2018-10-25 Nr. AB-19345-3-64-3-00891-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-724-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00891-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 13 d. padavė teismui skundą, kurį vėliau 2018 m. rugpjūčio 22 d. patikslino, prašydamas:

1. Panaikinti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą (sprendimą) Nr. FS-189;

2. Pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą apskųsti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ ir šį terminą atnaujinti;

3. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“;

4. Pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą apskųsti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 12-01-850 „Dėl reikalavimo priimti sprendimą“ ir šį terminą atnaujinti;

5. Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 12-01-850 „Dėl reikalavimo priimti sprendimą“;

6. Įpareigoti atsakovus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją bei Lietuvos kariuomenę atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui D. R. tėvystės pašalpos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką L. R. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo vaiko tėvo D. R. gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje;

7. Įpareigoti atsakovus Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos kariuomenę atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui D. R. vaiko priežiūros išmokos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką L. R. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti pareiškėjo D. R. gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjo atstovei advokatei J. G. 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir nurodė, kad priimant VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (1.16)S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) prašydamas priimti sprendimą dėl tėvystės pašalpos mokėjimo (perskaičiavimo) ir vaiko priežiūros išmokos mokėjimo (perskaičiavimo) D. R., kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus individualiam administraciniame aktui. Pareiškėjas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 ir prašymą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo.

VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. (11.1) I-4653 nurodė, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl priežasčių, nesudarančių pagrindo atnaujinti terminą, todėl skundas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 nebus nagrinėjamas. VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-4653 turinys patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 panaikinimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. reikalavimas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 panaikinimo, kuriuo pareiškėjas prašė priimti sprendimą dėl tėvystės pašalpos mokėjimo (perskaičiavimo) ir vaiko priežiūros išmokos mokėjimo (perskaičiavimo) D.

R. buvo paliktas nenagrinėtas, neatnaujinus termino skundui dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541. Duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4653 Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad pareiškėjo patikslinto skundo teismui reikalavimai dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ panaikinimo ir su juo susiję reikalavimai nebuvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1036-858/2017).

Vien tai, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, tačiau ši institucija nėra priėmusi sprendimo, kuriuo būtų išnagrinėjusi skundą iš esmės ir dėl jo priėmusi atitinkamą sprendimą (skundą patenkinusi arba jį atmetusi), negali būti vertinama, kad asmuo yra pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl teismas patikslinto skundo dalį atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog jis turi teisę minėtą VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)-4653 apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismui pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos) atsisakius priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16)S-10541 panaikinimo, atsisakyti ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimai – įpareigoti atsakovą VSDFV Šiaulių skyrių atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką L.

R. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo vaiko tėvo D. R. gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje; įpareigoti atsakovą VSDFV Šiaulių skyrių atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui vaiko priežiūros išmokos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką L. R. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje.

Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjas taip pat teismo prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą (sprendimą) Nr. FS-189, šio atsakovo buveinė yra (duomenys neskelbtini), t. y., patenka į Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją. Be to, skundžiamame Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. rašte Nr. FS-189 nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas taip pat teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 12-01-850 „Dėl reikalavimo priimti sprendimą“, šio atsakovo buveinė yra Totorių g. 15, Vilnius, t. y., patenka į Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl reikalavimų – panaikinti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą (sprendimą) Nr. FS-189 bei panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 12-01-850 „Dėl reikalavimo priimti sprendimą“ atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Taip pat atsisakė priimti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus – įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją bei Lietuvos kariuomenę atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką L. R. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo vaiko tėvo D. R. gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje; įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos kariuomenę atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui D. R. vaiko priežiūros išmokos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką L. R. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti pareiškėjo D. R. gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje. Pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

III. Pareiškėjas D. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad nors pareiškėjas šiuo metu nėra pateikęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo dėl teismo minimo VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-4653, tačiau pareiškėjas šia teise ketina pasinaudoti įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Pareiškėjas teigia, kad nei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pradinio skundo priėmimo klausimą (kuriuo pareiškėjas kėlė reikalavimus tiems patiems atsakovams), nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekėlė pareiškėjo skundo teismingumo klausimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostata, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė, kai atsakovu yra viešojo administravimo subjektas, turi būti suprantama kaip įtvirtinanti skundo padavimą tiek pagal paties viešojo administravimo subjekto, tiek pagal jo teritorinio padalinio, tiek pagal teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą, t. y. skundas paduodamas pagal subjekto, priėmusio administracinį aktą ar atlikusio skundžiamus veiksmus (neveikimą) buveinės vietą.

Toks aiškinimas išplaukia iš ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies tolesnių nuostatų, kurios aptaria skundo padavimą tais atvejais, kai administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Sisteminis ir loginis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo nustatyti skirtingą skundų padavimo tvarką dėl administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) teisėtumo tais atvejais, kai jis buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, ir tais atvejais, kai jis nebuvo patikrintas minėtu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-582-492/2017).

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.

Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 31 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde keliami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, į tai, kad vienas iš pareiškėjo keliamų reikalavimų susijęs su teritorinio skyriaus, kurio buveinė yra Šiauliuose, priimtų sprendimų teisėtumu, bei į tai, kad šiuo atveju išimtinis teismingumas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenustatytas, pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.) ir byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodė, kad VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-4653 turinys patvirtina, jog pareiškėjo reikalavimas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 panaikinimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. reikalavimas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 panaikinimo, kuriuo pareiškėjas prašė priimti sprendimą dėl tėvystės pašalpos mokėjimo (perskaičiavimo) ir vaiko priežiūros išmokos mokėjimo (perskaičiavimo) D. R. buvo paliktas nenagrinėtas, neatnaujinus termino skundui dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541. Duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4653 Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ panaikinimo ir su juo susiję reikalavimai nebuvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog nors pareiškėjas šiuo metu nėra pateikęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo dėl VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-4653, tačiau pareiškėjas šia teise ketina pasinaudoti įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (11.1)I-4653 atsisakyti nagrinėti skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16)S-10541 panaikinimo bei reikalavimus dėl įpareigojimo įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių perskaičiuoti tėvystės pašalpos dydį vaiko priežiūros išmokos dydį.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad atsižvelgus į tai, jog vienas iš pareiškėjo keliamų reikalavimų susijęs su teritorinio skyriaus, kurio buveinė yra Šiauliuose, priimtų sprendimų teisėtumu, bei į tai, kad šiuo atveju išimtinis teismingumas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenustatytas, pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, jei apskundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. patenkinti ar atmesti pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokiu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui išaiškino, jog jis turi teisę minėtą VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)-4653 apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. rašto (sprendimo) Nr. FS-189 bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 12-01-850 „Dėl reikalavimo priimti sprendimą“ panaikinimo bei reikalavimai dėl įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį bei vaiko priežiūros išmokos dydį nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes atsakovų buveinės patenka į Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti šiuos reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė