f26cc3ee-ca17-4fc2-a49f-ec9e2e82e550 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-662-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01547-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.6.1.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos GudžiÅ«nienės ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo ir 2022 m. vasario 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovėms Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijai, uždarajai akcinei bendrovei „Profarma“, uždarajai akcinei bendrovei „Bona diagnosis“, SIA „Rouen Grains LV“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – Laboratorija) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Profarma“ 2020 m. kovo 19 d. prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-42 (toliau – Sutartis); 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ 2020 m. kovo 19 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST- (toliau – Sutartis 2); 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ bendradarbiavimo sutartį Nr. CO-01 (toliau – Sutartis 3); 4) priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ 145 200 Eur, iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ – 3 542 469 Eur, iš atsakovės SIA „Rouen Grains LV“ – 454 931 Eur; 5) priteisti iš atsakovių 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad, Laboratorijai neskelbiamų derybų bÅ«du įgyjant greituosius COVID-19 testus, buvo imituota vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ra, pasirenkant dar iki pirkimo pradžios trečiojo asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) nurodytÄ tiekėjÄ . Ministerija ir Laboratorija buvo gavusios kitų bendrovių pasiÅ«lymus dėl greitųjų testų, tačiau jų nesvarstė. Valstybės lėšos buvo naudojamos neracionaliai, nes UAB „ProAris“ siÅ«lė Ministerijai įgyti greituosius testus už kelis kartus mažesnę kainÄ , nei siÅ«lė UAB „Profarma“. Todėl Sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 17 straipsniui.

3. IeÅ¡kovo teigimu, Sutartis ir Sutartis 2 taip pat prieÅ¡tarauja gerai moralei. UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ pirkimo metu nurodydamos, kad testų gamintoja yra UAB „Profarma“, veikė nesÄ Å¾iningai, nes UAB „Profarma“ negamina tokių testų. Sutarties 3 punkte nustatyta iÅ¡lyga rodo, kad, jau sudarydama Sutartį, UAB „Profarma“ žinojo, jog ji nepateiks techninėje specifikacijoje nurodyto gamintojo testų. TÄ pačiÄ dienÄ ji sudarė Sutartį 2, kuria visus įsipareigojimus pagal Sutartį perdavė kÄ tik įsteigtai UAB „Bona diagnosis“.

KitÄ dienÄ po Sutarties ir Sutarties 2 sudarymo, 2020 m. kovo 20 d., buvo pasiraÅ¡yta dar viena sutartis tarp UAB „Bona diagnosis“ ir „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ dėl 510 000 greitųjų testų pardavimo už 1 135 360 Eur ir sumokėta pirma įmoka. Atsakovių veiksmai rodo, kad jos rengėsi pateikti „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus, tik kelis kartus brangiau, nei galėjo pristatyti kita teikėja UAB „ProAris“ ir nei juos įgijo UAB „Bona diagnosis“. Tokiu bÅ«du buvo siekiama pasinaudoti ekstremalia situacija, nesÄ Å¾iningai gauti valstybės biudžeto lėšų ir iÅ¡vengti galimų pasekmių iÅ¡kilus sandorio teisėtumo klausimams.

UAB „Profarma“ apgaule gavo valstybės lėšų už prekes, kurių negamina, ir beveik visas jas pervedė naujai įsteigtai bendrovei UAB „Bona diagnosis“ už neaiÅ¡ku kokio gamintojo testų tiekimÄ .

4. Sutarties tekstas buvo derinamas 2020 m. kovo 19 d. TÄ pačiÄ dienÄ buvo sudaryta Sutartis 2 ir Sutartis 3, kuria UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ susitarė dėl potencialių greitųjų testų gamintojų paieÅ¡kos. Sutarties 3 priedų įsigaliojimo datos rodo, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta atgaline data, o SIA „Rouen Grains LV“ realiai neteikė paslaugų UAB „Bonus diagnosis“. Sutarties 3 Å¡alys siekė sukurti fiktyvų pagrindÄ SIA „Rouen Grains LV“ gauti lėšų iÅ¡ UAB „Bona diagnosis“, nors iÅ¡ tikrųjų nei viena Å¡alių neįgijo teisių ir pareigų. Todėl Å¡i sutartis naikintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsniu ir taikant principÄ , kad iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė.

5. Kadangi valstybė sumokėjo daugiau, nei bÅ«tų sumokėjusi pagal rinkoje galiojančius įkainius (pagal UAB „Pro Aris“ pasiÅ«lymÄ ), iÅ¡ atsakovių priteistinas kainų skirtumas. Valstybė sumokėjo 4 142 600 Eur daugiau, negu rinkoje buvo tokių pačių testų kaina. UAB „Profarma“, neteisėtai iÅ¡ valstybės gavusi 6 050 000 Eur, 5 904 800 Eur pervedė į UAB „Bona diagnosis“ sÄ skaitÄ , todėl iÅ¡ UAB „Profarma“ priteistinas Å¡ių sumų skirtumas – 145 200 Eur.

Likusi valstybės permokėta suma (3 997 400 Eur) priteistina iÅ¡ UAB „Bona diagnosis“. Pripažinus Sutartį 3 negaliojančia, taikytina restitucija ir SIA „Rouen Grains LV“ pagal Å¡iÄ sutartį sumokėta 454 931 Eur suma turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta UAB „Bona diagnosis“, kuri pinigus turėtų grÄ Å¾inti valstybei. Atsižvelgiant į racionalumo ir protingumo principus, iÅ¡ SIA „Rouen Grains LV“ grÄ Å¾intina 454 931 Eur suma priteistina valstybei, kartu Å¡ia suma mažinant iÅ¡ UAB „Bona diagnosis“ valstybei priteistinÄ sumÄ (iki 3 542 469 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir skyrė atsakovei Laboratorijai 20 000 Eur baudÄ . Bylos dalį, kurioje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, teismas nutraukė.

7. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir manydamas, jog yra pažeistas vieÅ¡asis interesas – valstybės pinigai, atliekant pirkimÄ , panaudoti neracionaliai, turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Ar Å¡is interesas buvo pažeistas, nustato teismas.

8. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad pirkimo procedÅ«ra buvo imituota pasirenkant Ministerijos nurodytÄ tiekėjÄ . Laboratorijos VieÅ¡ojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimas pasirinkti tiekėjÄ buvo formalus – ji besÄ lygiÅ¡kai įvykdė Ministerijos nurodymÄ . Laboratorija nevertino Ministerijos nurodymo tik kaip informacijos apie vieno iÅ¡ tiekėjų pasiÅ«lymÄ , nes ji Å¡ios informacijos netikrino ir nelygino su kitų tiekėjų gautais pasiÅ«lymais, nors žinojo, jog UAB „Profarma“ nėra vienintelis atitinkamas prekes galintis parduoti tiekėjas. Testų pirkimas iÅ¡ UAB „Profarma“ buvo atliktas neatlikus imperatyvių pirkimo procedÅ«rų, todėl buvo pažeistos VPÄ® ir Turto valdymo įstatymo nuostatos, įskaitant skaidrumo principÄ , ir nebuvo užtikrintas vieÅ¡ojo pirkimo tikslas – racionaliai naudoti valstybės lėšas. Sutartis neatitinka imperatyviųjų įstatymo normų ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Profarma“ pasiÅ«lymas pirkime buvo pasirinktas dėl Å¡ios bendrovės nesÄ Å¾iningų veiksmų. Tačiau UAB „Profarma“ įsipareigojimas parduoti savo pagamintus testus neatitiko tikrovės – atsakovė nepaneigė, kad, sudarydama Sutartį, ji negalėjo bÅ«ti siÅ«lomų testų gamintoja, o Sutarties 2 sÄ lygos patvirtina, kad Sutarties sudarymo metu UAB „Profarma“, tikėtina, nežinojo, kokio konkrečiai gamintojo testus ji ketina parduoti Laboratorijai.

Atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ paaiÅ¡kinimai apie galimybę naudoti UAB „Profarma“ pavadinimÄ ant prekės pakuotės neįrodo bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nes Sutartyje buvo aiÅ¡kiai susitarta dėl prekių gamintojo, o ne dėl ženklinimo. UAB „Profarma“ 2020 m. kovo 28 d. praneÅ¡imas Laboratorijai dėl Sutarties vykdymo patvirtina, kad ji suprato, jog pagal Sutartį įsipareigojo pateikti bÅ«tent savo pagamintus testus ir byloje nėra įrodymų, kad Å¡i Sutarties sÄ lyga turėjo bÅ«ti pakeista dėl objektyvių priežasčių.

Toks UAB „Profarma“ elgesys negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu.

10. Teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo visiÅ¡kai įvykdyta, UAB „Profarma“ nebuvo pareikÅ¡ta pretenzijų dėl perduotų prekių, byloje nėra duomenų, jog prekės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laboratorijai sÄ lyga dėl prekių gamintojo nebuvo esminė. Todėl, nors UAB „Profarma“ elgėsi nesÄ Å¾iningai Sutarties sudarymo metu nurodžiusi tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie prekių gamintojÄ , nesant ginčo dėl Sutarties įvykdymo ir pristatytų prekių tinkamos kokybės bei ieÅ¡kovui neįrodžius, kad sÄ lyga dėl prekių gamintojo buvo esminė, tokie atsakovės veiksmai nenulėmė sandorio neteisėtumo CK 1.80, 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais.

11. Vertindamas Sutartyje nurodytos kainos pagrįstumÄ , teismas nurodė, kad Laboratorija nereikalavo UAB „Profarma“ pagrįsti pasiÅ«lytos kainos ir nesiderėjo dėl pasiÅ«lymo. Atsakovės (pardavėjos) – privatÅ«s pelno siekiantys asmenys; sutarties kaina nustatoma laisvu Å¡alių susitarimu; tiekėjas negali bÅ«ti atsakingas už pasiÅ«lytÄ kainÄ , jei kita Å¡alis su tokia sÄ lyga sutiko, nors turėjo kitų alternatyvių pasiÅ«lymų. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad Sutartis buvo sudaryta dėl nesÄ Å¾iningo UAB „Profarma“ poveikio, taip pat jis neįrodė, jog parduotų prekių kaina iÅ¡ esmės virÅ¡ijo analogiÅ¡kų prekių rinkos kainas.

IeÅ¡kovo teiginys, kad UAB „Profarma“ pasinaudojo ekstremalia situacija, nėra įrodytas. IeÅ¡kovas teigia, kad UAB „Profarma“ nepagrįstai praturtėjo, nes UAB „Pro Aris“ pasiÅ«lymas buvo pigesnis. Tačiau jis neįrodė, kad UAB „Pro Aris“ galėjo ir realiai ketino pateikti Laboratorijai pasiÅ«lymÄ , atitinkantį jos poreikius, taip pat kad UAB „Pro Aris“ pasiÅ«lytos prekės buvo analogiÅ¡kos UAB „Profarma“ parduotoms prekėms. Kitų tiekėjų pasiÅ«lytos prekių kainos nežymiai skyrėsi nuo UAB „Profarma“ parduotų prekių kainos.

Atsakovės pateikti įrodymai apie testų kainas kelia abejonių, kad UAB „Profarma“ pasiÅ«lyta kaina žymiai virÅ¡ijo rinkos kainÄ .

12. Teismas nurodė, kad įsigyjant prekes nebuvo laikytasi esminių vieÅ¡ojo pirkimo principų, todėl nebuvo užtikrintas racionalaus valstybės lėšų panaudojimas, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, kokia suma buvo nepagrįstai sumokėta UAB „Profarma“ (jeigu jai buvo permokėta). IeÅ¡kovas nepasinaudojo teise įrodinėti Å¡iÄ aplinkybę atitinkamos srities eksperto iÅ¡vadomis. Nustačius, kad Sutartis dėl perkančiosios organizacijos kaltės buvo sudaryta pažeidžiant vieÅ¡ojo pirkimo principus ir tikslus, nėra pagrindo spręsti, jog už tai turi atsakyti atsakovės – pelno siekiančios bendrovės. Socialinės atsakomybės ir perkančiosios organizacijos racionalaus lėšų panaudojimo pareigos perkėlimas pelno siekiančiam subjektui bÅ«tų neproporcingas, prieÅ¡tarautų rinkos veikimo principams.

13. Teismas nurodė, kad nei UAB „Bona diagnosis“, nei SIA „Rouen Grains LV“ nedalyvavo pirkime ir negali bÅ«ti laikomos atsakingomis už valstybės pinigų racionalų panaudojimÄ . Privačių bendrovių sudaryti sandoriai, kuriais UAB „Profarma“ siekė įvykdyti Sutartį ir gauti iÅ¡ to pelno, Laboratorijai nesidomint siÅ«lomos kainos pagrįstumu ir su ja sutinkant, negali bÅ«ti pripažinti prieÅ¡taraujančiais gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai. Sutartis 2 ir Sutartis 3 iÅ¡eina už Sutarties ribų, be to, byloje neįrodyta, kad Sutarties neteisėtumÄ nulėmė UAB „Profarma“ neteisėti nesÄ Å¾iningi veiksmai, todėl ir kitos ginčijamos sutartys (kaip iÅ¡vestinis reikalavimas) negali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis ieÅ¡kovo nurodytais pagrindais. Atmetus reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie atsakovių tarpusavio atsiskaitymÄ gautomis iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo lėšomis, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.

14. Vertindamas ieÅ¡kovo siekį nuginčyti Sutartį 3, pagal kuriÄ UAB „Bona diagnosis“ sumokėjo SIA „Rouen Grains LV“ už, ieÅ¡kovo teigimu, realiai nesuteiktas paslaugas, teismas pažymėjo, kad pagal Å¡ios sutarties nuostatas visi ginčai turi bÅ«ti sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose, o sutartis sudaryta, aiÅ¡kinama ir taikoma vadovaujantis Latvijos Respublikos teisės aktais. Nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovas nėra sutarties Å¡alis, jis negali ignoruoti sutarties sÄ lygų dėl ginčo teismingumo ir taikytinos teisės, bei reikÅ¡ti ieÅ¡kinį Latvijos Respublikoje įregistruotai SIA „Rouen Grains LV“ ne pagal jos buveinės vietÄ ir ne pagal sutartinį teismingumÄ , o pagal savo buveinės vietÄ . IeÅ¡kovas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad reikalavimas dėl Sutarties 3 negaliojimo yra teismingas Lietuvos teismams, todėl teismas pripažino, jog Å¡is reikalavimas nenagrinėtinas Lietuvos teisme.

15. Teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo įvykdyta ir Å¡iuo metu jau yra panaudota didesnė dalis testų; testai buvo operatyviai perkami dėl jų ypatingo poreikio; byloje nėra įrodymų, jog Å¡iuo metu interesas panaudoti testų likutį yra iÅ¡nykęs. UAB „Bona diagnosis“ pateikė gamintojo raÅ¡tÄ , kad prekės su ribotu galiojimo laiku ir specifinėmis laikymo sÄ lygomis negali bÅ«ti grÄ Å¾intos gamintojui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti restitucijÄ ; ieÅ¡kovo nurodytos restitucijos taikymas bÅ«tų neproporcingas, prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje nustatytiems principams, iki pažeidimo buvusi padėtis nebÅ«tų atkurta, nes ieÅ¡kovas neįrodė nepagrįstai gautos sumos fakto ir dydžio; be to, prekių pirkimo ypatingas poreikis ir Sutarties įvykdymo faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju tikslinga iÅ¡saugoti sandorio galiojimÄ ir taikyti alternatyvias sankcijas.

Ä®vertinęs Laboratorijos padaryto pažeidimo pobÅ«dį, atsižvelgdamas į tai, kad prekės buvo pirktos Å¡alyje susiklosčius neeilinei ekstremaliai situacijai ir turėjo buvo nupirktos itin operatyviai, teismas skyrė Laboratorijai 20 000 Eur baudÄ , kuri sudaro apie 0,3 proc. ginčo sutarties vertės.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad byla yra sudėtinga, taip pat į tai, jog byloje buvo nustatytas atsakovės UAB „Profarma“ nesÄ Å¾iningas elgesys sudarant Sutartį, o UAB „Bona diagnosis“, nors ir nebuvo Sutarties Å¡alimi, tačiau, žinojo apie pirkimo procedÅ«ras ir Sutarties sÄ lygas, teismas nusprendė nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti atsakovėms priteistinas iÅ¡laidas, priteisdamas po 5 000 Eur kiekvienai iÅ¡ jų.

17. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei SIA „Rouen Grains LV“ 3 860 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija didžiausių priteistinų iÅ¡laidų dydžių, be to, byloje nenustatyta, jog atsakovės, kurios atžvilgiu byla buvo nutraukta, procesinis elgesys bÅ«tų netinkamas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 18.1. Teismas konstatavo, kad Sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o tai sudaro pagrindÄ jÄ pripažinti negaliojančia. Pagal VPÄ® 106 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti alternatyvias sankcijas dėl vieÅ¡ojo intereso, tačiau teismas Sutarties iÅ¡saugojimÄ siejo ne su vieÅ¡uoju interesu, o su tuo, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti restitucijos ir su UAB „Profarma“ veiksmų įtaka Sutarties sudarymui. VieÅ¡asis interesas bÅ«tų užtikrintas pripažinus Sutartį negaliojančia, nes prieÅ¡ingu atveju paneigiama valstybės galimybė atgauti nepagrįstai sumokėtas lėšas ir valstybės turtu užtikrinami nesÄ Å¾iningų subjektų, o ne visuomenės interesai. 18.2.

Testai buvo perkami ne Laboratorijos poreikiams ir iniciatyva, bet vykdant Ministerijos nurodymÄ ir formaliai atliekant pirkimÄ , todėl Sutarties iÅ¡saugojimas, skiriant baudÄ Laboratorijai, neatitinka teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Nors VPÄ® pažeidė Laboratorija, UAB „Profarma“ veiksmai turėjo įtakos pažeidimų atsiradimui. Teismas nepripažino Sutarties negaliojančia ir netaikė jos negaliojimo padarinių nepaisydamas to, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ gavo nepagrįstÄ naudÄ valstybės sÄ skaita. 18.3.

Teismas nepagrįstai nurodė, esÄ ieÅ¡kovas nepaneigė, kad tik UAB „Profarma“ siÅ«lė prekes, kurių kokybė buvo testuojama Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje patvirtintoje UAB „Profarma“ laboratorijoje. Testų kokybė nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko, be to, atsakovės nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Profarma“ pristatyti testai tÄ pačiÄ dienÄ buvo teikiami Laboratorijai, o tai rodo, jog jų kokybė realiai negalėjo bÅ«ti patikrinta.

Atsakovių argumentas, kad UAB „Profarma“ buvo pasirinkta kaip kokybiÅ¡kų testų tiekėja, atsižvelgiant į tai, jog pagal Sutartį ji turėjo pristatyti savo gamintus testus, nors realiai neturėjo galimybės tokius testus pristatyti, vertinamas kaip neįrodytas. UAB „Profarma“ argumentus, kad ji buvo pasirinkta, nes galėjo tinkamai ir operatyviai pristatyti testus, paneigia aplinkybės, jog atsakovė nepristatė visų prekių nustatyta tvarka ir terminais. 18.4. Byloje pateikti elektroniniai laiÅ¡kai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad bÅ«tent UAB „Profarma“, veikdama per sveikatos apsaugos viceministrę ir apribodama Laboratorijos valiÄ pasirinkti tiekėjÄ , lėmė, jog Sutartis buvo sudaryta su ja.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimo sÄ lygas, nors ir netiesiogiai, o veikdama per MinisterijÄ , nurodė UAB „Profarma“, todėl teismas tokių veiksmų nepagrįstai nepripažino nesÄ Å¾iningais. Sutarties prieÅ¡taravimÄ gerai moralei (UAB „Profarma“ nesÄ Å¾iningumÄ ) patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad UAB „Profarma“, teikdama komercinį pasiÅ«lymÄ , žinojo testų kainÄ , tačiau pateikto pasiÅ«lymo kaina buvo beveik 6 kartus didesnė. Tokia kaina aiÅ¡kiai rodo ketinimÄ pasinaudoti susiklosčiusia ekstremalia situacija siekiant pasipelnyti.

UAB „Profarma“, pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai jos gaminamus testus, tÄ pačiÄ dienÄ beveik visÄ jos gautÄ sumÄ pervedusi prieÅ¡ dienÄ Ä¯steigtai UAB „Bona diagnosis“ už nežinomo gamintojo testus, nesÄ Å¾iningai gavo biudžeto lėšas ir, panaudodama tokį tiekimo modelį, siekė iÅ¡vengti galimų padarinių iÅ¡kilus klausimui dėl Sutarties teisėtumo. 18.5. Teismas visiÅ¡kai nevertino Sutarties 2 sudarymo aplinkybių, nors Å¡ios aplinkybės rodo UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ nesÄ Å¾iningumÄ .

Aplinkybės dėl UAB „Bona diagnosis“ skubaus įsteigimo, UAB „Profarma“ darbuotojų dalyvavimo UAB „Bona diagnosis“ sudarant sutartį su „AMEDA Labordiagnostik GmbH“, Sutarties ir Sutarties 2 tekstai, aplinkybė, kad vienintelės lėšos, kuriomis disponavo UAB „Bona diagnosis“ buvo UAB „Profarma“ iÅ¡ valstybės gautos lėšos, įrodo, jog UAB „Bona diagnosis“ atliko tariamo tarpininko vaidmenį. 18.6. UAB „Pro Aris“ pasiÅ«lymas įsigyti testus už daug mažesnę kainÄ , kaip ir UAB „Profarma“ pasiÅ«lymas, buvo pateiktas Ministerijai, tačiau ji nurodė Laboratorijai sudaryti sutartį su UAB „Profarma“.

UAB „Profarma“ pasiÅ«lymas Laboratorijai buvo pateiktas po to, kai Ministerija nurodė pirkti testus iÅ¡ jos. Å ios aplinkybės parodo tik formalų procedÅ«rų įforminimÄ . UAB „Profarma“ pristatyti ir UAB „Pro Aris“ siÅ«lyti testai buvo tapatÅ«s. Kadangi UAB „Pro Aris“ siÅ«lė tapačius testus 3 kartus pigiau nei UAB „Profarma“, teismas nepagrįstai teigia, esÄ nebuvo įrodyta, kad pristatytos prekės iÅ¡ esmės virÅ¡ijo jų rinkos kainÄ . Tai, ar UAB „Pro Aris“ buvo pajėgi įvykdyti Sutartį, nebuvo Å¡ios bylos dalykas, Å¡i bendrovė neturėjo galimybės pateikti pasiÅ«lymÄ , nes Laboratorija nebuvo paskelbusi duomenų apie vykdomÄ pirkimÄ .

Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji yra „AMEDA Labordignostik GmbH“ testų platintoja. 18.7. Sutarčiai 3 taikomas uždarumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad ji sukuria teises ir pareigas tik jÄ sudariusiems asmenims, todėl prokurorui, reiÅ¡kiančiam ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, negali bÅ«ti taikomos joje nurodytos jurisdikcijos taisyklės, taikytinos sprendžiant sandorio Å¡alių tarpusavio ginčus. Nagrinėjamu atveju ginčijamas tariamas sandoris, o ne sprendžiamas ginčas tarp Å¡alių, todėl teismas turėjo kompetencijÄ nagrinėti Å¡iÄ bylos dalį.

Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Bona diagnosis“ ir „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant SIA „Rouen Grains LV“, prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog tikrasis tarpininkas buvo „Bio Medical Scientific Services LLC“, kuriai buvo sumokėtas tarpininkavimo mokestis už testus. Sutartis 3 buvo sudaryta atgaline data, po to, kai buvo surasti testų gamintojai. 18.8. Dalis testų yra panaudota, todėl dviÅ¡alė restitucija negalima. UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ nepagrįstai praturtėjo valstybės sÄ skaita.

Valstybė sumokėjo daugiau, nei sumokėtų pagal rinkos kainas, todėl valstybei priteistina permoka. 18.9. UAB „Profarma“ nepateikė įstatymo reikalavimų atitinkančio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nepagrįstai jai priteisė 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „Bona diagnosis“, grįsdama išlaidas, pateikė teisinių paslaugų suvestinę, kuri nėra tinkamas išlaidas pagrindžiantis įrodymas, ir įrodymus, kad faktiškai ji patyrė tik 1 000 Eur išlaidų.

Todėl teismas nepagrįstai priteisė jai 5 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nepagrįstai papildomu sprendimu priteisė ir SIA „Rouen Grains LV“ iÅ¡laidas, nes Å¡iÄ bylos dalį nepagrįstai nutraukė.

19. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Profarma“ praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo motyvacinės dalies Å¡iuos argumentus: „41. Atsakovė UAB „Profarma“ nepaneigė aplinkybės, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo metu ji negalėjo bÅ«ti parduodamų testų gamintoja, o sutarties su UAB „Bona diagnosis“ sÄ lygos patvirtina, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Profarma“, tikėtina, nežinojo kokio konkrečiai gamintojo testus ji įsipareigojo parduoti NVSPL.

Taigi UAB „Profarma“ įsipareigojimas parduoti UAB „Profarma“ pagamintus testus neatitiko tikrovės. Atsakovų UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ paaiÅ¡kinimai apie galimybę naudoti UAB „Profarma“ pavadinimÄ ant prekės pakuotės neįrodo bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nes sutartyje buvo aiÅ¡kiai susitarta dėl prekių gamintojo, tuo tarpu dėl sÄ lygų apie prekių ženklinimÄ Å¡alys nesitarė.“; „42. 2020-03-28 UAB „Profarma“ praneÅ¡imas dėl sutarties vykdymo NVSPL patvirtina, kad atsakovė UAB „Profarma“ suprato, jog pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį įsipareigojo pateikti bÅ«tent nurodyto gamintojo testus, t. y.

UAB „Profarma“ pagamintus testus. Byloje nėra įrodymų, kad kilo objektyvių priežasčių pakeisti Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ vadovaujantis Sutarties 3 p. nuostatomis.“; „43. Toks tiekėjo – profesionalaus vieÅ¡ojo pirkimo dalyvio – elgesys negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu.“; „81. Atsižvelgus į tai, kad byla yra sudėtinga, kita vertus, Å¡ioje byloje buvo nustatytos tam tikros aplinkybės apie atsakovės UAB „Profarma“ nesÄ Å¾iningÄ elgesį sudarant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį <...>“; taip pat priteisti UAB „Profarma“ iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomai 5 147,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 19.1. UAB „Profarma“ 2020 m. kovo 28 d. praneÅ¡imu informavo LaboratorijÄ , kad ji negali pateikti nurodytų greitųjų testų, todėl, remdamasi Sutarties 3 punkto nuostatomis, pateiks kitos gamintojos „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus, kurie visiÅ¡kai atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, yra ne prastesnės kokybės ir pristatomi už tÄ pačiÄ kainÄ . Toks Sutarties sÄ lygų pakeitimas atitinka VPÄ® nustatytus atvejus, kai galima pakeisti pirkimo sutartį, ir nėra laikytinas esminiu sutarties pakeitimu.

Laboratorija 2020 m. gegužės 26 d. informavo UAB „Profarma“, kad, jos vertinimu, UAB „Profarma“ visiÅ¡kai ir tinkamai įgyvendino Sutartį. Tai reiÅ¡kia, kad ji neprieÅ¡taravo gamintojo pakeitimui. UAB „Profarma“ praneÅ¡imas ir Laboratorijos patvirtinimas turėtų bÅ«ti laikomi raÅ¡ytiniu Sutarties pakeitimu arba teismas turėtų vertinti, kad Å¡alys pakeitė Sutartį konkliudentiniais veiksmais. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus VPÄ® pakeitimams buvo panaikintas imperatyvus reikalavimas gauti Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinimÄ dėl sutarties keitimo ir iÅ¡nyko draudimas pakeisti viešųjų pirkimų sutartis konkliudentiniais (juo labiau raÅ¡ytiniais) veiksmais. 19.2.

UAB „Profarma“ pasiūlytas Sutarties pakeitimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių. Iš atsakovės pasiūlymo matyti, kad jai iš anksto negalėjo būti žinomas testų gamintojas, priešingu atveju ji būtų iš anksto nurodžiusi, jog tieks konkretaus gamintojo testus. UAB „Profarma“, sudarydama Sutartį, svarstė įvairias galimybes, kaip ji galėtų tiekti testus. UAB „Profarma“ ketino pasinaudoti privačiu prekės ženklinimu (angl. private labeling), t. y. nupirkti kito gamintojo testus ir juos ženklinti savo prekės ženklu.

Tokie testai bÅ«tų laikomi jos pačios pagaminta produkcija. Vis dėlto dėl sparčiai plintančios pandemijos, trumpų testų tiekimo Laboratorijai terminų, atsakovė neturėjo galimybės laiku paženklinti visÄ reikiamÄ testų kiekį savo prekės ženklu, todėl Å¡ios galimybės atsisakė. 19.3. Teismo argumentai yra prieÅ¡taringi. Teismas, viena vertus, konstatavo, esÄ UAB „Profarma“ buvo nesÄ Å¾ininga, tačiau, kita vertus, kitoje sprendimo dalyje aiÅ¡kiai nurodė, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų.

UAB „Profarma“ elgėsi sÄ Å¾iningai ir pristatė kokybiÅ¡kÄ produkcijÄ už racionaliÄ kainÄ . 19.4. Sprendimu ieÅ¡kinys UAB „Profarma“ atžvilgiu buvo atmestas ir teismas nepagrįstai konstatavo jos nesÄ Å¾iningumÄ , todėl teismas turėjo priteisti jai visas patirtas iÅ¡laidas, jų nemažindamas.

20. Atsiliepime į atsakovės UAB „Profarma“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 20.1. Atsakovė nenurodė, kokį poveikį jos teisėms, pareigoms ar teisiniam statusui turi praÅ¡omi paÅ¡alinti argumentai. IeÅ¡kovo ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai ir tarp jų negalimi nauji ginčai, todėl praÅ¡omi paÅ¡alinti argumentai neturės prejudicinės ir res judicata (teismo iÅ¡spręsta byla) galios. 20.2. Atsakovės argumentai dėl VPÄ® nuostatų ir teismų praktikos, kuriuose yra nustatyta galimybė pakeisti pirkimo sutartį, neaktualÅ«s, nes byloje dėl to nekilo ginčo.

Teismas nevertino, ar Sutartis buvo pagrįstai pakeista. Jis nurodė, kad Sutarties pakeitimo aplinkybės įrodo atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį jÄ sudarant. Taigi, jis konstatavo atsakovės neteisėtÄ elgesį sudarant, o ne keičiant Sutartį. Argumentai apie prekės ženklo naudojimÄ yra deklaratyvÅ«s ir nesusiję su byla, o argumentai apie tariamai atliktÄ prekių kokybės vertinimÄ prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems įrodymams. Atsakovė nepagrįstai teigia apie tariamÄ sprendimo prieÅ¡taringumÄ , nes jos nurodytos teismo iÅ¡vados yra padarytos sprendžiant dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų. 20.3.

Atsakovės prašymas priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateiktas įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis prašymas priteisti šias išlaidas. Atsakovė tinkamai nepagrindė prašomų priteisti išlaidų, įtraukė į jas sumas, kurios nėra laikomos bylinėjimosi išlaidomis, prašomos priteisti sumos viršija maksimalius galimus priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius.

21. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Profarma“ praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 21.1. IeÅ¡kovo argumentai, esÄ UAB „Profarma“ diktavo pirkimo sÄ lygas, yra pirmÄ kartÄ pateikti tik apeliaciniame skunde. Kaip teisingai nurodė teismas, ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų sudarant Sutartį. IeÅ¡kovas siekia, kad bylos dalis dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, bÅ«tų iÅ¡nagrinėta iÅ¡ naujo, todėl Å¡i apeliacinio skundo dalis neturėtų bÅ«ti nagrinėjama.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiami apeliacinio proceso tikslai ir užkertamas kelias atsakovei pasinaudoti apeliacija. Nei Ministerija, nei atsakovė nedarė jokios įtakos pirkimui, o klausimÄ dėl pirkimo laimėtojo iÅ¡sprendė Laboratorijos sudaryta Komisija – bÅ«tent ji, o ne Sutarties teksto derinime dalyvavę asmenys, priėmė sprendimÄ sudaryti su atsakove Sutartį. Galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas laisvai, jos nariai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, kad UAB „Profarma“ pasiÅ«lymas yra tinkamas.

UAB „Profarma“ nedarė įtakos Laboratorijos apsisprendimui sudaryti su ja Sutartį. 21.2. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pateikė naujus argumentus, esÄ Sutartyje nurodytas testų gamintojas buvo esminė jos sÄ lyga ir, atsakovei pristačius kitos gamintojos testus, Sutartis tapo neteisėta, nors nesirėmė Å¡iomis aplinkybėmis nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Teismas teisingai pažymėjo, kad Sutarties sÄ lyga dėl gamintojo nebuvo esminė, todėl kito gamintojo greitųjų testų pristatymas, Laboratorijai tam neprieÅ¡taraujant ir nereiÅ¡kiant pretenzijų dėl jų kokybės, nepatvirtina Sutarties neteisėtumo.

IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, esÄ UAB „Profarma“ neketino pristatyti jos pačios prekės ženklu pažymėtų greitųjų testų, ji ketino ženklinti kito gamintojo testus savo prekės ženklu. 21.3. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, tai, ar UAB „Pro Aris“ turėjo galimybę pateikti reikiamÄ testų kiekį, buvo viena iÅ¡ esminių aplinkybių, kurias jis turėjo įrodyti siekdamas pagrįsti prielaidas, jog UAB „Pro Aris“ turėjo bÅ«ti atrinkta Sutarčiai sudaryti.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad kitų tiekėjų, kuriuos Laboratorija tariamai turėjo pakviesti į neskelbiamas derybas, parduodami testai buvo kokybiÅ¡ki, galėjo bÅ«ti pristatyti itin dideliais kiekiais per trumpÄ laikÄ ir galėjo atitikti Laboratorijos poreikius. Atsakovė tinkamai įvykdė Sutartį ir pristatė kokybiÅ¡kas prekes. UAB „Profarma“ į prekių kainÄ buvo įtraukusi ir prekių tikrinimo paslaugÄ , nes kiekviena tiekiama prekių siunta buvo tikrinama. 21.4. Pagal teismų praktikÄ , tuo atveju, kai dalis pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį pristatytų prekių yra panaudotos ir nėra duomenų, kad jos buvo netinkamos, dalinė vienaÅ¡alė restitucija nėra galima, nes taikant tokiÄ restitucijÄ perkančiosios organizacijos padėtis nepagrįstai pagerėtų (ji įgytų galimybę naudoti prekes, už kurias nesumokėjo), o tiekėjo nesÄ Å¾iningai pablogėtų.

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad pati valstybė turi prisiimti neigiamus teisinius padarinius, atsiradusius dėl jos institucijų klaidų. Už tinkamÄ pirkimo procedÅ«rų vykdymÄ yra atsakinga Laboratorija, todėl visi su Sutarties negaliojimu susiję teisiniai padariniai turėtų tekti jai. IeÅ¡kovo praÅ¡omas taikyti restitucijos bÅ«das nėra galimas. Byloje egzistuoja akivaizdus vieÅ¡asis interesas dėl testų įsigijimo ir sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo užtikrinimo, todėl teismas pagrįstai taikė alternatyvias sankcijas. 21.5.

PraÅ¡ydama teismo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, UAB „Profarma“ praÅ¡ymo rezoliucinėje dalyje per klaidÄ nurodė kito proceso dalyvius, tačiau tokia klaida nereiÅ¡kia, kad ji nepatyrė iÅ¡laidų. Klaidos faktÄ patvirtina praÅ¡ymo turinys ir jo priedai.

22. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovė UAB „Bona diagnosis“ praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ir patenkinti UAB „Profarma“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai: 22.1. UAB „Profarma“ pagrįstai nurodo, kad teismas neturėjo konstatuoti jos nesÄ Å¾iningumo. UAB „Profarma“ planavo parduoti jos prekės ženklu pažymėtus testus, nes ketino pasinaudoti privačiu prekės ženklinimu ir testai bÅ«tų laikomi jos pagaminta produkcija.

Vien tai, kad atsakovei nepavyko pasinaudoti Å¡ia galimybe dėl sparčiai plintančios COVID-19 pandemijos ir skubių testų tiekimo terminų, nereiÅ¡kia, jog ji elgėsi nesÄ Å¾iningai. UAB „Profarma“ dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių buvo priversta pristatyti kito gamintojo testus, kurių kokybė buvo lygiavertė siÅ«lytų testų kokybei ir kurie atitiko visas pirkimo sÄ lygas. 22.2. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. IeÅ¡kovas praÅ¡o ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau siekia, kad byla bÅ«tų pakartotinai iÅ¡nagrinėta ir apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pakartoja visus nurodytus argumentus.

IeÅ¡kovas nenurodė, kokių bylos aplinkybių teismas neįvertino ar įvertino netinkamai, kaip buvo netinkamai aiÅ¡kinamos ir taikomos įstatymo normos. 22.3. Byloje nėra įrodyta, kad Sutarties neteisėtumÄ nulėmė UAB „Profarma“ tariami neteisėti ir nesÄ Å¾iningi veiksmai. Atsakomybė už pirkimo pažeidimus tenka Laboratorijai, o ne UAB „Profarma“ ar juo labiau kitiems su pirkimu nesusijusiems asmenims. UAB „Profarma“ buvo tiekėja, sudariusi Sutartį pagal Laboratorijos parengtas sÄ lygas ir pasirinktÄ pirkimo bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė, kad UAB „Profarma“ bÅ«tų dariusi nesÄ Å¾iningÄ Ä¯takÄ Laboratorijai, siekdama, jog bÅ«tent su ja bÅ«tų sudaryta Sutartis. 22.4. Teismas pagrįstai pritaikė alternatyvias sankcijas, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja interesas iÅ¡saugoti Sutartį. Sutartis yra įvykdyta ir didelė dalis testų jau yra panaudoti. Prekių poreikis egzistavo ir nagrinėjant bylÄ , o ieÅ¡kovas nekvestionavo įsigytų testų naudojimo bÅ«tinybės, taip pat neprašė sustabdyti testų iÅ¡davimo gydymo įstaigoms.

IeÅ¡kovas, ginčydamas teismo sprendimÄ iÅ¡saugoti Sutartį ir skirti Laboratorijai baudÄ , nurodo tik tai, kad teismas neįvertino, jog Sutarties sudarymÄ ir su tuo susijusius pažeidimus lėmė ir nesÄ Å¾iningi UAB „Profarma“ veiksmai, tačiau Å¡i bendrovė, kaip minėta, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 22.5. NeiÅ¡saugojus Sutarties kiltų neproporcingos pasekmės. Testai negali bÅ«ti grÄ Å¾inti, kadangi jie turi ribotÄ galiojimo laikÄ ir, juos grÄ Å¾inus UAB „Profarma“ ar UAB „Bona diagnosis“, Å¡ios bendrovės turėtų ribotas galimybes juos perparduoti ir patirtų nuostolių.

Teismų praktikoje nurodyta, kad restitucija, net ir pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, neturi bÅ«ti taikoma, jeigu prekės yra specifinės, joms suteikti garantiniai terminai baigiasi ar yra pasibaigę, prekės yra nuvertėjusios. 22.6. PraÅ¡ydamas sumažinti testų kainÄ ieÅ¡kovas patvirtina, kad Sutartis yra galiojanti. Be to, pagal įstatymÄ pirkėjas gali reikalauti pardavėjo sumažinti prekių kainÄ tik kai jam parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, o ieÅ¡kovas neginčijo testų kokybės. Net jeigu Å¡iuo atveju bÅ«tų pagrindas sumažinti Sutarties kainÄ , ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai skaičiuoja mažintinÄ sumÄ .

Byloje negali bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas – UAB „Profarma“ nesielgė nesÄ Å¾iningai, ji pateikė pasiÅ«lymÄ , o Laboratorija laisva valia nusprendė sudaryti su ja Sutartį ir sumokėti sutartÄ kainÄ , todėl ji ar juo labiau UAB „Bona diagnosis“ negali bÅ«ti laikomos nepagrįstai praturtėjusiomis. 22.7. Sprendžiant dėl vienaÅ¡alės dalinės restitucijos, ieÅ¡kovui tenka pareiga nustatyti objektyviÄ testų rinkos kainÄ Sutarties sudarymo momentu, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio nustatyti Å¡iÄ kainÄ .

UAB „ProAris“ ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos sudaryta sutartis negali bÅ«ti vertinama kaip pakeičiančioji sutartis, remiantis kuria galima nustatyti tariamÄ tikrÄ jÄ prekių vertę, kadangi buvo parduotas kitoks prekių kiekis ir skyrėsi jų komplektacija. UAB „ProAris“ nepateikė pasiÅ«lymo Laboratorijai, todėl vien tai, kad ji pardavė testus KraÅ¡to apsaugos ministerijai už mažesnę kainÄ , nereiÅ¡kia, jog ji bÅ«tų pardavusi juos už tokiÄ pačiÄ kainÄ ir jai. UAB „ProAris“ net nebÅ«tų sugebėjusi pasiÅ«lyti ir pristatyti viso Laboratorijai reikiamo testų kiekio.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad UAB „Profarma“ pasiÅ«lyta kaina iÅ¡ esmės virÅ¡ijo analogiÅ¡kų prekių rinkos kainÄ . Jeigu Sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia, ieÅ¡kovas galėtų reikalauti taikyti restitucijÄ UAB „Profarma“ atžvilgiu, o ne UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“, nesusijusioms su Sutartimi. IeÅ¡kovas turėjo įrodinėti ir Å¡ių bendrovių nesÄ Å¾iningumÄ . 22.8. Vien tai, kad UAB „Bona diagnosis“ buvo įsteigta greitai, elektroniniu bÅ«du, naudojantis valstybės sudarytomis sÄ lygomis ir paskatomis, savaime negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾iningu veikimu.

IeÅ¡kovas nepagrindė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms ir kaip prieÅ¡tarauja UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sudaryta Sutartis 2. Å i sutartis buvo sudaryta Å¡alių laisva valia, turint teisėtÄ tikslÄ , tai buvo įprasta pirkimo–pardavimo sutartis, kuri nebuvo susijusi su vieÅ¡uoju interesu. Kaina, dėl kurios susitarė du privatÅ«s Å«kio subjektai, negali bÅ«ti ribojama. UAB „Bona diagnosis“ nėra susijusi su Laboratorija, todėl ji neturi nukentėti dėl jos netinkamų veiksmų. 22.9.

Reikalavimas pripažinti negaliojančia Sutartį 3 nėra teismingas Lietuvos teismams. Å i sutartis sudaryta pagal Latvijos Respublikos teisę, todėl Å¡i teisė taikytina jÄ aiÅ¡kinant ir vykdant. Teismas pagrįstai Å¡iÄ bylos dalį nutraukė. Sutartis 3 buvo teisėtai sudaryta ir vykdoma, ji neatitinka jokių tariamo sandorio požymių. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su bendrove „Bio Medical Scientific Services LLC“, neįrodo, kad SIA „Rouen Grains LV“ neteikė paslaugų.

SIA „Rouen Grains LV“ teiktos konsultavimo paslaugos nebuvo susijusios išimtinai su Sutartimi, bet buvo nukreiptos į galimybes, atsiradusias rinkoje pandemijos akivaizdoje. Sutartis 3 nebuvo sudaryta atgaline data, iš pradžių buvo pasiektas žodinis susitarimas, kuris vėliau buvo įformintas rašytine sutartimi. 22.10. Teismas, priteisdamas UAB „Bona diagnosis“ bylinėjimosi išlaidas, jas neproporcingai sumažino, todėl dar labiau jas mažinti nėra pagrindo. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kuriuose buvo pagrįstos visos jos patirtos išlaidos.

IeÅ¡kovo argumentai, esÄ atsakovė pagrindė patyrusi tik 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, neatitinka tikrovės.

23. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė SIA „Rouen Grains LV“ praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 23.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, nenagrinėtinas Lietuvos teismuose. IeÅ¡kovas, nurodydamas prieÅ¡ingai, remiasi teismų praktika, kuri nėra susijusi su nagrinėjamu ginču. Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas negali ignoruoti Sutarties 3 sÄ lygų dėl ginčo teismingumo ir taikytinos teisės. Net jei bÅ«tų laikoma, kad ieÅ¡kovas nėra saistomas Sutarties 3 sÄ lygų dėl ginčo teismingumo, tai teismingumo klausimas Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal 2012 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, nes byla yra su tarptautiniu elementu ir joje sprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas. SIA „Rouen Grains LV“ atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma Å¡io reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, pagal kuriÄ reikalavimas yra teismingas atsakovės buveinės, t. y. Latvijos Respublikos teismams. 23.2. Nors ieÅ¡kovas neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad Sutarčiai 3, pagal jos Å¡alių susitarimÄ , turi bÅ«ti taikoma Latvijos Respublikos teisė, jis aiÅ¡kina ir ginčija Å¡iÄ sutartį pagal Lietuvos teisę.

Net jeigu bÅ«tų vertinama, kad ieÅ¡kovas neprivalo vadovautis Sutarties 3 sÄ lyga dėl taikytinos teisės, turėtų bÅ«ti taikomas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės „Roma I“. Sutartį 3 sudarė du juridiniai asmenys, įsteigti skirtingose valstybėse – Lietuvoje ir Latvijoje. Jos dalykÄ sudarančias paslaugas teikia Latvijos Respublikoje įregistruota ir veiklÄ vykdanti SIA „Rouen Grains“.

Taigi, Sutartis 3 yra labiausiai susijusi su Latvijos Respublika ir jai turi bÅ«ti taikoma Å¡ios valstybės teisė. 23.3. IeÅ¡kovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad Sutartis 3 yra fiktyvi. Tai, kad SIA „Rouen Grains LV“ siekė gauti finansinę naudÄ vykdydama Sutartį 3, negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, nes tokia yra verslo ir komercinių santykių esmė. IeÅ¡kovas, nors ir nurodo, kad Sutartis 3 negalioja, nes ja nesiekta sukurti teisinių padarinių, tačiau pripažįsta, jog atitinkamos prekės buvo pristatytos ir už jas buvo atsiskaityta, taip pat pateikė dalį sandorį ir atsiskaitymus patvirtinančių įrodymų. 23.4.

SIA „Rouen Grains LV“ nedalyvavo sudarant Sutartį ir jai neturėjo reikÅ¡mės, kas yra galutinis prekių pirkėjas. Todėl nėra pagrindo susieti Sutarties 3 galiojimo su kitomis byloje ginčijamomis sutartimis ar jas sudariusių asmenų ketinimais. SIA „Rouen Grains LV“ teikė paslaugas, kurios nebuvo susijusios su konkrečiu pirkimu ir Sutartis 3 buvo sudaryta ne dėl konkretaus Å¡ioje byloje ginčijamo pirkimo. Sutarties 3 esmė buvo greitųjų testų gamintojų (tiekėjų) suradimas ir atskleidimas, tai atsakovė darė nuo 2020 m. vasario mėn. Sutartimi 3 SIA „Rouen Grains LV“ ir UAB „Bona diagnosis“ įformino jau faktiÅ¡kai vykstantį bendradarbiavimÄ , vėliau Å¡alys dar papildomai tarėsi ir derėjosi dėl finansinių sÄ lygų ir tai matyti sutarties prieduose.

Aplinkybė, kad Å¡alys susitarimÄ pasiekė ir sudarė 2020 m. kovo 19 d., ? Sutartį 3 pasirašė vėliau, nedaro jos negaliojančia. IeÅ¡kovo pateikti duomenys apie UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „Bio Medical Scientific Services LLC“ susitarimus nepaneigia Sutarties 3 galiojimo. 23.5. Sutarties uždarumo principas reiÅ¡kia, kad kitų Å¡ioje byloje ginčijamų sutarčių (ne)galiojimas negali turėti įtakos Sutarties 3 galiojimui. PrieÅ¡ingu atveju negaliojančiais turi bÅ«ti pripažinti visi sandoriai, kuriuos sudarė UAB „Bona diagnosis“ ir už kuriuos atsiskaitė lėšomis, gautomis pagal Sutartį 2, tačiau ieÅ¡kovas neginčija tokių sutarčių.

Net jei kitos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis dėl galimų valstybės valdžios institucijų ir jų tarnautojų padarytų pažeidimų vykdant pirkimų procedūras, su tuo nesusijusi atsakovė negali būti baudžiama.

24. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir netenkinti atsakovės UAB „Profarma“ apeliacinio skundo. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 24.1. PerkančiÄ ja organizacija Å¡iuo atveju buvo Laboratorija, todėl jos sudarytos Komisijos nariai, vykdydami pavestas funkcijas, turėjo priimti sprendimÄ savarankiÅ¡kai, o testų pirkimas turėjo bÅ«ti atliekamas nepažeidžiant VPÄ® ir Laboratorijos vidinių procedÅ«rų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimÄ dėl Ministerijos buvusių darbuotojų veiksmų, susijusių su greitųjų testų įsigijimu, ir trečiasis asmuo neturi oficialios informacijos apie ieÅ¡kovo argumentus, jog trečiojo asmens darbuotojai galimai davė pavedimus testus įsigyti iÅ¡ konkrečių tiekėjų.

Trečiasis asmuo nėra pateikęs Laboratorijai oficialių pavedimų įsigyti testus iÅ¡ konkretaus tiekėjo. 24.2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikslių vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų nustatymo pareiga ir jos pažeidimo neigiami padariniai kyla perkančiosioms organizacijoms, tačiau tiekėjai nėra atleidžiami nuo sÄ Å¾iningo sutarčių vykdymo ir bendradarbiavimo su perkančiosiomis organizacijomis, kurių klaidos tiekėjams nesukuria teisės dėl to gauti naudÄ . Laboratorija pirkimui naudojo valstybės lėšas, o valstybės turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus.

Valstybės turto valdymo principai yra imperatyvÅ«s, jų pažeidimas reiÅ¡kia ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinÄ ir nustatė jo režimÄ .

27. Ministerija nuo 2020 m. kovo 9 d. gavo įvairių įmonių (mažosios bendrijos (toliau – MB) „Euromedika“, UAB „DC Solutions“, UAB „Diamedica“, UAB „Decoflux“, UAB „Kvarkas“, UAB „Kirasa“, UAB „Lex Ano“) pasiÅ«lymus naujojo koronaviruso diagnostikai, t. y. įsigyti greituosius testus, nustatančius specifinius viruso antikÅ«nius iÅ¡ žmogaus kraujo, serumo ar plazmos mėginių (ieÅ¡kinio priedai Nr. 2–7). PasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus 2020 m. kovo 18 d.

Ministerijai teikė UAB „Pro Aris“ (Å¡i bendrovė siÅ«lė įsigyti vienÄ testÄ už kainÄ , svyruojančiÄ tarp 3,65 Eur ir 3,99 Eur su PVM, priklausomai nuo pakuotėje esančio testų kiekio) (ieÅ¡kinio priedas Nr. 8). Ministerija informacijÄ apie kai kuriuos gautus pasiÅ«lymus dėl greitųjų testų įsigijimo persiuntė Laboratorijai (2020 m. kovo 10, 16, 17, 19 d. elektroniniai laiÅ¡kai), be to, Laboratorijai pasiÅ«lymus dėl testų įsigijimo tiesiogiai teikė ir pačios įmonės (pvz., UAB „Biovita“, UAB „Vorto gama“ pasiÅ«lymai) (ieÅ¡kinio priedas Nr. 10). 28. 2020 m. kovo 18 d.

UAB „Profarma“ direktorė E. M. sveikatos apsaugos viceministrei elektroniniu laiÅ¡ku pateikė jos (UAB „Profarma“) parengtÄ greitųjų testų informacinį lapelį (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9). Sveikatos apsaugos viceministrė tÄ pačiÄ dienÄ elektroniniu laiÅ¡ku nurodė Laboratorijos vadovui parengti ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimÄ dėl greitųjų testų įsigijimo, pavedant įsigijimÄ atlikti Laboratorijai (ieÅ¡kinio 11 priedas). Laboratorijai šį pavedimÄ Ä¯vykdžius, 2020 m. kovo 18 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovas priėmė sprendimÄ Nr. V-434 dėl greitųjų testų COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti įsigijimo, kuriuo įpareigojo Laboratorijos direktorių nedelsiant organizuoti greitųjų testų įsigijimÄ .

29. Sveikatos apsaugos viceministrė UAB „Profarma“ greitųjų testų informacinį lapelį 2020 m. kovo 18 d. 18.08 val. persiuntė Laboratorijos vadovui, nurodydama suderinti užsakymÄ su UAB „Profarma“ direktore (ieÅ¡kinio priedas Nr. 11). 2020 m kovo 18 d. 18.25 val. Laboratorijos darbuotoja elektroniniu laiÅ¡ku UAB „Profarma“ atstovo R. L. paprašė pateikti pasiÅ«lymÄ dėl 100 000 vnt. greitųjų testų įsigijimo su pristatymu per 7 kalendorines dienas ir 400 000 vnt. testų įsigijimo su pristatymu per 14 kalendorinių dienų. 2020 m. kovo 18 d. 19.43 val.

UAB „Profarma“ atstovas R. L. elektroniniu laiÅ¡ku nusiuntė Laboratorijos atstovei pasiÅ«lymÄ dėl 1 mln. vnt. testų įsigijimo už 10 mln. Eur be PVM sumÄ (UAB „Bona diagnosis“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 2, ieÅ¡kovo dubliko priedas Nr. 1). 2020 m. kovo 19 d. 8.09 val. UAB „Profarma“ atstovas R. L. elektroniniu laiÅ¡ku sveikatos apsaugos viceministrei ir Laboratorijai pateikė du alternatyvius pasiÅ«lymus UAB „Profarma“ greitųjų testų įsigijimui (pirmasis pasiÅ«lymas buvo 12 075 800 Eur sumai su PVM, antrasis pasiÅ«lymas – 6 050 000 Eur sumai su PVM), o sveikatos apsaugos viceministrė 2020 m. kovo 19 d. 8.37 val.

UAB „Profarma“ atstovui R. L. ir Laboratorijai pateikė atsakymÄ â€žimame antrÄ pasiÅ«lymÄ â€œ. 2020 m. kovo 19 d. 8.45 val. Laboratorijos atstovė UAB „Profarma“ atstovui nurodė, kad pritaria antrajam UAB „Profarma“ pasiÅ«lymui dėl 510 000 vnt. testų įsigijimo ir paprašė atsiųsti Sutarties projektÄ peržiÅ«rai (UAB „Bona diagnosis“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 3). 2020 m. kovo 19 d. 9.44 val. UAB „Profarma“ atstovas R. L. elektroniniu paÅ¡tu sveikatos apsaugos viceministrei pateikė Sutarties projektÄ , o pastaroji tÄ pačiÄ dienÄ 9.48 val. elektroniniu laiÅ¡ku R.

L. ir Laboratorijos atstovams nurodė atidžiai skaityti projektÄ ir galutinį Sutarties tekstÄ atsiųsti jai (ieÅ¡kinio priedai Nr. 11 ir 12).

30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-444 skyrė Laboratorijai 6 050 000 Eur greitiesiems testams COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti įsigyti. Laboratorijos Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja 2020 m. kovo 19 d. tarnybiniu praneÅ¡imu kreipėsi į Laboratorijos KomisijÄ , nurodydama, kad sveikatos apsaugos viceministrė pavedė suderinti su UAB „Profarma“ užsakymÄ dėl greitųjų testų įsigijimo pagal pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir UAB „Profarma“ atsiųstÄ Sutarties projektÄ .

Laboratorijos Klinikinių tyrimų skyrius 2020 m. kovo 19 d. pateikė paraiÅ¡kÄ 510 000 vnt. greitųjų testų įsigijimui už 6 050 000 Eur sumÄ . Laboratorijos Komisija 2020 m. kovo 19 d. 14 val. vykusiame posėdyje nutarė skubos tvarka neskelbiamų derybų bÅ«du vykdyti greitųjų testų pirkimÄ pagal Laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. paraiÅ¡kÄ ir skubos tvarka kreiptis į UAB „Profarma“ dėl greitųjų testų pirkimo sutarties sudarymo (ieÅ¡kinio priedai Nr. 14–17). 31. 2020 m. kovo 19 d. tarp Laboratorijos ir UAB „Profarma“ buvo sudaryta Sutartis, pagal kuriÄ pardavėja UAB „Profarma“ įsipareigojo perduoti pirkėjai Laboratorijai nuosavybės teise Sutarties 1 priede nurodytais įkainiais ir terminais greituosius testus „COVID19 EXPRESS TESTAS“, skirtus COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti, o pirkėja įsipareigojo Å¡ias prekes priimti ir už jas sumokėti.

Sutarties 1 priede (techninėje specifikacijoje) buvo nurodyta, kad perkamų greitųjų testų gamintoja yra UAB „Profarma“. Šiame Sutarties priede buvo nurodyta, kad 10 000 vnt. testų, kurių 1 vnt. kaina 19,36 Eur su PVM, pristatomi per 1 savaitę po apmokėjimo įskaitymo, 100 000 vnt. testų, kurių 1 vnt. kaina 15,73 Eur su PVM, pristatomi per 2 savaites po apmokėjimo įskaitymo, o 400 000 vnt. testų, kurių 1 vnt. kaina 10,709 Eur su PVM, pristatomi per 2 savaites po apmokėjimo įskaitymo.

Sutartyje numatyta bendra kaina – 6 050 000 Eur. Sutarties 3 punkte buvo numatyta sÄ lyga, pagal kuriÄ jei dėl nuo pardavėjos nepriklausančių aplinkybių (prekė nebegaminama arba nebeparduodama rinkoje) pardavėja negali pristatyti sutartyje nurodyto modelio prekių, abiem Sutarties Å¡alims raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kus sutikimÄ pardavėja gali pristatyti kitokio modelio prekes (ieÅ¡kinio priedas Nr. 18).

32. Juridinių asmenų registre 2020 m. kovo 18 d. buvo įregistruota UAB „Bona diagnosis“, kurios vadovu buvo paskirtas L. P., o nuo 2020 m. kovo 25 d. – R. L.. Bendrovės registruota buveinė – 2,98 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – sandėlis (ieškinio priedas Nr. 22). 2020 m. kovo 19 d. tarp UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ buvo sudaryta Sutartis 2, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo perduoti pirkėjai UAB „Profarma“ nuosavybės teise šios sutarties priede nurodytais įkainiais ir terminais greituosius testus „COVID19 EXPRESS TESTAS“.

Aptariamos sutarties priede numatytas toks pats perkamų testų pavadinimas, jų komplektacija, kiekis ir pristatymo terminai, kokie buvo numatyti Sutartyje, sudarytoje tarp Laboratorijos ir UAB „Profarma“, tačiau nenurodytas gamintojas (techninėje specifikacijoje nurodyta sÄ lyga, kad gamintojas bus nurodytas Å¡ios sutarties vykdymo metu). Sutartyje 2 numatyta bendra sutarties kaina – 5 904 800 Eur su PVM. Sutarties 2 3 punkte numatyta analogiÅ¡ka sÄ lyga, kaip ir Sutartyje, leidžianti pristatyti kitokio modelio prekes, be to, kitos Sutarties 2 sÄ lygos buvo analogiÅ¡kos Sutartyje iÅ¡dėstytoms sÄ lygoms (ieÅ¡kinio priedas Nr. 23).

33. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2020 m. kovo 20 d. iÅ¡ valstybės biudžeto pervedė UAB „Profarma“ 6 050 000 Eur sumÄ , skirtÄ sumokėti už Laboratorijos įsigyjamus greituosius testus iÅ¡ UAB „Profarma“ pagal Sutartį. TÄ pačiÄ dienÄ UAB „Profarma“ pervedė UAB „Bona diagnosis“ 5 904 800 Eur sumÄ , skirtÄ sumokėti už perkamus testus pagal Sutartį 2 (ieÅ¡kinio priedas Nr. 21). 34. 2020 m. kovo 20 d. UAB „Bona diagnosis“ su „Bio Medical Scientific Services LLC“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kuriÄ â€žBio Medical Scientific Services LLC“ įsipareigojo nukreipti konkrečius klientus ir pardavėjus (produktų, medžiagų Å¡altinius).

Kaip atlyginimas už nukreipimo veiklÄ buvo suteikta teisė gauti 5 proc. nuo kiekvieno sandorio vertės (ieÅ¡kinio priedas Nr. 30). 35. 2020 m. kovo 20 d. UAB „Bona diagnosis“ su Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sudarė sutartį dėl 510 000 vnt. greitųjų testų „AMP Rapid Test SARS-CoV-2 IgG/IgM“, prekės kodas RT 2942 įsigijimo už 1 135 360 Eur (ieÅ¡kinio priedas Nr. 25). UAB „Bona diagnosis“ nuo 2020 m. kovo 20 d. iki gegužės 25 d. sumokėjo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sutartyje numatytÄ kainÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 27). 36. 2020 m. kovo 19 d.

UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarė Sutartį 3, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo ieÅ¡koti potencialių gamintojų/pardavėjų, galinčių tiekti COVID-19 testus. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Bona diagnosis“ nuo 2020 m. kovo 25 d. iki kovo 31 d. pervedė SIA „Rouen Grains LV“ 454 931 Eur sumÄ (ieÅ¡kinio priedai Nr. 27–28). 37. 2020 m. kovo 28 d. UAB „Profarma“ Laboratorijai pateikė praneÅ¡imÄ , kad dėl nuolat besikeičiančių sÄ lygų gamintojas negali pateikti nurodyto testo, todėl vadovaujantis Sutarties 3 punkto nuostatomis teikia kito gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testÄ â€žAMP Rapid Test SARS-CoV-2 IgG/IgM“.

Å ie testai Laboratorijai buvo pristatyti dalimis pagal 7 UAB „Profarma“ sÄ skaitas nuo 2020 m. kovo 28 d. iki gegužės 26 d. (ieÅ¡kinio priedai Nr. 19–20).

38. IeÅ¡kovas, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Sutartį, Sutartį 2 ir Sutartį 3 bei priteisti valstybės naudai atitinkamas pinigines lėšas iÅ¡ atsakovių UAB „Profarma“, UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“. IeÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančia Sutartį ieÅ¡kovas grindė tuo, kad Laboratorija, vykdydama pirkimÄ , pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ ir to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ taisyklę, jog prekėms įsigyti skirtos lėšos turi bÅ«ti naudojamos racionaliai, taip pat pažeidė Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus disponavimo valstybės turtu principus, todėl Sutartis yra niekinė ir negalioja pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

Reikalavimus pripažinti negaliojančiomis Sutartį ir Sutartį 2 ieÅ¡kovas grindė ir tuo, kad tiek UAB „Profarma“, tiek UAB „Bona diagnosis“ veikė nesÄ Å¾iningai, nes organizuojant nurodytÄ prekių tiekimo modelį buvo siekiama pasinaudoti ekstremalia situacija Å¡alyje, nesÄ Å¾iningai gauti valstybės biudžeto lėšas ir iÅ¡vengti galimų pasekmių iÅ¡kilus sandorio teisėtumo klausimams, todėl Å¡ios sutartys prieÅ¡tarauja gerai moralei ir dėl to yra niekinės bei negaliojančios pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovo teigimu, Sutartis 3 yra niekinė ir negalioja pagal CK 1.86 straipsnį, nes ja Å¡alys nesiekė sukurti realių paslaugos teikimo santykių, o tik siekė sudaryti vykdomos sutarties vaizdÄ tam, kad bÅ«tų sukurtas fiktyvus pagrindas SIA „Rouen Grains LV“ iÅ¡ UAB „Bona diagnosis“ gauti lėšų.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pirkimas buvo vykdomas iÅ¡ esmės neatlikus vieÅ¡ojo pirkimo imperatyvių procedÅ«rų, todėl buvo pažeistas VPÄ®, įskaitant VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , ir nebuvo užtikrintas vieÅ¡ojo pirkimo tikslas racionaliai naudoti valstybės lėšas, todėl Sutartis neatitiko imperatyviųjų įstatymo normų bei prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Tačiau teismas, remdamasis VPÄ® 106 straipsniu, konstatavo, kad greitieji testai buvo operatyviai perkami dėl jų ypatingo poreikio ir Å¡iuo metu toks poreikis nėra iÅ¡nykęs, todėl yra bÅ«tina iÅ¡saugoti Sutarties pasekmes, o už VPÄ® pažeidimus perkančiajai organizacijai Laboratorijai skirti baudÄ .

Teismas Sutarties ir Sutarties 2 nepripažino negaliojančiomis dėl prieÅ¡taravimo gerai moralei, nes nebuvo įrodyta, kad UAB „Profarma“ pasinaudojo ekstremalia situacija. Teismas atsižvelgė, kad bÅ«tent Laboratorija nereikalavo pagrįsti pasiÅ«lytos kainos, nesiderėjo dėl pasiÅ«lymo. Teismo teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad parduotų prekių kaina iÅ¡ esmės virÅ¡ijo analogiÅ¡kų prekių rinkos kainas. Nei UAB „Bona diagnosis“, nei SIA „Rouen Grains LV“ nedalyvavo pirkime ir negali bÅ«ti laikomos atsakingomis už valstybės pinigų racionalų panaudojimÄ .

Skundžiamu sprendimu teismas bylos dalį, kurioje buvo pareikštas reikalavimas SIA „Rouen Grains LV“ atžvilgiu, nutraukė, nes pagal Sutarties 3 nuostatas visi ginčai turi būti sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose.

40. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡saugoti Sutartį, nes teismas Sutarties iÅ¡saugojimÄ siejo ne su vieÅ¡uoju interesu, o su tuo, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti restitucijos ir su UAB „Profarma“ veiksmų įtaka Sutarties sudarymui. IeÅ¡kovas nesutinka su sprendimu nepripažinti Sutarties ir Sutarties 2 negaliojančiomis dėl prieÅ¡taravimo gerai moralei, kadangi, ieÅ¡kovo manymu, teismas netinkamai įvertino UAB „Profarma“ veiksmus sÄ Å¾iningumo aspektu ir visiÅ¡kai nevertino Sutarties 2 sudarymo aplinkybių.

IeÅ¡kovas teigia, kad Sutarčiai 3 taikomas uždarumo principas, todėl prokurorui, reiÅ¡kiančiam ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, negali bÅ«ti taikomos joje nurodytos jurisdikcijos taisyklės ir teismas turėjo kompetencijÄ nagrinėti Å¡iÄ bylos dalį. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Tuo tarpu atsakovė UAB „Profarma“ apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo 41–43 ir 81 punktuose nurodytais argumentais, kuriuose buvo konstatuotas jos nesÄ Å¾iningumas siÅ«lant savo pačios, kaip gamintojos, testus, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu.

Dėl Sutarties prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms 41. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė Laboratorija, vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ Nr. V-434 dėl greitųjų testų COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti įsigijimo, kuriuo buvo įpareigota nedelsiant organizuoti greitųjų testų įsigijimÄ , turėjo teisę šį pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du (VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vykdydama šį pirkimÄ atsakovė, vadovaudamasi tuo metu galiojusios VPÄ® 72 straipsnio redakcijos (2020 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XIII-2814 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. kovo 19 d.) 3 dalimi, neprivalėjo laikytis neskelbiamų derybų procedÅ«ros etapų, numatytų VPÄ® 72 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nežiÅ«rint į tai, kad dėl ypatingos pirkimo skubos įstatymas leido pirkimų procedÅ«ras vykdyti supaprastinta tvarka, atsakovė Laboratorija pirkimÄ privalėjo atlikti laikydamasi viešųjų pirkimų principų, nustatytų VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje, tarp jų skaidumo principo, ir siekti prekėms skirtas vieÅ¡Ä sias lėšas naudoti racionaliai (VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Todėl pasirinkusi pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du, Laboratorija šį pirkimÄ privalėjo vykdyti skaidriai ir taip, kad prekės bÅ«tų įsigyjamos kuo palankiausiomis sÄ lygomis, racionaliai naudojant vieÅ¡Ä sias lėšas.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Laboratorija pirkimo procedÅ«ras vykdė formaliai, pažeisdama skaidrumo principÄ ir neracionaliai naudodama vieÅ¡Ä sias lėšas. Atsakovės Laboratorijos Komisijos posėdis, kuriame buvo nutarta pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du ir kreiptis į UAB „Profarma“ dėl sutarties sudarymo, įvyko 2020 m. kovo 19 d. 14 val., tačiau dar iki Å¡io posėdžio iÅ¡ anksto buvo žinomas pasirinktas tiekėjas ir derinamos bÅ«simos pirkimo sutarties sÄ lygos (kaina, pristatymo terminai, testų gamintojas ir kt.), o jokių derybų nei su pasirinktu tiekėju, nei kitais potencialiais tiekėjais nevyko.

Tai matyti iÅ¡ aplinkybių, kad dar iki Å¡io posėdžio pradžios 2020 m. kovo 18 d. 18.08 val. sveikatos apsaugos viceministrė Laboratorijai nurodė užsakymÄ derinti su konkrečia tiekėja UAB „Profarma“, UAB „Profarma“ pasiÅ«lymas buvo pasirinktas ir pirkimo sutarties sÄ lygos taip pat buvo suderintos iki Komisijos posėdžio (sveikatos apsaugos viceministrės 2020 m. kovo 19 d. 8.37 val., 9.48 val. elektroniniai laiÅ¡kai ir kiti bylos duomenys). Taigi, nors atsakovė Laboratorija žinojo, kad rinkoje yra kitų tiekėjų, galinčių pasiÅ«lyti įsigyti greitųjų testų (plačiau žr. 27 punktÄ ), į kitus tiekėjus dėl pasiÅ«lymų pateikimo nebuvo kreiptasi, nebuvo ieÅ¡komas palankiausias pasiÅ«lymas, UAB „Profarma“ pasiÅ«lytos kainos pagrįstumas ir kitos bÅ«simos sutarties sÄ lygos iÅ¡ esmės nebuvo svarstomos, o tiesiog buvo vykdomi sveikatos apsaugos viceministrės nurodymai (Å¡i aplinkybė, be kita ko, matoma iÅ¡ Laboratorijos Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos 2020 m. kovo 19 d. tarnybinio praneÅ¡imo turinio).

43. Be to, tiekėja UAB „Profarma“ ir jos pateiktas pasiÅ«lymas buvo pasirinkti nesant aiÅ¡kių duomenų apie testų gamintojÄ , nors, kaip matyti iÅ¡ kitų tiekėjų Ministerijai ir Laboratorijai teiktų pasiÅ«lymų, duomenys apie testų gamintojÄ buvo nurodyti visų tiekėjų pasiÅ«lymuose ir tokia aplinkybė buvo svarbi testų kainai (pvz., Kinijos gamintojų testus buvo siÅ«loma įsigyti pigesnėmis kainomis). UAB „Profarma“ pateiktuose dokumentuose skyrėsi net testų pavadinimas – informaciniame lapelyje buvo nurodytas testo pavadinimas „COVID-19 IgM-IgG Greitasis testas“, o komerciniuose pasiÅ«lymuose – testo pavadinimas „COVID19 EXPRESS TESTAS“, be to, kaip minėta, Å¡iuose dokumentuose gamintojas nebuvo nurodytas.

Laboratorijos atstovė tik 2020 m. kovo 19 d. 12.46 val. elektroniniu laiÅ¡ku paprašė UAB „Profarma“ atstovų Sutarties projekte nurodyti duomenis apie testų gamintojÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 11), ir tai buvo padaryta jau po to, kai tiekėja UAB „Profarma“ ir jos pasiÅ«lymas faktiÅ¡kai buvo pasirinkti. Sutarties derinimo metu atsakovei UAB „Profarma“ nurodžius, kad bÅ«tent ji yra siÅ«lomų testų gamintoja, Laboratorija Å¡ios informacijos nepatikrino, neprašė pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, tačiau į sudarytos Sutarties 1 priedÄ (techninę specifikacijÄ ) įrašė duomenis, jog perkamų greitųjų testų gamintoja yra UAB „Profarma“.

44. Aptartos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamos pripažinti, kad pirkimas buvo vykdomas neskaidriai, iÅ¡ anksto parinkus konkretų tiekėjÄ , bei nesiekiant įsitikinti, ar Å¡io tiekėjo siÅ«lomos pirkimo sÄ lygos (siÅ«loma testų įsigijimo kaina, gamintojas ir kt.) yra palankiausios perkančiajai organizacijai, todėl toks pirkimo vykdymas pažeidė bendrÄ jį viešųjų pirkimų skaidrumo principÄ , nustatytÄ VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje, ir nesudarė sÄ lygų vieÅ¡Ä sias lėšas naudoti racionaliai (VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Laboratorijos vykdytas greitųjų testų pirkimas ir jo pagrindu sudaryta Sutartis neatitiko imperatyviųjų VPĮ nuostatų ir dėl to negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Profarma“ apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Dėl Sutarties ir Sutarties 2 prieštaravimo gerai moralei 45.

IeÅ¡kovas Sutartį ir Sutartį 2 prašė pripažinti negaliojančiomis dėl jų prieÅ¡taravimo gerai moralei, kadangi, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡ios sutartys buvo sudarytos siekiant pasinaudoti ekstremalia situacija Å¡alyje, nesÄ Å¾iningai gauti valstybės biudžeto lėšų ir iÅ¡vengti galimų pasekmių iÅ¡kilus sandorio teisėtumo klausimams.

46. CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato pamatinį reikalavimÄ , kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. SÄ Å¾iningumo ir sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos principų privaloma laikytis tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose (CK 6.158, 6.163 straipsniai ir kt.).

47. CK 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „vieÅ¡oji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 72 punktas; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas).

48. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015 ir kt.). SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys.

Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumÄ nusako asmens psichikos bÅ«klė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). 49. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija Laboratorija, vykdydama pirkimÄ , pažeidė skaidrumo principÄ , nesudarė sÄ lygų vieÅ¡Ä sias lėšas naudoti racionaliai, ir tokie veiksmai laikytini aiÅ¡kiai nerÅ«pestingais, neatidžiais, todėl objektyviÄ ja prasme nesÄ Å¾iningais.

Nors už viešųjų pirkimų imperatyvaus reguliavimo laikymÄ si pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne tik jos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, laikytis socialiai atsakingo veikimo ribų, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015).

Socialiai atsakingo elgesio imperatyvas suponuoja atitinkamas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises bei pareigas, kurių vykdymas subordinuotas vieÅ¡ojo intereso apsaugai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 42 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

50. Pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Profarma“ veiksmų nevertino kaip nesÄ Å¾iningų ir nulėmusių pasirinkimÄ prekes įsigyti bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios bendrovės. Nors UAB „Profarma“ įsipareigojimas parduoti jos pačios pagamintus testus, teismo vertinimu, ir neatitiko tikrovės bei buvo nesÄ Å¾iningas, tačiau perkančiajai organizacijai sutarties sÄ lyga dėl prekių gamintojo nebuvo esminė ir nelėmė sandorio sudarymo. Teismo nuomone, UAB „Profarma“ negali bÅ«ti atsakinga už pasiÅ«lytÄ kainÄ , jei kita Å¡alis su tokia sÄ lyga sutiko, be to, jokio spaudimo dėl sutarties sÄ lygų iÅ¡ UAB „Profarma“ nebuvo.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė ir to, kad parduotų prekių kaina iÅ¡ esmės virÅ¡ijo analogiÅ¡kų prekių rinkos kainas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad privačių bendrovių sudaryti sandoriai, jų priimti verslo sprendimai, kuriais UAB „Profarma“ siekė įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ir gauti iÅ¡ to pelno, negali bÅ«ti pripažinti prieÅ¡taraujančiais gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės UAB „Bona diagnosis“ veiksmų sÄ Å¾iningumo, nurodė, kad Å¡i bendrovė nedalyvavo vieÅ¡ajame pirkime ir negali bÅ«ti atsakinga už valstybės pinigų racionalų panaudojimÄ , be to, sutarties vykdymas pasitelkus tarpininkus nėra neįprastas versle ir įstatymų nedraudžiamas, todėl negali bÅ«ti pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu gerai moralei.

51. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi jos padarytos tinkamai neįvertinus visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių sprendžiant dėl atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sÄ Å¾iningumo bei neatsižvelgus į jų visumÄ .

52. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo UAB „Profarma“ veiksmų, (ne)nurodant duomenis apie testų gamintojÄ , teisinės reikÅ¡mės įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiajai organizacijai vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , perkamų prekių ypatybės turi bÅ«ti iÅ¡samiai apibÅ«dintos pirkimo dokumentuose pateiktoje techninėje specifikacijoje (VPÄ® 37 straipsnis), todėl kiekvienas tiekėjas, dalyvaujantis vieÅ¡uosiuose pirkimuose, privalo pasiÅ«lyti konkrečias ir pirkimo dokumentuose nurodytas ypatybes atitinkančias prekes.

SÄ Å¾iningas ir socialiai atsakingas verslo subjektas turi pasidomėti, kokių ypatybių prekės perkančiajai organizacijai yra reikalingos ir, teikdamas pasiÅ«lymÄ , siÅ«lyti bÅ«tent tokias prekes, bei turėti realiÄ galimybę prekes patiekti. Nors Å¡iuo atveju pirkimas dėl ypatingos skubos buvo vykdomas neskelbiamų derybų bÅ«du ir pirkimo dokumentai su technine specifikacija nebuvo parengti, tačiau pasirinkta tiekėja UAB „Profarma“ nebuvo atleista nuo paminėto socialiai atsakingo elgesio standarto.

53. Kaip matyti iÅ¡ kitų tiekėjų teiktų pasiÅ«lymų Ministerijai ir Laboratorijai, prekių gamintojas buvo svarbi prekių ypatybė, be kita ko, daranti įtakÄ ir pasiÅ«lymo kainai, tačiau atsakovė UAB „Profarma“ sveikatos apsaugos viceministrei pateiktame informaciniame lapelyje ir vėliau teiktuose komerciniuose pasiÅ«lymuose nenurodė siÅ«lomų įsigyti testų gamintojo, kilmės Å¡alies, o Å¡iuose dokumentuose netgi skyrėsi siÅ«lomų testų pavadinimas. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų, atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pasiÅ«lymÄ , apskritai neturėjo susitarimų su kontrahentais bei nebuvo net preliminariai užsitikrinusi galimybių įvykdyti sutartį.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė UAB „Profarma“ pasiÅ«lymÄ teikė abstrakčiai, nenurodydama ir pati nežinodama, kokias konkrečias prekes ketina parduoti. Nors tiek perkančioji organizacija, tiek Ministerija, prieÅ¡ pasirinkdamos atsakovę UAB „Profarma“ kaip tiekėjÄ , Å¡ių aplinkybių taip pat nesiaiÅ¡kino, atsakovės UAB „Profarma“ elgesys Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas ir socialiai atsakingas, tokiu elgesiu atsakovė siekė pirmiausia to, kad kuo skubiau bÅ«tų pasirinktas jos pasiÅ«lymas ir sudaryta sutartis.

54. Å iÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ sustiprina ir aplinkybė, kad Sutarties derinimo metu atsakovė pateikė Laboratorijai neteisingÄ informacijÄ apie testų gamintojÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Sutarties projekto derinimo metu atsakovės Laboratorijos atstovei papraÅ¡ius nurodyti duomenis apie testų gamintojÄ , atsakovė UAB „Profarma“ pateikė informacijÄ , kad bÅ«tent ji yra siÅ«lomų testų gamintoja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokia atsakovės pateikta informacija neatitiko tikrovės. Atsakovė į bylÄ nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu ji užsiėmė diagnostikos medicinos prietaisų gamyba ir galėjo į rinkÄ patiekti greituosius testus.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė perkančiajai organizacijai pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie testų gamintojÄ , patvirtina ir Sutarties 2 sÄ lygos, kadangi Å¡ios sutarties techninėje specifikacijoje, nors ir yra nurodytas toks pats perkamų testų pavadinimas, jų komplektacija, kiekis ir pristatymo terminai, kaip ir Sutartyje, tačiau nenurodytas gamintojas, pažymint, jog gamintojas bus nurodytas sutarties vykdymo metu. Aplinkybę, kad atsakovė UAB „Profarma“ pateikė neteisingÄ informacijÄ apie testų gamintojÄ , patvirtina ir tolesnės Sutarties vykdymo aplinkybės, kai sekančiÄ dienÄ po Sutarties ir Sutarties 2 sudarymo buvo sudaryta sutartis su testų gamintoja Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ ir vėliau Laboratorijai buvo patiekti kito gamintojo testai.

Taigi, atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pasiÅ«lymÄ nenurodžiusi, kokio konkretaus gamintojo prekes siÅ«lo, o vėliau teikdama klaidingÄ informacijÄ apie tariamÄ prekių gamintojÄ , klaidino pirkėjÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai ir tuo siekė, kad kuo skubiau bÅ«tų pasirinktas jos pasiÅ«lymas ir sudaryta sutartis.

55. Nors atsakovė UAB „Profarma“ nurodo, kad sudarydama Sutartį, ji svarstė įvairias galimybes, kaip galėtų tiekti testus bei ketino pasinaudoti privačiu prekės ženklinimu, t. y. nupirkti kito gamintojo testus ir juos ženklinti savo prekės ženklu, tačiau tokie argumentai nekeičia byloje padarytų iÅ¡vadų. PrieÅ¡ingai, Å¡ie atsakovės argumentai tik patvirtina, kad jos pasiÅ«lymas pirkime buvo abstraktaus pobÅ«džio ir ieÅ¡kovė, sudarydama Sutartį, nežinojo konkretaus prekių gamintojo bei nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog prekių gamintoja bus ji pati.

56. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis apie pasiÅ«lytÄ prekių kainÄ ir tokių duomenų įtakÄ sprendžiant dėl atsakovės UAB „Profarma“ sÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad parduotų prekių kaina iÅ¡ esmės virÅ¡ijo analogiÅ¡kų prekių rinkos kainas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės UAB „Profarma“ veiksmų sÄ Å¾iningumo įvertinimui esminę reikÅ¡mę turi tai, jog atsakovė, nenurodžiusi, kokias konkrečias prekes ketina tiekti ir vėliau pateikusi klaidingÄ informacijÄ apie testų gamintojÄ , pasiÅ«lė protingais ekonominiais skaičiavimais nepagrįstÄ ir itin aukÅ¡tÄ kainÄ .

57. Tai, kad atsakovė UAB Profarma“ pasiÅ«lė įsigyti testus už itin aukÅ¡tÄ kainÄ , patvirtina kitų bendrovių panaÅ¡iu metu teikti pasiÅ«lymai Ministerijai ir Laboratorijai. Pavyzdžiui, MB „Euromedika“ pasiÅ«lyme Jungtinės Karalystės gamintojo testus buvo siÅ«loma įsigyti už 5,52 Eur be PVM (už 1 vnt.), UAB „Diamedika“ pasiÅ«lyme Kinijos gamintojo testus – už 4,50 Eur be PVM, UAB „Kvarkas“ pasiÅ«lyme Kinijos gamintojų testus – už 12,16 Eur ir 10,08 Eur be PVM, UAB „Lex Ano“ pasiÅ«lyme Kinijos gamintojo testus – už 3,60 Eur be PVM, Portugalijos gamintojo – už 10,80 Eur be PVM, PrancÅ«zijos gamintojo – už 11,60 Eur be PVM, MB „Globex AAA“ pasiÅ«lyme Kinijos gamintojo testus – už 10 Eur.

Be to, UAB „Pro Aris“ Ministerijai siÅ«lė Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus (juos atsakovė galiausiai ir pateikė Laboratorijai) įsigyti už 1 vnt. kainÄ , svyruojančiÄ tarp 3,65 Eur ir 3,99 Eur su PVM, priklausomai nuo pakuotėje esančio testų kiekio. Svarbu pažymėti, kad aptarti kitų bendrovių pasiÅ«lymai buvo teikiami nežinant reikalingo prekių kiekio, tačiau kai kurios bendrovės nurodė, jog perkant didelį testų kiekį kaina bÅ«tų buvusi dar mažesnė (pvz., UAB „Lex Ano“ 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakymo 3 punktas, „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ vadovo G.

H. 2021Â m. sausio 27Â d. apklausa).

58. Be to, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė duomenis, kad Gynybos resursų agentÅ«ra prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos su UAB „Pro Aris“ 2020 m. kovo 26 d. sudarė pirkimo sutartį, kuria įsigijo 15 000 vnt. Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testų, kurio vieno vieneto kaina buvo 3,63 Eur su PVM. Å ios institucijos 2020 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡te pateikta informacija, kad prieÅ¡ įsigyjant Å¡iuos testus atliktas rinkos tyrimas parodė, jog testų kainos svyravo nuo 4,79 Eur iki 15,49 Eur su PVM už 1 vnt. Tuo tarpu, kaip minėta, atsakovė UAB „Profarma“ 10 000 vnt. testų (1 vnt.) siÅ«lė įsigyti už 19,36 Eur su PVM, 100 000 vnt. – už 15,73 Eur su PVM ir 400 000 vnt. testų – už 10,709 Eur su PVM.

59. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ teikė argumentus, kad pasiÅ«lyta testų kaina atitiko tuometinę rinkos situacijÄ . Atsakovės Å¡iuos argumentus grindė aplinkybėmis, kad UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ buvo sudariusios sutarčių su kitais pirkėjais dėl testų pardavimo už kainas, svyruojančias tarp 14,52–23,33 Eur su PVM (už 1 vnt.), be to, Austrijos bendrovė „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ 2021 m. sausio 7 d. raÅ¡te nurodė, jog dėl didelės testų paklausos bei didėjančio poreikio žaliavoms, testų kaina didėjo.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovių argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti sÄ Å¾iningo atsakovės UAB „Profarma“ elgesio siÅ«lant kainas. Pažymėtina, kad pagrindo remtis atsakovių nurodytais sandoriais su UAB „Pigu LT“ ir UAB „Ozantis“ nėra, nes prekės buvo grÄ Å¾intos pardavėjai (ieÅ¡kovo dubliko priedai Nr. 2, 4). Kita dalis sandorių, kuriais remiasi atsakovės, buvo sudaryti 2020 m. gegužės, rugpjūčio mėn., todėl jie rinkos kainų, buvusių 2020 m. kovo mėn. nepatvirtina.

Austrijos bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ 2021 m. sausio 7 d. raÅ¡te nurodytos aplinkybės apie testų kainos didėjimÄ esminės įrodomosios reikÅ¡mės taip pat neturi, kadangi Å¡iame raÅ¡te pateikta informacija apie vėlesnį testų kainų didėjimÄ , o byloje sprendžiama dėl sandorių, sudarytų 2020 m. kovo mėn.

60. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė UAB „Profarma“ pasiÅ«lymus su nurodyta prekių kaina teikė jau po to, kai buvo faktiÅ¡kai pasirinkta kaip bÅ«sima prekių tiekėja, t. y. po to, kai sveikatos apsaugos viceministrė gautÄ UAB „Profarma“ greitųjų testų informacinį lapelį persiuntė Laboratorijos vadovui, nurodydama suderinti užsakymÄ su UAB „Profarma“ direktore ir kai Laboratorijos darbuotoja paprašė pateikti pasiÅ«lymÄ dėl 100 000 vnt. greitųjų testų įsigijimo su pristatymu per 7 kalendorines dienas ir 400 000 vnt. testų įsigijimo su pristatymu per 14 kalendorinių dienų.

Å ios aplinkybės atsakovei UAB „Profarma“ leido spręsti, kad Sutartis su ja tikėtinai bus sudaryta. Todėl atsakovė UAB „Profarma“, siÅ«lydama itin aukÅ¡tÄ kainÄ už konkrečiai neapibrėžtas prekes (nenurodžiusi konkretaus siÅ«lomų prekių gamintojo, o vėliau nurodžiusi klaidingÄ informacijÄ apie prekių gamintojÄ ), akivaizdžiai siekė gauti maksimaliai didelį pelnÄ .

61. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad atsakovė UAB „Profarma“ nepateikė jokių duomenų, jog jos pasiÅ«lyta kaina buvo pagrįsta protingais ekonominiais skaičiavimais (pvz., iÅ¡ kokio subjekto, už kokiÄ kainÄ atsakovė tuo metu prekes planavo įsigyti, kokie buvo numatyti prekių logistikos kaÅ¡tai, koks buvo planuojamas pelnas ir pan.). PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, siÅ«lydama prekių kainÄ , dar iki Sutarties sudarymo turėjo informacijos, jog 1 vnt. testo kaina, už kuriÄ ji galėtų įsigyti testus, yra 1,85 Eur (L. P. 2020 m. kovo 18 d. elektroninis laiÅ¡kas UAB „Profarma“ atstovams, dubliko priedas Nr. 6). Ä® Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nors jos papildomai patvirtina, kad atsakovė UAB „Profarma“ neveikė pagal įprastÄ rinkoje elgesio modelį, ir Sutartį siekė sudaryti už itin aukÅ¡tÄ kainÄ bei gauti maksimaliai didelį pelnÄ .

62. Teisėjų kolegijos padarytų iÅ¡vadų nekeičia ir bylos nagrinėjimo metu atsakovių nurodyti argumentai, kad į pasiÅ«lytÄ testų kainÄ buvo įskaičiuotos finansinės rizikos, jog dėl susiklosčiusios situacijos rinkoje gali vėluoti prekių pristatymo terminai, taip pat kad gali padidėti perparduodamų testų kaina. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovių argumentai yra daugiau deklaratyvaus pobÅ«džio, nekonkretÅ«s ir neįrodantys pasiÅ«lytos kainos ekonominio pagrįstumo.

Kaip jau buvo minėta, atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pirkimui pasiÅ«lymÄ , nenurodė ir dar pati nežinojo konkretaus siÅ«lomų prekių gamintojo, o Sutarties sÄ lygų derinimo metu teikė klaidingÄ informacijÄ , kad prekių gamintoja yra ji pati. Sutartis 2 su UAB „Bona diagnosis“ buvo sudaryta 2020 m. kovo 19 d., joje taip pat nenurodant prekių gamintojo, o UAB „Bona diagnosis“ sutartį su Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sudarė 2020 m. kovo 20 d.

Taigi, teikdama pasiÅ«lymÄ pirkimui ir sudarydama Sutartį, atsakovė UAB „Profarma“ tiksliai įvertinti konkrečios prekių pristatymo vėlavimo ar kainos kilimo rizikos bei jos įskaičiuoti į pasiÅ«lymo kainÄ negalėjo.

63. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovių argumentai, kad UAB „Profarma“ pasiÅ«lyta kaina buvo didesnė dėl numatyto prekių testavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje patvirtintoje UAB „Profarma“ laboratorijoje. Å iuo atveju atsakovė UAB „Profarma“ į bylÄ nepateikė skaičiavimų, kokius kaÅ¡tus toks testavimas turėjo kainuoti, kita vertus, į bylÄ nebuvo pateikti jokie duomenys, kad toks testavimas realiai buvo vykdomas.

64. Galiausiai, atsakovių nurodytus argumentus dėl pasiÅ«lytos kainos pagrįstumo paneigia faktinės Sutarties ir Sutarties 2 vykdymo aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad pagal 2020 m. kovo 20 d. atsakovės UAB „Bona diagnosis“ su Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sudarytÄ sutartį parduotų testų kaina, kuriÄ sumokėjo UAB „Bona diagnosis“ (1 135 360 Eur), sudarė tik 18,79 proc. Laboratorijos sumokėtos kainos UAB „Profarma“ (6 050 000 Eur), o tai rodo akivaizdžiÄ disproporcijÄ tarp tuo metu rinkoje buvusių kainų ir atsakovės UAB „Profarma“ Laboratorijai pasiÅ«lytų kainų.

Pažymėtina, kad Lietuvos civilinėje teisėje ir teismų praktikoje turto pardavimo kainos ir rinkos vertės ženklus neatitikimas laikomas viena iÅ¡ aplinkybių, sudarančių pagrindÄ vertinti, kad sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos (pvz., CK 6.67 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013, 2013 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014 ir kt.).

65. Pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad atsakovės pateiktas 2021 m. kovo 26 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtina, jog greitųjų testų pardavimo kainos tam tikrose internetinėse parduotuvėse praėjus metams po COVID-19 pandemijos pradžios yra didesnės už atsakovės pirkimui pasiūlytas kainas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšminga, kadangi byloje sprendžiama dėl testų pardavimo sandorių, sudarytų 2020 m. kovo mėn.

66. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pasiÅ«lymÄ pirkime ir sudarydama Sutartį, nesielgė kaip sÄ Å¾ininga bei socialiai atsakinga tiekėja, o jos pasirinktas elgesio variantas neatitiko įprasto rinkoje elgesio modelio. Aptartų duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama konstatuoti, kad atsakovė UAB „Profarma“, teikdama pasiÅ«lymÄ pirkime ir sudarydama Sutartį, siekė pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes neskelbiamų derybų bÅ«du ir nesÄ Å¾iningai gauti neprotingo bei ekonomiÅ¡kai nepagrįsto dydžio pelnÄ .

Toks atsakovės UAB „Profarma“ veikimas negali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu geros moralės reikalavimus. Kadangi, kaip jau buvo minėta, kita sandorio Å¡alis Laboratorija, vykdydama pirkimÄ ir sudarydama Sutartį, veikė neskaidriai, nesudarė sÄ lygų vieÅ¡Ä sias lėšas naudoti racionaliai bei objektyviÄ ja prasme elgėsi nesÄ Å¾iningai, pirmosios instancijos teismas privalėjo Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ gerai moralei.

67. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sutarties 2 teisėtumÄ , nurodė, kad atsakovė UAB „Bona diagnosis“ nedalyvavo vieÅ¡ajame pirkime ir negali bÅ«ti atsakinga už valstybės pinigų racionalų panaudojimÄ , be to, sutarties vykdymas pasitelkus tarpininkus nėra neįprastas versle ir įstatymų nedraudžiamas, todėl negali bÅ«ti pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu gerai moralei. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi jos padarytos neįvertinus visų reikÅ¡mingų Sutarties 2 sudarymo aplinkybių.

68. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bendrÄ ja prasme sutarties vykdymas pasitelkus tarpininkus nėra neįprastas versle ar įstatymų draudžiamas, todėl savaime negali bÅ«ti pripažintas prieÅ¡taraujančiu gerai moralei. Verslo praktikoje tarpininko pasirinkimÄ gali lemti įvairios su rinkos sÄ lygomis susijusios aplinkybės (tarpininko turima patirtis tam tikroje verslo srityje, verslo kontaktai ir pan.). Verslo subjektui pasirenkant kontrahentÄ ir sudarant didelės vertės sandorį, itin svarbus verslo partnerio patikimumas, prievolių įvykdymo užtikrinimas.

69. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Sutarties 2 sudarymas su tarpininke atsakove UAB „Bona diagnosis“ negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas įprasta verslo praktika. Atsakovė UAB „Profarma“, su Laboratorija sudariusi didelės vertės Sutartį, tarpininku pasirinko naujai įsteigtÄ , patirties, darbuotojų, realios buveinės neturinčiÄ bendrovę UAB „Bona diagnosis“. Nėra duomenų, kad prieÅ¡ Sutarties 2 sudarymÄ atsakovė UAB „Profarma“ bÅ«tų pasidomėjusi bendrovės patikimumu, pareikalavusi pateikti adekvačias prievolių užtikrinimo priemones, nors pagal Sutartį 2 buvo numatytas reikÅ¡mingos sumos (5 904 800 Eur) avansinis apmokėjimas, kuris buvo įvykdytas 2020 m. kovo 20 d.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, įprastos verslo praktikos neatitinka ir tai, kad atsakovė UAB „Profarma“ sudarė Sutartį 2, kuria įsipareigojo įsigyti prekes už 5 904 800 Eur sumÄ , neturėdama konkrečių duomenų apie UAB „Bona diagnosis“ parduodamų prekių gamintojÄ , nors tokia informacija turėjo svarbiÄ reikÅ¡mę testų įsigijimo kainai. Kaip jau buvo minėta, nors Sutarties 2 sÄ lygos buvo analogiÅ¡kos Sutarties sÄ lygoms, tačiau Sutarties 2 priede (techninėje specifikacijoje) nebuvo nurodytas konkretus prekių gamintojas. Be to, iÅ¡ atsakovės UAB „Bona diagnosis“ atstovo L. P. 2020 m. kovo 18 d. elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad atsakovė UAB „Profarma“, prieÅ¡ sudarydama Sutartį 2, turėjo informacijos, jog „Bio Medical Scientific Services LLC“ siÅ«lo atsakovei UAB „Profarma“ įsigyti testus už ženkliai mažesnę kainÄ , nei vėliau buvo numatyta Sutartyje 2 (už 1,85 Eur kainÄ už 1 vnt.).

71. Tai, kad Sutarties 2 sudarymas negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas įprasta verslo logika, patvirtina ir faktinės aplinkybės, jog abiejų atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ atstovai žinojo visÄ informacijÄ , susijusiÄ tiek su Sutarties, tiek su bendradarbiavimo sutarties su „Bio Medical Scientific Services LLC“, tiek su testų įsigijimo sutarties su Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ sudarymu. Antai, 2020 m. kovo 18 d. „Bio Medical Scientific Services LLC“ pasiÅ«lymas sudaryti bendradarbiavimo sutartį buvo atskleistas ir atsakovei UAB  Profarma“, pirminis Å¡ios sutarties projektas buvo parengtas UAB „Profarma“ vardu, o 2020 m. kovo 18–19 d.

UAB „Profarma“ atstovas R. L. ir UAB „Bona diagnosis“ atstovas L. P. svarstė, kurios bendrovės vardu turėtų bÅ«ti pasiraÅ¡yta Å¡i sutartis. Atsakovės UAB „Profarma“ darbuotojas R. L. ir direktorė E. M. dalyvavo UAB „Bona diagnosis“ atstovų elektroniniame susiraÅ¡inėjime su Austrijos bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ atstovais dėl testų įsigijimo. Atitinkamai, atsakovės UAB „Bona diagnosis“ atstovai Austrijos bendrovei „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ teigė turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymÄ (nors faktiÅ¡kai Laboratorijos užsakymÄ turėjo atsakovė UAB „Profarma“).

Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 20 d. UAB „Bona diagnosis“ sutartyje su „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ UAB „Bona diagnosis“ vadovu buvo nurodytas UAB „Profarma“ darbuotojas R. L..

72. Atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ tarpusavio sÄ sajas vykdant Sutartį ir Sutartį 2 patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. UAB „Profarma“ darbuotojas R. L. 2020 m. kovo 25 d. buvo paskirtas UAB „Bona diagnosis“ vadovu ir toliau bendravo su testų gamintoja Austrijos bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testų įsigijimo klausimais. IÅ¡ UAB „Bona diagnosis“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡i bendrovė gavo pajamas tik iÅ¡ atsakovės UAB „Profarma“. Be to, UAB „Bona diagnosis“ UAB „Profarma“ direktorei E. M. 2020 m. kovo 25 d. pervedė 20 000 Eur, 2020 m. kovo 31 d. – 22 800 Eur sumas (ieÅ¡kinio priedas Nr. 27).

73. Aptartos faktinės aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad atsakovė UAB „Profarma“ atsakovę UAB „Bona diagnosis“ pasitelkė tiekti prekes dėl įprastos verslo praktikos. Å ios faktinės aplinkybės paneigia ir atsakovių UAB „Profarma“ bei UAB „Bona diagnosis“ teiginius, kad UAB „Bona diagnosis“ buvo pasitelkta dėl jos dalyvių turimos patirties pardavimų srityje. Å iuo atveju naujos bendrovės įsteigimas tuo metu, kai UAB „Profarma“ teikė pasiÅ«lymus Ministerijai ir Laboratorijai bei buvo pasirinkta kaip tiekėja, UAB „Bona diagnosis“ atstovų žinojimas apie Sutarties su Laboratorija sudarymÄ , Sutarties 2 sudarymas iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis sÄ lygomis, kaip ir Sutartis, UAB „Profarma“ atliktas reikÅ¡mingo dydžio avansinis mokėjimas naujai įsteigtai įmonei UAB „Bona diagnosis“ už prekes, nepareikalavus jokių adekvačių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, nežinant konkretaus prekių gamintojo, abiejų bendrovių atstovų dalyvavimas sudarant sutartis su „Bio Medical Scientific Services LLC“ ir testų gamintoja „AMEDA Labordiagnostik GmbH“, UAB „Profarma“ darbuotojo paskyrimas eiti UAB „Bona diagnosis“ vadovo pareigas, Å¡ios bendrovės atlikti mokėjimai UAB „Profarma“ direktorei bei kitos paminėtos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo bendras UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sumanymas pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes neskelbiamų derybų bÅ«du ir nesÄ Å¾iningai gauti neprotingo bei ekonomiÅ¡kai nepagrįsto dydžio pelnÄ , taip pat iÅ¡vengti galimų pasekmių iÅ¡kilus sandorio teisėtumo klausimams.

Toks Sutarties 2 sudarymo tikslas neatitinka geros moralės reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iuo pagrindu privalėjo Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Dėl bylos dalies nutraukimo 74. Kaip jau buvo minėta, 2020 m. kovo 19 d. atsakovės UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarė Sutartį 3, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo ieÅ¡koti potencialių gamintojų/pardavėjų, galinčių tiekti COVID-19 testus. Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovė UAB „Bona diagnosis“ nuo 2020 m. kovo 25 d. iki kovo 31 d. pervedė atsakovei SIA „Rouen Grains LV“ 454 931 Eur sumÄ .

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti Sutartį 3 niekine ir negaliojančia, nes, ieÅ¡kovo teigimu, ja Å¡alys nesiekė sukurti realių paslaugos teikimo santykių, o siekė tik sukurti fiktyvų pagrindÄ SIA „Rouen Grains LV“ iÅ¡ UAB „Bona diagnosis“ gauti lėšų.

75. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutarties 3 8.1 papunktyje numatytÄ sÄ lygÄ , kad „visi ginčai ir nesutarimai, kurie kyla tarp Å¡alių sutarties vykdymo metu turi bÅ«ti sprendžiami derybomis, bet, jeigu susitarimas nepasiekiamas per 1 (vienÄ ) mėnesį, ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas Latvijos Respublikos teisme“, nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Sutarties 3 turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas Latvijos Respublikos teismuose ir bylos dalį, kurioje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu kaip nenagrinėtinÄ Lietuvos Respublikos teisme civilinio proceso tvarka.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį, netinkamai taikė civilinio proceso normas. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra saistomas sutartyje įtvirtintos teismingumo taisyklės, kadangi jis nėra sutarties Å¡alis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus sutarties uždarumo principÄ bei pagal analogijÄ Å¡io principo taikymÄ arbitražo teisiniuose santykiuose. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovui nesant arbitražinio susitarimo Å¡alimi, jam galioja pacta tertii non nocent nec prosunt (lot. sutartis neįpareigoja trečiosios Å¡alies ir nesuteikia jai teisių) principas – ieÅ¡kovas nėra saistomas sutarties, kurios jis nesudarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

77. Kita vertus, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad atlikdami savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras turi teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Lietuvos Respublikos ribose. Tuo atveju, jeigu Sutarties 3 8.1 papunktyje numatyta sÄ lyga bÅ«tų aiÅ¡kinama plečiamai kaip privaloma prokurorui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras netektų teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kadangi sutartinis teismingumas ginÄÄ spręsti užsienio valstybėje tokiÄ teisę faktiÅ¡kai apribotų. Tokiu bÅ«du bÅ«tų sudaryta galimybė vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiančios sutarties Å¡alims piktnaudžiauti ir siekti iÅ¡vengti vieÅ¡ojo intereso apsaugos, kadangi sutartyje numatytas sutartinis teismingumas atimtų prokuroro teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

78. Pažymėtina ir tai, kad užsienio valstybių teismuose apskritai neįmanoma išaiškinti kitos valstybės viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Tik Lietuvos Respublikos teismai turi teisę spręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi jis yra kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 47 punktas). Todėl Latvijos Respublikos (ar bet kokios kitos užsienio valstybės) teismai neturi teisės spręsti dėl to, ar buvo pažeistas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kildinamas viešasis interesas, tai yra išimtinė Lietuvos Respublikos teismų prerogatyva.

Dėl Sutarties išsaugojimo ir restitucijos taikymo 79. Pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes.

80. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VPÄ® 106 straipsnio 2 dalimi ir remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovo nurodytos restitucijos taikymas bÅ«tų neproporcingas ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«das, prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje numatytiems principams, status quo ante (liet. taip, kaip anksčiau) padėtis nebÅ«tų atkurta, nes ieÅ¡kovas neįrodė nepagrįstai gautos sumos fakto ir dydžio; be to, nėra iÅ¡nykęs prekių pirkimo ypatingas poreikis, o Sutartis įvykdyta, sprendė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju tikslinga iÅ¡saugoti sandorio galiojimÄ ir taikyti alternatyvias sankcijas.

81. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Å iuo atveju vieÅ¡asis interesas, ginamas ieÅ¡kovo, buvo pažeistas tuo, kad pirkimas buvo vykdomas neskaidriai, iÅ¡ anksto parinkus konkretų tiekėjÄ , nesiekiant įsitikinti, ar Å¡io tiekėjo siÅ«lomos pirkimo sÄ lygos yra palankiausios perkančiajai organizacijai, o atsakovės UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“, veikdamos bendrai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir nesÄ Å¾iningai gauti neprotingo bei ekonomiÅ¡kai nepagrįsto dydžio pelnÄ , iÅ¡vengti galimų pasekmių iÅ¡kilus sandorio teisėtumo klausimams.

Tokiu būdu už atsakovių parduotas prekes valstybė sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėjusi pagal rinkoje buvusias kainas. Tokioje situacijoje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Sutarties išsaugojimas ir alternatyvių sankcijų taikymas neatkurtų viešojo intereso pažeidimo bei neužtikrintų CK 1.5 straipsnyje numatytų principų įgyvendinimo, bet priešingai, įteisintų neteisėtomis sutartimis siekiamus tikslus.

82. Å iuo atveju Sutartis ir Sutartis 2 sukėlė faktinius padarinius, nes buvo įvykdytos – Sutarties 2 pagrindu atsakovė UAB „Bona diagnosis“ gavo iÅ¡ atsakovės UAB „Profarma“ 5 904 800 Eur mokėjimÄ bei perdavė 510 000 vnt. testų, o Sutarties pagrindu atsakovė UAB „Profarma“ iÅ¡ valstybės biudžeto gavo 6 050 000 Eur ir perdavė Laboratorijai 510 000 vnt. testų. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad didesnė dalis testų buvo panaudoti (pagal Laboratorijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tÄ nepanaudotas testų likutis yra 146 875 vnt.).

83. Kai sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), tai reiÅ¡kia, kad jis jo Å¡alims nesukuria teisinių padarinių, iÅ¡skyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu reiÅ¡kia konstatavimÄ , kad jis de jure (teisiÅ¡kai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismai sprendžia dėl negaliojančio sandorio padarinių (restitucijos) ar dėl kitu pagrindu atsiradusios Å¡alių tarpusavio prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

84. CK šeÅ¡tojoje knygoje įtvirtintos restitucijos taisyklės (CK 6.147–6.151 straipsniai) taikomos tais atvejais, kai Å¡alys negaliojančio sandorio pagrindu abipusiÅ¡kai apsikeitė tam tikru turtu, o sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio – tokiais atvejais turtas gali ir turi bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims – tuomet restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais.

85. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys iÅ¡ esmės pripažįsta, kad pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes restitucijos natÅ«ra taikymas nėra galimas. Didžioji dalis perduotų prekių buvo panaudotos, kitos dalies prekių grÄ Å¾inimas pardavėjai negalimas, nes testai turi ribotÄ galiojimo laikÄ ir dėl to jų perpardavimo galimybės yra apsunkintos bei sukeltų neproporcingus nuostolius. Nesant restitucijos natÅ«ra galimybės, atsakovė Laboratorija privalėtų sumokėti piniginį ekvivalentÄ už jai likusias prekes (CK 6.147 straipsnis). Vis dėlto pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes toks restitucijos taikymo bÅ«das negalimas.

86. Pažymėtina, kad restitucijos taikymas negali lemti, kad vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Sandorį pripažinus negaliojančiu, nė viena jo Å¡alis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio Å¡alies sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Nagrinėjamoje byloje jau buvo nustatyta, kad atsakovės UAB „Profarma“ pirkime pasiÅ«lyta kaina buvo itin aukÅ¡ta ir nepagrįsta protingais ekonominiais skaičiavimais, abi atsakovės, veikdamos bendrai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir nesÄ Å¾iningai gauti neprotingo bei ekonomiÅ¡kai nepagrįsto dydžio pelnÄ , taip pat iÅ¡vengti galimų pasekmių iÅ¡kilus sandorio teisėtumo klausimams.

Taigi, atsakovei UAB „Profarma“ už prekes sumokėta kaina buvo žymiai didesnė, negu Laboratorija galėjo sumokėti už analogiÅ¡kus testus tuo atveju, jeigu tokie testai bÅ«tų įsigyti įprastomis rinkos sÄ lygomis, nesant nesÄ Å¾iningų sandorio Å¡alių veiksmų. Taigi, tokioje situacijoje nėra galimas restitucijos taikymas, Laboratorijai sumokant piniginį ekvivalentÄ atsakovei UAB „Profarma“ (CK 6.147 straipsnis).

87. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju teisingas restitucijos taikymo bÅ«das, atitinkantis Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ ir neleisiantis sandorių Å¡alims pasiekti neteisėtų tikslų, yra pagal sutartis už testus permokėtų piniginių lėšų iÅ¡reikalavimas. Sprendžiant, kokia piniginių lėšų suma buvo permokėta, teisingiausia remtis 2020 m. kovo 18 d. UAB „Pro Aris“ Ministerijai teiktu pasiÅ«lymu įsigyti Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus, kurių kodas RT 2942, už 3,74 Eur (už 1 vnt.).

Pažymėtina, kad Å¡ie testai yra tokie patys, kuriuos pagal Sutartį Laboratorijai patiekė atsakovė UAB „Profarma“ (sutampa gamintojas, nurodytas tas pats testų kodas RT 2942), UAB „Pro Aris“ pasiÅ«lymas Ministerijai buvo teiktas bylai aktualiu laikotarpiu. UAB „Pro Aris“ pasiÅ«lyme nurodytos kainos realumÄ patvirtina tai, kad Gynybos resursų agentÅ«ra prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos su UAB „Pro Aris“ panaÅ¡iu metu (2020 m. kovo 26 d.) sudarė pirkimo sutartį, kuria įsigijo 15 000 vnt.

Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testų, kurio vieno vieneto kaina buvo 3,63 Eur su PVM.

88. Atmestini atsakovės UAB „Bona diagnosis“ argumentai, kad Gynybos resursų agentÅ«ros prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos su UAB „Pro Aris“ sudaryta sutartis negali bÅ«ti vertinama kaip pakeičiančioji sutartis, remiantis kuria galima nustatyti tariamÄ tikrÄ jÄ prekių vertę, kadangi buvo parduotas kitoks prekių kiekis ir skyrėsi jų komplektacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl restitucijos, CK 6.258 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi atsakovė, nėra taikoma, ir tai, ar Gynybos resursų agentÅ«ros prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos su UAB „Pro Aris“ sudaryta sutartis Å¡ios teisės normos taikymo prasme gali bÅ«ti vertinama kaip pakeičianti sutartis, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

Aptariama sutartimi teisėjų kolegija remiasi tik dėl to, kad ji patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu rinkoje buvo sudarytas sandoris, įrodantis 2020 m. kovo 18 d. UAB „Pro Aris“ Ministerijai pateikto pasiÅ«lymo ir jame nurodytos kainos realumÄ . Nors Å¡is pasiÅ«lymas buvo teikiamas nežinant ketinamo įsigyti prekių kiekio, tačiau tiek AMEDA Labordiagnostik GmbH“ vadovas G. H. 2021 m. sausio 27 d. apklausoje, tiek UAB „Lex Ano“ 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakymo 3 punkte nurodė, kad perkant didelį testų kiekį kaina bÅ«tų buvusi dar mažesnė.

Taigi, atsakovės nurodytas veiksnys (didelis prekių kiekis) pagal byloje esančius įrodymus neturėjo didinti 2020 m. kovo 18 d. UAB „Pro Aris“ Ministerijai pateiktame pasiūlyme nurodytų kainų. Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad UAB „Pro Aris“ siūlė ne tokios komplektacijos prekes, kurios buvo patiektos Laboratorijai, jokiais rašytiniais įrodymais nepatvirtinti, o juos paneigia tai, kad, kaip minėta, UAB „Pro Aris“ siūlomų prekių gamintojo suteiktas prekių kodas buvo tas pats, koks buvo Laboratorijai patiektų prekių.

Kita vertus, atsakovė, nurodydama prekių komplektacijos skirtumus, nepagrindė, kokia konkrečia suma papildoma komplektacija padidino testų kainÄ .

89. Atsakovė UAB „Bona diagnosis“ nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktikÄ valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų rizikÄ ir padarytos klaidos negali bÅ«ti taisomos privataus asmens sÄ skaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl restitucijos kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, proporcingumo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad pirmiausia pati valstybė turi prisiimti neigiamus teisinius padarinius, atsiradusius dėl jos institucijų klaidų, ir esant tam tikroms aplinkybėms restitucija gali bÅ«ti netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 47, 51, 52 punktai).

Tačiau restitucijos netaikymo galimybė gali bÅ«ti svarstoma tik tada, kai esminės sÄ lygos pripažinti sandorius negaliojančiais yra bÅ«tent valstybės institucijų klaidos, o ne privačių sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningas elgesys (Å¡iuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020 59 punktÄ ). Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad abi atsakovės UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“, veikdamos nesÄ Å¾iningai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti neprotingo dydžio pelnÄ bei iÅ¡vengti galimų pasekmių iÅ¡kilus sandorio teisėtumo klausimams.

Todėl ta aplinkybė, kad imperatyvių VPĮ nuostatų pažeidimus padarė atsakovė Laboratorija, neeliminuoja restitucijos taikymo atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ atžvilgiu.

90. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju taikytina restitucija, iÅ¡ atsakovės UAB „Bona diagnosis“ atsakovės UAB „Profarma“ naudai iÅ¡reikalaujant 3 997 400 Eur sumÄ (iÅ¡ 5 904 800 Eur sumokėtos sumos atimant 1 907 400 Eur realiÄ testų vertę, apskaičiuotÄ 510 000 vnt. testų kiekį padauginus iÅ¡ 3,74 Eur vieno testo vertės), atitinkamai, atsakovės Laboratorijos naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Profarma“ iÅ¡reikalaujant 4 142 600 Eur sumÄ (iÅ¡ 6 050 000 Eur sumokėtos sumos atimant 1 907 400 Eur realiÄ testų vertę, apskaičiuotÄ 510 000 vnt. testų kiekį padauginus iÅ¡ 3,74 Eur vieno testo vertės).

Atsižvelgiant į tai, kad tos pačios pinigų sumos grÄ Å¾inimas atsakovei UAB „Profarma“, o vėliau atsakovei Laboratorijai neatitiktų protingumo ir racionalumo principų, tikslinga iÅ¡ atsakovės UAB „Bona diagnosis“ iÅ¡reikalautinÄ atsakovės UAB „Profarma“ naudai 3 997 400 Eur sumÄ nuspręsti grÄ Å¾inti tiesiogiai Laboratorijai, o iÅ¡ atsakovės UAB „Profarma“ atsakovės Laboratorijos naudai iÅ¡reikalauti likusiÄ negrÄ Å¾intÄ sumÄ â€“ 145 200 Eur (4 142 600 Eur – 3 997 400 Eur).

Kadangi piniginių lėšų sumÄ , skirtÄ sumokėti už Laboratorijos įsigyjamus testus atsakovei UAB „Profarma“ pervedė Lietuvos Respublikos finansų ministerija iÅ¡ valstybės biudžeto, minėtinos pinigų sumos priteistinos valstybei.

91. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovių 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkintinas iÅ¡ dalies. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restitucijÄ nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl Å¡ios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp Å¡alių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iÅ¡ skolininko procesines palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

Remiantis šiais argumentais, procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 92. Apibendrindama šiame sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas bei teisingai įvertino, jog Laboratorijos vykdytas greitųjų testų pirkimas ir jo pagrindu sudaryta Sutartis neatitiko imperatyviųjų VPĮ nuostatų ir dėl to negalioja.

Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės UAB „Profarma“ nesÄ Å¾iningumo pateikiant duomenis apie testų gamintojÄ , todėl Å¡ios atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sutarties ir Sutarties 2 teisėtumo, tinkamai neįvertino visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgė į jų visumÄ , todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagrindo Å¡ias sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl prieÅ¡taravimo gerai moralei nėra.

Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties iÅ¡saugojimas ir alternatyvių sankcijų taikymas neatkurs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo bei neužtikrins CK 1.5 straipsnyje numatytų principų įgyvendinimo, todėl nepagrįstai nusprendė taikyti VPÄ® 106 straipsnio 2 dalį, iÅ¡saugoti Sutarties pasekmes ir skirti atsakovei Laboratorijai baudÄ . Dėl to yra pagrindas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinti Sutartį ir Sutartį 2 negaliojančiomis panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti, Å¡ias sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis, taikyti restitucijÄ ir valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Profarma“ priteisti 145 200 Eur, o iÅ¡ atsakovės UAB „Bona diagnosis“ – 3 997 400 Eur, taip pat valstybei iÅ¡ abiejų atsakovių priteisti procesines palÅ«kanas.

93. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė civilinio proceso normas ir nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį, kurioje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“. Å i bylos dalis yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo Å¡iÄ ginčo dalį iÅ¡nagrinėti. Kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡ios ginčo dalies iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo, Å¡i civilinės bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 2 dalis).

94. Kadangi Å¡iuo teismo sprendimu ginčas dėl Sutarties ir Sutarties 2 galiojimo iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo naudai, atsakovės UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ neįgyja teisės į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ naudai priteista po 5 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, naikinama. Å ioms atsakovėms nepriteisiamos ir jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

95. Atsakovė SIA „Rouen Grains LV“ 2021 m. gegužės 3 d. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 860 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å is atsakovės praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 28 d. papildomu sprendimu, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei buvo priteista 3 860 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį, kurioje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, ir Å¡i bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teismo 2022 m. vasario 28 d. papildomas sprendimas naikinamas.

Atsakovės SIA „Rouen Grains LV“ bylinėjimosi iÅ¡laidų (įskaitant ir Å¡ios bendrovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo bylos dalies baigties. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir 2022 m. vasario 28 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti.

Priimti naujÄ teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ 2020 m. kovo 19 d. prekių vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-42. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių uždarosios bendrovės „Profarma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bona diagnosis“ 2020 m. kovo 19 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-.

Taikyti restitucijÄ ir valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ (juridinio asmens kodas 300868786) priteisti 145 200 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus eurų) ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos 2022 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taikyti restitucijÄ ir valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bona diagnosis“ (juridinio asmens kodas 305512783) priteisti 3 997 400 Eur (tris milijonus devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus eurų) ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos 2022 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Civilinės bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjai Marius Bajoras Rasa Gudžiūnienė Asta Radzevičienė