2020-01-15 Nr. AB-953-3-62-3-02522-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-81-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02522-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spektuva“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Spektuva“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius) 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. ATA-24 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 7 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 9 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis vykdė jam nuosavybės teise priklausančio avarinės būklės sandėliavimo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas), adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus. Pastato griovimo darbams vykdyti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2007 m. rugsėjo 21 d. išdavė leidimą Nr. NS-18, kurio galiojimo terminas buvo iki 2017 m. rugsėjo 21 d., tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 45 punktu, 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Pareiškėjas Pastatą valdė daugiau nei 17 metų ir iš kompetentingų institucijų nebuvo gavęs jokių pranešimų apie tai, kad Pastato griauti negalima. Pastatas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nėra saugomas kultūros paveldo objektas. Pareiškėjas, neturėdamas duomenų apie tai, kad Pastatas gali turėti kokių nors vertingųjų savybių ir (ar) kad jį planuojama įtraukti į Kultūros vertybių registrą ateityje, 2017 m. spalio 23 d. pradėjo Pastato griovimo darbus, kuriuos vykdė dvi įmonės – UAB „Eurotransa“ ir UAB „TKB kasimas“. 2017 m. spalio 23 d., vykdant Pastato griovimo darbus, su UAB „Spektuva“ vadovu N. B. susisiekė Kultūros paveldo departamento specialistu prisistatęs asmuo ir paprašė atvykti į Alytaus miesto Kultūros paveldo departamento skyrių. N. B. specialistai žodžiu informavo apie poreikį stabdyti Pastato griovimo darbus. Pokalbio metu UAB „Spektuva“ vadovas nesuprato, kad jam reiškiami reikalavimai, manė, jog vyksta situacijos dėl Pastato griovimo darbų teisėtumo aiškinimasis, informavo, kad turi kompetentingos institucijos išduotą galiojantį leidimą griovimo darbams vykdyti. Pareiškėjui 2017 m. spalio 24 d. ryte, tęsiant griovimo darbus, buvo įteiktas 2017 m. spalio 23 d. rašytinis reikalavimas Nr. RA-52 stabdyti Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos ir konstrukcijų ardymo darbus ir negriauti Pastato. Vykdant gautą reikalavimą, tolesni Pastato griovimo darbai nebuvo atliekami, tačiau iki reikalavimo įteikimo 2017 m. spalio 24 d. ryte Pastato išorinės sienos ir priestatai jau buvo nugriauti.

3. Pareiškėjas teigė, jog jam inkriminuojamų pažeidimų nepadarė, nes Pastato griovimo darbus vykdė teisėtai – pagal galiojantį kompetentingos institucijos išduotą statybos leidimą. Protokole nurodyto kaltinimo esmė formuluojama kaip griovimo darbų tęsimas, nepaisant to, kad tik 2017 m. spalio 24 d. pareiškėjo atstovui buvo įteiktas reikalavimas juos nutraukti. Protokole nenurodyta, kuriuo tiksliai laiku (kurią valandą) 2017 m. spalio 23 d. buvo atlikta Pastato vietos apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad Pastato išorinės sienos ir priestatas yra nugriauti. Reikalavimo įteikimas pareiškėjai vyko tą pačią dieną, kaip ir Pastato griovimo darbai. Protokole formuluojamas kaltinimas pareiškėjui yra neaiškus ir nesuprantamas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Reikalavime nebuvo jokių duomenų apie tai, kokios yra Pastato vertingosios savybės, kada ir kaip jos buvo nustatytos. Tai, kad Pastatas turi vertingųjų savybių, specialistai UAB „Spektuva“ vadovą žodžiu pirmą kartą informavo tik 2017 m. spalio 23 d., kai griovimo darbai faktiškai jau buvo vykdomi ir žala Pastatui buvo padaryta, o rašytinis reikalavimas stabdyti griovimo darbus pareiškėjui įteiktas 2017 m. spalio 24 d. Pastatui atsiradusiai žalai tiesioginės įtakos turėjo netinkamas kompetentingų institucijų funkcijų vykdymas.

4. Pareiškėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nėra nustatyta vieno iš privalomų teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymių – kaltės. Taip pat nebuvo įvertinta, kad pareiškėjui skirta bauda yra didesnė nei per vienerius metus pareiškėjo gaunamos pajamos, todėl yra neadekvačiai didelė. Toks baudos dydis nėra suderinamas su baudos tikslais, o jos vykdymas iš esmės reikštų tolesnės ūkio subjekto veiklos žlugdymą. Baudos dydis turėtų būti individualizuojamas atsižvelgiant į įmonės dydį, pajėgumus, darbuotojų skaičių ir vykdomos ūkinės - komercinės veiklos mastą ir neturėtų sukurti neproporcingų finansinių suvaržymų, dėl kurių tolesnė įmonės veikla taptų neįmanoma. Skiriant nuobaudą turėtų būti įvertinta aplinkybė, kad Pastato griovimo darbai buvo pradėti vykdyti turint galiojantį leidimą griovimo darbams, Pastatas iki griovimo pradžios nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nebuvo jokių teisinių kliūčių jį griauti, o institucijos prašymas stabdyti griovimo darbus žodžiu buvo pateiktas tik 2017 m. spalio 23 d., kai Pastatui jau buvo padaryta žala.

5. Atsakovas Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrių 2017 m. spalio 20 d. elektroniniu laišku pilietis D. Ž. informavo apie griaunamą pastatą (duomenys neskelbtini), ir pateikė ikonografinę bei kitą istorinę medžiagą apie šio ūkinio pastato priklausymą galimai nuo XVI a. veikusiai Alytaus ekonomijai. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus specialistai nuvyko patikrinti minėto objekto, tačiau darbai vykdomi nebuvo. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. (1.32.-A)2A-842 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių dėl pastato įrašymo į Kultūros vertybių registrą.

Kultūros paveldo departamento direktorius 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Į-224 inicijavo pastato (duomenys neskelbtini), įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūrą. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus specialistai 2017 m. spalio 23 d. 10.00 val. nuvykę į statybų vietą nustatė, kad UAB „Eurotransa“ darbuotojai vykdo stogo dangos ardymo ir statybinių atliekų šalinimo darbus. Griovimo darbai buvo sustabdyti, kai darbų vadovas D. K. buvo įspėtas žodžiu. Pastato (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Spektuva“ direktorius N. B., 2017 m. spalio 23 d. 12.00 val. atvykęs į Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrių, kategoriškai atsisakė priimti 2017 m. spalio 23 d. reikalavimą Nr. RA-52 stabdyti pastato ardymo darbus.

Apie reikalavimą stabdyti darbus pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. spalio 23 d. žodžiu. Pareiškėjui neįteikus reikalavimo, buvo surašytas 2017 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. l.RA-134. Reikalavimas tą pačią dieną išsiustas registruota Lietuvos pašto korespondencijos siunta. Reikalavimas stabdyti ardymo darbus 2017 m. spalio 23 d. 14.00 val. įteiktas darbų vykdytojos UAB „Eurotransa“ atstovui darbu vadovui D. K.. 2017 m. spalio 24 d. 11.30 val. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus specialistui nuvykus į įvykio vietą, pastato išorinės sienos ir vėlyvesnio laikotarpio priestatai buvo nugriauti. 2017 m. spalio 24 d. apie 12.30 val.

N. B. policijos akivaizdoje įteiktas reikalavimas. Už vykdytus Alytaus ekonomijos dvaro ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, nevykdant reikalavimo juos stabdyti, atsakingas UAB „Spektuva“ direktorius, kuris savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 9 straipsnio 3 dalies nuostatas. Reikalavimo turinys UAB „Spektuva“ atstovui 2017 m. spalio 23 d. buvo išdėstytas žodžiu, kadangi jis atsisakė priimti teikiamą reikalavimą.

7. Nutarimo dalyje yra detalizuotos administracinio teisės pažeidimo bylos metu nustatytos sunkinančios aplinkybės, numatytos NKPAĮ 31 straipsnio 5 dalyje, tai, kad asmuo pažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepaisydamas kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus griovimo darbus, juos tęsė. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad pareiškėjas kliudė atlikti tyrimą, kategoriškai atsisakė pasirašyti reikalavimą ir jį priimti, neteikė informacijos, nebendradarbiavo. Lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis NKPAĮ 31 straipsnio 3 dalimi, juridiniam asmeniui paskirta didesnė nei baudos vidurkis, tačiau ne NKPAĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali bauda.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Spektuva“ skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Nutarimą.

9. Teismas nustatė, kad Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriuje 2017 m. spalio 20 d. buvo gauta piliečio D. Ž. informacija apie galbūt Alytaus ekonomijos dvarui priklausiusio ir turinčio vertingųjų savybių požymių pastato (duomenys neskelbtini), atliekamus griovimo darbus. Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius 2017 m. spalio 23 d. raštu Nr. (1.32-A)2A-842 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių dėl pastato teisinės apsaugos. Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Į-224 buvo inicijuota minėto pastato įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra.

Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus pareigūnai 2017 m. spalio 23 d. surašė reikalavimą Nr. RA-52 UAB „Spektuva“ direktoriui N. B., pastato (duomenys neskelbtini), valdytojui, ir darbų vykdytojai UAB „Eurotransa“ nutraukti pastato stogo dangos ir konstrukcijų ardymo darbus ir negriauti pastato iki Kultūros paveldo departamento sudaryta Nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba nuspręs, ar pastatui reikalinga teisinė apsauga. UAB „Spektuva“ direktorius N. B. 2017 m. spalio 23 d. apie 12 val. buvo supažindintas su reikalavimo turiniu, tačiau reikalavimą priimti atsisakė. 2017 m. spalio 23 d. apie 14 val. reikalavimas pasirašytinai įteiktas darbų vykdytojos UAB „Eurotransa“ atstovui D.

K.. 2017 m. spalio 24 d. apie 12 val. buvo nustatyta, kad UAB „Spektuva“ direktorius N. B. nevykdė reikalavimo, nes pastato griovimo darbai buvo tęsiami. Tuo pagrindu įgaliotas Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus pareigūnas 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „Spektuva“ surašė administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui už tai, kad asmuo pažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nevykdė kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus darbus. Skundžiamu Nutarimu už protokole nurodytus veiksmus ir NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą pareiškėjui paskirta 7 000 Eur bauda.

Taip pat UAB „Spektuva“ direktoriui N. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarimu UAB „Spektuva“ direktorius N. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas pastato (duomenys neskelbtini), valdytoju, UAB „Spektuva“ direktoriumi, tyčia nevykdė Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus pareigūnų teisėto reikalavimo sustabdyti pastato griovimo darbus, tokiu būdu pažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

N. B. minėtu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paskirta 600 Eur bauda dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymo.

10. Teismas nurodė, jog atsakomybė pareiškėjui pagal NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalį galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas nevykdytų numatytos pareigos pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui apie aptiktus archeologinius radinius ar nekilnojamojo daikto vertingąsias savybes. Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu pripažintas kaltu ir jo veika kvalifikuota pagal NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalį, tačiau pareiškėjo veika nurodyta kaip pažeidimas pareiškėjui nevykdant Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo Nr. RA-52 sustabdyti Alytaus dvaro ekonominio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus. Teismo vertinimu, nurodyta pareiškėjo veika nepatenka į NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies dispoziciją. NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra įtvirtinta ar detalizuota subjektų pareiga vykdyti atsakingos institucijos reikalavimus, ginčo atveju – nevykdyti objekto griovimo darbų, dėl kurio inicijuota įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūra. Šioje teisės normoje nenurodytos reikalavimo privalomumo ir jo nevykdymo pasekmės. Kitaip tariant, pareiškėjas kaltinamas ir nubaustas už veiksmus, kurių NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalis nereglamentuoja, joje nėra įtvirtinta santykių procedūra, susijusi su reikalavimo įgyvendinimu arba jo nevykdymu, t. y. galimu pareiškėjo pažeidimu.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pareiškėjo veikos teisinis kvalifikavimas yra neteisingas ir nepagrįstas pagal NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalį, todėl pareiškėjo atsakomybė dėl šio straipsnio 3 dalies pažeidimo negalima. Dėl nurodyto netinkamo pareiškėjo veikos teisinio kvalifikavimo teismas panaikino skundžiamą Nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

III. 12. Atsakovas Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas. Už NKPAĮ pažeidimą atsakomybė fiziniams asmenims nustatyta ANK, o ekonominės sankcijos juridiniams asmenims nustatytos NKPAĮ 31 straipsnyje ir 311–317 straipsniuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1083/2010 išaiškino, kad ūkio subjekto darbuotojo veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla. Tačiau administracinė atsakomybė juridinio asmens darbuotojui ir atsakomybė juridiniam asmeniui, kurio darbuotojas padarė administracinį nusižengimą, yra netapati, todėl baudos skyrimas juridinio asmens darbuotojui už administracinį nusižengimą ir ekonominės sankcijos pritaikymas juridiniam asmeniui nepažeidžia non bis in idem principo.

14. Šiuo atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai skundžiamame 2018 m. balandžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. ei-1475-428/2018 išaiškino NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies teisės normas priešingai negu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. sausio 18 d. įsiteisėjusiame nutarime ir panaikino 2017 m. lapkričio 16 d. Alytaus skyriaus nutarimą Nr. ATA-24. Atsakovo vertinimu, susidarė situacija, kai pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismas (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai) ir pirmosios instancijos administracinis teismas (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) skirtingai aiškina ir taiko tas pačias teisės normas, įtvirtintas NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Kultūros paveldo departamentas, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas, turi teisę teikti reikalavimus fiziniams ir juridiniam asmenims sustabdyti vykdomus darbus, o šie privalo juos vykdyti. NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalis tiesiogiai įtvirtina Kultūros paveldo departamento teisę stabdyti darbus 15 dienų. Tą ir padarė Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius, pateikdamas 2017 m. spalio 23 d. reikalavimą Nr. RA-52. Atsakovo nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo išvada, kad atsakomybė pareiškėjui UAB „Spektuva“ pagal NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalį galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas nevykdytų numatytos pareigos pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui apie aptiktus archeologinius radinius ar nekilnojamojo daikto vertingąsias savybes, o pareigos stabdyti darbus vykdymas nepatenka į NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies dispoziciją, yra visiškai nepagrįsta.

15. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad NKPAĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 24 punkte nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas. ANK yra atskiras 314 straipsnis, numatantis administracinę atsakomybę už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, nustatytų ir NKPAĮ, pažeidimą, o ANK 505 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Kultūros paveldo departamento teisėtų reikalavimų nevykdymą (šį straipsnį ir taikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai). Taip pat NKPAĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo 868 Eur iki 11 584 Eur. Juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių padaryti šio įstatymo pažeidimai nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. NKPAĮ ekonominių sankcijų juridiniams asmenims skyrimo tvarka nustatyta NKPAĮ 311–317 straipsniuose. Atsakovo teigimu, Kauno rūmų išvada, kad NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalyje nenurodytas reikalavimo stabdyti darbus privalomumas ir jo nevykdymo pasekmės, todėl UAB „Spektuva“ nepažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nepagrįsta, nes Kultūros paveldo departamento reikalavimų privalomumas ir jų nevykdymo pasekmės nustatytos ANK ir kituose NKPAĮ straipsniuose.

16. Pareiškėjas UAB „ Spektuva“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Pareiškėjas pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-44-297/2018 nustatytos faktinės aplinkybės nors ir tapačios, tačiau traukiamas atsakomybėn asmuo yra kitas ir jo veiksmų vertinimas buvo atliekamas atsižvelgiant į tai, kokių pareigūnų nurodymų nevykdė N. B.. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas ne N. B., o juridinis asmuo - UAB „Spektuva“, kurios atsakomybės taikymui neturi įtakos Alytaus rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad Kauno rūmai turėjo tiesiogiai vadovautis Alytaus rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-44-297/2018, kadangi šiame nutarime tiek atsakomybės sąlygos, tiek ir atsakovo veiksmai priimant skundžiamą Nutarimą Nr. ATA-24 ir reikalavimą Nr. RA-52 nagrinėti nebuvo.

18. Pareiškėjas teigia, kad Kauno rūmai tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo šią bylą teisingai kvalifikuojant NKPAĮ 9 straipsnio taikymą. NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga nekilnojamojo daikto valdytojui, statybos ar kitokius darbus atliekantiems asmenims pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui apie aptiktus archeologinius radinius ar nekilnojamojo daikto vertingąsias savybes. Taip pat šioje normoje įtvirtinta Kultūros paveldo departamento teisė sustabdyti statybos darbus bei inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą. Nutarime pareiškėjas kaltinamas tuo, kad vykdė Pastato griovimo darbus, nors už paveldo apsaugą atsakinga kompetentinga institucija Alytaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjui pati buvo išdavusi statybos leidimą vykdyti Pastato griovimo darbus. Alytaus miesto savivaldybė, turėdama įstatymuose nustatytą pareigą rūpintis savivaldybės teritorijoje esančio paveldo objektais, prieš išduodama leidimą Pastatą nugriauti privalėjo įvertinti, ar Pastatas neturi vertingųjų savybių ir (ar) kultūrinės vertės. Aplinkybė, jog Alytaus miesto savivaldybė pareiškėjui išdavė statybos leidimą Pastato griovimo darbams, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina, kad Pastatas neturi jokios kultūrinės vertės ir (ar) vertingų savybių, todėl pareiškėjas negalėjo turėti lūkesčio Pastatą saugoti ar juo rūpintis. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakomybė jam pagal NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalį galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu jis nevykdytų numatytos pareigos pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui apie aptiktus archeologinius radinius ar nekilnojamojo daikto vertingąsias savybes. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kuriais remiantis būtų nustatyta, kad nugriautas Pastatas buvo tinkamai inventorizuotas, atlikti jo vertingųjų savybių vertinimai (tyrimai), tebuvo pateikta neobjektyvi ir neverifikuota D. Ž. (ne nekilnojamojo kultūros paveldo atestuoto specialisto) nuomonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. ATA-24, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 7 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Ginčijamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 7000 Eur bauda už tai, kad UAB „Spektuva“ direktorius N. B., būdamas atsakingas už griovimo darbus, 2017 m. spalio 24 d. nevykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo Nr. RA-52 sustabdyti Alytaus dvaro ekonominio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.

22. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą. Todėl tam, kad nutarimas, kuriuo nubaustas asmuo, būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, turi būti nustatytas konkretus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų, o nagrinėjamu atveju jo 9 straipsnio 3 dalies, pažeidimas.

23. Išanalizavęs NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad joje įtvirtinta vienintelė pareiga nekilnojamojo daikto valdytojui, statybos ar kitokius darbus atliekantiems asmenims pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui apie aptiktus statybos ar kitų darbų metu archeologinius radinius ar nekilnojamojo daikto vertingąsias savybes. Šioje straipsnio dalyje įstatymų leidėjas taip pat aptaria Kultūros paveldo departamento kompetenciją, nurodydamas šio teisę stabdyti darbus 15 dienų, bei pareigą patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą.

24. Ginčijamame nutarime nenurodyta faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo pareigos pranešti apie aptiktus statybos ar kitų darbų metu archeologinius radinius ar nekilnojamojo daikto vertingąsias savybes nevykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą tik patikrinti ginčijamo akto teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai konstatavo, kad pareiškėjo veikos teisinis kvalifikavimas neteisingas, o pagal suformuluotą kaltinimą pareiškėjas nepažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

25. Taip pat svarbu pažymėti, kad 2017 m. spalio 23 d. reikalavimas Nr. RA-52 (b.l. 11, 12) buvo adresuojamas (teikiamas) fiziniam asmeniui N. B., dėl ko taip pat laikytini nereikšmingi apeliantų argumentai dėl šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn.

26. Dėl aptarto pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines ginčo aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė