizodas asmens gyvenime. Patologinis apsvaigimas – tai trumpalaikis psichozinis epizodas, kylantis iš įprasto apsvaigimo alkoholiu. Patologinio apsvaigimo atsiradimui reikšmę turi ne tiek alkoholio poveikis, kiek patirti praeityje centrinės nervų sistemos susirgimai, galvos smegenų traumos ar laikini požymiai, kaip pervargimas, miego trūkumas, psichinis ir fizinis išsekimas, jaudulys, baimė, nerimas.

Tokioje bÅ«senoje pavartotas alkoholis, nepriklausomai nuo jo kiekio, kai kuriais atvejais sukelia patologinį apsvaigimÄ . Patologinis apsvaigimas labai skiriasi nuo įprastinio alkoholinio apsvaigimo, patologinėje bÅ«senoje asmeniui atsiranda baimė, nerimas, grėsmės jausmas, pažeidžiama orientacija, atsiranda kliedesiai, keičiasi ir žmogaus iÅ¡orė, jo elgesys, bÅ«na iÅ¡kreiptas supančios realybės bei visos situacijos suvokimas, iÅ¡Å¡aukiančios siekimÄ bėgti, ginkluotis gynybai, pulti įsivaizduojamus prieÅ¡us ir pan., Å¡i bÅ«sena pasižymi specifiniais požymiais, kurie padeda jÄ atskirti nuo fiziologinio girtumo (gilus miegas po veikos padarymo, visiÅ¡kas veikos aplinkybių neprisiminimas, pasimetimas ir kt.).

Dėl patologinio girtumo asmuo praranda normaliÄ orientacijÄ , normalų santykį su asmenį supančia aplinka, dėl ko gali padaryti pavojingÄ veikÄ .2.14. Nuteistojo teigimu, jis ilgÄ laikÄ vartoja alkoholinius gėrimus, bet įvykio dienÄ juos vartojo saikingai, nebuvo neblaivus, visgi nepaisant mažo alkoholio kiekio, nuteistojo keistÄ elgesį pastebėjo į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas D. D., tai atsispindi ir užfiksuotame pokalbyje su bendruoju pagalbos centru (matyti visiÅ¡kas nesiorientavimas, neatpažįsta, ar nužudytas asmuo yra vyras ar moteris, nesugeba nurodyti adreso).

Todėl priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡tirti Å¡ias aplinkybes – paskirti psichiatrinę ekspertizę siekiant nustatyti, ar tÄ vakarÄ A. L. galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus t. y. atsakyti už jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .3. Nukentėjusiųjų (civilinių ieÅ¡kovų) Ro. S., R. S., Ja. S., D. S., D. V. įgaliota atstovė advokatė Gintarė RaiÅ¡utienė atsikirtime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat pripažinti nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsikirtimo paruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdyje proceso iÅ¡laidomis bei jas priteisti iÅ¡ nuteistojo A.

L. nukentėjusiojo R. S. naudai.3.1. Atsikirtime nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, priešingai, A. L. kaltę patvirtina byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Pagal byloje surinktus duomenis, J. S. mirties momentu namuose buvo tik A. L. ir D. V., jokių kitų požymių, kad namuose galėjo būti ir kiti asmenys, nenustatyta, ant A.

L. rankos ir marÅ¡kinių rasta J. S. kraujo, kas patvirtina tiesioginį A. L. ir J. S. kontaktÄ . IÅ¡ užfiksuotų A. L. ir nenustatyto asmens pokalbių matyti, kad A. L. delsė ikiteisminio tyrimo metu prisipažinti, nes dar nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, Å¡ių pokalbių metu A. L. provokuojamas nebuvo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jokios kitos nužudymo versijos nebuvo tiriamos, kadangi iÅ¡ karto po įvykio buvo detaliai apžiÅ«rėta įvykio vieta, nenustatyta jokių įsilaužimo požymių, apklaustos M.

L. ir D. V., kurios, anot nuteistojo, galėjo nužudyti J. S., ikiteisminio tyrimo metu taip pat apklausta daug kitų asmenų, ne tik J. S. giminaičių. A. L. savo parodymus nuolat keitė, bet nuosekliai tvirtino nelietęs J. S. ir nesusikruvinęs rankų, kÄ paneigia specialisto iÅ¡vada. Nesutinkama su nuteistojo praÅ¡ymu paskirti jam teismo psichiatrinę stacionarinę ekspertizę, kadangi duodamas parodymus A. L. teigė, jog gerai tÄ vakarÄ jautėsi, nebuvo jokių sveikatos, elgesio sutrikimų, haliucinacijų ir pan.

Be to, policijos pareigÅ«nas D. D. nurodė, kad A. L., nors ir bÅ«damas neblaivus, orientavosi aplinkoje, kalbėjo normaliai. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad A. L. įvykio metu galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat nėra pagrindo tirti aplinkybių dėl D. V. sveikatos, kadangi teismui buvo pateikta nustatytos formos pažyma apie negalėjimÄ atvykti į teismo posėdį.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji ir jų įgaliota atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.5.

Apeliacinis skundas atmetamas.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis pripažįstant A. L. kaltu dėl J. S. nužudymo, teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi nepatikimais įrodymais ir prielaidomis, dėl ko padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.7. Tačiau su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, A.

L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, nuosprendyje ne tik iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, bet ir pateiktas aiÅ¡kus įrodymų vertinimas, iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos objektyviu įrodymų visumos įvertinimu, o ne prielaidomis.

Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .8. Atmetant apelianto teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, todėl nėra prasminga kiekvienoje byloje atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus ar patikrinti visas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykių versijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, lygiai taip pat nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.9.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ A. L. veika kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai.10. A. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, J.

S. gyvenamojo namo virtuvėje vykusių iÅ¡gertuvių metu tyčia dvideÅ¡imt kartų peiliu dÅ«rė J. S. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jai pavirÅ¡ines durtines-pjautines žaizdas nosies nugarėlėje (vienÄ ), krÅ«tinėje (Å¡eÅ¡ias), pilve (tris), deÅ¡iniame Å¡one (dvi), deÅ¡inio žasto srityje (vienÄ ), nubrozdinimus kairio dilbio srityse, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ , tarpe tarp kairiųjų priekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpÅ¡onkauliniame tarpe su tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, tris kiaurymines durtines-pjautinės žaizdas deÅ¡inės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpÅ¡onkaulinio tarpo bei VII-o Å¡onkaulio srityse su VII-o Å¡onkaulio nupjovimu bei tarpÅ¡onkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei deÅ¡inio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, nuo ko J.

S. netrukus įvykio vietoje mirė, taip itin žiauriai nužudė J. S..11. Aukščiau nurodyti J. S. sužalojimai nustatyti atlikus J. S. lavono tyrimÄ suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. M172/2015(09) (1 t., b. l. 61-66). IÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad J. S. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sienelės sužalojimo, pasireiÅ¡kusio kiaurymine durtine-pjautine žaizda tarpe tarp kairiųjų priekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpÅ¡onkauliniame tarpe su tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, trimis kiauryminėmis durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis deÅ¡inės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpÅ¡onkaulinio tarpo bei VII-o Å¡onkaulio srityse su VII-o Å¡onkaulio nupjovimu bei tarpÅ¡onkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei deÅ¡inio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje.

Nustatyta, kad J. S. mirtis įvyko prieš 3-5 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2015 m. rugpjūčio 27 d. 01.10 val., t. y. apie 20-22 val., J. S. po sužalojimo, kurio metu buvo pažeista aorta, galėjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt sekundžių, kadangi šis sužalojimas nėra suderinamas su žmogaus gyvybe.12. Nuteistasis A. L. kaltės dėl J. S. nužudymo nepripažino, teigė, jog J. S. nežudė ir neturėjo tam jokio tikslo.12.1. Apklausiamas teisiamajame posėdyje A.

L. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. dalyvavo kaimyno laidotuvėse, po gedulingų pietų jis, J. S. ir dar keli jos giminaičiai nuvyko pas J. S. tęsti vaiÅ¡ių, pas J. S. namuose dar buvo Å¡ios motina D. V., visi gėrė degtinę, iÅ¡gertuvių metu jokių tarpusavio konfliktų nebuvo, visi bendravo gražiai ir niekas nesipyko. A. L. teigė vakaro metu vis iÅ¡eidavęs į laukÄ parÅ«kyti, kur prisėsdavo ant akmens prie garažo. 12.2. Å iuos A. L. parodymus patvirtino liudytojais apklausti J.

S. giminaičiai O. V., D. G., V. L. ir G. L., nurodę, kad kartu su A. L. po gedulingų pietų nuvyko pas J. S. į namus, kur toliau vaiÅ¡inosi degtine, O. V. ir D. G. nurodė iÅ¡važiavusios iÅ¡ J. S. apie 19 val., o V. L. ir G. L. iÅ¡vyko apie 20 val., palikę J. S., A. L. ir D. V.. Liudytojai nurodė, kad vakaro metu jokių tarpusavio konfliktų nekilo, visi bendravo draugiÅ¡kai, A. L. nebuvo agresyvus, neatrodė labai girtas.12.3. Vėlesnių įvykių nuo 20 val. iki 22 val., kai pagal aukščiau minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ J.

S. buvo nužudyta, A. L. teigia neprisimenantis. Nuteistasis parodė, kad vienu metu išėjęs parÅ«kyti užsnÅ«do, o paskui jau atsimena, kad virtuvėje pamatė ant grindų gulintį J. S. lavonÄ ir aplink vaikščiojančiÄ D. V., laikančiÄ rankose peilius ir Å¡luostančiÄ juos skudurėliu.12.4. Byloje nėra duomenų, paneigiančių A. L. teiginius, jog jis neprisimena 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakaro įvykių nuo 20 val. iki rado J. S. lavonÄ ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nors A.

L. po nusikalstamos veikos buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, bet iÅ¡ slapto sekimo protokole užfiksuotų A. L. pokalbių (duomenys neskelbtini) areÅ¡tinėje 2015 m. rugpjūčio 29-30 dienomis su nenustatytu asmeniu metu pasakytų frazių („KÄ aÅ¡ prisipažysiu, kad aÅ¡ neatsimenu“, „Kaip gali sakyt, kad žudžiau bobÄ , kad aÅ¡ jeigu nežinau“, „Jeigu aÅ¡ jÄ nužudžiau, tai per Å¡nopsÄ â€œ, „bet aÅ¡ nesijaučiu, kad aÅ¡ jÄ nužudžiau“, „Kaip aÅ¡ sakau galiu pasakyt, kad aÅ¡ dÅ«riau, kad aÅ¡ neatsimenu, kad aÅ¡ dÅ«riau“) matyti, kad A.

L. iÅ¡ tikrųjų neprisimena paties įvykio, todėl nėra linkęs pripažinti kaltės (1 t., b. l. 138-143). Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka atlikus A. L. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę suraÅ¡ytame akte nusikaltimo momento neprisiminimas vertinamas kaip paprasto girtumo sÄ lygota bÅ«sena (5 t., b. l. 68-72). Å iame kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai slapto sekimo metu gautus duomenis vertino kaip iÅ¡ dalies pagrindžiančius A. L. kaltę.

Kita vertus, nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltininko kaltė nustatoma ne vien pagal baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet remiantis ir kitais surinktais duomenimis, kurių visumos nagrinėjamoje byloje pakanka veikos aplinkybėms nustatyti, sujungti jas į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, o kartu ir A. L. kaltei konstatuoti.12.5. A. L. parodymai dėl vėlesnių to vakaro aplinkybių (kaip ir kur, kaip pats įvardija, užnÅ«do, kaip rado nužudytÄ J. S.) yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, neatitinka kitų bylos duomenų, prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. 12.6.

Liudytojai V. L. ir G. L. parodė, kad jiems iÅ¡važiuojant A. L. sėdėjo virtuvėje prie stalo, liko kÄ tik pradėtas gerti naujas degtinės butelis. Å ie liudytojų parodymai paneigia A. L. teiginius, jog iÅ¡gertuvių metu jis išėjo į laukÄ parÅ«kyti ir užsnÅ«do, o prabudus svečių jau nebebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminiame tyrime pirminės apklausos metu A. L. teigė prisimenantis, jog užsnÅ«do virtuvėje prie stalo (2 t., b. l. 126-128). Taip pat iÅ¡ liudytojų parodymų apie kÄ tik pradėtÄ gerti degtinės butelį galima spręsti, jog jiems iÅ¡važiavus iÅ¡gertuvės buvo tęsiamos, tai paaiÅ¡kina, kodėl J.

S. kraujyje rasta 2,77 prom. alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, nors, liudytojų teigimu, prieÅ¡ jiems iÅ¡važiuojant J. S. nebuvo stipriai apgirtusi. Akivaizdu ir tai, kad tolimesnis girtavimas nulėmė ir A. L. bÅ«senÄ , kai jis dėl girtumo nebeprisimena, kas vyko kelių valandų laikotarpyje. Be to, nuteistojo A. L. dantų protezai buvo rasti D. V. kambaryje, o ne lauke, kur miegodamas teigė juos pamatęs A. L..12.7. Nenuoseklus A. L. buvo ir aiÅ¡kindamas J. S. lavono aptikimo aplinkybes. Ikiteisminiame tyrime pirminės apklausos metu A.

L. teigė, kad prabudęs virtuvėje prie stalo pamatė vaikščiojančiÄ D. V., rankose laikančiÄ du peilius ir juos valančiÄ su skuduru, ant virtuvės grindų gulėjo kruvinas žmogus, kurio neatpažino, paklausus D. V., kas čia per vyriÅ¡kis, Å¡i atsakė, kad tai J. S. (2 t., b. l. 126-128). Papildomos apklausos metu A. L. jau tvirtino, kad iÅ¡ lauko įėjęs į namo vidų, pamatė ant grindų gulinčiÄ J. S., nepastebėjo, kad ji bÅ«tų kruvina, priėjo arčiau jos ir iÅ¡girdo J.

S. sakant „pažiÅ«rėk, kÄ tavo gražuolė padarė“, tada jai prasidėjo traukuliai ir ji mirė (2 t., b. l. 131-133). Å ie A. L. parodymai yra ne tik nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, bet neatitinka ir kitų bylos duomenų, prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Aukščiau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytas J. S. mirties laikas paneigia A. L. parodymus apie neva dar gyvÄ rastÄ J. S.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu tikrinant A. L. parodymus apie tariamai J. S. įvardintÄ â€žgražuolę“ – M.

L., buvo nustatyta, jog įvykio metu M. L. su savo draugu R. S. buvo iÅ¡važiavę į KaunÄ ir nusikaltimo padaryti negalėjo. 12.8. Nepasitvirtinus A. L. papildomos apklausos metu iÅ¡keltai įvykių versijai, teisiamojo posėdžio metu A. L. jau laikėsi pirminių savo parodymų. Tačiau juos paneigia tiek teisiamojo posėdžio metu pagarsinti D. V. parodymai, tiek į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusių policijos pareigÅ«no D. D. ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos I. G. parodymai. Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no D.

V. nurodė kai kurių aplinkybių neprisimenanti (pvz., kad kalbėjo telefonu ir kvietė pagalbÄ ), kitas nurodė netiksliai (pvz., J. S. giminaičių atvykimo, iÅ¡vykimo laikai, svečiavimosi aplinkybės), o dalis jos nurodytų aplinkybių neatitinka byloje nustatytų aplinkybių (pvz., kad apie 19 val. ėjo Å¡erti gyvulių ir J. S. jau gulėjo ant grindų, nors tuo metu dar nebuvo iÅ¡važiavę V. ir G. L., kurie paneigė, jog D. V. iÅ¡ viso šėrė gyvulius), be to, ji negalėjo nurodyti ir kaip rado nužudytÄ J.

S., tačiau D. V. tiksliai prisiminė nuėjusi į savo kambarį miegoti kol J. S. dar buvo gyva, tuo metu negirdėjo, kad bÅ«tų atėję kokie paÅ¡aliniai asmenys, o ar A. L. buvo išėjęs ir paskui vėl grįžo, ar iÅ¡ viso niekur nebuvo išėjęs, tiksliai nurodyti negalėjo, nes neatsiminė (2 t., b. l. 2-4). Å iame kontekste svarbÅ«s D. D. ir I. G. parodymai, kurie betarpiÅ¡kai bendravo su D. V. iÅ¡ karto po įvykio. D. D. parodė, kad D. V. įvykio vietoje sakė, jog miegojo kitame kambaryje, kai jÄ pažadino A.

L. ir pasakė, kad kambaryje guli lavonas. I. G. parodė, kad D. V. įvykio vietoje sakė, jog miegojo kitame kambaryje, prabudusi nuėjo atsigerti ir atrado J. S. lavonÄ . Nors ir Å¡iems liudytojams D. V. nurodė skirtingas grįžimo į virtuvę aplinkybes, bet lygiai taip pat tvirtino nusikaltimo metu buvusi kitame kambaryje. Taigi, nėra pagrindo abejoti tuo, kad D. V. paties nusikaltimo momento nematė, o J. S. lavonÄ rado grįžusi į virtuvę iÅ¡ savo kambario, kur miegojo, tačiau tuo metu be A. L. namuose daugiau nieko nebuvo.12.9.

Nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, kad teisiamajame posėdyje neapklausus D. V. buvo pažeista A. L. teisė į gynybÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D. V. buvo Å¡aukiama atvykti į teismÄ , tačiau teismui buvo pateikta nustatytos formos pažyma, jog D. V. neterminuotai dėl ligos negali atvykti į teismo posėdį (3 t., b. l. 160). Nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (4 t., b. l.

27) patvirtina sunkiÄ D. V. sveikatos bÅ«klę. D. V., kaip sunkiai besiorientuojančiÄ situacijoje, apibÅ«dino ir pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę policijos pareigÅ«nas D. D., greitosios medicinos pagalbos darbuotoja I. G., nurodę, kad D. V. neverkė, galimai net nesuprato, kad jos dukra buvo nužudyta, papraÅ¡yta atneÅ¡ti asmens dokumentÄ , nueidavo ir grįždavo atgal taip ir neatneÅ¡usi dokumento. Tai matyti ir iÅ¡ pokalbio bendruoju pagalbos telefonu, kai paklausta apie nužudytosios J. S. amžių, D. V. negalėjo pasakyti, kiek jos dukrai metų, ir aukščiau aptartų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų padrikų D.

V. parodymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. papildomai apklausti nepavyko, kadangi dėl senyvo amžiaus ji nerišliai dėstė mintis, neprisiminė įvykio aplinkybių, nesiorientavo laike (2 t., b. l. 5). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė D. V. nebekviesti į teismo posėdį ir pagarsino jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriais rėmėsi ne kaip savarankišku įrodymu, bet norėdamas patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, kas neprieštarauja BPK nuostatoms ir teismų praktikai.12.10.

Atlikus medicinos kriminalistinį – trasologinį tyrimÄ suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 108/15(01) nustatyta, jog tirti pateiktos J. S. žaizdos ir Å¡onkaulio pažeidimas tikėtina buvo padaryti peiliu, tyrimo metu įvardintu Nr. 9 (1 t., b. l. 117-125). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 351/15(01) nustatyta, kad ant Å¡io peilio geležtės ir rankenos (DNR tyrimo metu įvardintų objektais Nr. 12 ir 13) rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu (1 t., b. l. 89-91). Nuteistojo A.

L. DNR nebuvo rasta nei ant peilio, kuriuo tikėtina buvo nužudyta J. S., nei ant jokio kito iš tirti pateiktų peilių, tačiau nuoplovose nuo A. L. dešinės rankos (tyrimo objekto Nr.

26) ir marškinių dešinės rankovės (tyrimo objekto Nr.

29) rasta ne mažiau dviejų žmonių kraujo, kurio vienas DNR profilis sutampa su A. L. DNR profiliu, kitas sutampa su J. S. DNR profiliu, taip pat ant A. L. marškinių dešinės rankovės (tyrimo objekto Nr.

30) rasta žmogaus kraujo, kurio DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu. AiÅ¡kindamas, kodėl J. S. kraujo buvo rasta ant deÅ¡inės rankos ir deÅ¡inės marÅ¡kinių rankovės, A. L. teigė, kad kraujo pėdsakai liko, nes kalbėdamas su bendrojo pagalbos telefono operatoriumi jis tikrino J. S. pulsÄ , tačiau bylos duomenys tokių A. L. parodymų nepatvirtina. Kaip matyti iÅ¡ užfiksuoto A. L. pokalbio bendruoju pagalbos telefonu, A. L. nebuvo praÅ¡oma patikrinti J. S. pulso, A. L. buvo klausiama, iÅ¡ kur jis žino, kad žmogus negyvas, gal dar turi pulsÄ , ar atÅ¡alęs jau lavonas, o A.

L. iÅ¡ karto atsakė, kad pulso neturi ir kad lavonas jau Å¡altas (1 t., b. l. 169-172), nors J. S. buvo nužudyta palyginus neseniai, be to, jei A. L. bÅ«tų tikrinęs pulsÄ , jis nebÅ«tų svarstęs, kokios lyties yra lavonas, o bÅ«tų galėjęs pasakyti, kad nužudyta bÅ«tent J. S.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. L. marÅ¡kinių deÅ¡inės rankovės sutepimai yra skirtingose vietose ir negalėjo atsirasti neva tikrinant J. S. pulsÄ . Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A.

L. kategoriÅ¡kai tvirtino J. S. lavono nelietęs, o kraujo dėmių buvimÄ bandė aiÅ¡kinti tuo, kad galėjo netyčia prisiliesti prie sukruvinto stalo ar spintelės (2 t., b. l. 131-132).13. Ä®vertinus nustatytas bylos aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad nustatytu J. S. mirties laiku virtuvėje buvo ir girtavo tik A. L. ir J. S., nesant duomenų apie kitų asmenų lankymÄ si pas J. S., bei kad ant A. L. deÅ¡inės rankos ir marÅ¡kinių deÅ¡inės rankovės buvo rasta J. S. kraujo, daroma iÅ¡vada, jog J. S. nustatytus sužalojimus, tame tarpe ir sukėlusį jos mirtį, peiliu padarė A.

L.. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad J. S. kraujo buvo rasta ir ant kitų peilių (tyrimo objekto Nr. 3 ir 14), tačiau J. S. kraujo buvo rasta ne tik ant šių peilių, bet ir ant stiklinės taurelės (tyrimo objekto Nr. 23). Byloje nėra galimybės nustatyti, kaip ant atskirų objektų, kuriais J. S. nebuvo žalojama, galėjo atsirasti jos kraujo, tačiau tai savaime nepaneigia A. L. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Taip pat nesudaro pagrindo A. L. išteisinti ir tai, kad ant kitų jo drabužių (kostiuminio švarko, kaklaraiščio, trumpikių, dviejų kojinių) ir batų J.

S. kraujo nebuvo rasta ar kad ant A. L. kÅ«no nebuvo rasta jokių sužalojimų, kadangi besigindama nuo smÅ«gių peiliu J. S. nebÅ«tinai tokius sužalojimus galėjo padaryti.14. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paneigtos apelianto keliamos abejonės apie tai, ar A. L. nusikaltimo metu galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nes galimai buvo patologinio girtumo bÅ«senoje. IÅ¡klausius teismo psichiatrės ekspertės Z. K. paaiÅ¡kinimus, taip pat proceso dalyvių nuomones, 2017 m. kovo 20 d. nutartimi A.

L. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (5 t., b. l. 64-65). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-16/2017 konstatuota, kad A. L. nei nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo, nei šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, A. L. nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, tačiau tai nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, taip pat ekspertizės metu nenustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A.

L. bÅ«tų buvęs patologinio girtumo bÅ«senoje (5 t., b. l. 68-72). Ekspertizės akte nurodyta, jog A. L. veiksmai prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po nusikaltimo prieÅ¡tarauja patologinio girtumo klinikai, kuriai bÅ«dinga apatija, vangumas, nuovargis, nesiprieÅ¡inimas, abejingumas buvusiam įvykiui, tuo tarpu A. L. elgėsi visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, o neriÅ¡lus bendravimas, negalėjimas pasakyti adreso, nusakyti lavono lyties vertinami kaip paprasto girtumo bÅ«sena, kuriai bÅ«dingas sÄ monės prislopinimas, sÄ lygojantis nepilnÄ orientacijÄ , apsunkintÄ , pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ aplinkos, informacijos suvokimÄ .

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad suduodamas J. S. dvideÅ¡imt smÅ«gių peiliu ir padarydamas daugybinius kÅ«no sužalojimus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė tokiais veiksmais atimsiantis J. S. gyvybę ir sÄ moningai siekė J. S. mirties. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, prieÅ¡ J. S. smurtas buvo naudojamas intensyviai, kÄ liudija padarytų sužalojimų pobÅ«dis, jų skaičius, J. S. iÅ¡ karto nemirė ir smurto naudojimo metu neabejotinai jautė dideles fizines kančias, todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad J. S. nužudyta itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

16. Nors apeliaciniame skunde nėra ginčijama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo priteisiant turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems, tačiau valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje pastebėjo, jog pirmosios instancijos teismas galimai neteisingai iÅ¡sprendė turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimÄ .16.1. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji Ro.

S., R. S., Ja. S. ir D. S. pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydami kiekvienam priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo Ro. S. (4 t., b. l. 57-62), nukentėjusioji D. V. pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ A. L. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (4 t., b. l. 63-66).16.2. Skundžiamu nuosprendžiu kiekvienam nukentėjusiajam buvo priteista po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bet sprendimo dėl 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepriėmė.

Tačiau gavęs nukentėjusiųjų įgaliotos atstovės praÅ¡ymÄ ir vadovaudamasis BPK 3081 straipsnio nuostatomis, Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi konstatavo, jog sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nenurodymas laikytinas nuosprendžio netikslumu, bei šį netikslumÄ iÅ¡taisė nurodydamas priteisti iÅ¡ A. L. nukentėjusiajam Ro. S. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .16.3. BPK 307 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje be kitų priimamų sprendimų turi bÅ«ti nurodytas ir sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 3081 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas gali iÅ¡taisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje raÅ¡ymo apsirikimus, aiÅ¡kias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių iÅ¡taisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Å ioje teisės normoje nedetalizuojama, kas laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, aiÅ¡kia aritmetine klaida ar kitu netikslumu. Tačiau aiÅ¡kinant BPK 3081 straipsnio 1 dalies nuostatas atsižvelgtina ir į kitÄ panaÅ¡iÄ BPK normÄ , numatytÄ BPK 361 straipsnyje, kuriame teismui numatyta teisė nuosprendžio vykdymo metu iÅ¡spręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas iÅ¡sprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Nors Å¡io straipsnio 2 dalyje irgi nėra numatytas baigtinis galimų spręsti klausimų sÄ raÅ¡as, visgi pakankamai detaliai nurodyti pagrindiniai klausimai, kuriuos gali iÅ¡spręsti teismas: panaikinti kardomÄ jÄ priemonę tais atvejais, kai iÅ¡teisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieÅ¡kiniui, turto konfiskavimui ar iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu Å¡ios priemonės iÅ¡teisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos;

įskaityti kardomÄ jį kalinimÄ Ä¯ bausmės atlikimo laikÄ , jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktÄ bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rÅ«Å¡ies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neiÅ¡spręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso iÅ¡laidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu Å¡ie klausimai neiÅ¡spręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiÅ«ros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rÅ«pintis, jeigu Å¡ių klausimų teismas neiÅ¡sprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užraÅ¡yto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat raÅ¡ybos ir aritmetinių klaidų iÅ¡taisymo ir kitokių netikslumų.

Taigi, minėta BPK norma irgi nenumato galimybės iÅ¡spręsti turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimÄ , jei Å¡is klausimas nebuvo iÅ¡spręstas nuosprendžiu.16.4. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nei BPK 3081 straipsniu, nei BPK 361 straipsniu negalima vadovautis priimant procesinius sprendimus, esmingai įtakojančius baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinį statusÄ , t. y. pripažinti kaltu ar iÅ¡teisinti dėl pareikÅ¡to kaltinimo, skirti bausmę už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , spręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo nurodyti nuosprendyje.

Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamose bylose (pvz., nutartis byloje Nr. 1N-156-483/2015). Nukentėjusiųjų įgaliotos atstovės advokatės G. Raišutienės nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555/2007 ir 2K-389/2013 vadovautis kaip teismo precedentu nėra pagrindo, nes šiose nutartyse kaip nuosprendžio (nutarties) netikslumai buvo vertinami tokie atvejai, kai netiksliai suformuluojamas sprendimas pašalinti neįrodytas aplinkybes iš nusikalstamos veikos aprašymo, o ne turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas.

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajam Ro. S. turtinės žalos atlyginimÄ priimdamas atskirÄ nutartį BPK 3081 straipsnio 1 dalies tvarka, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis naikinama. 16.5. Å iuo atveju norėdamas, kad bÅ«tų iÅ¡taisyta pirmosios instancijos teismo padaryta klaida, nukentėjusysis Ro. S. galėjo paduoti apeliacinį skundÄ , bet nei nukentėjusiojo, nei prokuroro apeliacinių skundų paduota nėra.

Visgi tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neužkerta kelio pirmosios instancijos teismo padarytai klaidai iÅ¡taisyti. Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytas sprendimas priteisti nukentėjusiajam Ro. S. turtinę žalÄ , tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iÅ¡ esmės yra pasisakyta dėl nukentėjusiojo Ro. S. praÅ¡ymo priteisti patirtÄ turtinę žalÄ , nurodyta, jog praÅ¡omas priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktais dokumentais, todėl turtinės žalos priteisimas iÅ¡taisant pirmosios instancijos teismo padarytÄ klaidÄ nelaikytinas nuteistojo A.

L. padėties pabloginimu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, priteisiant nukentėjusiajam Ro. S. iÅ¡ nuteistojo A. L. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .17. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė procesinių iÅ¡laidų, o bÅ«tent nukentėjusiųjų patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimÄ .17.1. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K- 153-696/2015, 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017). Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad mokėtinų sumų už advokato paslaugas nustatymas yra paslaugas teikiančio advokato ir nukentėjusiųjų susitarimo dalykas, tačiau teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).17.2. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodyta, kad atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumÄ ir atliktų veiksmų mastÄ byloje, nukentėjusiųjų patirtos 1 600,53 Eur iÅ¡laidos advokatui yra pagrįstos, bet iÅ¡ tikrųjų pirmosios instancijos teismas nevertino tokių iÅ¡laidų pagrįstumo ir ar nėra piktnaudžiaujama teise į iÅ¡laidų atlyginimÄ .17.3.

Visų pirma, baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡iuo metu sudaro penki tomai, kas savaime nelaikytina didele apimtimi, be to, byloje nagrinėjamas nusikaltimas nėra kažkuo iÅ¡skirtinis, nusikaltimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo bylos laikyti itin sudėtinga. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, advokatė G. RaiÅ¡utienė nukentėjusiuosius atstovauti pradėjo jau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai patvirtina 2016 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡raÅ¡ytas advokatės G. RaiÅ¡utienės orderis (4 t., b. l. 1).

Skundžiamas nuosprendis priimtas 2016 m. lapkričio 24 d. Taigi, advokatės nurodytos iÅ¡laidos susidarė per kiek daugiau nei 2 mėnesius, kas, atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, savaime sudaro pagrindÄ abejoti, ar tokio dydžio iÅ¡laidų priteisimas neprieÅ¡tarauja protingumo ir proporcingumo principams. Nukentėjusiųjų patirtos iÅ¡laidos grindžiamos trimis advokatės G. RaiÅ¡utienės iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis už teisines paslaugas (4 t., b. l. 80, 82, 116). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių sÄ skaitų, dalis advokatės atliktų veiksmų, už kurį imamas mokestis, dubliuojasi.

Pirmoji sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už susipažinimÄ su bylos medžiaga ir jos analizę, bet kitoje sÄ skaitoje vėl įtrauktas mokestis už pasirengimÄ teisiamajam posėdžiui, kuris vyko iÅ¡ karto po advokatės įstojimo į bylÄ ir susipažinimo su bylos medžiaga. Paskutinėje sÄ skaitoje atskirai nurodytas užmokestis už pasirengimÄ teisiamajam posėdžiui, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, ir užmokestis už baigiamosios kalbos parengimÄ . Be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatė parengė nukentėjusių vardu patikslintus civilinius ieÅ¡kinius, kurie savo turiniu beveik identiÅ¡ki dar ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tiems civiliniams ieÅ¡kiniams, skiriasi tik nurodyta A.

L. veikos kvalifikacija, praÅ¡oma priteisti didesnė turtinė ir neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis Ro. S. anksčiau vykusiame teismo posėdyje praÅ¡ydamas priteisti po civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsiradusias laidojimo iÅ¡laidas jau buvo pateikęs tuos pačius dokumentus. Taip pat advokatė apmokestino kiekvieno praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų pateikimo parengimÄ , nors tokį praÅ¡ymÄ galima iÅ¡reikÅ¡ti žodžiu teisiamajame posėdyje.17.4. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡ nuteistojo A.

L. priteista iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), sumažinant iÅ¡ nuteistojo A. L. priteistas nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti iki 1 000 Eur.18. Taip pat iÅ¡ nuteistojo A. L. praÅ¡oma priteisti nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios susidarė bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

Teismui pateikta 2017 m. sausio 16 d. sÄ skaita 600 Eur sumai už susipažinimÄ su nuteistojo A. L. apeliaciniu skundu, bylos dokumentų analizę, atsikirtimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ jame bei 2017 m. spalio 13 d. sÄ skaita 250 Eur sumai už Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto analizę, pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ jame. Taigi, ir Å¡iose sÄ skaitose nurodytas atskiras užmokestis už iÅ¡ dalies tapačius veiksmus, be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio atsikirtimo į nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ , atsikirtimo tekstas didžiÄ ja dalimi atitinka pirmosios instancijos teisme sakytos baigiamosios kalbos tekstÄ . Todėl iÅ¡ nuteistojo A. L. priteistinos ženkliai mažesnės sumos nukentėjusiųjų iÅ¡laidoms už advokato paslaugas atlyginti.19. Be to, iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos ne Ro. S., kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bet mokėjimus atlikusiam R. S..Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,n u t a r i a:           nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria buvo paÅ¡alinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumai, priteisiant Ro. S. naudai iÅ¡ A. L. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiojo Ro. S. naudai priteisti iÅ¡ A. L. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiojo R. S. naudai iÅ¡ nuteistojo A. L. priteisti 1 000 Eur iÅ¡laidų, susidariusių apmokėjus advokato paslaugas už atstovavimÄ Kauno apygardos teisme.Nukentėjusiojo R.

S. naudai iÅ¡ nuteistojo A. L. priteisti 400 Eur iÅ¡laidų, susidariusių apmokėjus advokato paslaugas už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                            Valdimaras Bavėjanas                                                                       Elena Vainienė Linas Žukauskas