Legislator Case Law & Legislation
f273e360-7e68-451a-9c86-ccbddd00a769 AI generated

f273e360-7e68-451a-9c86-ccbddd00a769 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f273e360-7e68-451a-9c86-ccbddd00a769
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalinimo, trečiasis asmuo – GrigiÅ¡kių kredito unija.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas J. M. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 24,20 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline V.

Legislator headnote

AI generated

f273e360-7e68-451a-9c86-ccbddd00a769 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nurodė, kad ginčo sklypo įsigijimo 2000-05-03 metu ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu kaip sugyventiniai, todėl kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 m. CK normos. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypas galėtų bÅ«ti pripažintas kaip įgytas jungtinės veiklos pagrindu, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog prie ginčo žemės sklypo įsigijimo jungtinės veiklos sutarties dalyviai prisidėjo įnaÅ¡ais pinigais, kitu turtu, darbu. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčijo atsakovės pateiktos 2000-04-25 skolos sutarties, pagal kuriÄ atsakovė pasiskolino iÅ¡ V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1207-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00250-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 71.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalinimo, trečiasis asmuo – GrigiÅ¡kių kredito unija.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas J. M. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 24,20 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline V.

M. ir J. M. nuosavybe, šį sklypÄ padalinti ir J. M. priteisti ½ dalį žemės sklypo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė susipažino 1997 m. liepos 13-14 d. ir nuo to laiko iki 2008 m. gyveno kartu kaip sugyventiniai, santuokos sudarę nebuvo. Atsakovė įsikėlė gyventi į ieÅ¡kovui priklausantį sodo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas – (duomenys neskelbtini). Po poros metų atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo. Kadangi ieÅ¡kovas buvo nusprendęs Å«kininkauti, nutarė pirkti žemės sklypÄ , pasiskolinant pinigų iÅ¡ UAB „Infra“. 2000-05-03 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovės vardu buvo įsigytas 24,20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas ir atsakovė šį žemės sklypÄ pirko kaip bendrÄ nuosavybę, tik formaliai jis buvo įregistruotas atsakovės vardu.

Vėliau atsakovė pardavė jai priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas pardavė jam priklausantį žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ . Viso bendro gyvenimo metu bendru Å«kiu ir žemės Å«kio verslu iÅ¡ esmės rÅ«pinosi ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo pastangomis nupirktame žemės sklype pastatytas laikinas pastatas – namas, buvo atvesta elektra, pastatyti kiti pastatai. Žemės sklypas buvo ieÅ¡kovo nuolat dirbamas, o iÅ¡ jo gaunamų pajamų ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės skolintų pinigų 2007 m. ieÅ¡kovas įsigijo mėsinių telyčių. 2008-03-05 per kilusį gaisrÄ iÅ¡ esmės sudegė visi galvijai, kiaulės, žemės Å«kio technika, statybinės medžiagos, Å¡ieno sandėlis, buvo patirta 250 000 Lt nuostolių.

Po to nutrÅ«ko ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiai. Taigi ieÅ¡kovas ir atsakovė daugiau kaip 10 metų kaip sugyventiniai faktiÅ¡kai gyveno sutuoktinių gyvenimÄ , bendrai tvarkė Å«kį, įgijo 24,20 ha žemės sklypÄ , pastatė laikinÄ pastatÄ , įsigijo gyvulių, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Mano, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės gyvenimas kartu, bendro Å«kio vedimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus Å¡alių susitarimÄ dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Todėl, kadangi žemės sklypas buvo įgytas Å¡alims gyvenant bendrai, jis pripažintinas Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe ir ½ dalis Å¡io sklypo priteistina ieÅ¡kovui. Vilniaus rajono 2010-12-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje užfiksuoti atsakovės parodymai apie bendrÄ gyvenimÄ kartu su ieÅ¡kovu, kurie patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Atsakovė V.

M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, teigdamas, jog žemės sklypo įsigijimo metu – 2000-05-03, Å¡alis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, privalėjo įrodyti esminius jungtinės veiklos sutarties požymius – kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimÄ ; įsipareigojimÄ , naudojant kooperuotus iÅ¡teklius, bendrai veikti; bendrÄ dalyvių tikslÄ ir interesÄ â€“ tam tikros veiklos plėtojimÄ ar tikslo siekimÄ .

Tačiau ieÅ¡kovas nei vieno iÅ¡ Å¡ių požymių neįrodė. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokius savo iÅ¡teklius – finansinius, intelektualinius ar darbinius – jis neva kooperavo su atsakove, siekiant įsigyti žemės sklypÄ , neįrodė, kaip jie su atsakove neva įsipareigojo Å¡iuos iÅ¡teklius naudoti, kokia proporcija tarpusavyje paskirstė rizikÄ arba susitarė dalinti gaunamÄ pelnÄ iÅ¡ Å«kio veiklos, taip pat neaiÅ¡ku, kokiÄ veiklÄ nutarė kartu vykdyti. Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas pirktas atsakovės vardu.

Atsakovė, siekdama paneigti ieÅ¡kovo teiginį, kad jis savo lėšomis pirko ginčo žemės sklypÄ , pateikė 2000-04-25 skolos sutartį, 2000-08-15 skolos grÄ Å¾inimo raÅ¡telį, jai nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog jis buvo pasiskolinęs pinigus iÅ¡ UAB „Infra“, neatitinka tikrovės, nes nurodyta bendrovė dalyvavo kaip tarpininkė parduodant atsakovei priklausantį butÄ . Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokio raÅ¡tiÅ¡ko įrodymo, kad jis buvo gavęs paskolÄ iÅ¡ nurodyto juridinio asmens.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovas nedalyvavo ginčo žemės sklypo įsigijime, patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas nesugebėjo nurodyti nei kiek kainavo ginčo turtas, ar kokia dalimi jis neva prisidėjo prie sklypo įsigijimo. Pažymėjo, kad atsakovė pradėjo Å«kininkauti nuo 2000-10-10, t. y. kaip tik tuo metu, kai įsigijo ginčo žemės sklypÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas Å«kininko pažymėjimÄ gavo tik 2005-01-18, o jo Å«kiui suteiktas kitas numeris, nei atsakovei. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi atskirÄ su atsakove nesujungtÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame buvo įkÅ«ręs atskirÄ ekologinį Å«kį.

Nurodė, kad atsakovės auginami galvijai buvo atskirti nuo ieÅ¡kovo, dėl ko pastarasis neturi pagrindo teigti, kad jie bendrai augino mėsinius galvijus. Tai, kad atsakovė Å«kininkavo savo sklype viena ir dalyvavo Europos sÄ jungos lėšomis remiamose programose, patvirtina atsakovės pateiktos pasėlių deklaracijos, ekologinio Å«kio sertifikatai, pinigų, 2002–2009 m. pirkimo ir pardavimo žurnalai. Nurodė, kad ieÅ¡kovo minėtas laikinas pastatas buvo pastatytas atsakovės lėšomis ir jos pastangomis, tai patvirtina pateikiamas 2013-12-02 leidimas kirsti miÅ¡kÄ , PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apie statybinių medžiagų įsigijimÄ .

Teismui yra pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1349-494/2011, kurioje ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakovu, įrodinėjo, kad tarp Å¡alių yra susiformavę jungtinės veikos (partnerystės) teisiniai santykiai, tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad Å¡ios aplinkybės nėra įrodytos.Trečiasis asmuo GrigiÅ¡kių kredito unija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurio pagrįstumo klausimÄ prašė spręsti teismo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-22 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčo sklypo įsigijimo 2000-05-03 metu ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu kaip sugyventiniai, todėl kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 m. CK normos. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypas galėtų bÅ«ti pripažintas kaip įgytas jungtinės veiklos pagrindu, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog prie ginčo žemės sklypo įsigijimo jungtinės veiklos sutarties dalyviai prisidėjo įnaÅ¡ais pinigais, kitu turtu, darbu. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčijo atsakovės pateiktos 2000-04-25 skolos sutarties, pagal kuriÄ atsakovė pasiskolino iÅ¡ V.

M. pinigines lėšas ginčo sklypui pirkti. Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo argumentai, kad jis prisidėjo prie atsakovės vardu perkamo žemės sklypo savo lėšomis, turėtomis jam pardavus sodo sklypÄ , niekuo nepagrįstos, nes ieÅ¡kovas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ su sodo pastatu pardavė 2002-02-28. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad sklypo įsigijimo metu turėjo piniginių lėšų ir prisidėjo prie sklypo pirkimo. Be to, jokių įrodymų apie tai, kad ginčo sklypo įsigijimo metu atsakovė buvo paėmusi paskolÄ iÅ¡ UAB „Infra“, už kuriÄ ir buvo perkamas sklypas, ieÅ¡kovas nepateikė.

Teismo vertinimu, aplinkybės, jog ieÅ¡kovas tarpininkavo ieÅ¡kant žemės sklypo įsigijimui, ieÅ¡kojo ir rado skelbimÄ apie sklypo pardavimÄ , bendravo su sklypo pardavėju, neįrodo buvus 2000-05-03 ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimÄ ginčo sklypÄ Ä¯sigyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Akivaizdu, jog Å¡alims gyvenant kartu ir tarp Å¡alių esant geriems santykiams, toks ieÅ¡kovo elgesys laikytinas suprantamu. Teismas atkreipė dėmesį, jog sklypo pardavėjas liudytojas E. J. nurodė, kad užstatÄ jam mokėjo atsakovės sÅ«nus, be to, jis supratęs, kad sklypo pirkėja yra atsakovė, jog reikėjo palaukti, kol atsakovė parduos jai priklausantį butÄ .

Teismo vertinimu, tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. 2A-1127-603/2013, kuria buvo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13494/2011 pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo, konstatavo, jog Å¡alys 2007–2008 m. Å¡iame žemės sklype vykdė jungtinę veiklÄ , vedė bendrÄ Å«kį, neįrodo ieÅ¡kinio pagrįstumo nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kovo argumentai, jog ginčo sklypo įsigijimo metu atsakovė buvo ieÅ¡kovo iÅ¡laikytinė, niekuo nepagrįsti bei prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, kadangi atsakovė 2000-05-03 ginčo sklypo įsigijimo metu dirbo, gaudavo darbo užmokestį ir iÅ¡ darbo buvo atleista 2001-01-18.

Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad iÅ¡ karto po 2000-05-03 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas ir atsakovė vedė bendrÄ Å«kį jungtinės veiklos pagrindu. BÅ«tent atsakovės vardu 2000-10-10 buvo įregistruotas Å«kis, esantis (duomenys neskelbtini)., be to, pirminiai duomenys apie atsakovės vedamÄ Å«kį fiksuojami nuo 2002 m. pradžios. Teismas vertino, kad liudytojų parodymai nepatvirtina buvus tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimÄ Ä¯sigyti ginčo žemės sklypÄ bendrai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas J. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iÅ¡kviesti bei apklausti liudytojus N. R. ir H. M.. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neginčijo atsakovės pateiktos 2000-04-25 skolos sutarties, pagal kuriÄ atsakovė pasiskolino iÅ¡ V.

M. pinigines lėšas žemės sklypui pirkti, nes teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas prašė skirti ekspertizę skolos sutarties tikrumui patikrinti, tačiau teismas jos neskyrė. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1127-603/2013, kuriame konstatuota, jog tarp ginčo Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai kuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Atsakovės atitinkami parodymai užfiksuoti ir Vilniaus rajono 2010-12-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje, kurie apima ne tik 2007-2008 m. laikotarpį, tačiau ir laikotarpį, kai buvo įsigytas žemės sklypas, t. y. 2000-05-03.

Taip pat praÅ¡o apklausti liudytojus N. R. ir H. M., kurie, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtins ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ Å«kio vedimÄ sklypo pirkimo metu. Nurodė, kad Å¡ių liudytojų neprašė apklausti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes nežinojo Å¡ių liudytojų adresų, kuriuos atsitiktinai sužinojo po teismo sprendimo priėmimo.Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį praÅ¡o atmesti, bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas jokioje proceso stadijoje neiÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymo skirti skolos sutarties tikrinimo ekspertizę. IeÅ¡kovas tik prašė apklausti teismo posėdyje kaip liudytojÄ paskolos davėjÄ V. M., šį praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismas tenkino, tačiau liudytojai atvykus į posėdį ieÅ¡kovas nuo jos apklausos atsisakė. Nors ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatas, tačiau ir jis jokio praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo nepateikė. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-04-05 sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, nes minėtoje byloje buvo vertinamas Å¡alių santykis 2007–2008 m., be to, sprendime konstatuota, jog Å¡alys vedė bendrÄ galvijų Å«kį, t. y.

Å¡alių jungtiniai veiksmai buvo nukreipti kitokio bendro turto sukÅ«rimui nei nagrinėjamoje byloje. Å ioje byloje ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti savo dalies ginčo žemės sklype dydį, nes minėtame Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog atsakovės vardu įsigytas žemės sklypas yra Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog jis asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo. Be to, Vilniaus rajono 2010-12-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-30 nuosprendyje užfiksuoti parodymai nėra pakankami esant pagrindÄ konstatuoti, jog atsakovės vardu įsigytas žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė.

Taigi, mano, kad atsakovės į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklypas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, tuo tarpu ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Mano, kad ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes pateikti praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus N. R. ir H. M. ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o jo argumentas, kad jis nežinojo Å¡ių asmenų adresų, negali bÅ«ti pripažintinas svarbiu, nes bÅ«tent ieÅ¡kovui yra numatyta pareiga rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui visus turimus įrodymus.Trečiasis asmuo GrigiÅ¡kių kredito unija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti ir bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio pagrįstumo ir rėmėsi formuojama teismų praktika. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju nepateikė jokių įrodymų, koks buvo jo indėlis į ginčo turtÄ ir ar iÅ¡ viso egzistavo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nurodė, kad atsakovė byloje įrodė, jog ji žemės sklypÄ Ä¯sigijo už savo lėšas, turtÄ realizavo savo vardu, tuo tarpu ieÅ¡kovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, į bylÄ nepateikė.

Mano, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka neturėtų bÅ«ti tenkinamas, nes apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kad jis ir atsakovė vedė bendrÄ Å«kį jungtinės veiklos pagrindu ir kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie atsakovės vardu perkamo žemės sklypo savo lėšomis, tuo tarpu atsakovė byloje savo atsikirtimus pagrindė į bylÄ pateiktais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, o apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-04-25 skolos sutartimi V. M. paskolino V. M. 8 000 Amerikos dolerių, kuriuos V. M. įsipareigojo panaudoti 24,20 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti ir juos grÄ Å¾inti pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį jai nuosavybės teise. 2000-05-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi E. J. pardavė už 28 400 Lt atsakovei V.

M. 242 000 kv. m žemės sklypÄ (žemės Å«kio paskirties), esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtas žemės sklypas nuo 2000-05-16 įregistruotas VÄ® „Registro centras“ atsakovės nuosavybės teise. 2000-08-03 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė V. M. už 45 000 Lt pardavė jai nuosavybės teise priklausantį 42,03 kv. m bendrojo naudingo ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2000-08-15 pasiraÅ¡ytas skolos grÄ Å¾inimo raÅ¡telis, kuriame nurodyta, kad V. M. 2000-08-03 pardavė nuosavybės teise priklausantį butÄ už 45 000 Lt ir grÄ Å¾ina V.

M. 8 000 Amerikos dolerius, o V. M. gavo 8 000 Amerikos dolerius. 2000-10-10 atsakovės V. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini)., vardu įregistruotas Å«kis. IeÅ¡kovo vardu Å«kis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 2005-01-18.Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, Å«kio tvarkymo kartu, bendro turto kÅ«rimo bendromis jų lėšomis ir darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, dėl gyvenant drauge įgyto turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m.

CK 472 str., 474 str.; 2000 m. CK 6.969 str., 6.971 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. BÅ«tent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).

Asmenys gali įgyti bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimÄ gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobÅ«dį, o pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., raÅ¡ytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kÅ«rimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Pažymėtina, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi bÅ«ti įrodinėjamas. Nagrinėjamu atveju pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti 24,20 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline V. M. ir J. M. nuosavybe, šį sklypÄ padalinti ir J. M. priteisti ½ dalį žemės sklypo, faktinį pagrindÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais.

Atsakovė, grįsdama savo atsikirtimus, juos taip pat grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. CPK 178 str. numatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi į bylÄ Å¡alių pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė vedė bendrÄ Å«kį jungtinės veiklos pagrindu ir kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie atsakovės vardu perkamo žemės sklypo savo lėšomis. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad ginčo žemės sklypui pirkti buvo panaudotos ir jo asmeninės lėšos, tačiau įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos ieÅ¡kovo teiginius, į bylÄ nepateikta (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovas byloje neįrodė fakto, jog jis turėjo asmeninių lėšų, kokia suma tai buvo ir kokiu pagrindu ji buvo įgyta. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad žemės sklypas įgytas 2000-05-03, o atsakovas jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ su sodo pastatu pardavė ir lėšas už jį gavo gerokai vėliau, t. y. 2002-02-28. Be to, byloje pateikti įrodymai, jog žemės sklypui pirkti buvo panaudotos atsakovės 2000-04-25 skolos sutarties pagrindu skolintos lėšos, kurios grÄ Å¾intos pardavus jai nuosavybės teise priklausiusį butÄ .

Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neginčijo atsakovės pateiktos 2000-04-25 skolos sutarties, pagal kuriÄ atsakovė pasiskolino iÅ¡ V. M. pinigines lėšas ginčo sklypui pirkti, tačiau ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis byloje prašė skirti ekspertizę skolos sutarties tikrumui nustatyti, nepagrįsti nesant byloje tokių duomenų. Taigi, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju laikytinas pagrįstu atsakovės teiginys, jog žemės sklypas buvo įsigytas iÅ¡ jos asmeninių lėšų.

Be to, byloje taip pat nustatyta ir tai, kad atsakovės, gyvenančios, (duomenys neskelbtini)., vardu 2000-10-10 įregistruotas ūkis, kuriam suteiktas atskiras ūkio numeris, tuo tarpu ieškovo vardu ūkis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 2005-01-18. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo ūkio reikalus iš esmės tvarkė pati, teikė deklaracijas, įsigydavo galvijus, dalyvavo projektuose ir atlikdavo kitus veiksmus savo vardu, taip pat tvarkė kasdienius ūkio reikalus asmeniškai.

Tai, kad ieÅ¡kovas pagelbėdavo atsakovei vienu ar kitu darbu, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog ginčo sklypas nuolat Å¡alių buvo tvarkomas bendrai, dėl ko yra pagrindas konstatuoti buvus bendrÄ Å¡alių jungtinę veiklÄ , sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, jog tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. 2A-1127-603/2013, kuria buvo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13494/2011 pagal ieÅ¡kovės V.

M. ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo, konstatavo, jog Å¡alys 2007–2008 m. Å¡iame žemės sklype vykdė jungtinę veiklÄ , vedė bendrÄ Å«kį, neįrodo ieÅ¡kinio pagrįstumo nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bendros Å¡alių jungtinės veiklos ginčo sklypo įsigijimo metu, t. y. 2000 m., be to, minėtoje byloje nagrinėtos ir įrodinėtos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, dėl to Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog minėti teismo procesinio sprendimo argumentai turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamos bylos atveju.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog Vilniaus rajono 2010-12-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje iÅ¡dėstytos aplinkybės pagrindžia faktÄ , jog tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos faktiniai santykiai ginčo sklypo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose bylose nurodytos aplinkybės pagrindžia tik Å¡alių gyvenimÄ kartu, bendrÄ Å«kio vedimÄ , tačiau neįrodo fakto dėl jungtinės veiklos faktinių santykių ginčo sklypo atžvilgiu buvimo.Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Apeliantas, apeliaciniu skundu praÅ¡ydamas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, jog skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kadangi teismo posėdyje turi bÅ«ti apklausti liudytojai N. R. ir H. M., kurių ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme neprašė apklausti dėl to, kad nežinojo jų adresų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , jos nelaikytinos reikÅ¡mingomis, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti ieÅ¡kinyje nurodytus teiginius, įrodančius jo reikalavimÄ , privalėjo dėti visas pastangas, kad visi įrodymai bÅ«tų pateikti tinkamai ir laiku.

IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, jog minėtų liudytojų parodymai bÅ«tų buvę svarbÅ«s ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje apklaustų liudytojų parodymus vertino ne ieÅ¡kovo naudai, nesudaro pagrindo apklausti naujus ieÅ¡kovo nurodytus liudytojus bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti medžiaga ir įrodymai yra pakankami siekiant tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai neįžvelgiant bÅ«tinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka.Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus ieÅ¡kovo J. M. apeliacinį skundÄ , remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovės V. M. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 500 Lt iÅ¡laidų, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo J. M.. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovo J.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M. atsakovės V. M. naudai 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Teisėjai                                                            Laima Gerasičkinienė                                                                            JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                          Dainius Rinkevičius