2024-11-27 Nr. AB-17671-3-61-3-02498-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2407-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02498-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 24S119333 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) priklausė politinei partijai, kurios nariai kilmės valstybėje susiduria su persekiojimu dėl politinių įsitikinimų, – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); toliau – ir Partija), (duomenys neskelbtini) metais jis buvo nekartą sulaikytas, taip pat jis patyrė diskriminaciją dėl savo tautybės – (duomenys neskelbtini) (be kita ko, uždaryti jo restoranai). Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo prašymą, todėl nepagrįstai atsisakė suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą);

2.2. nėra jokių motyvų, pagrindžiančių atsakovo vertinimą, kad pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas, kad jis teikė melagingą informaciją, bandė klaidinti tyrimą ar pan. Pareiškėjas nežinojo, ką ir kada turi pasakoti, kam ir kokią informaciją turi pateikti, bet galiausiai jis išdėstė visas pasakojimo detales, pagrindžiančias, jog jam yra reikalinga tarptautinė apsauga;

2.3. tam tikri netikslumai ar nesusipratimai, kurie buvo panaudoti prieš pareiškėją, galbūt kilo dėl netinkamo vertimo. Departamento apklausose dalyvavo du vertėjai, vertėjas iš (duomenys neskelbtini) kalbos buvo ne iš pareiškėjo kilmės valstybės, todėl pareiškėjo teiginiai galėjo būti iškreipti. Pareiškėjas per apklausą nurodė, kad jam kyla sunkumų suprasti vertėją, bet jis nebuvo informuotas apie galimybę paprašyti kito vertėjo. Pareiškėjas, susipažinęs su apklausos protokolu, nurodė, jog jame yra klaidų (pvz., pareiškėjas buvo įvardijęs bendražygius, dėdes, bet jų vardai nebuvo užrašyti; pareiškėjas neteigė, jog Partijos simbolis yra (duomenys neskelbtini), ir nepamena teigęs, kad Partijos simbolis yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo paaiškinimai apie ankstesnius Partijos simbolius neatsispindi protokole). Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas painiojosi datose, tačiau iš apklausos protokolo matyti, jog pareiškėjas paaiškino netikslumus dėl datų, o ši situacijai irgi atspindi, jog nebuvo pareiškėjo ir vertėjo tinkamo tarpusavio supratimo. Gali būti, kad netinkamai buvo išversti ne tik pareiškėjo atsakymai, bet ir Departamento klausimai pareiškėjui, bet pareiškėjas to nežino ir negali žinoti;

2.4. iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo nurodytas papildomas faktines aplinkybes, o visus galimus netikslumus paprasčiausiai vertino pareiškėjo nenaudai. Tokiu būdu atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, nustatant jo prašymo motyvus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtino Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punkto nuostatas;

2.5. Sprendime atsakovas išvis neanalizavo klausimų dėl (duomenys neskelbtini) ir Partijos narių / susijusių asmenų persekiojimo, nesurinko išsamios kilmės valstybės informacijos;

2.6. pareiškėjui turi būti suteikta papildoma apsauga, nes dėl savo tautybės ir sąsajų su Partija jis negali grįžti į kilmės valstybę. Atsakovas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų pabėgėlio statusui įgyti ir 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų papildomai apsaugai gauti;

4.2. pareiškėjas skirtingose apklausose teikė skirtingus pasakojimus apie priežastis, dėl kurių jis išvyko iš kilmės valstybės ir negali į ją sugrįžti: pirminėje apklausoje pareiškėjas teigė, kad jis atvyko į Lietuvą dėl to, jog čia gyvena jo dukterys, o kilmės valstybėje esantys restoranai buvo uždaryti, taip pat nurodė savo priklausymą Partijai (duomenys neskelbtini) metais; 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei 2024 m. vasario 8 d. apklausoje pareiškėjas tvirtino, jog jam gresia persekiojimas dėl narystės Partijoje. Be to, pareiškėjas pateikė nenuoseklius paaiškinimus apie Partijos simbolius, savo narystę joje ir pan. Šie pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumai ir prieštaringumai negali būti pateisinami tuo, kad pareiškėjas nėra susipažinęs su prieglobsčio sistema bei nežino, ką ir kada turi pasakoti;

4.3. pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad netikslumai pasakojime galėjo atsirasti dėl nesklandaus vertimo. Pareiškėjas per apklausą nurodė, jog jei jam kas nors bus neaišku, jis paprašys pakartoti. Pareiškėjas turėjo galimybę patikslinti ar paprašyti pakartoti, jei jis nesuprato vertimo. Vertėjai prieš apklausą buvo įspėti apie atsakomybę už žinomai melagingą ar netikslų vertimą. Pareiškėjas apklausos pabaigoje patvirtino, kad jis suprato vertėją;

4.4. skundo argumentai, jog Departamentas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, yra atmestini. Iš pareiškėjo apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjui buvo užduodami patikslinamieji klausimai, apklausa buvo išsami, detali, apklausos pabaigoje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ką nors pridurti, patikslinti savo pasakojimą;

4.5. Departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko išsamų faktinių aplinkybių įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija (surinkta kilmės valstybės informacija apėmė, be kita ko, persekiojimą dėl tautybės ir Partijos narių persekiojimą). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo surinktą informaciją.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendime atmetė pareiškėjo S. D. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėjas 2023 m. vasario 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad jis priklauso Partijai, į kurią įstojo (duomenys neskelbtini), išstojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atvyko į Lietuvą, nes čia gyvena jo dvi mažametės dukterys, be to, kilmės valstybėje esantys jo restoranai buvo uždaryti, o Lietuvoje jis turi du restoranus. Taip pat pareiškėjas kilmės valstybėje patyrė diskriminaciją dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini);

6.2. pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas teigė, kad jis yra Partijos narys ir kad Partijos nariai kilmės valstybėje susiduria su persekiojimu dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės, nes jo pažįstami Partijos nariai buvo suimti ir jis bijojo tokio pat likimo. Pareiškėjas nuo pat Partijos įsteigimo buvo aktyvus narys: bendravo su partijos vadovybe, dalyvavo susirinkimuose, o gautą informaciją naudojo susitikimuose ir kt. Pagrindinė susirinkimų tema – rinkimai, kaip jiems ruoštis. Pareiškėjas dalyvavo visuose rinkimuose (duomenys neskelbtini) apylinkėje kaip Partijos stebėtojas. Du Partijos draugai iš (duomenys neskelbtini) apylinkės – N. A. ir S. O. – šiuo metu yra kalėjime. Jie buvo suimti dėl veiklos socialiniuose tinkluose. Kiti du draugai (duomenys neskelbtini) apylinkėje – F. C. ir H. D. – buvo sulaikyti 6 mėnesiams. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais taip pat buvo nuolat sulaikomas. Pareiškėją ir jo Partijos draugus fotografuodavo prie Partijos būstinės, vykdydavo jų apklausas, trikdydavo susirinkimus (nenurodyta, kas taip elgėsi). Po (duomenys neskelbtini) metų parlamento rinkimų pareiškėjas buvo sulaikytas, taip pat sulaikyti (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas bei kiti asmenys. Pareiškėjas norėtų kilmės valstybėje dalytis informacija, palaikyti Partijos lyderį S. D. ir kitus aktyvius žmones, tačiau tai – draudžiama;

6.3. pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. apklausoje teigė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), bet yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priklauso Partijai, kuri yra (duomenys neskelbtini) partija. Partijos simbolika naudojama priklausomai nuo situacijos, remiantis (duomenys neskelbtini) sritimi. Tai kartais gali būti (duomenys neskelbtini). Šie simboliai reprezentuoja (duomenys neskelbtini) žmones, yra naudojamos (duomenys neskelbtini) spalvos. Partijoje nėra aiškaus lyderio, tai dažnai priklauso nuo savivaldybės, tačiau buvo paminėtas S. S. vardas.

Pareiškėjas nenurodė konkretaus Partijos centrinės būstinės adreso kilmės valstybėje, bet tvirtino, kad jis lankėsi Partijos biuruose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo užsirašęs į partiją (duomenys neskelbtini). Kuomet jis dalyvavo Partijos veiklose, jie orientavosi į (duomenys neskelbtini) žmonių teisių gynimą. Partijos nariai vykdavo į skirtingas vietas, kur gyveno (duomenys neskelbtini) žmonės, paaiškindavo jiems, kad jie, (duomenys neskelbtini) asmenys ((duomenys neskelbtini)), gali pasiekti savo teises tuomet, kai jie bus vieningi.

Jie (Partijos nariai, įskaitant pareiškėją) gindavo tuos, kurie atsidūrė sudėtingose situacijose. Pareiškėjas, atsakydamas į Departamento atstovo klausimus, paaiškino, jog jis nebuvo užregistruotas kilmės valstybėje kaip oficialus Partijos narys, jis buvo užregistruotas pačioje Partijoje (yra Partijos narių sąrašuose). Pasak pareiškėjo, jis veikė neoficialiai. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jis dirbo kaip savanoris, atlikdamas oficialių narių užduotis, pavyzdžiui, stebėdavo rinkimus, padėdavo senyviems žmonėms, parodydamas, koks kokios partijos logotipas.

Jis dalyvaudavo Partijos susirinkimuose, kuriuose buvo oficialiai registruoti nariai ir neregistruoti Partiją palaikantys asmenys, (duomenys neskelbtini). Susirinkimuose dalyvaudavo 50–80 žmonių, iš kurių oficialiai registruotų buvo apie 20 asmenų. Pareiškėjas anksčiau buvo registruotas Partijos narys, bet jis pradėjo baimintis, jog dėl to negalės išvykti iš kilmės valstybės, ir paprašė (už pinigus) panaikinti jo duomenis. Pareiškėjas apklausoje minėjo, kad jis norėjo veikti kaip ir „neoficialiu būdu“, kad vėliau nebūtų persekiojamas valdžios institucijų.

Kai pareiškėjas vykdavo atlikti Partijos veiklos, jis lankomiems (duomenys neskelbtini) kalbėjo kaip Partiją reprezentuojantis asmuo, kalbėdavo Partijos vardu tokiais klausimais kaip (duomenys neskelbtini) teisių gynimas, (duomenys neskelbtini) kalbos vartojimas viešoje erdvėje, apie 120 metų atimtas teises iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės ir reikmę (duomenys neskelbtini) būti vieningiems. Pareiškėjas vis dar dalyvauja Partijos veikloje. Pareiškėjas nurodė, kad Partijos raidės reiškia (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Partiją dar vadina (duomenys neskelbtini), tačiau jis nežino, ką tie žodžiai reiškia.

Jis buvo Partijos nariu dar (duomenys neskelbtini), tačiau oficialiai užregistruotas (duomenys neskelbtini) metais bei Partijos veiklą praktikavo neoficialiai. Pareiškėjo veikla Partijoje prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jis turėjo oficialiai pateiktus dokumentus, kad jis buvo užregistruotas Partijoje, bet atsikratė šiais dokumentais prieš iškeliaudamas iš kilmės valstybės dėl baimės, kad, jei šie dokumentai bus surasti, jis neturės galimybės išsiimti vizos ir keliauti. Šie įrodymai – tai pareiškėjo kalbų įrašai, kai jis dalyvaudavo konferencijose, nuotraukos.

Pareiškėjas tvirtino, kad jis neturi galimybės atsiųsti nuorodas į šias kalbas, nes jis visko atsikratė prieš keliaudamas. Partijoje nebuvo bendro partijos nario mokesčio, todėl pareiškėjas jo nemokėjo, tačiau padėjo Partijai finansiškai pagal savo galimybes: pareiškėjas sumokė 5 000 Eur, taip pat kas savaitę teikdavo duoną. Dabartinis Partijos pirmininkas yra S. S. O., Partijos pagrindiniai tikslai yra ginti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad jis buvo iškviestas policijos apklausai, sulaikytas 3 ar 4 dienoms, tačiau pareigūnai, nieko neradę, jį paleido. 2015 metais pareiškėjas buvo sulaikytas ir 3 dienoms išvežtas policijos pareigūnų dėl įvykusio ginčo tarp jo ir (duomenys neskelbtini).

Pasak pareiškėjo, jis buvo sulaikytas dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini), identiteto ir dėl jo narystės Partijoje. Pareiškėjas paskutinį kartą buvo sulaikytas 2016 metais. Prieš išvykstant iš kilmės valstybės, pareiškėjas paprašė policininko ištrinti visus duomenis apie jį, kad jis galėtų išvykti. Pareiškėjo priežastis išvykti iš kilmės valstybės buvo jo vaikai, gyvenantys Lietuvoje;

6.4. Departamentas 2024 m. gegužės 13 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Įstatymo ir Aprašo nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką, taip pat įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per pirminę apklausą nurodė, kad jis priklausė Partijai ((duomenys neskelbtini)), o į Lietuvą atvyko dėl to, kad čia gyvena jo dukterys, be to, (duomenys neskelbtini) esantys jo restoranai buvo uždaryti, o Lietuvoje jis turi du restoranus, taip pat pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to jis kilmės valstybėje patyrė diskriminaciją. Pareiškėjas vėliau (2023 m. rugpjūčio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir 2024 m. vasario 8 d. apklausoje) nurodė kitas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis – persekiojimą dėl narystės Partijoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas apklausoje minėjo, kad Partijos logotipas priklauso nuo aplinkybių ((duomenys neskelbtini)), bet atsakovas nerado duomenų, kad Partijos logotipai kardinaliai keitėsi, t. y. nuo įkūrimo (duomenys neskelbtini) metais Partija turėjo vienintelį logotipą – (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas teikė nenuoseklius pasakojimus apie jo narystę Partijoje, mėnesio mokestį, pirmininką, pareiškėjo stojimą / išstojimą į / iš partiją.

9. Teismas atsižvelgė į Sprendime nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau nesikreipė dėl prieglobsčio. Pareiškėjas 2022 m. pab. su draugu vyko į Lenkijos Respubliką, bet buvo sulaikytas porai mėnesių. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Lenkijos Respublikoje, bet buvo grąžintas į Lietuvą. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas jau 2019 m. gruodžio 30 d. atvykęs į Lietuvą turėjo jausti tariamą grėsmę jo kilmės šalyje, tačiau jis, būdamas saugioje šalyje, nesikreipė dėl prieglobsčio, o keliavo į kitą valstybę narę, kurioje pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tik kai buvo sulaikytas. Dar daugiau, pareiškėjas nurodė, kad pasiprašė prieglobsčio, nes nenorėjo būti grąžintas į kilmės valstybę. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nesuderinami su jo pateiktu pasakojimu apie grėsmės baimę kilmės šalyje ir tarptautinės apsaugos poreikį, o jo bendras patikimumas įvertintas neigiamas.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas tiek apie įstojimą, išstojimą, tiek apie Partijos veiklą ir dalyvavimą joje yra abstraktus ir neatspindintis aktualios kilmės valstybės informacijos. Iš Departamento surinktos aktualios kilmės valstybės informacijos matyti, kad Partija (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo paaiškinimai apie įstojimą į Partiją (duomenys neskelbtini) metais negali būti pripažinti tiksliais, nes, remiantis Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, Partija buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) metais. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjas aktyviai seka šios partijos veiklą bei susijusias naujienas ar turi aiškią politinę poziciją, koreliuojančią su Partijos darbotvarke, o pareiškėjo pasakojimas apie Partijos palaikymą ar narystę joje nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jo nurodytų faktų tikrumą.

11. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus apie diskriminaciją dėl tautybės, nurodė, kad pareiškėjas savo teiginiams apie sulaikymą pagrįsti nepateikė jokių tikslesnių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų. Departamentas Sprendime įvertino šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad per apklausą paklaustas, ar buvo susidūręs su kilmės valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais prieš jį, pareiškėjas kaip vieną iš diskriminacinių veiksmų paminėjo pavyzdį, kai (duomenys neskelbtini) metais savininkas jam liepė palikti parduotuvę, kadangi jis nesumokėjo nuomos mokesčio, ir jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų 3 dienas. Pasiteiravus, ar buvo skirta bauda, areštas ar kalėjimas, pareiškėjas teigė, kad nežino, jis nėjo į teismą. Pareiškėjas per apklausą nepaminėjo daugiau diskriminacinių individualizuotų veiksmų prieš jį. Pareiškėjas taip pat nieko nepaminėjo apie jo tariamai suniokotą parduotuvę. Pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų apie jo sulaikymą ar areštavimą. Remiantis pareiškėjo pateiktu raštu „Papildomi paaiškinimai S. D. prieglobsčio byloje“, jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) metais, tačiau per apklausą jis apie tai neužsiminė.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo persekiojimo tikimybę grindė bendrais bruožais, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

13. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, vertino ir rinko kilmės valstybės pateiktą informaciją. Surinkta informacija buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, o pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar / ir įrodymais nepaneigė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo teiginius, kad nebuvo surinkta su pareiškėjo prašymu susijusi informacija, pripažino nepagrįstais.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo pasakojimų neatitikimai galėjo atsirasti dėl netinkamai suteiktų vertėjo paslaugų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas per 2024 m. vasario 8 d. apklausą nurodė, kad, jeigu jam kažkas bus neaišku, jis paprašys pakartoti. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad pareiškėjas suprato vertėją ir turėjo galimybę pasitikslinti ar paprašyti pakartoti, jeigu nesupranta vertimo. Pastebėta ir tai, kad apklausos pabaigoje pareiškėjo buvo pasiteirauta, ar jis suprato vertėją, ir pareiškėjas patvirtino, kad: „Taip, supratau. Kai buvo... kai tu man vertei, galėjau suprasti viską. Ką kiti sakė, tik truputį.“

15. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo su pareiškėju pareigą, pagrįstumo, akcentavo, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas nepažeidė minėtos pareigos. Vykdant pareiškėjo apklausą, pareiškėjui buvo užduodami klausimai, patikslinamieji klausimai, kas leidžia spręsti, jog buvo siekiama kuo tiksliau išsiaiškinti ir įvertinti pareiškėjo nurodomą situaciją. Priimant Sprendimą buvo vertinami ne tik apklausų metu duoti paaiškinimai, bet ir pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai bei informacija, kuri buvo pateikta elektroniniu paštu.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, laikė, kad šiuo atveju nėra Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėjo kilmės šalyje nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas, be to, galima daryti išvadą, jog pareiškėjui negresia nei mirties bausmė, nei egzekucija Taigi, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės nenustatytos. Teismas dėl pareiškėjo baimės, kad jis bus kankinamas ar kad su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, pabrėžė, jog tokie pareiškėjo nuogąstavimai turi būti pagrįsti. Teismas konstatavo, kad Departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo suteikti prieglobstį argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą ir, atitinkamai, išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 18. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo:

19.1. teismas nepagrįstai palaikė atsakovo poziciją, jog pareiškėjo pasakojimas nėra patikimas, „evoliucionavo“. Nėra jokių motyvų, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas yra nepatikimas, teikė melagingą informaciją, bandė klaidinti tyrimą ar pan.;

19.2. teismas nepagrįstai akcentavo tą aplinkybę, jog pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, tuo metu nesikreipė dėl prieglobsčio. Pareiškėjo tikslas buvo pasiekti saugią valstybę, kurioje jis galėtų gyventi su šeima. Pareiškėjas turėjo kitą pagrindą būti Europos Sąjungoje, jis jautėsi ramus ir saugus. Tai, kad pareiškėjas iš karto nesikreipė dėl tarptautinės apsaugos suteikimo, jokiu būdu nepagrindžia, jog jo baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje yra nepagrįsta;

19.3. teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo argumentų, jog tam tikri netikslumai ar nesusipratimai, kurie buvo panaudoti prieš pareiškėją, galbūt kilo dėl netinkamo vertimo. Pareiškėjas per apklausą iškart informavo, jog jis supranta vertėją tik tada, kai jis kalba lėtai, ir pareiškėjui nebuvo pranešta apie galimybę prašyti kito vertėjo;

19.4. teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas Sprendime neanalizavo klausimų dėl (duomenys neskelbtini) ir Partijos narių / susijusių asmenų persekiojimo, nesurinko išsamios kilmės valstybės informacijos;

19.5. teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo ir neatsižvelgė į tai, jog nėra nustatytų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas kilmės valstybėje ir kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 24S119333, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek netinkamai taikydamas proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

25. Akcentuotina, kad teismas administraciniame procese yra aktyvus: prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas proceso dalyvių prašymų (ABTĮ 10 str. 1 d.); teismas privalo ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.); teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.); nustačius, kad patikslintas skundas, kuriuo tikslinamas skundo pagrindas ar dalykas, būtinas bylai teisingai išspręsti, teismas gali priimti net ir pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (50 str. 3 d.); teismas gali atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi pasiruošiant nagrinėti administracinę bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 8 p.); teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

26. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

27. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).

29. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir (ar) skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų.

31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišreikalavęs iš atsakovo visų su pareiškėjo prašymu suteikti prieglobstį nagrinėjimu susijusių įrodymų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą (tiek popierinį aplanką, tiek elektroninę bylos kortelę), nenustatė, jog teismui buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo pirminę apklausą, įvykusią, manytina, 2023 m. vasario 10 d. Byloje yra pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. prašymas suteikti prieglobstį (laisva forma), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas yra neraštingas, todėl prašymas surašytas pagal jo žodžius; taip pat 2023 m. vasario 10 d. prašymas dėl prieglobsčio (išrašas iš informacinės sistemos), kuriame yra pateikti įvairūs duomenys apie pareiškėją, įskaitant laisvos formos paaiškinimus apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurių jis kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje („Užsienietis atvyko į Lietuvą, nes jo dvi dukros gyvena Lietuvoje. Užsienietis dirba maitinimo įstaigose, kurios priklauso jo žmonai. Kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) ir išgyveno nelygybę, išvyko iš (duomenys neskelbtini).“; pastaba: kalba pataisyta). Tačiau byloje nėra 2023 m. vasario 10 d. apklausos (pirminės apklausos) transkripcijos ar kito dokumento (failo), kuriuo remiantis būtų galima objektyviai patikrinti Sprendimo išvadų (pvz., kad pareiškėjo pasakojimas keitėsi ir evoliucionavo) teisingumą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju į bylą nebuvo pateikti itin reikšmingi įrodymai, kurie yra būtini bylai teisingai išnagrinėti.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kilusio ginčo teisinius santykius reguliuojančio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atliekant šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą, taip pat nustatant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, arba nustatant valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa.

33. Aprašo, kuris, be kita ko, detalizuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo tvarką, 92.1 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis.

34. Iš Sprendimo turinio matyti, jog jame buvo analizuoti pareiškėjo argumentai, pateikti pirminėje apklausoje (2023 m. vasario 10 d.) ir paskesnėje apklausoje (2024 m. vasario 28 d.), taip pat pareiškėjo papildomai pateikti rašytiniai paaiškinimai (2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2024 m. gegužės 6 d.), jie buvo lyginami, atsakovas vertino šių duomenų visumą. Sprendime atsakovas, remdamasis pareiškėjo apklausos duomenimis, pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas ir kiti įrodymai nepatikimi, bei darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir / ar papildomai apsaugai gauti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, susipažinęs su Sprendimo turiniu, turėjo iš atsakovo išreikalauti visą pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo medžiagą, be kita ko, ir apklausos transkripciją, kadangi Sprendimo išvados padarytos vadovaujantis ir šių įrodymų vertinimu bei pateiktų duomenų palyginimu.

35. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime taip pat nepakankamai atidžiai ištyrė pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus 2024 m. vasario 28 d. apklausoje, ir nepagrįstai rėmėsi tik Sprendime pateiktu pareiškėjo pasakojimo aprašymu ne tik dėl pirminės apklausos, bet ir dėl paskesnės apklausos. Tokį teisėjų kolegijos vertinimą pagrindžia, pavyzdžiui, tai, kad Sprendime ir teismo sprendime ne kartą nurodyta, jog pareiškėjas kaip vieną iš Partijos logotipų įvardijo (duomenys neskelbtini), bet, kaip matyti iš 2024 m. vasario 28 d. apklausos transkripcijos, vertėjas vėliau patikslino, jog tam tikri žodžiai yra labai panašūs ir pareiškėjas galėjo turėti omenyje ne „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ (2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė buvo atkreipusi dėmesį į, be kita ko, šį neatitikimą).

36. Primintina, jog skunde pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvadomis dėl pareiškėjo pasakojimo patikimumo vertinimo, konkrečių epizodų, taip pat reiškė pretenzijas dėl Departamento apklausoje dalyvavusio vertėjo ir kai kurių pareiškėjo paaiškinimų (ne)užfiksavimo transkripcijoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš teismo sprendimo motyvų, neišnagrinėjęs pagrindinių skundo argumentų, pritarė atsakovo išvadoms, tiesiogiai netyrė byloje esančių įrodymų ir jų nevertino. Šiuo atveju teismas pateikė vertinimą dėl byloje nesančio įrodymo (pareiškėjo apklausos transkripcijos), atmesdamas pareiškėjo skundą bendro pobūdžio motyvais, kurie, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neatskleidžia individualios pareiškėjo padėties ir bylos esmės.

37. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo ir priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad šie pirmosios instancijos teismo proceso trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl šios pažaidos byla galėjo būti išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis