2021-10-27 Nr. AB-22449-3-61-3-02749-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-646-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02749-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Karklės statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Karklės statybos ir eksploatavimo bendrijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Karklės statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. SD-2554-(14.12.7) (toliau – ir NŽT sprendimas) ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos r. skyrius) 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. SD-2554-(14.12.7) (toliau – ir NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimą panaikinti NŽT ir NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimus. Įvertinęs skundo turinį ir prie skundo pridėtus dokumentus, teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pagal jo 2021 m. gegužės 12 d. prašymą, pateiktą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS). Nesutikdamas su NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimu, pareiškėjas jį apskundė NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Teismas konstatavo, kad NŽT, vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 69 punktu, ginčijamą sprendimą priėmė išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, 31 straipsniu, priėjo prie išvados, kad administracinė byla yra priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto (byla nepriskirtina tam teismui) pagrindu. Pareiškėjui išaiškino, kad su skundu dėl NŽT ir NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimų panaikinimo jis turi kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis). Atkreipė dėmesį, kad, kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 straipsnio 5 dalis).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, kadangi priimta netinkamai taikant materialiosios teisės normas. NŽT skundžiamame sprendime nurodė, kad šis sprendimas yra skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. atsakovas savo sprendime nurodė teismą, kuris teismingas nagrinėti kilusį ginčą. Be to, remiantis NŽT direktoriaus patvirtintais nuostatais, NŽT Klaipėdos r. skyrius yra NŽT struktūrinis padalinys, tiesiogiai atsakingas NŽT direktoriui, dėl šios priežasties NŽT Klaipėdos r. skyrius nėra įtraukiamas į administracinės bylos nagrinėjimą kaip savarankiškas juridinis asmuo.

Pareiškėjo nuomone, netoleruotina tokia situacija, kai administracinėje byloje atsakovu turi būti nurodytas kompetentingos valstybės institucijos struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens teisių, neturintis juridiniam asmeniui būdingo teisnumo ir veiksnumo ir dėl to negalintis būti atsakovu administracinėje byloje. Tokią pareiškėjo poziciją taip pat patvirtina ir NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės.

Pareiškėjas teigia, kad pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nepažeidė ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tinkamai nurodė proceso šalis. Atsakovo buveinė yra Vilniaus mieste, todėl administracinė byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvus teismingumas, kurį savo nuožiūra gali pasirinkti pareiškėjas. Todėl pareiškėjas turėjo teisę savo pasirinkimu parinkti teismą, kuriam yra teisminga administracinė byla.

Pareiškėjo vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamus NŽT ir NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimus priskirtinas ne Vilniaus apygardos administracinio teismo, o Regionų apygardos administraciniam teismo kompetencijai, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad NŽT sprendime nurodė teismą, kuriam skundžiamas sprendimas, NŽT Klaipėdos r. skyrius yra NŽT struktūrinis padalinys, todėl jis netraukiamas į administracinės bylos nagrinėjimą kaip savarankiškas juridinis asmuo. Pareiškėjas, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nepažeidė ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tinkamai nustatė proceso šalis. Atsakovo buveinė yra Vilniaus mieste, todėl administracinė byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvus teismingumas, kurį savo nuožiūra gali pasirinkti pareiškėjas, todėl jis turėjo teisę parinkti teismą, kuriam yra teisminga administracinė byla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-816-492/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-525/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-259-552/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-236-552/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-428-442/2021).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pagal 2021 m. gegužės 12 d. ŽPDRIS sistemoje pateiktą prašymą, t. y. savo teisių pažeidimą pareiškėjas kildina iš NŽT struktūrinio padalinio sprendimo, kuris ir yra pareiškėjo inicijuojamo ginčo objektas. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimu, jį apskundė NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. liepos 22 d. sprendimu jo skundo netenkino. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, NŽT ginčijamą sprendimą priėmė išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijas. Regionų apygardos administracinio teismo konkrečių rūmų veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismų įsteigimo, apygardos teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorija apima: Klaipėdos apylinkės teismo, Plungės apylinkės teismo ir Tauragės apylinkės teismo veiklos teritorijas

Remiantis viešai NŽT interneto svetainėje skelbiamais duomenimis, NŽT Klaipėdos r. skyriaus buveinė yra Klaipėdos mieste. Taigi byla dėl NŽT Klaipėdos r. skyriaus sprendimo panaikinimo teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui. Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl teisingai nustatė teritorinį administracinės bylos teismingumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tik pareiškėjas gali pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu byloje. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, turi padėti jiems įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), atkreipdamas pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109–124 p.).

ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas turėjo būti paduodamas pagal NŽT teritorinio skyriaus – NŽT Klaipėdos r. skyriaus, kuris byloje turėtų būti laikomas atsakovu, buveinės vietą, o NŽT byloje turėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o ne atsakove.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Karklės statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė