f278c048-c712-4cda-97c0-a5ea941c1ca8 · Lietuvos apeliacinis teismas

                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-145/2013                       Procesinio sprendimo kategorijos:      1.2.14.6., 1.2.19.4., 1.2.14.7.                       Teisminio proceso Nr.                         1-07-1-00406-2006-7              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Svajūno Knizlerio ir Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Stanislovui Butkevičiui, Algimantui Kolpertui, Žygimantui Rutkauskui,nuteistiesiems V.

S. B., D. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistojo K. B. gynėjų advokatų Adomo Liutvinsko, S. B., nuteistosios D. N., nuteistojo V. S. B. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: V. S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „XXX“ suteiktos paramos lėšų iÅ¡Å¡vaistymo) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „XXX“ suteiktos paramos lėšų iÅ¡Å¡vaistymo) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „XXX“ suteiktos paramos lėšų iÅ¡Å¡vaistymo) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keveriems metams ir šešiems mėnesiams bei 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, V. S. B. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas dėl ligos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. S. B. nuspręsta išieškoti 814 529, 24 Lt valstybės naudai.

K. B. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.D. N. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir nubausta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Å iuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais S. D. ir R. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad: V. S. B., bÅ«damas Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX“ prezidentu, laikotarpyje nuo 2006 m. liepos 20 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d. iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , jam patikėtÄ Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX“ (toliau – sporto klubas „XXX“) turtÄ â€“ pinigus, iÅ¡ viso 9000 Lt, o bÅ«tent: 2006 m. liepos 20 d.

UAB „XXX“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pasiraÅ¡ydamas sutartį tarp sporto klubo „XXX“ ir UAB „XXX“ dėl 30 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „XXX“, UAB „XXX“ direktoriui E. V. tÄ pačiÄ dienÄ pagal Å¡iÄ paramos sutartį perdavus 30 000 Lt, V.S. B. dalį Å¡ių pinigų – 3000 Lt neįneÅ¡damas į sporto klubÄ â€žXXX“ ir juos neteisėtai perduodamas E. V., iÅ¡Å¡vaistė sporto klubui „XXX“ priklausantį turtÄ .Tęsdamas savo veiksmus, 2006 m. spalio 2 d. pasiraÅ¡ydamas sutartį tarp sporto klubo „XXX“ ir UAB „XXX“ dėl 20 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „XXX“, pagal kuriÄ UAB „XXX“ 2006-10-02 pervedė į sporto klubo „XXX“ sÄ skaitÄ banke „DnB NORD“ 10000 Lt, 2006-10-11 pervedė 10 000 Lt, 2006-11-02 pasiraÅ¡ydamas sutartį tarp sporto klubo „XXX“ ir UAB „XXX“ dėl 40 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „XXX“, pagal kuriÄ â€žXXX“ 2006-11-06 pervedė į sporto klubo „XXX“ sÄ skaitÄ banke „DnB NORD“ 10 000 Lt, 2006-11-15 pervedė 10 000 Lt, 2006-11-22 pervedė 10 000 Lt, 2006 m. gruodžio 1 d. pasiraÅ¡ydamas sutartį tarp sporto klubo „XXX“ ir UAB „XXX“ dėl 40 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „XXX“, pagal kuriÄ UAB „XXX“ 2006-12-07 pervedė į sporto klubo „XXX“ sÄ skaitÄ banke „DnB NORD“ 10 000 Lt, nurodydamas sporto klubo „XXX“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai L.

Č. paimti pinigines lėšas grynaisiais iÅ¡ klubo sÄ skaitos banke „DnB NORD“, tame tarpe ir iÅ¡ UAB „XXX“ gautas paramos lėšas, ir pinigus perduoti jam, L. Č. įvykdžius šį nurodymÄ ir per kelis kartus perdavus jam pinigines lėšas, neteisėtai Panevėžyje per kelis kartus E. V. perduodamas iÅ¡ viso 6 000 Lt, iÅ¡Å¡vaistė sporto klubui „XXX“ priklausantį turtÄ .Taip pat V. S. B., bÅ«damas sporto klubo „XXX“ prezidentu, nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. sausio 10 d., iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , jam patikėtÄ sporto klubo „XXX“ turtÄ â€“ pinigus, iÅ¡ viso 20 000 Lt, o bÅ«tent:2006 m. gruodžio 20 d.

UAB „XXX“ patalpose, esančiose Respublikos g. 15, Panevėžyje, pasiraÅ¡ydamas sutartį tarp sporto klubo „XXX“ ir UAB „XXX“ dėl 50 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „XXX“, bendrovei „XXX“ 2006 m. gruodžio 21 d. pervedus į sporto klubo „XXX“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) banke „DnB Nord“, 2007 m. sausio 4 d. nurodydamas sporto klubo „XXX“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai L. Č. paimti iÅ¡ sporto klubo „XXX“ sÄ skaitos banke „DnB Nord“ 28 000 Lt, L.

Č. paėmus iÅ¡ banko 28 000 Lt ir Å¡iuos pinigus perdavus V.S. B., jis nurodė dalį Å¡ių pinigų – 7 000 Lt perduoti UAB „XXX“ buhalterei V. V., kÄ L. Č. ir padarė, 7 000 Lt perduodama V. V. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Po to, V.S. B., nurodydamas L. Č. iÅ¡ sporto klubo „XXX“ sÄ skaitos banke „DnB Nord“ paimti 13 000 Lt ir juos perduoti V. V., L. Č. 2007-01-08 paėmus pinigines lėšas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos ir 13 000 Lt perdavus V. V. Respublikos g. 15, Panevėžyje, iÅ¡Å¡vaistė sporto klubui „XXX“ priklausantį turtÄ , iÅ¡ viso 20 000 Lt.

Taip pat V. S. B., bÅ«damas sporto klubo „XXX“ prezidentu, 2006 m. gruodžio 22 d. iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , jam patikėtÄ sporto klubo „XXX“ turtÄ â€“ pinigus, ne mažiau kaip 30 000 Lt, o bÅ«tent:2006 m. lapkričio 6 d. UAB „XXX“ patalpose PaliÅ«niÅ¡kio g. 9, Panevėžyje, pasirašė sutartį tarp sporto klubo „XXX“ ir UAB „XXX“ dėl 50000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „XXX“, pagal sutartį bendrovei „XXX“ 2006 m. gruodžio mėn. 18 d. pervedus į sporto klubo „XXX“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) banke „DnB Nord“ 50 000 Lt ir 2006 m. gruodžio 20 d. sporto klubo „XXX“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai L.

Č. paėmus iÅ¡ sporto klubo „XXX“ sÄ skaitos banke „DnB Nord“ 21 000 Lt, o 2006 m. gruodžio 22 d. iÅ¡ klubo sÄ skaitos jai paėmus 27 000 Lt ir Å¡iuos pinigus 2006 m. gruodžio 22 d. V.S. B. nurodymu perdavus jam, 2006 m. gruodžio 22 d. 13.02 val. jis Panevėžio miesto savivaldybės patalpose, savo darbo kabinete Nr. 312, adresu Laisvės a. 20, Panevėžys, neteisėtai perduodamas UAB „XXX“ direktoriui K. B. ne mažiau kaip 30 000 Lt – iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ , jam patikėtÄ sporto klubo „XXX“ turtÄ .Be to, V.

S. B., bÅ«damas sporto klubo „XXX” prezidentu, 2005-2006 metų laikotarpyje pasisavino didelės vertės jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ â€“ sporto klubo „XXX” pinigines lėšas – 814. 529,24 Lt, o bÅ«tent:2005-2006 metų laikotarpiu pavesdamas sporto klubo „XXX“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai, tačiau su sporto klubu darbo santykiais nesusijusiai L. Č. paimti iÅ¡ sporto klubo „XXX“ banke „DnB NORD“ turimos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) klubui priklausančius grynuosius pinigus ir atiduoti jam kaip sporto klubo vadovui, bei L.

Č. ir Å¡iuos pinigus tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kaip nustatyta netrukus po jų paėmimo iÅ¡ banko sÄ skaitos, perdavus V. S. B., jis, nesant sporto klube kasininko pareigų, pats turėdamas ir sporto klubo kasoje esančias pinigines lėšas – iÅ¡ viso 230369,32 Lt, iÅ¡ kurių sporto klubo „XXX" treneriams S. D. ir R. M. be apskaitos dokumentų perdavęs iÅ¡ viso 199 338,08 Lt panaudoti sporto klubo „XXX“ veiklai, bei pats iÅ¡Å¡vaistęs 59 000 Lt, neteisėtai, per 74 kartus, pasisavino jo žinioje buvusį turtÄ â€“ 814 529,24 Lt klubo „XXX“ lėšų.Be to, V.

S. B., bÅ«damas sporto klubo „XXX“ prezidentu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su sporto klubo „XXX“ treneriais S. D. ir R. M. bei su M. S. firmos „Milasa“ savininku M. S., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, 2005- 2006 metų laikotarpiu, tyčia, siekdamas pasisavinti sporto klubo „XXX“ pinigines lėšas ir nuslėpti neteisėtÄ svetimo turto pasisavinimÄ , nurodydamas S. D. ir R. M. klastoti buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė sporto klubo „XXX“ buhalterinę apskaitÄ , suklastojant buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos panaudojant buhalterinėje apskaitoje, sporto klube “XXX” piniginių lėšų panaudojimÄ pagrindžiant suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįforminant apskaitos dokumentais, klubo žaidėjoms ir treneriams mokant atlyginimus, kurie nefiksuoti buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaruoti, nuo kurių neapskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetÄ , neteisingai įforminant apskaitos dokumento duomenis ir iÅ¡kraipant turto apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti sporto klubo „XXX“ 2005- 2006 metais piniginių lėšų – 873 529,24 Lt panaudojimo, veiklos, turto dydžio, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o bÅ«tent:pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimus, numatančius, kad grynieji pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasiraÅ¡o finansininkas ir kasininkas, 4 punkto reikalavimus pinigus iÅ¡ kasos iÅ¡mokėti pagal kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o įmonės vadovas ir finansininkas, 2002 m. liepos 2 d. „Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo“ Nr. IX-1007 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus pajamų mokesčio 15 procentų tarifu apmokestinti sportininkų pajamas, gautas iÅ¡ sporto veiklos, 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ nustatytÄ pajamų mokestį, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus deklaruoti pateikiamose deklaracijose iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį, 2001 m. lapkričio 6 d.

„Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr.IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus apskaitos registruose fiksuoti Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenis Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus į apskaitÄ Ä¯traukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus visas Å«kinės operacijas ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus apskaitos dokumentuose fiksuoti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatus pinigine iÅ¡raiÅ¡kÄ ,2005-2006 metų laikotarpiu pavesdamas sporto klubo „XXX“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai, nesusijusiai su sporto klubu darbo santykiais L.

Č. paimti iÅ¡ sporto klubo “XXX” banke „DnB NORD“ turimos sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini) klubui priklausančius grynuosius pinigus ir atiduoti jam, bei L. Č. per 74 kartus iÅ¡ banko „DnB NORD“ paėmus iÅ¡ viso 842 500 Lt ir perdavus jam Panevėžio mieste, V.S. B., nesant sporto klube „XXX“ kasininko pareigų, pats turėdamas sporto klubo „XXX“ kasoje esančias pinigines lėšas, iÅ¡ viso 230 369,32 Lt, sporto klubo „XXX“ treneriams S. D. ir R. M. be apskaitos dokumentų perdavęs iÅ¡ viso 199 338,08 Lt panaudoti sporto klubo „XXX“ veiklai, jiems nurodė suklastoti sporto klubo „XXX“ kasos dokumentus ir piniginių lėšų panaudojimÄ pagrindžiančius dokumentus.S. D. suklastojus 72 kasos iÅ¡laidų orderius (toliau – KIO) į juos įraÅ¡ant žinomai melagingus duomenis apie neva jam iÅ¡mokėtus pinigus, kasos iÅ¡laidų orderiuose įraÅ¡ant tikrumoje negautas pinigų sumas ir pasiraÅ¡ant grafoje „Gavau“ ir tuo patvirtinant žinomai neteisingus duomenis apie gautų pinigų sumÄ , iÅ¡ viso 666 328,33 Lt,R.

M. suklastojus 2005-01-07 KIO Nr. 1 dėl 9 000 Lt gavimo, 2005-02-02 KIO Nr. 01 dėl 14 000 Lt gavimo, 2005-01-26 KIO Nr. 2 dėl 3 000 Lt gavimo, 2005-03-16 KIO Nr. 9 dėl 500 Lt gavimo, 2005-03-31 KIO Nr. 10 dėl 4 000 Lt gavimo, 2005-04-05 KIO Nr. 8 dėl 1 000 Lt, kasos iÅ¡laidų orderiuose įraÅ¡ant tikrumoje negautas pinigų sumas ir pasiraÅ¡ant grafoje „Gavau“ ir tuo patvirtinant žinomai neteisingus duomenis apie gautÄ pinigų sumÄ , iÅ¡ viso 31 500 Lt,V. S. B. pats pasiraÅ¡ydamas grafoje „Įmonės vadovas“ ir tuo patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie neva iÅ¡mokėtus grynuosius pinigus S. D. ir R.

M., ir siekdamas pagrįsti piniginių lėšų, gautų pagal iÅ¡vardintus kasos iÅ¡laidų orderius panaudojimÄ , nurodė S. D. ir R. M. suklastoti maistpinigių iÅ¡mokėjimo žiniaraščius ir į juos įraÅ¡yti žinomai melagingus duomenis apie Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX” žaidėjoms neva iÅ¡mokėtus maistpinigius, premijas. S. D. ir R. M. suklastojus 74 sporto klubo „XXX” maistpinigių iÅ¡mokėjimo žiniaraščius, o bÅ«tent: Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX” žaidėjoms, teisėjams pasiraÅ¡ius neužpildytuose maistpinigių iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose, S. D.

žiniaraščiuose įraÅ¡ius žinomai neteisingus duomenis apie neva iÅ¡mokėtas pinigų sumas ir užpildžius sÄ matas ir Å¡iuose dokumentuose jam pasiraÅ¡ius: sÄ matose – grafoje „Už sÄ matos vykdymÄ atsakingas“, maistpinigių iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose – grafoje „IÅ¡mokėjau“:o R. M. Å¡iuose dokumentuose įrašė datÄ ir pasirašė grafoje „TVIRTINU“, S. D. sÄ matoje Nr. 17 ir 2005 m. rugpjūčio 10-12 d. maistpinigių iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje Nr. 21 įraÅ¡ius melagingus duomenis apie žaidėjoms iÅ¡mokėtus 6 270 Lt, kai faktiÅ¡kai žaidėjoms iÅ¡mokėjo ne daugiau kaip 570 Lt, sÄ matoje Nr. 18 ir 2005 m. rugpjūčio 18-29 d. maistpinigių iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje Nr. 22 įraÅ¡ius melagingus duomenis apie žaidėjoms iÅ¡mokėtus 33 440 Lt, kai faktiÅ¡kai žaidėjoms iÅ¡mokėjo ne daugiau kaip 570 Lt, Å¡iuose dokumentuose jam pasiraÅ¡ius: sÄ matose – grafoje „Už sÄ matos vykdymÄ atsakingas“, maistpinigių iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose – grafoje „IÅ¡mokėjau“, R.

M. pasiraÅ¡ius sÄ matoje Nr. 17 ir sÄ matoje Nr. 18 grafoje „TVIRTINU“, iÅ¡ viso pagal sÄ matas ir žiniaraščius nurodydami 692 537 litų iÅ¡laidų,bei S. D. suklastojus kasos iÅ¡laidų orderius, į juos įraÅ¡ant žinomai melagingus duomenis apie neva jam iÅ¡mokėtus pinigus – 2006-10-04 kasos iÅ¡laidų orderį (toliau – KIO) dėl 15 000 Lt gavimo, 2006-10-13 KIO dėl 12 000 Lt gavimo, 2006-10-26 KIO dėl 10000 Lt gavimo, 2006-11-06 KIO dėl 34 000 Lt gavimo, 2006-11-09 KIO dėl 44 000 Lt gavimo, 2006-11-20 KIO dėl 33 000 Lt gavimo, 2006-11-24 KIO dėl 10 000 Lt gavimo, 2006-03-02 KIO dėl 5 500 Lt gavimo, 2006-06-23 KIO dėl 30 000 Lt gavimo, 2006-07-25 KIO dėl 11000 Lt gavimo, 2006-08-01 KIO dėl 23 000 Lt gavimo, iÅ¡ viso 227 500 Lt,ir Å¡iuos dokumentus S. D. pateikus L.

Č., ji juos įtraukė į buhalterinę apskaitÄ , pagrįsdama piniginių lėšų panaudojimÄ pagal suklastotus kasos iÅ¡laidų orderius.Taip pat 2005 ir 2006 metais V. S. B. sporto klubo „XXX” žaidėjoms ir treneriams iÅ¡mokėdamas 80 200 Lt algų ir iÅ¡mokų:2005 metais S. D. – 2 000 Lt (500 Lt x 4 mėn.), R. M. – 2 000 Lt (500 Lt x 4 mėn.), M. Ž. – 5 000 Lt (1000 Lt x 5 mėn.), N. L. – 10 000 Lt (1000 Lt x 10 mėn.) ir kitiems (O. S. – 10 000 Lt (1000 Lt x 10 mėn.), T.

V. – 7 500 Lt (1500 Lt x 5 mėn.), A. S. – 2 000 Lt (400 Lt x 5 mėn.), R. J. – 6 000 Lt (600 Lt x 10 mėn.) ir 2006 metais S. D. – 5 000 Lt (500 Lt x 10 mėnesių), R. M. – 5 000 Lt (500 Lt x 10 mėnesių), N. L. – 5000 Lt (1000 Lt x 5 mėnesių), O. S. – 5 000 Lt (1000 Lt x 5 mėnesių), R. J. – 3 000 Lt (600 Lt x 5 mėnesių), V. K. – 1 200 Lt (300 Lt x 4 mėnesių), E. A. – 1 200 Lt (300 Lt x 4 mėnesių), M. M. – 1 200 Lt (300 Lt x 4 mėnesių), R. Š.

– 1 200 Lt (300 Lt x 4 mėnesių), R. O. – 1200 Lt (300 Lt x 4 mėnesių), A. Ž. – 1 200 Lt (300 Lt x 4 mėnesių), V. B. - 600 Lt (150 Lt x 4 mėnesių), A. M. - 600 Lt (150 Lt x 4 mėnesių), A. J. - 600 Lt (150 Lt x 4 mėnesių), V. S. – 2 700 Lt (300 Lt x 9 mėnesių), G. B. – 1 000 Lt (250 Lt x 4 mėnesių)), nesurašė iÅ¡mokų žiniaraščių ir nefiksavo apskaitos registruose, dėl ko buvo neapskaičiuota ir nesumokėta 14 153,49 Lt mokesčių į valstybės biudžetÄ â€“ gyventojų pajamų mokesčio, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų apie iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį.2006 m. gruodžio 4 d.

UAB „XXX“ patalpose Beržų 10, Panevėžio m., iÅ¡ anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su M. S., suklastojo tikrus dokumentus – M. S. firmos „Milasa“ ir Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX“ 2006 m. lapkričio 27 d. paramos sutartį Nr. 1, Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX“ kasos pajamų orderį Nr. RK22 ir kasos pajamų orderio kvitÄ , įraÅ¡ydamas žinomai melagingas žinias apie tai, kad pagal 2006 m. lapkričio 27 d. paramos sutartį Nr. 1 firmos „Milasa“ savininkas M.

S. sporto klubui „XXX“ 2006-12-04 suteikė 20 000 Lt finansinę paramÄ ir perdavė 20000 Lt, M. S. pasiraÅ¡ius Å¡iuose dokumentuose ir tikrumoje perdavus V.S. B. tik 10 000 Lt, žinomai suklastotus dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitÄ , pagrįsdamas piniginių lėšų gavimÄ .Taip pat V. S. B., dirbdamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto Å«kio skyriaus statinių naudojimo priežiÅ«ros inžinieriumi bei iÅ¡rinktas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu, bÅ«damas valstybės tarnautoju ir valstybės politiku, siekdamas kitokios asmeninės naudos sau – UAB „XXX“ palankumo, o tuo pačiu ir turtinės naudos UAB „XXX“ – bendrovė bÅ«tų paskelbta konkurso nugalėtoja ir teiktų Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiÅ«ros paslaugas, nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2006 m. liepos 6 d., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o bÅ«tent:V.

S. B., tyčia, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardintus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus ir 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, viršydamas 2003 m. sausio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. A-23 patvirtintus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyriaus statinių naudojimo priežiūros inžinieriaus pareiginiuose nuostatuose įtvirtintus įgaliojimus, 2005-06-02 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-33-1 patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veikos reglamento 160.2 punktu suteiktas tarybos nariams teises- reikalauti iš savivaldybės administracijos padalinių dokumentų dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitete nagrinėjamų klausimų, pasinaudodamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nario statusu bei turimu autoritetu savivaldybės administracijos darbuotojų tarpe, 2006 metų birželio 6 d. neteisėtai pareikalavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė D.

N. perduotų jam viešųjų pirkimų atviro konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo pirkimo dalyvio – UAB „XXX“ konkursui pateikto pasiūlymo kainų sudėtinių dalių paskaičiavimo pagrindimo kopijas, žinodamas, kad neturi įgaliojimų susipažinti su atviro konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo viešojo pirkimo informacija, nurodydamas, kad šiuos dokumentus neva pateiks specialistams patikrinti ir parašyti išvadas.

D. N. padarius praÅ¡omų dokumentų kopijas ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos patalpose 2006 metų birželio mėn. 6 d. tarp 16 ir 17 val. perdavus Å¡iÄ konfidencialiÄ informacijÄ su UAB „XXX“ pateikto pasiÅ«lymo kainų sudėtinių dalių paskaičiavimais V.S. B., jis tÄ pačiÄ dienÄ tarp 17 ir 19.30 val. Panevėžyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, gautus dokumentus perdavė sÅ«nėnui A. B., valdančiam UAB „XXX“ akcininko – UAB „XXX“ 99% akcijų, bei nurodė D.

N. UAB „XXX“ pateikto pasiÅ«lymo kainų sudėtinių dalių paskaičiavimus perduoti UAB „Fineta“ direktorei, UAB „XXX“ direktoriaus P. S. sutuoktinei J. S., kuriuos D. N. ir persiuntė 2006 m. birželio mėnesį elektroniniu paÅ¡tu. J. S. atlikus UAB „XXX“ pasiÅ«lymo kainų paskaičiavimo patikrinimÄ ir suraÅ¡ius pastabas, juos pateikus D. N., o D. N. J. S. atsiųstus UAB „XXX“ pasiÅ«lymo kainų paskaičiavimus ir pastabas pateikus viešųjų pirkimų komisijos nariams iÅ¡ anksto paruoÅ¡tame komisijos 2006-06-15 posėdžio protokole, Å¡iuo protokolu Viešų pirkimų komisijai priėmus sprendimÄ atmesti UAB „XXX“ pasiÅ«lymÄ bei nustačius preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę ir laimėtoju pripažinus UAB „XXX“, V.

S. B. Å¡iais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybės institucijų – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos autoritetÄ , tuo padarė didelę žalÄ valstybei.K. B. neteisėtai įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2006 m. gruodžio 22 d. apie 13 val. Panevėžio miesto savivaldybės, esančios Laisvės a. 20, Panevėžio m., kabinete Nr. 312 iÅ¡ Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX“ (toliau – sporto klubo „XXX“) prezidento Vytauto S. B. tyčia įgijo sporto klubui „XXX“ priklausantį turtÄ â€“ ne mažiau 30000 Lt, žinodamas, kad Å¡is turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, t.y. bÅ«damas UAB „XXX“ direktoriumi 2006-11-06 pasirašė sutartį tarp sporto klubo „XXX“ ir UAB „XXX“ dėl 50000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „XXX“, pagal sutartį 2006-12-18 bendrovei „XXX“ pervedus į sporto klubo „XXX“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) banke „DnB NORD“ 50000 Lt, 2006-12-20 sporto klubo „XXX“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai L.

Č. paėmus iÅ¡ sporto klubo „XXX“ sÄ skaitos banke „DnB NORD“ 21000 Lt, o 2006-12-22 L. Č. iÅ¡ klubo sÄ skaitos banke „DnB NORD“ paėmus 27000 Lt ir visus Å¡iuos pinigus jai perdavus sporto klubo „XXX“ prezidentui V.S. B., suprasdamas, kad V.S. B. paramos teikėjams neteisėtai grÄ Å¾indamas dalį suteiktos paramos lėšų taip iÅ¡Å¡vaisto svetimÄ - sporto klubo „XXX“ turtÄ - pinigines lėšas, iÅ¡ V.S. B. neteisėtai priėmė ne mažiau 30000 Lt už suteiktÄ sporto klubui „XXX“ paramÄ .D.

N., dirbdama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja ir bÅ«dama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o bÅ«tent:D. N., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-08-18 įsakymu Nr. A-774 „Dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ bei Å¡io įsakymo 2006-05-26 pakeitimu Nr. A-493 bÅ«dama paskirta viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, 2005-08-22 pasiraÅ¡yta NeÅ¡aliÅ¡kumo deklaracija pasižadėjusi VieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario pareigas atlikti objektyviai, be iÅ¡ankstinio nusistatymo, vadovaujantis visų siÅ«lytojų lygiateisiÅ¡kumo principu ir 2005-08-22 Konfidencialumo pasižadėjimu įsipareigojusi konfidencialiÄ informacijÄ saugoti ir naudoti tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka, konfidencialios informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 4 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesilaikydama Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 12 d., 16 d. numatytų konfidencialumo pasižadėjimo ir neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos bei pažeisdama Å¡io įstatymo 3 str. 1 d. nustatytus pirkimų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus, 16 str. 4 d. nustatytÄ draudimÄ teikti informacijÄ tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiÅ«lymų turinį, 41 str. 5 d. numatytus apribojimus susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiÅ«lymų nagrinėjimu, aiÅ¡kinimu, vertinimu ir palyginimu, 2003-06-15 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 17.4str. reikalavimus neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedÅ«romis, 2006-02-23 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai nusprendus vykdyti Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiÅ«ros paslaugų teikimo pirkimo atvirÄ konkursÄ bei Å¡io konkurso metu UAB „XXX“ ir UAB „XXX“ pateikus pasiÅ«lymus dėl žaliųjų plotų priežiÅ«ros paslaugų teikimo viešų pirkimų komisijai, D.

N., Viešųjų pirkimų komisijai nepriėmus sprendimo dėl UAB „XXX“ pateikto pasiÅ«lymo kainų pagrindimo, 2006-05-26 pasirašė raÅ¡tÄ Nr. 19 konkurso dalyviui UAB „XXX“ bei juo prašė bendrovę pagrįsti siÅ«lomÄ kainÄ ir pateikti kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. 2006-06-05 įmonei „XXX“ raÅ¡tu pateikus paaiÅ¡kinimus dėl pasiÅ«lytos kainos bei atsiuntus dokumentus su konkurse nurodytų kainų sudėtinių dalių paskaičiavimais, 2006-06-06 Vytautui S. B. papraÅ¡ius perduoti jam konfidencialiÄ informacijÄ , o bÅ«tent dokumentų su bendrovės „XXX“ konkursui pateikto pasiÅ«lymo kainų sudėtinių dalių paskaičiavimais kopijas, bei jam paaiÅ¡kinus, kad Å¡iuos dokumentus jis pateiks specialistams patikrinti ir paraÅ¡yti iÅ¡vadas, ji, žinodama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija nebuvo suteikusi ne komisijos nariams įgaliojimų susipažinti su atviro konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiÅ«ros paslaugų teikimo vieÅ¡ojo pirkimo informacija, kad nebuvo paskirti ekspertai, neteisėtai perdavė praÅ¡omų dokumentų kopijas Vytautui S. B., o 2006m. birželio mėnesį elektroniniu paÅ¡tu siuntė konfidencialiÄ informacijÄ su UAB „XXX“ pateikto pasiÅ«lymo kainų sudėtinių dalių paskaičiavimais UAB „Fineta“ direktorei, UAB „XXX“ direktoriaus P. S. sutuoktinei J.

S.. J. S. atsiųstus UAB „XXX“ pasiÅ«lymo kainų paskaičiavimus ir pastabas pateikdama viešųjų pirkimų komisijos nariams iÅ¡ anksto paruoÅ¡tame komisijos 2006-06-15 posėdžio protokole, kuriuo Viešų pirkimų komisija priėmė sprendimÄ atmesti UAB „XXX“ pasiÅ«lymÄ bei nustatė preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę ir laimėtoju pripažino UAB „XXX“, D. N. Å¡iais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybės institucijų - Panevėžio miesto savivaldybės bei Viešų pirkimų komisijos autoritetÄ , tuo padarė didelę žalÄ valstybei.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog Panevėžio apygardos teismas neteisingai iÅ¡sprendė baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimÄ ir nepagrįstai nuteistojo K.

B. atžvilgiu netaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apygardos teismas, pripažindamas K. B. kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog jis neteisėtu būdu įgijo ne mažiau kaip 30 000 Lt. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši pinigų suma valstybės naudai išieškotina iš K. B.. Nuteistojo K. B. gynėjo A. Liutvinsko apeliaciniame skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl K. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas K. B. nuteisė už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir V. S. B.. Nustatydamas K. B. ir V. S. B. tyčios turinį pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus. Skundžiamame teismo nuosprendyje teigiama, kad K. B. suprato, jog V. S. B. paramos tiekėjams neteisėtai grÄ Å¾indamas dalį suteiktos paramos lėšų, iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ . Tuo tarpu aptardamas V.

S. B. tyčios turinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis (V. S. B.) neteisėtai perduodamas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ . Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nuosprendį priėmęs teismas V. S. B. neteisėtų veiksmų nesieja su dalies suteiktos paramos grÄ Å¾inimu. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog V. S. B. iÅ¡Å¡vaistė sporto klubo turtÄ , tuo pačiu pripažino, kad jis turėjo teisę Å¡iomis lėšomis disponuoti.

Todėl, įvertinus BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymius, darytina iÅ¡vada, kad turto iÅ¡Å¡vaistymo nusikaltimo dalykas negali sukurti baudžiamųjų teisinių padarinių, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dispozicijoje, nes kaltininkui patikėto ir iÅ¡Å¡vaistyto turto teisinė padėtis nepatenka į nusikalstamu bÅ«du įgyto turto sampratÄ . Nuosprendį priėmęs teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodė, kad toks sporto klubo “XXX” prezidento V.

S. B. jam užimamų pareigų pagrindu patikėtų lėšų perdavimas be jokių finansinę operacijÄ patvirtinančių dokumentų trečiajam asmeniui buvo neteisėtas ir Å¡i veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad toks V. S. B. atliktų veiksmų teisinis vertinimas negali sukurti jokių teisinių padarinių K. B. atžvilgiu, kadangi Å¡i nusikalstama veika V. S. B. nebuvo inkriminuota, o nuosprendį priėmęs teismas tokius V.

S. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo K. B. atliktus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , Å¡vaistomo turto teisinė padėtis nepatenka į nusikalstamu bÅ«du gauto turto sampratÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teisės pagrindu valdomas turtas iÅ¡Å¡vaistomas gali bÅ«ti tik jo nepasisavinus. Todėl tretieji asmenys, įgiję iÅ¡Å¡vaistytÄ turtÄ , nepadaro tiesioginės turtinės žalos teisėtam iÅ¡Å¡vaistyto turto savininkui.

Ta aplinkybė, jog K. B. bÅ«tų padaręs tiesioginės turtinės žalos sporto klubui “XXX”, skundžiamame teismo nuosprendyje nenustatyta ir neaptarta. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas nuosprendyje neaptarė ir nenustatė K. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad K. B. perduoti pinigai (30 000 Lt) nusikalstamÄ kilmę įgavo nuo jų priėmimo momento. BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja, kad kaltininko įgyjamas turtas, iki patekimo pas kaltininkÄ , bÅ«tų gautas nusikalstamu bÅ«du ir, kad kaltininkas, prieÅ¡ įgydamas minėtÄ turtÄ , tai žinotų.

BÅ«tent Å¡ias aplinkybes ir turėjo nustatyti bei aptarti nuosprendį priėmęs teismas. Juolab, kad pats apygardos teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad K. B. ir V. S. B., prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami paramos teikimo sutartį, bÅ«tų iÅ¡ anksto susitarę dėl dalies suteiktos paramos grÄ Å¾inimo K. B.. Gynėjo nuomone, nenustačius Å¡ios svarbios aplinkybės, apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo K. B. pripažinti kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl K. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistojo K. B. gynėjas S. B. apeliaciniame skunde teigia, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrus visus byloje surinktus duomenis, tokiu bÅ«du pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus.

Apelianto teigimu, K. B. kaltė padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra grindžiama prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Apygardos teismas betarpiÅ¡kai netyrė ir neanalizavo byloje surinktų duomenų, o mechaniÅ¡kai perkėlė juos iÅ¡ kaltinamojo akto į teismo nuosprendį. Apelianto teigimu, apygardos teismas padarė objektyviais bylos duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. B., suteikdamas V. S. B. vadovaujamam sporto klubui “XXX” 50 000 Lt paramÄ , žinojo, jog Å¡ie pinigai bus naudojami ne pagal paskirtį ir bus iÅ¡Å¡vaistyti.

Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. B. tyčia įgijo sporto klubui “XXX” priklausančius pinigus, žinodamas, kad Å¡is turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. V. S. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jį su K. B. siejo paskoliniai turtiniai santykiai. Å iÄ V. S. B. nurodytÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esanti paskolos sutartis, pasiraÅ¡yta tarp pastarojo ir K. B., kuri yra galiojanti ir sudaryta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymÄ .

Å i aplinkybė, gynėjo teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp K. B. ir V. S. B. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie negali bÅ«ti traktuojami kaip nusikalstami ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, Å¡ių aplinkybių nepaneigia V. S. B. ir K. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis V. S. B. ikiteisminio tyrimo metu nedavė jokių parodymų, o K. B. ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu nebuvo užduoti klausimai apie jo ir V.

S. B. paskolinius turtinius santykius. Nepagrįsta ir ta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad K. B. kaltę padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina aplinkybė, jog ir kitais paramos teikimo sporto klubui “XXX” atvejais buvo veikiama iÅ¡ esmės tokiu pačiu bÅ«du – pasiraÅ¡oma paramos sutartis, pervedama joje nurodyta suma, o po to dalis paramos lėšų perduodama paramÄ suteikusios įmonės vadovui. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis K.

B. tvirtino, jog sprendimas paremti sporto klubÄ â€œXXX” buvo priimtas ne paties nuteistojo, o UAB “XXX” akcininkų ir valdybos narių. Be to, UAB “XXX” sporto klubui “XXX” paramÄ suteikė tik du kartus. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys UAB “XXX” akcininkų susirinkimo protokolai, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių objektyvių bylos duomenų nevertino ir teismo nuosprendyje dėl jų nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad K. B. vadovaujama UAB “XXX” nuo 2003 metų finansinę paramÄ suteikė ir kitiems Å«kio subjektams, tačiau dėl Å¡ios suteiktos paramos teisėtumo abejonių nekilo.

Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė liudytojos L. Č. ir kitų nuteistųjų Å¡ioje byloje – S. D. bei R. M. parodymais, kadangi Å¡ie įrodymai buvo gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus ir suvaržant nuteistojo K. B. teisę į gynybÄ . Nuteistojo K. B. kaltės padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nepatvirtina ir kiti teismo nuosprendyje iÅ¡vardinti duomenys – kratos protokolas, dokumentų apžiÅ«ros protokolas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai.

Ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai prie bylos medžiagos nebuvo pridėti mobiliojo ryÅ¡io operatorių duomenys, kurie galėtų patvirtinti K. B. parodymus apie tai, kad jis su V. S. B. bendravo mobiliojo ryÅ¡io telefonu bei aptarinėjo tarpusavio finansinius reikalus. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apygardos teismo nuosprendyje, byloje esančioje vaizdajuostėje galimai užfiksuotas ne dalies paramos perdavimas K. B., o paskolos grÄ Å¾inimo momentas, tačiau dėl prastos vaizdo įraÅ¡o kokybės to nustatyti negalima.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 296 straipsnio bei 308 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kadangi K. B. nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo nuosprendžio paskelbimo laikÄ ir vietÄ bei neiÅ¡aiÅ¡kinta teismo nuosprendžio apskundimo tvarka.Nuteistojo K. B. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir K. B. atžvilgiu priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistoji D. N. apeliaciniame skunde teigia, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ji nepadarė.

Apeliantės teigimu, nuosprendį priėmęs teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) nuostatas. Apygardos teismas rėmėsi tik Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto iÅ¡vada, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ perkančioji organizacija turi teisę nuspręsti, ar tiekėjo pasiÅ«lyta kaina yra neįprastai maža ir turi teisę praÅ¡yti kurį nors vienÄ tiekėjÄ pagrįsti kainÄ .

Perkančioji organizacija turi tikrinti pasiÅ«lymus ir juos vertinti pagal vienodus kriterijus ir sÄ lygas. Nors įstatymas nenumato, kokiu pagrindu toks sprendimas priimamas, tačiau protingas tikslas, kurio siekiama analizuojant kainÄ â€“ įsitikinti, kad kaina užtikrina reikalingÄ kokybės ir apimties paslaugų suteikimÄ . Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo reikalauti pagrįsti kainÄ . Todėl nuteistoji, kaip vieÅ¡ojo pirkimo komisijos pirmininkė, vykdyma minėtas įstatymo nuostatas, raÅ¡tu kreipėsi į tokiÄ kainÄ pasiÅ«liusį dalyvį, UAB “XXX”, ir prašė pateikti reikalingas pasiÅ«lymo detales, kainos sudėtines dalis bei skaičiavimus.

Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad UAB “XXX” pasiÅ«lymas buvo atmestas nepagrįstai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ji perdavė V. S. B. konfidencialiÄ informacijÄ , susijusiÄ su UAB “XXX” konkursui pateikto pasiÅ«lymo kainų sudėtinėmis dalimis. Anot nuteistosios, UAB “XXX” pasiÅ«lytos kainos skaičiavimas buvo pavieÅ¡intas nepažeidžiant Panevėžio miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos reglamento ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.

Su UAB “XXX” pasiÅ«lymo kainomis Ekonomikos skyriaus darbuotojams leido susipažinti perkančiosios organizacijos vadovas V. M.. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas V. J. patvirtino, kad UAB “XXX” nebuvo nurodžiusi, jog jos pateiktos pasiÅ«lytos kainos pagrindimas yra konfidenciali informacija. Be to, Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme numatyta teisė tarybos nariams gauti bet kokiÄ informacijÄ iÅ¡ administracijos. Savivaldybės tarybos reglamento 195 ir 249 punktuose nustatyta, kad Finansų ir Ekonomikos komitetas, kuriam priklausė ir V.

S. B., teikia iÅ¡vadas dėl biudžeto ir nustatyta tvarka turi teisę gauti informacijÄ . Todėl Finansų ir Ekonomikos komiteto nariai, tarp jų ir V. S. B., svarstydami klausimÄ , susijusį su miesto želdynų priežiÅ«ra ir vykstančiu konkursu, turėjo teisę gauti informacijÄ apie konkurso eigÄ , susipažinti su atskirais konkurso dokumentais, kurie nebuvo laikomi konfidencialia informacija. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismo nuosprendyje nėra nurodyta kada, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis ji perdavė V.

S. B. konfidencialiÄ informacijÄ , susijusiÄ su UAB “XXX” pasiÅ«lymo kainų paskaičiavimo sudėtinėmis dalimis. Tuo tarpu apeliantė savo parodymuose teigė neatsimenanti, kokiomis aplinkybėmis ji perdavė V. S. B. minėtÄ informacijÄ . Pats V. S. B. savo parodymuose tvirtino minėtÄ informacijÄ gavęs ne iÅ¡ nuteistosios, o iÅ¡ Ekonomikos ir Finansų skyriaus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Å¡iuos apeliantės ir V. S. B. parodymus. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vadovo V.

M. ir specialisto V. J. paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad nuteistoji D. N. informacijÄ , susijusiÄ su UAB “XXX” kainų pagrindimu, perdavė Ekonomikos ir Finansų skyriaus darbuotojams. Todėl apeliantė daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ji perdavė V. S. B. konfidencialiÄ informacijÄ . Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad apygados teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog ji prisipažino perdavusi V. S. B. konfidencialiÄ informacijÄ , kadangi Å¡iÄ aplinkybę ji viso proceso metu neigė.

Nuteistoji D. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad nors ir nebuvo suraÅ¡ytas Komisijos protokolas, kuriame bÅ«tų nuspręsta pareikalauti iÅ¡ konkurse dalyvaujančio UAB “XXX” jos pasiÅ«lytos kainos pagrindimo, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 14.3 punkte numatyta teisė komisijai praÅ¡yti, kad tiekėjas paaiÅ¡kintų pasiÅ«lymus. To paties Reglamento 18 punkte numatyta, kad Komisija sprendimus priima posėdžiuose.

Posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau, nei 3/5 Komisijos narių. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad Komisija veikia nuo sprendimo jÄ sudaryti momento iki kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimÄ . Komisijos sprendimai yra įforminami protokolu, kurį pasiraÅ¡o visi Komisijos nariai. Apeliantė viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad Komisijos sprendimas pareikalauti iÅ¡ UAB “XXX” pasiÅ«lytų kainų pagrindimo buvo priimtas, tačiau nebuvo suraÅ¡ytas tai patvirtinantis protokolas.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti komisijos nariai I. M., O. C., R. P., S. G., G. J., V. G.. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų turinio matyti, kad Komisija posėdyje svarstė ir nusprendė kreiptis į UAB “XXX” praÅ¡ydama pateikti siÅ«lomas kainas pagrindžiančius duomenis. Vien tik protokolo nesuraÅ¡ymas savaime nereiÅ¡kia, kad jos, kaip komisijos pirmininkės, raÅ¡tas UAB “XXX”, kuriuo buvo praÅ¡oma pagrįsti siÅ«lomÄ kainÄ , yra neteisėtas.Nuteistoji D.

N. nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ji 2006 metų birželio mėnesį elektroniniu paÅ¡tu siuntė konfidencialiÄ informacijÄ su UAB “XXX” pateikto pasiÅ«lymo kainų sudėtinių dalių paskaičiavimais UAB “Finesta” direktorei ir UAB “XXX” direktoriaus P. S. sutuoktinei J. S.. Apeliantės teigimu, pati J. S. jai parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio turinio nuteistoji suprato, jog pastaroji turi visÄ konfidencialiÄ informacijÄ , susijusiÄ su konkurse dalyvaujančia UAB “XXX”.

Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. S., R. S. ir N. S..Anot apeliantės, jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, ji siekė, jog vykdytas vieÅ¡asis konkursas pasiektų savo tikslÄ ir jokio asmeninio suinteresuotumo konkurso baigtimi ji neturėjo. Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistoji savo veiksmais diskreditavo savivaldybės ir Komisijos autoritetÄ . Nuteistoji teigia, jog jos santykiai su V. S. B. buvo dalykiÅ¡ki, todėl ji priėmė jo pasiÅ«lymÄ padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar UAB “XXX” pasiÅ«lymas konkursui atitinka reikalavimus.

Pasinaudojusi V. S. B. pasiÅ«lyta pagalba ji nuvyko į Viešųjų pirkimų tarnybÄ ir, vykdydama savo, kaip komisijos pirmininkės pareigas, konsultavosi su Å¡ios tarnybos specialistais dėl vykdomo viešųjų pirkimų konkurso procedÅ«ros. Apeliantė teigia nežinojusi apie V. S. B. ryÅ¡ius su UAB “XXX” akcininkais, buvo įsitikinusi, kad jis veikia kaip tarybos narys ir Ūkio skyriaus specialistas. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji D.

N. kokiais nors veiksmais bÅ«tų įtakojusi komisijos narius priimti sprendimÄ dėl vieÅ¡ojo pirkimo konkurso nugalėtojo. Tai, kad apeliantė iÅ¡ anksto buvo paruoÅ¡usi komisijos posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl konkurso laimėtojo, protokolo projektÄ neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad ji tokiu bÅ«du įtakojo komisijos narius. Pasak nuteistosios, toks protokolo projektas buvo paruoÅ¡tas siekiant palengvinti komisijos darbÄ . Nuteistoji D. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistojo V. S. B. ir jo gynėjo Ž. Rutkausko apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendį priėmęs teismas byloje surinktus įrodymus vertinimo netinkamai, Å¡aliÅ¡kai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio ir kitų nuostatų reikalavimus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Nesutikdami su V. S. B. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį apeliantai nurodo, kad byloje esančiais duomenimis nepaneigti nuteistojo parodymai, kuriuose jis teigė, jog bÅ«damas sporto klubo “XXX” prezidentu vykdė klubo rekonstrukcijÄ .

Statybos darbus atliko E. V. vadovaujama įmonė “XXX”. PritrÅ«kus biudžeto pinigų, E. V. pasiÅ«lė suteikti sporto klubui “XXX” paramÄ , jeigu dalį paramos pinigų, t.y. 15 000 Lt, apeliantas grÄ Å¾ins UAB “XXX” už atliktus virÅ¡sÄ matinius darbus. Todėl V. S. B., norėdamas atlikti sporto klubo rekonstrukcijÄ , su tokiu E. V. pasiÅ«lymu sutiko. Visus su sporto klubui suteikta parama reikalingus dokumentus tvarkė pats E. V.. Nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino tokių V.

S. B. parodymų. Apeliantų teigimu, apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi E. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Šio liudytojo parodymai negali būti pripažįstami patikimais ir dėl tos aplinkybės, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas įtariamuoju, todėl buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sudaryta galimybė apeliantui dalyvauti E. V. apklausoje, užduoti jam klausimus, tokiu būdu pažeidžiant V.

S. B. teisę į gynybÄ ir teisingÄ baudžiamÄ jį procesÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp E. V. ir V. S. B. parodymų. Pastarasis tvirtino perdavęs 15 000 Lt, o E. V. teigė gavęs iÅ¡ nuteistojo 3000 Lt. Tuo tarpu nuosprendį priėmęs teismas, nesiaiÅ¡kinęs Å¡ių aplinkybių, konstatavo, jog apeliantas E. V. perdavė 9000 Lt. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nepagrįsta ir ta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. S. B. kaltė iÅ¡Å¡vaisčius sporto klubui “XXX” priklausiusias pinigines lėšas – 20 000 Lt, kaip paramÄ gautus iÅ¡ UAB “XXX”, yra įrodyta byloje surinktais duomenimis.

Pats apeliantas viso proceso metu neigė savo kaltę dėl Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir tvirtino, jog 20 000 Lt iÅ¡ sporto klubui skirtos paramos UAB “XXX” grÄ Å¾ino papraÅ¡ytas Å¡ios įmonės savininko R. I.. Å iÄ pinigų sumÄ minėtai įmonei grÄ Å¾ino buhalterė L. Č.. Nei jis, nei buhalterė nespėjo teisės aktų nustatyta tvarka įforminti pinigų grÄ Å¾inimo, kadangi pastaroji netrukus po pinigų perdavimo buvo sulaikyta policijos pareigÅ«nų, o apeliantas tuo metu sirgo.

Tokius V. S. B. parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas R. I.. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas nesiėmė priemonių patikrinti tokių nuteistojo parodymų patikimumo, tokiu bÅ«du pademonstruodamas iÅ¡ankstinį Å¡aliÅ¡kumÄ . Nesutikdami su V. S. B. nuteisimu dėl 30 000 Lt sporto klubui “XXX” priklausiusių piniginių lėšų iÅ¡Å¡vaistymo, apeliantai nurodo, kad nuteistasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog 50 000 Lt, kuriuos sporto klubas gavo kaip paramÄ iÅ¡ UAB “XXX”, jis panaudojo iÅ¡imtinai sporto klubo reikmėms ir jų neiÅ¡Å¡vaistė.

To tarpu 30 000 Lt, paimtų iÅ¡ sporto klubo “XXX” sÄ skaitos, jis perdavė K. B., kadangi jam buvo Å¡iuos pinigus skolingas. Apelianto teigimu, 30 000 Lt iÅ¡ K. B. jis skolinosi ir panaudojo iÅ¡imtinai sporto klubo reikmėms, todėl Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inimo paimdamas iÅ¡ sporto klubo sÄ skaitos. Anot apeliantų, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad V. S. B. bÅ«tų iÅ¡ anksto susitaręs su K. B. grÄ Å¾inti dalį suteiktos paramos. Juolab, kad bylos medžiagoje yra paskolos sutartis, pasiraÅ¡yta tarp V.

S. B. ir K. B., kuri patvirtina apelianto parodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. S. B. nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl sporto klubo “XXX” priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo. Apygardos teismas, pripažindamas apeliantÄ kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, rėmėsi prieÅ¡taringais duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Po sulaikymo V. S. B. sveikatos bÅ«klė ženkliai pablogėjo, todėl jis neturėjo realios galimybės dalyvauti atliekant visus ikiteisminio tyrimo veiksmus – kratas, poėmius ir kt.

Tuo laikotarpiu buvo paimti sporto klubo finansiniai dokumentai, su kurių procesiniu įforminimu apeliantas nebuvo supažindintas. Todėl nėra aiÅ¡ku, kokie sporto klubo “XXX” buhalteriniai dokumentai buvo pateikti finansinį tyrimÄ atlikusiai specialistei. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. B. buvo nuÅ¡alintas nuo sporto klubo “XXX” prezidento pareigų, o Å¡ias pareigas ėjo S. D., kuris įtakotas STT pareigÅ«nų ir prokurorų, siekė iÅ¡provokuoti apeliantÄ pokalbiui apie tiriamÄ bylÄ bei šį pokalbį įraÅ¡yti.

Pasak apeliantų, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas Å¡aliÅ¡kai, sÄ moningai nerenkant į bylÄ V. S. B. teisinančių duomenų. Ikiteisminį tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai nepridėjo prie bylos medžiagos sporto klubo “XXX” finansinių dokumentų, susijusių su treniruočių, varžybų iÅ¡laidomis. Taip pat nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įvertintas Klubo tarybos posėdžio 2005 m. sausio 3 d. protokolas Nr. 1, kuriame aptartas Klubo valdybos narių funkcijų pasiskirstymas ir numatyta kiekvieno iÅ¡ jų atsakomybė už tam tikrÄ veiklos sritį.

IÅ¡ Å¡io protokolo turinio matyti, kad už sporto klubo finansinę veiklÄ buvo atsakingas ne apeliantas, o R. M. ir S. D.. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino paties apelianto parodymų bei juos patvirtinančių specialisčių B. T. ir R. M. paaiÅ¡kinų pirmosios instancijos teisme bei nepagrįstai netenkino nuteistojo V. S. B. praÅ¡ymo byloje paskirti ekonominę ar buhalterinę ekspertizę, tokiu bÅ«du pažeisdamas rungimosi principÄ ir pademonstruodamas iÅ¡ankstinį Å¡aliÅ¡kumÄ .

Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias su V. S. B. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. S. B., kaip miesto tarybos bei kolegijos narys ir politikas, turėjo teisę domėtis bet kuriuo savivaldybėje svarstomu klausimu, turėjo teisę apie tai gauti informacijÄ , todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad jis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Apie tai, kad nuteistasis domėjosi paskelbtu vieÅ¡uoju konkursu dėl miesto želdynų tvarkymo, žinojo ir Panevėžio miesto administracijos direktorius V.

M., kuris tam neprieÅ¡taravo. Apelianto pokalbiai su sÅ«nėnu A. B. vyko jau po to, kai vieÅ¡Ä jį pirkimÄ vykdžiusi komisija buvo atplėšusi vokus su konkurse dalyvaujančių pretendentų pasiÅ«lymais. Gavęs duomenis apie konkursÄ iÅ¡ savivaldybės Ekonomikos skyriaus jis pats pasisiÅ«lė padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti apie konkurso dalyvių galimybes įvykdyti įsipareigojimus. Apeliantai tvirtina, jog nuteistasis V. S. B. nei materialinių, nei kokių nors kitų interesų dėl Å¡io konkurso neturėjo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad konkurse dalyvavusi UAB “XXX” pateikė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis, todėl V. S. B., bÅ«damas Panevėžio miesto tarybos nariu ir politiku, siekdamas patikrinti, kaip naudojamos Panevėžio miesto savivaldybės lėšos, pagrįstai kreipėsi į specialistus, praÅ¡ydamas patikrinti UAB “XXX” pateiktus skaičiavimus. Apeliantų teigimu, tokiais nuteistojo V. S. B. veiksmais valstybei nebuvo padaryta jokia žala. PrieÅ¡ingai, tokiu bÅ«du buvo iÅ¡vengta nesÄ Å¾iningo konkurso dalyvio laimėjimo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. S. B. jokiu bÅ«du negalėjo įtakoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ vykdžiusios komisijos, kadangi pats joje nedalyvavo. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas siekiant atimti galimybę V. S. B. dalyvauti 2007 metais įvykusiuose rinkimuose. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo teikiami klaidingi duomenys apie apeliantui pareikÅ¡tus įtarimus. Pasak apeliantų, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ , demonstravo iÅ¡ankstinį Å¡aliÅ¡kumÄ , kadangi apklausiami kaltinamieji ir liudytojai buvo įtakojami patvirtinti ikiteisminiame tyrime duotus V.

S. B. įkaltinančius parodymus. Be to, bylÄ nagrinėjęs teisėjas E. Vanagas vieÅ¡o teismo posėdžio metu ne kartÄ komentavo medicininius dokumentus, susijusius su V. S. B. sveikatos bÅ«kle, tokiu bÅ«du, pasinaudodamas žiniasklaidos priemonėmis, bandė sukelti abejonių medikų iÅ¡duotomis pažymomis. Apeliantų teigimu, apygardos teismo teisėjas E. Vanagas buvo Å¡aliÅ¡kas nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nuolatinio žiniasklaidos susidomėjimo ir vienpusiÅ¡ko STT Panevėžio valdybos pareigÅ«nų pateikiamos informacijos apie bylÄ .

Be to, bylÄ nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ , apeliantų nuomone, iÅ¡ dalies sÄ lygojo ir STT Panevėžio valdybos pareigÅ«nų inicijuotas procesinių veiksmų atlikimas kitų to paties teismo teisėjų atžvilgiu. Nuteistasis V. S. B. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir V. S. B. atžvilgiu priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti; nuteistojo K.

B. gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o jų apeliacinius skundus tenkinti; nuteistoji D. N. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti; nuteistasis V. S. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo K. B. gynėjų apeliacinių skundų. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. gruodžio 22 d., apie 13 val., Panevėžio miesto savivaldybės patalpose, iÅ¡ V.

S. B. neteisėtai įgijo žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ â€“ 30 000 Lt. Nuteistojo gynėjai, nesutikdami su apygardos teismo nuosprendžiu, jį skundžia nurodydami du pagrindas – tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino tendencingai ir Å¡aliÅ¡kai, tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Be to, anot apeliantų, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ K. B. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kadangi nenustatyti visi bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Tokius apeliacinių skundų argumentus paneigia byloje esantys duomenys ir jais nustatytos faltinės aplinkybės. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Todėl, kaltinant nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu ir realizavimu, turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo K. B. pripažintas kaltu, objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia svetimo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Pagal konstrukcijÄ Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento.

Ä®gijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu bÅ«du gautas turtas perduodamas kaltininkui. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtÄ , kuris gautas nusikalstamu bÅ«du, ir to nori. Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ .

Kokiu bÅ«du gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iÅ¡ tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sÄ lygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiÅ«lė tÄ turtÄ , ir pan. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nustatė, kad K. B. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė svetimo žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu. Nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis nuteistųjų V. S. B., K. B., liudytojos L. Č. parodymais, operatyvinių veiksmų panaudojimo specialia tvarka protokolais bei kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, kurie BPK nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, nustatė, kad:

K. B., bÅ«damas UAB „XXX“ direktoriumi ir turėdamas įgaliojimus atstovauti Å¡iÄ Ä¯monę, 2006 m. lapkričio 6 d. pasirašė sutartį su sporto klubu „XXX“, atstovaujamu prezidento V. S. B., dėl 50 000 Lt dydžio paramos suteikimo minėtam klubui; 2006 m. gruodžio 18 d. UAB „XXX“ pervedė į sporto klubo „XXX“ banko sÄ skaitÄ 50 000 Lt; sporto klubo „XXX“ buhalterinius dokumentus tvarkiusi L. Č., veikdama pagal V. S. B. nurodymÄ , per du kartus – 2006 m. gruodžio 20 d. ir 2006 m. gruodžio 22 d.

– iÅ¡ sporto klubo banko sÄ skaitos grynaisiais pinigais paėmė 48 000 Lt ir netrukus perdavė juos V. S. B.; tÄ pačiÄ dienÄ , apie 13 val., Panevėžio miesto savivaldybės patalpose, savo darbo kabinete V. S. B. K. B. perdavė dalį iÅ¡ L. Č. paimtų pinigų – 30 000 Lt; nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad pirmiau aptartais veiksmais V. S. B. neteisėtai iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ , sporto klubui „XXX“ priklausiusį turtÄ â€“ pinigines lėšas.Nuteistojo gynėjai apeliaciniuose skunduose Å¡ių pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija, tačiau, pateikdami alternatyvias gynybines versijas, tvirtina, kad tokie K.

B. atlikti veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kadangi, pirma, bylos duomenimis nepaneigti K. B. parodymai apie tai, kad V. S. B. iÅ¡ jo buvo pasiskolinęs 30 000 Lt dar iki paramos suteikimo, todėl teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis jam buvo grÄ Å¾inta skola; antra, turto iÅ¡Å¡vaistymo, už kurį nuteistas V. S. B., dalykas (piniginės lėšos) negali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtai įgytu turtu BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo prasme; trečia, gynėjo S. B. apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad sprendimÄ paremti sporto klubÄ â€žXXX“ priėmė ne K.

B. vienasmeniÅ¡kai, o Å¡ios bendrovės valdybos nariai, tačiau nuosprendį priėmęs teismas Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu apygardos teismo iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad K. B. veikoje yra ir objektyvÅ«s, ir subjektyvÅ«s BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad tÄ versijÄ , jog 2006 m. gruodžio 22 d.

V. S. B. nuteistajam K. B. grÄ Å¾ino ne dalį suteiktos paramos, o skolÄ , nuteistasis kėlė ir pirmosios instancijos teisme. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs K. B. ir V. S. B. parodymus viso proceso metu, juos sugretinęs tarpusavyje bei su informacija, užfiksuota operatyvinių veiksmų protokoluose, pagrįstai konstatavo, jog tokia versija paneigiama objektyviais bylos duomenimis. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, nei K. B., nei V. S. B., duodami parodymus ikiteisminiame tyrime, neužsiminė apie tai, kad juos bÅ«tų sieję kokie nors paskoliniai turtiniai santykiai.

Antai, ikiteisminio tyrimo metu V. S. B. iÅ¡ esmės atsakė į tyrėjų užduotus klausimus, tačiau duoti paaiÅ¡kinimus apie jį su K. B. siejusius santykius kategoriÅ¡kai atsisakė (19 t. 22-25 b.l.). Å i aplinkybė per se negali bÅ«ti laikoma tiesioginiu K. B. kaltės įrodymu, tačiau vertinant jÄ visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, V. S. B. atsisakymas nurodyti, kokie santykiai jį siejo su K. B., yra reikÅ¡mingas vertinant byloje surinktų duomenų visumÄ . Juolab, kad kitos apklausos metu V.

S. B. apskritai neigė, jog 2006 m. lapkričio 22 d. jis iÅ¡ L. Č. gavo 48 000 Lt (19 t. 31-34 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje V. S. B. ėmė tvirtinti, kad 30 000 Lt K. B. perdavė grÄ Å¾indamas skolÄ . Å ios apklausos metu jis taip pat patvirtino, kad prieÅ¡ tai Å¡iuos pinigus įgijo iÅ¡ L. Č. (25 t. 140-145 b.l.). K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neigė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tarp jų ir tai, kad 2006 m. gruodžio 22 d. jis gavo iÅ¡ V. S. B. 30 000 Lt.

Nei vienos apklausos metu nuteistasis nenurodė, kad jį su V. S. B. bÅ«tų sieję kokie nors paskoliniai turtiniai santykiai (16 t. 88-89, 92-93, 98-99 b.l.). Kaip ir V. S. B., K. B. versijÄ apie jam grÄ Å¾intÄ skolÄ iÅ¡kėlė duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (25 t. 138-140 b.l.). Å ių byloje nustatytų aplinkybių visuma, taip pat operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamÄ pagrindÄ atmesti nuteistojo K. B. keltÄ versijÄ apie tariamos skolos grÄ Å¾inimÄ .

Å ios aplinkybės nepaneigia gynėjų apeliaciniuose skunduose minima paskolos sutartis (25 t. 12 b.l.), pasiraÅ¡yta tarp K. B. ir V. S. B.. Vertinat Å¡ios į bylÄ pateiktos paskolos sutarties įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pažymėtina, pirma, kad ji į bylÄ buvo pateikta tik teisminio nagrinėjimo metu; antra, kaip jau minėta, nei V. S. B., nei K. B. apie jÄ neužsiminė duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu; trečia, Å¡i sutartis nebuvo rasta atliekant kratas ikiteisminio tyrimo metu UAB „XXX“ bei sporto klubo „XXX“ patalpose, taip pat K.

B. bei V. S. B. gyvanemosiose vietose. Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji, teisminio nagrinėjimo metu pateikdami neva tarp jų pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį, tokiu bÅ«du siekė patvirtinti savo pirmosios instancijos teisme iÅ¡keltÄ gynybinę versijÄ , kuri, kaip jau minėta, skundžiamame teismo nuosprendyje pagrįstai paneigta.BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra yra kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurį įgyja arba realizuoja kaltininkas.

Veikos kvalifikavimui pagal BK 189 straipsnio 1 dalį reikÅ¡minga yra tai, kad turtas yra įgyjamas iÅ¡ jo neteisėto valdytojo, padariusio bet kokiÄ BK specialiojoje dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ; toks turtas laikomas įgytu nusikalstamu bÅ«du. Å ioje byloje nustatyta, kad K. B. iÅ¡ V. S. B. gavo dalį pastarojo neteisėtai sporto klubo „XXX“ iÅ¡Å¡vaistytų piniginių lėšų. Vadinasi, K. B. perduotos piniginės lėšos – 30 000 Lt V. S. B. buvo įgytos nusikalstamu bÅ«du, iÅ¡Å¡vaisčius, jam, kaip sporto klubo prezidentui, patikėtÄ , taigi, jam svetimÄ , turtÄ .

Šiuo atveju ta aplinkybė, kad V. S. B. šių piniginių lėšų nebuvo pasisavinęs, t.y. nebuvo pavertęs jų savais, esminės reikšmės K. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui neturi. Kaip jau minėta, svarbu yra tai, kad šie K. B. perduoti pinigai yra ir kito, V. S. B. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, dalykas. Vadinasi, V. S. B. nebuvo teisėtas šių pinigų valdytojas ir, juo labiau, neturėjo teisės šiuos pinigus perleisti K. B.. Kartu pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama gynėjų apeliaciniuose skunduose, K.

B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 189 straipsnio 1 dalį esminės įtakos neturi ta aplinkybė, kad Å¡ioje byloje nuteistojo atžvilgiu nei sporto klubas „XXX“, nei UAB „XXX“ nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio. Atkreiptinas apeliantų dėmėsys į tai, kad vien tik ta aplinkybė, jog konkrečioje byloje nėra pareikÅ¡ta civilinių ieÅ¡kinių dar nereiÅ¡kia, kad nėra ir fizinių ar juridinių asmenų, de facto nukentėjusių nuo nusikalstamų veiksmų.Kaip teisingai nurodoma gynėjo S. B. apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, kad sprendimÄ suteikti sporto klubui „XXX“ paramÄ priėmė ne vienasmeniÅ¡kai K.

B., o UAB „XXX“ valdybos nariai (16 t. 105-107 b.l.). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad valdybos nariai bÅ«tų iÅ¡ anksto žinoję apie tai, jog didelė dalis suteiktos paramos bus grÄ Å¾intÄ Ä¯monės direktoriui K. B.. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad nuteistasis informavo valdybos narius apie jam grÄ Å¾intÄ dalį paramos jau po 2006 m. gruodžio 22 d. Todėl ta aplinkybė, jog parama sporto klubui buvo suteikta su visų valdybos narių žinia ir sutikimu K.

B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nepaÅ¡alina. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su gynėjo S. B. skundo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių tai, jog K. B. žinojo, kad iÅ¡ V. S. B. gauna nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus. Kita vertus, pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis (operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, liudytojos L. Č. bei iÅ¡ dalies nuteistųjų K. B. ir V. S. B. parodymais, specialisto iÅ¡vadoje nurodytais duomenimis) nustatyta, kad: UAB „XXX“, atstovaujama generalinio direktoriaus ir valdybos nario K. B., sporto klubui „XXX“, atstovaujamam prezidento V. S. B., 2006 m. gruodžio 18 d. suteikė 50 000 Lt dydžio paramÄ ; kaip nustatyta finansinį tyrimÄ atlikusio specialisto iÅ¡vadoje, Å¡i sporto klubui suteikta parama jokiuose buhalteriniuose dokumentuose įforminta nebuvo (11 t. 18-50 b.l.); netrukus po minėto dydžio paramos gavimo, V.

S. B. nurodė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai L. Č. Å¡iuos į sporto klubo banko sÄ skaitÄ pervestus pinigus paimti (konspiraciniais sumetimais – per du kartus) ir perduoti jam; L. Č., įvykdžiusi V. S. B. nurodymÄ , 2006 m. gruodžio 22 d., pastarojo darbo kabinete, Panevėžio miesto savivaldybėje, perdavė jam 48 000 Lt grynaisiais; tÄ pačiÄ dienÄ V. S. B. savo darbo kabinete dalį jam perduotų pinigų – 30 000 Lt atidavė K. B., kuriam, kaip matyti iÅ¡ operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinio (5 t. 47 b.l.), nebuvo nežinoma apie tai, kokiu tikslu ir koks pinigų kiekis jam perduodamas.

Å ios objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės – tai, kad K. B. dalį pinigų sumos, kuri buvo pervesta sporto klubui „XXX“ kaip parama, iÅ¡ Å¡io sporto klubo prezidento gavo grynaisiais pinigais, asmeniÅ¡kai (ne į UAB „XXX“ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios buvo pervesta parama) naudojantis konspiracinėmis priemonėmis (pinigai perduoti darbo kabinete, įdėti į rankinę, perdavimo metu nei vienas iÅ¡ kabinete buvusių asmenų nekalba apie neva tai grÄ Å¾inamÄ skolÄ ), paneigia apeliantų argumentus, jog nuteistasis K.

B. nežinojęs ir nesupratęs apie nusikalstamÄ Å¡ių pinigų gavimo iÅ¡ sporto klubo „XXX“ bÅ«dÄ . Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip įgijimas turto, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du (BK 189 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo K. B. gynėjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad tiriant ir nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo padaryta ir esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie, anot apeliantų, sutrukdė Panevėžio apygardos teismui priimti teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Antai, gynėjo S. B. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendį priėmęs teismas neturėjo teisinio pagrindo apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti liudytojos L. Č. ir nuteistųjų S. D. bei R. M. parodymais, kadangi Å¡ie duomenys gauti pažeidžiant nuteistojo K. B. teisę į gynybÄ . Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui.

BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybÄ . Antroje Å¡io straipsnio dalyje įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir bÅ«dais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti suvaržiusiais nuteistojo gynybos teises ar kitaip sutrukdžiusiais pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , nenustatė.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, visi praÅ¡ymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Tiek liudytoja L. Č., tiek nuteistieji S. D. bei R. M. buvo apklausti vieÅ¡ame teismo posėdyje, suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus, komentuoti ir ginčyti Å¡ių proceso dalyvių parodymus. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tiek nuteistasis K.

B., tiek jo gynėjai Å¡iomis teisėmis aktyviai naudojosi. Nepagrįstu pripažįstamas ir gynėjo S. B. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 296 bei 308 straipsnių nuostatas, kadangi K. B. nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo nuosprendžio paskelbimo laikÄ ir vietÄ , be to, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teismo nuosprendžio apskundimo tvarka. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad baudžiamoji byla buvo baigta nagrinėti 2011 m. rugsėjo 19 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo ir nuteistasis K.

B. bei jo gynėjai. Å io teismo posėdžio metu buvo praneÅ¡ta, kad sprendimas byloje bus skelbiamas 2011 m. lapkričio 3 d. TÄ dienÄ Ä¯vykusio teismo posėdžio metu posėdžio pirmininkas pranešė, kad sprendimo paskelbimas yra perkeliamas į 2011 m. gruodžio 9 d. Teismui gavus nuteistojo V. S. B. raÅ¡tÄ apie tai, kad jis serga ir 2011 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje dalyvauti negali, sprendimo paskelbimas buvo perkeltas į 2011 m. gruodžio 19 d. Ä® šį teismo posėdį nei nuteistasis K.

B., nei jo gynėjai neatvyko. IÅ¡ tiesų, byloje nėra duomenų apie tai, kad K. B. ir jo gynėjams bÅ«tų buvę iÅ¡siųsti teismo praneÅ¡imai apie sprendimo paskelbimo laiko pakeitimÄ . Kita vertus, pagal BPK 308 straipsnio dalį, teismo nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Toks įstatyminis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad kaltinamasis turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, tinkamai informuoti teismÄ apie svarbias priežastis, kliudančias atvykti į teismÄ nustatytu laiku bei domėtis apie perkeltÄ teismo posėdžio laikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad K. B. turėjo pareigÄ atvykti į 2011 m. lapkričio 3 d., 15 val., 2011 m. gruodžio 9 d., 14 val., vykusius teismo posėdžius, kurių metu turėjo bÅ«ti skelbiamas sprendimas byloje. Tokiu atveju jis bÅ«tų žinojęs apie tai, kad teismo sprendimo paskelbimas yra perkeltas. 2011 m. gruodžio 19 d., 16 val. neatvykus į teismo posėdį K. B. ir jo gynėjams, teismas nusprendė baigiamÄ jį dokumentÄ paskelbti, todėl nuteistajam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinti teismo nuosprendžio apskundimo tvarka, t.y. nebuvo įvykdyti BPK 308 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

Tačiau tai iÅ¡ esmės nesuvaržė K. B. procesinių teisių, nes jo gynėjai apeliacinius skundus padavė laikydamiesi BPK reikalavimų. Taigi nuteistojo K. B. teisė į teisminę gynybÄ , kurios sudėtinė dalis yra ir teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, buvo tinkamai realizuota. Dėl prokuroro apeliacinio skundo. BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 11 d.) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ , jo bendrininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas; be kito nurodyto konfiskuotino turto teismas privalo konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitÄ materialiÄ vertę turinčius daiktus.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010).

Tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011). Vadinasi, pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktikÄ , iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieÅ¡kinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo.Å ioje byloje, kaip jau minėta, K.

B. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 22 d., apie 13 val., Panevėžio miesto savivaldybės patalpose, iÅ¡ V. S. B. neteisėtai įgijo žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ â€“ 30 000 Lt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡ie pinigai bÅ«tų grÄ Å¾inti sporto klubui „XXX“ ar susitarta dėl žalos atlyginimo ateityje, taip pat Å¡ioje byloje K. B. atžvilgiu nėra pareikÅ¡ta civilinių ieÅ¡kinių. Vadinasi, 30 000 Lt, kuriuos nuteistasis neteisėtai įgijo iÅ¡ V.

S. B., turi bÅ«ti konfiskuoti. Dėl nuteistosios D. N. apeliacinio skundo. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu D. N. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė Å¡iÄ veikÄ siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių, atsako pagal Å¡io BK straipsnio 2 dalį.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, iÅ¡oriÅ¡kai pasireiÅ¡kianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sÄ raÅ¡Ä , padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, nevirÅ¡ija savo įgaliojimų, tačiau iÅ¡ darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja prieÅ¡ingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sÄ Å¾iningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sÄ Å¾iningai.

Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iÅ¡kraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetÄ kitų žmonių akyse. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dispozicija yra paprastoji. Tačiau ji reikalauja atskleisti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiÅ¡kė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė. Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad D.

N. nusikalstami veiksmai, atitinkantys BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, objektyviai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji bÅ«dama valostybės tarnautoja – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-774 bei įsakymo pakeitimo Nr. A-493 pagrindu bÅ«dama paskirta Viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, pasiraÅ¡ytinai pasižadėjusi savo pareigas atlikti objektyviai, be iÅ¡ankstinio nusistatymo, vadovaujantis visų siÅ«lytojų lygiateisiÅ¡kumo principu ir įsipareigojusi konfidencialiÄ informacijÄ saugoti bei naudoti tik teisės aktuose numatytais tikslais ir tvarka, konfidencialios informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims, nesilaikydama Å¡ių įsipareigojimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdant Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiÅ«ros paslaugų teikimo pirkimo atvirÄ konkursÄ , nepagrįstai pareikalavo iÅ¡ konkurse dalyvaujančios UAB „XXX“ pateikti pasiÅ«lymo kainų pagrindimÄ , o Å¡iai įmonei įvykdžius reikalavimÄ , perdavė gautÄ konfidencialiÄ informacijÄ V.

S. B. bei persiuntė Å¡iÄ informacijÄ elektroniniu paÅ¡tu J. S.. Nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais D. N. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 15 d. įsakymu patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento nuostatas; diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybės institucijų autoritetÄ , tokiu bÅ«du padarydama didelę žalÄ valstybei.

Nuteistoji D. N. ginčija apygardos teismo nuosprendį teigdama, kad ji nepadarė veikos, atitinkančios BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, dėl Å¡ių motyvų: pirma, atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos reglamento bei Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ji turėjo teisę V. S. B., kuris buvo Panevėžio miesto savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto narys, pateikti UAB „XXX“ pasiÅ«lymo kainÄ pagrindžiančius dokumentus; antra, ji, visų Viešųjų pirkimų komisijos narių sprendimu, kreipdamasi į vieÅ¡ajame konkurse dalyvavusiÄ UAB „XXX“ su praÅ¡ymu pateikti pasiÅ«lymo kainÄ pagrindžiančius duomenis, laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, kuriuos nuosprendį priėmęs teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė; trečia, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kokiomis aplinkybėmis D.

N. perdavė V. S. B. konfidencialiÄ informacijÄ , todėl, apeliantės teigimu, negali bÅ«ti atmesta galimybė, jog tokius dokumentus V. S. B. galėjo perduoti kiti asmenys, priklausę Finansų ir ekonomikos komitetui; ketvirta, D. N. neturėjo tyčios padaryti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad Å¡ie nuteistosios apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, paneigiami byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis.

Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės visuos Å¡iuos argumentus nuteistoji D. N. buvo nurodžiusi ir pirmosios instancijos teismui. Nuosprendį priėmęs teismas dėl tokių argumentų pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji turėjo teisinį pagrindÄ pateikti vieÅ¡ojo konkurso medžiagÄ V. S. B., paneigiama byloje esančiais duomenimis – specialisto iÅ¡vada bei raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Byloje esančioje 2007 m. rugpjūčio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad informacijos vieÅ¡uosiuose pirkimuose konfidencialumÄ reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, perkančioji organizacija ir tiekėjai, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, negali atskleisti informacijos, kurios konfidencialumÄ nurodė perkančioji organizacija ar tiekėjas. Kaip pagrįstai teigia nuteistoji D. N., UAB „XXX“ nebuvo nurodžiusi, kad kokia nors pasiÅ«lyme ir kituose pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra konfidenciali.

Tačiau, Panevėžio miesto savivaldybės Atviro konkurso sÄ lygų 42 punkte nurodyta, kad visi pasiÅ«lymai turi bÅ«ti nagrinėjami ir vertinami konfidencialiai, nedalyvaujant pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų atstovams. Tokiu bÅ«du, anot tyrimÄ atlikusio specialisto, perkančioji organizacija įsipareigojo neatskleisti su gautų pasiÅ«lymų nagrinėjimu ir vertinimu susijusios informacijos (2 t. 135-142 b.l.). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 5 dalį, susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiÅ«lymų nagrinėjimu, aiÅ¡kinimu, vertinimu ir palyginimu, gali vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai ir ekspertai, perkančios organizacijos vadovas, taip pat jo įgalioti asmenys.

Panevėžio miesto mero 2007 m. liepos 13 d. raÅ¡te nurodyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius nei vienam darbuotojui nebuvo suteikęs įgaliojimų susipažinti su atviro konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiÅ«ros paslaugų teikimo duomenimis, pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ ekspertai nebuvo paskirti (2 t. 145-146 b.l.). Vadinasi, niekas kitas, iÅ¡skyrus Viešųjų pirkimų komisijos narius, neturėjo teisėto pagrindo susipažinti su vieÅ¡ajame konkurse dalyvavusių įmonių pateikti informacija.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia nuteistosios apeliaciniame skunde pernelyg sureikÅ¡minama aplinkybė, kad V. S. B. buvo Panevėžio miesto savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto narys, todėl, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo bei Savivaldybės tarybos reglamento nuostatomis, jis turėjo teisę gauti informacijÄ apie vieÅ¡ojo konkurso eigÄ . Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ visų pirma paminėtina, kad viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai.

Bendrieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, specialieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai (pvz., Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymai). Taigi, kaip kaip nurodyta ir jau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, vykdydama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiÅ«ros paslaugų teikimo pirkimo paslaugos, turėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

BÅ«tent Å¡is teisės aktas Å¡iuo atveju turėjo didesnę teisinę galiÄ nei apeliaciniame skunde minimi teisės aktai, skirti kitų teisinių santykių reguliavimui. Antra, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Finansų ir ekonomikos komitetas ar V. S. B. asmeniÅ¡kai bÅ«tų paskirtas Panevėžio miesto administracijos direktoriaus įsakymu atsakingu už vykdomo vieÅ¡ojo konkurso kontrolę ar kitokiÄ priežiÅ«rÄ . Vadinasi, D. N., bÅ«dama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja ir nuo 2005 metų Å¡ios įstaigos Viešųjų pirkimų komisijos nare, žinodama, kad jos veiklÄ vykdant vieÅ¡uosius pirkimus pirmiausiai reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, o atliekamus veiksmus saisto pasiraÅ¡yti konfidencialumo pasižadėjimas bei neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracija, negalėjo nesuprasti, kad V.

S. B. neturėjo teisėto pagrindu domėtis vykdomu vieÅ¡uoju konkursu, juo labiau, siekti patikrinti vieno iÅ¡ konkurso dalyvių, pateikusio geresnį kainos prasme pasiÅ«lymÄ nei kita įmonė, kurios vienas iÅ¡ savininkų yra artimas V. S. B. giminaitis, pateiktus duomenis. D. N. savo apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad ji, kaip Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė, turėjo teisinį pagrindÄ pareikalauti iÅ¡ konkurse dalyvavusios UAB „XXX“ siÅ«lomos kainos pagrindimo, todėl Å¡iuo klausimu kreipdamasi į minėtÄ Ä¯monę, apeliantė jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

IÅ¡ tiesų, Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę nuspręsti, ar tiekėjo pasiÅ«lyta kaina yra neįprastai maža, taip pat turi teisę praÅ¡yti kainos pagrindimo iÅ¡ tokio tiekėjo. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija turi pareikalauti dalyvio, pasiÅ«liusio neįprastai maÅ¾Ä kainÄ , pagrįsti šį pasiÅ«lymÄ , jos manymu, reikÅ¡mingais pasiÅ«lymo aspektais, kainos sudėtinėmis dalimis ir skaičiavimais, taip pat pateiktas kriterijų, į kuriuos perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimÄ , turi atsižvelgti, sÄ raÅ¡as.

Perkančioji organizacija, reikalaudama tiekėjÄ pagrįsti pasiÅ«lymo ekonomiÅ¡kumÄ ir jo maÅ¾Ä kainÄ , taip pat gali praÅ¡yti pateikti įrodymus, iÅ¡vardytus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintose PasiÅ«lyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančioji organizacija yra subjektas, inicijuojantis vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , privalantis tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, taip pat nagrinėjantis tiekėjų skundus dėl jos priimtų sprendimų, sudarantis preliminariÄ eilę ir iÅ¡renkantis laimėtojÄ , su kuriuo sudaro vieÅ¡ojo pirkimo sutartį.

Taigi pagal Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatas, būtent perkančioji organizacija kolegialiai, o ne komisijos pirmininkė vienasmeniškai, turi teisę nupręsti, kad pasiūlyta kaina kelia tam tikrų abejonių ir pareikalauti jos pagrindimo. Šiuo atveju, kaip nurodyta specialisto išvadoje, to neginčija ir pati nuteistoji, komisijos sprendimas kreiptis į UAB „XXX“ dėl pasiūlytos kainos pagrindimo nebuvo tinkamai įformintas, dėl to nebuvo surašytas ir pasirašytas Viešojo pirkimo komisijos protokolas.

Be to, jau minėtÄ tyrimÄ atlikęs specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, perkančioji organizacija turi teisę praÅ¡yti kainų pagrindimo iÅ¡ konkurse dalyvaujančios įmonės, tačiau toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti motyvuotas. Å iuo atveju nepateikta jokių objektyvių duomenų (vieÅ¡ojo pirkimo komisijos protokolų, paaiÅ¡kinimų), kuriuose bÅ«tų nurodytas sprendimas praÅ¡yti pagrįsti kainos pasiÅ«lymÄ ir tokio sprendimo motyvai.

Kita vertus, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Å¡i jos ginčijama aplinkybė dėl nepagrįsto kreipimosi į UAB „XXX“ dėl pasiÅ«lymo kainos pagrindimo nuosprendį priėmusio teismo buvo pripažinta teisės aktų reikalavimų pažeidimu, tačiau lemiamos reikÅ¡mės jos veiksmų kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1 dalį neturi. Kaip jau minėtÄ , apygardos teismas nustatė, kad D. N. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji pažeisdama teisės aktų reikalavimus, iÅ¡ UAB „XXX“ gautÄ informacijÄ neteisėtai atskleidė tretiesiems asmenims.

Nuteistosios apeliaciniame skunde ginčijamos ir apygardos teismo nustatytos faktinės jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodyta kada ir kokiomis aplinkybėmis D. N. perdavė V. S. B. vieÅ¡ojo konkurso medžiagÄ . Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ , visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad kitose savo apeliacinio skundo dalyse D. N. pripažįsta perdavusi V. S. B. minėtÄ informacijÄ ir tvirtina turėjusi teisę taip pasielgti, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra prieÅ¡taringas.

Be to, nuteistoji D. N., apklausta pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad gavusi iÅ¡ UAB „XXX“ kainų pagrindimo dokumentus, po kurio laiko, juos perdavė V. S. B., kuris, maždaug 2006 metų birželio mėnesį, apsilankęs apeliantės darbo kabinete domėjosi vieÅ¡ojo konkurso eiga, jame dalyvaujančiais asmenimis ir paprašė pateikti jam mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusios įmonės dokumentus. Nuteistoji teigė nežinojusi, dėl kokių priežasčių į jÄ kreipėsi V. S. B., nepaisant to, kainų pagrindimo dokumentus jam perdavė.

Taip pat apeliantė patvirtino, kad po kurio laiko šiuos dokumentus išsiuntė ir elektroniniu paštu, kaip vėliau sužinojo J. S. (25 t. 129-132 b.l.). Tokie apeliantės parodymai sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis – operatyvinių veiksmų panaudojimo protokolais, daiktų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga, išsamiai išdėstyta ir tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų jį kvalifikuojančių požymių, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Vadinasi, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir Å¡ios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Å ioje byloje nustatytos pirmiau aptartos D.

N. inkriminuojamo nusikaltimo faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ji, bÅ«dama valstybės tarnautoja bei Viešųjų pirkimų komisijos nare, taigi, neabejotinai bÅ«dama susipažinusi su vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, perduodama vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo metu gautus dokumentus, pagrindžiančius siÅ«lomÄ kainÄ , tretiesiems asmenims, kurie nebuvo VieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariais, neabejotinai suprato, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali patirti žalos juridinis asmuo ir norėjo taip elgtis.

Atsižvelgiant į tai, D. N. inkriminuota nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Nuteistosios apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su tuo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ji kokiu nors bÅ«du įtakojo VieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ priimti palankų sprendimÄ UAB „XXX“ naudai ir padėti Å¡iai įmonei laimėti vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ , Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi tokie apeliantės veiksmai nėra nurodyti jai pateiktame kaltinime.

Todėl tokių veiksmų nustatymas ar nenustatymas esminės įtakos D. N. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį neturi. Dėl nuteistojo V. S. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad įrodymų vertinimo pažeidimai lėmė nepagrįstÄ nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vadÄ , jog V. S. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Atmestini apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , vertindamas įrodymus bei suraÅ¡ydamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų nuteistojo V. S. B. kaltei pagrįsti. Byloje esančių duomenų ir skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymai buvo iÅ¡tirti ir įvertinti iÅ¡samiai, laikantis BPK nuostatų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apraÅ¡ytos visos nustatytos įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai. Apeliantai apygardos teismo iÅ¡vadas ginčija keldami savo versijas, o argumentus dėl teismo neva padarytų procesinių pažeidimų sieja su Å¡ių versijų atmetimu. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.IÅ¡ nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. S. B. neneigia apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių – tai, kad 2006 m. liepos 20 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. lapkričio 2 d. ir 2006 m. gruodžio 1 d. jis, bÅ«damas sporto klubo „XXX“ prezidentu, pasirašė su UAB „XXX“ paramos suteikimo sutartis, pagal kurias Å¡i įmonė įsipareigojo paremti sporto klubÄ atitinkamai 30 000 Lt, 20 000 Lt, 40 000 Lt ir 40 000 Lt dydžio sumomis;

Å¡ių sutarčių pagrindu, 2006 m. liepos 20 d. UAB „XXX“ direktorius E. V. perdavė V. S. B. 30 000 Lt, o 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 11 d., 2006 m. lapkričio 6 d., 2006 m. lapkričio 15 d., 2006 m. lapkričio 22 d., 2006 m. gruodžio 7 d. į sporto klubo bano sÄ skaitÄ pervedė dar iÅ¡ viso 60 000 Lt. V. S. B. apeliaciniame skunde neginčijo ir tos aplinkybės, kad dalį Å¡ių jam perduotų ir į sporto klubo banko sÄ skaitÄ pervestų lėšų jis grÄ Å¾ino E. V., Å¡ios piniginės operacijos neįformindamas buhalteriniais dokumentais.

Tačiau apeliantas tvirtina, kad jis E. V. grÄ Å¾ino iÅ¡ viso 15 000 Lt už atliktus virÅ¡sÄ matinius statybos darbus rekonstruojant sporto klubÄ . Pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokiÄ versijÄ V. S. B. kėlė ir pirmosios instancijos teisme, Å¡i gynybinė versija nuosprendį priėmusio teismo buvo tinkamai įvertinta ir nmotyvuotai atmesta.Pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, paneigia E. V., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai.

Å is, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jo vadovaujama UAB „XXX“ sporto klubui „XXX“ 2006 metais suteikė 90 000 Lt dydžio paramÄ V. S. B. praÅ¡ymu. 30 000 Lt parama buvo suteikta 2006 metų liepos mėnesį, V. S. B. atvykus pas E. V. ir jam perdavus pinigus, iÅ¡ kurių dalį – 3000 Lt, V. S. B. iÅ¡ karto grÄ Å¾ino E. V. sakydamas „ačiÅ«, čia tau“. Kita dalis paramos buvo pervesta į sporto klubo banko sÄ skaitÄ . Po bankinių operacijų, V. S. B. atvykdavo pas E. V. ir palikdavo jam po 1000 Lt.

IÅ¡ viso V. S. B. jam yra perdavęs 9000 Lt. E. V. teigė nežinantis, už kÄ jam V. S. B. davė Å¡iÄ pinigų sumÄ , tačia manantis, kad už sporto klubui suteiktÄ paramÄ (15 t. 6-8 b.l.). Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas neturėjo pagrindo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio Å¡iais E. V. parodymais, kadangi jie gauti pažeidžiant BPK reikalavimus ir suvaržant nuteistojo teisę į gynybÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.Kaip jau minėta, nuosprendį priėmęs teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį V.

S. B. atžvilgiu grindė E. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. BÅ«tent dėl to vienas iÅ¡ duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltumÄ , rinkimo bÅ«dų yra BPK 189 straipsnyje numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa.

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį prokuroro iniciatyva įtariamÄ jį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. BPK 276 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardinti atvejai, kuomet kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai.

Taigi pirmosios instancijos teismas, apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsdamas mirusio E. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie buvo iÅ¡tirti BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad kokiu nors bÅ«du buvo pažeista V. S. B. teisė į gynybÄ . Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato reikalavimo, kad, apklausiant įtariamÄ jį pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tokioje apklausoje dalyvauti ir kitiems asmenims, kuriems toje byloje pareikÅ¡ti įtarimai, ir jų gynėjams.

Todėl vien ta aplinkybė, kad V. S. B. ir (ar) jo gynėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti E. V. apklausoje, negali bÅ«ti pagrindas teisės į gynybÄ pažeidimo konstatavimui. Juolab, kad, kaip jau buvo minėta, Å¡io asmens parodymai buvo tinkamai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, nuteistasis V. S. B. ir jo gynėjas turėjo galimybė juos ginčyti ir kvestionuoti. Kita vertus, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ta aplinkybė, jog E. V. apklausa vyko tuo metu, kai jis turėjo įtariamojo statusÄ , suponuoja teismo pareigÄ itin kruopščiai patikrinti tokio asmens duotų parodymų patikimumÄ .

Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad E. V. parodymus davė bÅ«damas įtariamuoju, nėra pakankamas pagrindas atmesti jo byloje duotus parodymus kaip nepatikimus. Esminę reikÅ¡mę vertinant Å¡iuos parodymus ir jais grindžiant iÅ¡vadas turi Å¡ių parodymų įrodomoji reikÅ¡mė, kuriÄ nustatant atsižvelgiama ir į tai, ar tokie įtariamojo parodymai gali bÅ«ti laikomi patikimais, ar byloje nėra duomenų paneigiančių Å¡iuos E. V. parodymus arba sudarančių rimtÄ pagrindÄ jais abejoti, ar parodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Kaip jau minėta, E. V. buvo apklaustas, o jo parodymai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų; duodamas parodymus apie V. S. B. nusikalstamus veiksmus, E. V. davė ir save įkaltinančius parodymus; E. V. parodymai objektyviais bylos duomenimis nėra paneigti, prieÅ¡ingai, jie sutampa su operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, liudytojų L. Č., T. M. parodymais. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra patikimi, gauti teisėtu bÅ«du, todėl pagrįstai pripažinti įrodymu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog V. S. B. E. V. perdavė iš viso 9000 Lt, rėmėsi būtent pastarojo parodymais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl atmeta apelianto parodymus apie neva E. V. perduotus 15 000 Lt, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju jokių prieštaravimų teismo nuosprendyje nėra. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį dėl UAB „XXX“ sporto klubui „XXX“ suteiktos paramos iššvaistymo, apeliaciniame skunde V.

B. nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus, kuriuos nurodė ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Tvirtina, kad 20 000 Lt iÅ¡ sporto klubui skirtos paramos UAB „XXX“ jis grÄ Å¾ino papraÅ¡ytas Å¡ios įmonės vadovo R. I., kadangi buvo pervesta didesnė, nei įmonės finansinės galimybės leido, pinigų suma. Å is grÄ Å¾inimas nebuvo tinkamai įformintas, nes L. Č. ir apeliantas netrukus po pinigų perdavimo buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Tokia V. S. B. gynybinė versija skundžiamame teismo nuosprendyje tinkamai įvertinta visų byloje surinktų duomenų kontekste ir motyvuotai atmesta.

Visų pirma tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus paneigia nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. I. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad idėja tokiu bÅ«du neteisėtai praturtėti jam kilo dar iki paramos sporto klubui suteikimo, todėl jis iÅ¡ anksto susitarė su V. S. B., kad Å¡is grÄ Å¾ins jam dalį UAB „XXX“ suteiktos paramos (25 t. 114-115 b.l.). TÄ aplinkybę, kad 20 000 Lt turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta dėl pablogėjusios UAB „XXX“ finansinės padėties, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, paneigia objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, pagal kurias Å¡ie pinigai buvo grÄ Å¾inti ne į įmonės banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios pervesta parama, o Å¡ios įmonės vadovui R.

I. asmeniÅ¡kai. Be to, ta aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo, dėl ko suteikta parama buvo per didelė, paneigiama liudytojų R. S. ir V. S. (UAB „XXX“ akcininkų) parodymais. Å ie liudytojai teisiamajame posėdyje vienodai tvirtino, kad 2006 metais UAB „XXX“ direktoriui R. I. kilo idėja teikti paramÄ ir pasiÅ«lė suteikti 50 000 Lt paramÄ sporto klubui „XXX“. Å is klausimas buvo svarstytas visuotiniame akcininkų susirinkime ir tokio dydžio paramos skyrimui sporto klubui „XXX“ buvo pritarta.

Liudytojai nenurodė, jog po paramos skyrimo bÅ«tų pablogėjusi įmonės finansinė padėtis ir bÅ«tų buvę bÅ«tina grÄ Å¾inti dalį suteiktos paramos. PrieÅ¡ingai, liudytojas V. S. teigė, jog jam apie grÄ Å¾intÄ dalį pinigų nebuvo žinoma (25 t. 113-114 b.l.).Jokiais objektyviais bylos duomenimis nepatvirtinamas ir elementariai logikai prieÅ¡tarauja nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog 20 000 Lt perdavimas R. I. buhalteriniais dokumentais nebuvo įformintas tik todėl, kad L. Č. ir jis buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.

Visų pirma, tuo atveju, jei tokia piniginė operacija bÅ«tų teisėta, buhalteriniai dokumentai turėjo bÅ«ti sutvarkyti dar iki faktinio pinigų grÄ Å¾inimo; antra, kaip nustatyta objektyviais bylos duomenimis, to neneigia ir pats nuteistasis, L. Č. V. V. 20 000 Lt perdavė per du kartus (atitinkamai buvo perduota 7000 Lt ir 13 000 Lt), L. Č. buvo sulaikyta po antros dalies pinigų perdavimo, tačiau ir pirmasis pinigų perdavimo faktas buhalteriniais dokumentais nebuvo užfiksuotas. Kita vertus, atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Å iuo atveju bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės – tai, kad V.

S. B. sporto klubui, kuriam jis vadovavo, suteiktÄ paramos dalį, be jokių tai pagrindžiančių finansinių dokumentų, perleido tretiesiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kokiais motyvais jis veikė (dėl kokių priežasčių grÄ Å¾ino juridiniam asmeniui – sporto klubui suteiktÄ paramÄ ), yra pakankamas pagrindas V. S. B. taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. V. S. B., ginčydamas savo kaltę dėl UAB „XXX“ sporto klubui „XXX“ suteiktos paramos dalies iÅ¡Å¡vaistymo, nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus motyvus, kuriais rėmėsi ir nuteistojo K.

B. gynėjai savo apeliaciniuose skunduose. V. S. B. teigimu, jis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, kadangi objektyviais bylos duomenimis nepaneigti jo parodymai apie tai, kad jis teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis K. B. grÄ Å¾ino ne dalį suteiktos paramos, o skolÄ . Tačiau teisėjų kolegija, atsakydama į nuteistojo K. B. gynėjų apeliacinius skundus, jau pateikė motyvus, kuriais tokiÄ nuteistojo K. B. gynybinę versijÄ atmetė, todėl analogiÅ¡ki V. S. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami tais pačiais motyvais.Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu V.

S. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyriaus statinių naudojimo priežiūros inžinieriumi bei Panevėžio miesto savivaldybės nariu, siekdamas kitokios asmeninės naudos sau – UAB „XXX“ palankumo, o tuo pačiu ir turtinės naudos UAB „XXX“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. V. S. B. nusikalstami veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, pasinaudodamas savo, kaip miesto tarybos nario statusu bei turimu autoritetu, neteisėtai pareikalavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės D.

N. perduoti jam vykdomo viešojo konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo dalyvio UAB „XXX“ konkursui pateikto pasiūlymo kainų sudėtinių dalių paskaičiavimo pagrindimo kopijas. Šių dokumentų kopijas V. S. B. neteisėtai perdavė savo sūnėnui A. B., valdančiam kitos viešajame konkurse dalyvavusios įmonės „XXX“ akcininko UAB „XXX“ 99 % akcijų. Taip pat V. S. B. nurodė D. N. persiųsti minėtus UAB „XXX“ pateiktus dokumentus UAB „XXX“ direktoriaus P. S. sutuoktinei J.

S.. Nuteistasis V. B. apeliacinio skundo reikalavimÄ iÅ¡teisinti jį dėl Å¡ios nusikalstamos veikos grindžia tuo, kad jis, kaip Panevėžio miesto tarybos narys, turėjo teisę domėtis vykdomu vieÅ¡uoju konkursu ir susipažinti su jo metu pateiktais dokumentais. Be to, anot nuteistojo, byloje nėra jokių duomenų, kad jis turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumÄ vieÅ¡ojo pirkimo konkurso baigtimi.Teisėjų kolegija pažymi, kad į V. S. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentÄ dėl to, kad nuteistasis turėjo teisinį pagrindÄ domėtis vieÅ¡uoju konkursu ir gauti jame pateiktus duomenis, atsakyta ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje, atmetant analogiÅ¡kÄ nuteistosios D.

N. apeliacinio skundo argumentÄ . Todėl Å¡ioje nutarties dalyje motyvai nekartojami. Tuo tarpu atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl to, jog V. S. B. neturėjo jokio asmeninio intereso domėtis vykdomu vieÅ¡uoju konkurso ir jo baigtimi, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog byloje nustatytos aplinkybės – nuteistojo giminystės ryÅ¡ys su A. B., kuris, kaip jau minėta, vieÅ¡ajame konkurse dalyvavusios įmonės „XXX“ akcininko UAB „XXX“ 99 % akcijų turėtojas;

V. S. B. ir A. B. nuolatinis bendravimas mobiliojo ryÅ¡io telefonu apie vykdomÄ konkursÄ ; itin aktyvÅ«s V. S. B. veiksmai ir pastangos ieÅ¡kant priežasčių, leisiančių atmesti UAB „XXX“ pasiÅ«lymÄ , liudija apie neabejotinÄ apelianto asmeninį suinteresuotumÄ vieÅ¡ojo konkurso baigtimi, palankia bÅ«tent UAB „XXX“. Todėl ir visų jo pirmiau aptartų neteisėtų veiksmų, atitinkančių BK 228 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , motyvas neabejotinai buvo siekis gauti asmeninio pobÅ«džio naudÄ .

Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu V. S. B. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimÄ galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas Å¡io turto neteks, ir to nori.Nagrinėdamas kaltinimÄ dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V.

S. B., bÅ«damas Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX“ prezidentu, 2005 – 2006 metų laikotarpyje, nurodydamas sporto klubo buhalterinę apskaitÄ tvarkusiai L. Č. paimti iÅ¡ sporto klubo banko sÄ skaitos pinigus ir perduoti jam, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės sporto klubo „XXX“ turtÄ â€“ 814 529, 24 Lt. Å ias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ V. S. B. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas nustatė remdamasis Å¡iais objektyviais bylos duomenimis: nuteistųjų S. D. ir R.

M. parodymais, kuriuose jie iÅ¡ esmės vienodai tvirtino, kad dirbant sporto klube „XXX“ treneriais, pinigus, skirtus jų darbo užmokesčiui, taip pat varžyboms, kelionėms ar kitoms su sportu susijusiomis iÅ¡laidomis, visada duodavo klubo prezidentas V. S. B., pinigų perdavimo tinkamai neįformindamas buhalteriniais dokumentais. S. D. nurodė ir tai, kad vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi kasos orderiai įvairioms pinigų sumoms, ant kurių turėdavo pasiraÅ¡yti treneriai ir žaidėjos.

Pastarosios dažniausiai pasiraÅ¡ydavo ant tuščių žiniaraščių blankų, kuriuose vėliau bÅ«davo nurodomos daug didesnės neva turėtos iÅ¡laidos, nesutampančios su realiai turėtomis iÅ¡laidomis. Žiniaraščiuose, kuriuos liepdavo pildyti V. S. B., taip pat bÅ«davo nurodomos netikros arba gerokai padidintos iÅ¡laidos (25 t. 132-136, 136-138 b.l.); liudytojų J. P., D. M., K. V., I. T., M. S., J. L., S. V., R. Å ., E. M., E. B. ir kitų liudytojų, sportavusių klube „XXX“, parodymais, kuriuose jos patvirtino ne kartÄ pasiraÅ¡inėjusios ant trenerių S. D. ar R.

M. pateiktų tuščių žiniaraščių; savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose techninėmis priemonėmis užfiksuotas S. D. ir V. S. B. susitikimas, vykęs 2007 m. sausio 13 d., bei L. Č. ir V. S. B. susitikimas, vykęs 2007 m. sausio 15 d. Å ių susitikimų metu V. S. B. nurodė S. D. ir L. Č., kokius parodymus dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos duoti, kaip suderinti visų įtariamųjų parodymus tarpusavyje (5 t. 57-62, 67-71 b.l.); 2007 m. rugsėjo 28 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad sporto klube „XXX“ per 2005-2006 metų laikotarpį iÅ¡ banko sÄ skaitos paimta ir buhalteriniais dokumentais neįforminta, nepanaudota arba panaudota be apskaitos dokumentų iÅ¡ viso 873 529, 24 Lt (11 t. 18-50 b.l.); operatyvinių veiksmų protokolais, kuriuose užfiksuoti V.

S. B. ir L. Č. telefoniniai pokalbiai. Å ių telefoninių pokalbių metu V. S. B. nurodo L. Č., kokiÄ pinigų sumÄ jam reikia perduoti, teiraujasi apie į sporto klubo banko sÄ skaitÄ pervestus pinigus ir sÄ skaitos likutį. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kokie sporto klubo „XXX“ buhalteriniai dokumentai buvo pateikti tyrimÄ atlikusiai specialistei. Tokie duomenys iÅ¡vardinti minėtos specialisto iÅ¡vados prieduose (11 t. 76-79 b.l., 14 t. 23, 24-27 b.l.).

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė R. P. patvirtino savo pirmiau minėtÄ iÅ¡vadÄ ir jÄ detalizuodama paaiÅ¡kino, kad jai pateiktų duomenų pakako padaryti iÅ¡vadas ir atsakyti į užduotus klausimus. Atsižvelgusi į teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymus, ji patvirtino, kad nėra pagrindo byloje skirti ekspertizę (25 t. 145-149 b.l.). Å iame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime vykusios apklausos metu V. S. B., paklaustas, ar jis turi kokių nors sporto klubo „XXX“ buhalterinių dokumentų, nurodė, jog jokių daugiau dokumentų pas jį nebuvo ir nėra (19 t. 31-34 b.l.).Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti du dokumentai – auditorės B.

T. 2009 m. liepos 7 d. raÅ¡tas (22 t. 3-5 b.l.) bei UAB „Audito sprendimai“ auditorės R. M. 2011 m. vasario 28 d. „Ataskaita apie faktinius pastebėjimus“ (24 t. 141-145 b.l.). IÅ¡ Å¡ių byloje esančių dokumenų turinio bei iÅ¡ auditorių B. T. ir R. M. paaiÅ¡kinimų (25 t. 165-168 b.l.) matyti, kad juose yra vertinamas pirmiau aptartos specialisto iÅ¡vados pagrįstumas, neanalizuojant sporto klubo „XXX“ finansinių dokumentų, kuriais remiantis Finansinių tyrimų tarnybos specialistė atliko tyrimÄ , atitinkantį BPK 89 ir 90 straipsnių reikalavimus.

Kaip teisingai nurodyta V. S. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, Å¡ie bylos duomenys skundžiamame teismo nuosprendyje nėra aptarti. Kita vertus, Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuosprendį priėmęs teismas Å¡ių gynybos pateiktų duomenų nevertino visiÅ¡kai. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. S. B. ir jo gynėjas, remdamiesi pirmiau aptartais duomenimis, prašė skirti finansinę ekspertizę. Todėl pirmosios instancijos teismas, po minėtų auditorių apklausų ir jų pateiktų konsultacinių iÅ¡vadų, siekdamas patikrinti Å¡ių naujai gautų duomenų patikimumÄ , dar kartÄ teismo posėdyje apklausė specialistę R.

P., supažindino jÄ su naujai gautais duomenimis. Specialistė R. P. parengė iÅ¡samius raÅ¡ytinius atsikirtimus į auditorių R. M. ir B. T. pastebėjimus, kurie buvo pridėti prie bylos medžiagos (24 t. 182-188 b.l.), ir dar kartÄ nurodė tvirtinanti savo iÅ¡vadÄ bei nematanti poreikio byloje atlikti pakartotinį tyrimÄ (25 t. 169-170 b.l.). Apygardos teismas, įvertinęs Å¡iuos duomenis, motyvuotai atmetė gynybos praÅ¡ymÄ byloje skirti finansinę ekspertizę (25 t. 172 b.l.).Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje iÅ¡naudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei bÅ«dus, pavyzdžiui, bÅ«tinai skirti ekspertizę, iÅ¡reikalauti visus praÅ¡omus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus ir pan.

Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Å iuo atveju nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad pakanka byloje surinktų duomenų padaryti patikimai iÅ¡vadai dėl V. S. B. kaltės neteisėtai pasisavinus didelės vertės sporto klbubo „XXX“ turtÄ .

Å i iÅ¡vada pakankamai motyvuota skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su ja nesutikti. Tuo tarpu apygardos teismo iÅ¡vada dėl finansinės ekspertizės skyrimo netikslingumo nėra nuteistojo V. S. B. teisių procese suvaržymas, o įrodymų vertinimo jų pakankamumo aspektu dalis. Pagrįstas atsisakymas skirti teismo ekspertizę nesuponuoja teismo Å¡aliÅ¡kumo.Nepagrįstu pripažįstamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad už sporto klubo „XXX“ piniginių lėšų pasisavinimÄ turėtų atsakyti ne V.

S. B., o R. M. ir S. D., kurie pagal Klubo tarybos posėdžio 2005 m. sausio 3 d. protokolÄ Nr. 1, buvo paskirti atsakingais už klubo finansinę veiklÄ . Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad Å«kio subjektų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių buhalterinę apskaitÄ , jos organizavimÄ ir tvarkymÄ , reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo nuostatas, už Å¡io įstatymo reikalavimų laikymÄ si, tinkamÄ apskaitos dokumentų tvarkymÄ bei iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.

IÅ¡ Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „XXX“ įstatų bei praÅ¡ymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad sporto klubo „XXX“ vienasmenis valdymo organas yra prezidentas – V. S. B., kuris atstovauja klubui teismuose ir kitose institucijose, taip pat santykiuose su kitomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, klubo vardu sudaro sandorius, tvarko klubo pinigines lėšas, sudaro darbo sutartis su samdomais klubo darbuotojais. IÅ¡ pirmiau aptartų objektyvių bylos duomenų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai klubo pinigines lėšas ir tvarkė V.

S. B., duodavo nurodymus dėl jų ne tik L. Č., bet ir S. D. ir R. M.. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, gynyba prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Baudžiamojo proceso kodekso 158 straipsnio 1 ir 6 dalys neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniams teisinės valstybės principui (22 t. 135-138 b.l.). Pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi tokį praÅ¡ymÄ atmetė, nutartyje nurodydamas iÅ¡samius tokio sprendimo motyvus (22 t. 149-153 b.l.).

AnalogiÅ¡kas praÅ¡ymas buvo pateiktas ir atmestas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ nuspręsti, ar konkrečiu atveju reikia kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , prerogatyva. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas nesuabejojo BPK 158 straipsnio 1 ir 6 dalių atitiktimi Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ neturėjo. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, o pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantai sieja su tuo, kad, pirma, bylÄ nagrinėjęs teisėjas, užduodamas klausimus liudytojams ir kitiems kaltinamiesiems, įtakojo juos patvirtinti ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, antra, teisiamojo posėdžio metu teisėjas komentavo medicininius dokumentus, susijusius su V.

S. B. sveikatos bÅ«kle, tokiu bÅ«du formuodamas apie jį žiniasklaidos atstovų nuomonę; trečia, pasak apeliantų, teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas dar ir dėl nuolatinio žiniasklaidos susidomėjimo Å¡ia byla bei dėl STT pareigÅ«nų pateikiamos informacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å ios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡ki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumÄ . AiÅ¡kinant BPK 58 ir 59 straipsnių nuostatas ir sprendžiant dėl atvejų, kai teisėjas negali vykdyti teisingumo funkcijos byloje ir privalo nusiÅ¡alinti, pabrėžtina, kad:

1) teisėjas gali bÅ«ti tik vienos rÅ«Å¡ies proceso subjektas byloje ir vienintelėje instancijoje, kai priimamas galutinis procesinis sprendimas, tačiau pakartotinai nesprendžia tos pačios bylos toje pačioje instancijoje, jÄ grÄ Å¾inus po peržiÅ«rėjimo apeliacine ar (ir) kasacine tvarka, taip pat nedalyvauja byloje kaip teisėjas, priimantis kitus procesinius sprendimus, jei sprendė klausimus, susijusius su kardomojo kalinimo, jo pratęsimo klausimo sprendimu, procesinių prievartos priemonių sankcionavimu, proceso dalyvių skundais toje byloje;

2) jis negali būti šeimos narys ar giminystės ryšiais susijęs su bet kuriuo iš proceso dalyvių;

3) nei jis, nei jo Å¡eimos nariai ar giminaičiai neturi bÅ«ti asmeniÅ¡kai suinteresuoti bylos baigtimi. BPK 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas nebaigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negalėtų bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir privalėtų nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuÅ¡alinimo instituto esmė yra ta, jog procese turi bÅ«ti akivaizdu, kad nagrinėjant bylÄ Ä¯takos sprendimo priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai.Apeliaciniame skunde nurodyti tariami teismo Å¡aliÅ¡kumo motyvai, t.y. kad teismas buvo įtakojamas žiniasklaidos ar STT Panevėžio valdybos pareigÅ«nų, nesuponuoja pagrįstos abejonės dėl galimo teisėjo, nagrinėjusio V. S. B. baudžiamÄ jÄ bylÄ , Å¡aliÅ¡kumo. Taip pat nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad teisėjo elgesys teisiamojo posėdžio metu bÅ«tų kėlęs pagrįstų abejonių dėl jo Å¡aliÅ¡kumo.

Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai reiÅ¡kia, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylos nagrinėjimo metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ viso proceso matyti, kad Å¡ie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, visi nuteistojo bei jo gynėjo praÅ¡ymai ir keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami.

Tiek liudytojų, tiek kaltinamųjų apklausos buvo vykdomos nepažeidžiant BPK reikalavimų – iš pradžių jiems buvo pasiūloma papasakoti visas žinomas su nagrinėjamais įvykiais susijusias aplinkybes, vėliau apklausiamiesiems buvo užduodami klausimai, kuriuos pateikti turėjo galimybę tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Pažymėtina, kad BPK 276 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė pagarsinti anksčiau proceso dalyvių byloje duotus parodymus, jeigu jie teisiamajame posėdyje nurodo kitokias aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu, arba neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagarsindamas liudytojų ir kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paklausdamas apklausiamo asmens pozicijos dėl tokių parodymų, BPK reikalavimų nepažeidė ir savo iÅ¡ankstinio Å¡aliÅ¡kumo nepademonstravo. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ galėjo lemti dar ir tai, kad STT Panevėžio valdybos pareigÅ«nai atliko ikiteisminį tyrimÄ vieno iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo teisėjų atžvilgiu.

Å iuo atveju ir apeliantai nenurodo, kokiu bÅ«du minėta aplinkybė galėjo paveikti bylÄ nagrinėjusį teismÄ , kad Å¡is bÅ«tų Å¡aliÅ¡kai nustatęs V. S. B. atžvilgiu. Deklaratyviais pripažįstami ir apeliacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminį tyrimas V. S. B. atžvilgiu buvo pradėtas dėl politinių motyvų. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu V. S. B. pripažintas kaltu padaręs Å¡eÅ¡ias nusikalstamas veikas. Vadinasi, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus patikimų duomenų apie apelianto galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, o Å¡ie įtarimai pasitvirtino iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ K. B. konfiskuoti 30 000 Lt, kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ , valstybės naudai.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistojo K. B. gynėjų Adomo Liutvinsko ir S. B., nuteistosios D. N., nuteistojo V. S. B. ir jo gynėjo Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis Teisėjai                                                     Svajūnas Knizleris                                                                  Rūta Mickevičienė