f2687945-425b-4e4a-acef-e90de2161189 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-804-1060-2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29579-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 24 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArÅ«no Juknevičiaus pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, teista Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. – 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės G. K. 2019 m. liepos 13 d. apie 20.10 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (jai nustatytas 2,52 promilės neblaivumas), gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia įkando motinai L. K. į veidÄ , prie kairės ausies, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmÄ . II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji G.

K. pripažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 23.00 val. atėjo į svečius pas brolį V. K., kuris gyvena kartu su jų motina. 2019 m. liepos 13 d. su broliu ir draugu S. U. gėrė alų ir viskį. 2019 m. liepos 13 d. vakare, kieme, tarp jos ir motinos kilo žodinis konfliktas, kurio metu motina, suėmusi jai už deÅ¡inės rankos pirÅ¡to, jį užlenkė ir sukėlė fizinį skausmÄ . Norėdama, kad mama paleistų pirÅ¡tÄ , tyčia įkando mamai L.

K. į kairį skruostÄ prie ausies. Kiek prisimena, buvo sukandusi mamos skruostÄ neilgai, bet stipriai. Mama iÅ¡ skausmo paleido jos pirÅ¡tÄ . Nuo įkandimo motina galėjo jausti stiprų fizinį skausmÄ . Kai ji atsitraukė nuo mamos, ji iÅ¡ karto paskambino policijai ir jos abi buvo sulaikytos. Labai gailisi mamai sukėlusi fizinį skausmÄ . Vėliau mamos atsiprašė, su ja susitaikė, padarytÄ Å¾alÄ atlygino (b. l. 55 – 57, 61 – 62). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. buvo išėjusi į svečius.

Namo parėjo apie 18.00 val. neblaivi, kur rado neblaivius sÅ«nų V., dukrÄ G. K. ir jos draugÄ S.. Vėliau namuose liko su dukra G. ir jos draugu S.. Kadangi S. buvo girtas, nuėjo į kambarį miegoti. Kieme tarp jos ir dukros G. kilo žodinis konfliktas, nes G. supyko, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ , kuri iÅ¡vežė V.. Konflikto metu pradėjo viena kitÄ stumdyti ir dukra G. įkando jai į kairės pusės ausį. Norėdama nuo jos atsiplėšti, jai užlaužė vienÄ pirÅ¡tÄ , tada iÅ¡karto iÅ¡siskyrė.

Kai dukra įkando, ji jautė fizinį skausmÄ , todėl paskambino policijai. Atvykę pareigÅ«nai jÄ ir dukrÄ sulaikė. Dėl dukters G. K. įkandimo į kairę veido pusę į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Dukra G. K. jos atsiprašė, su ja susitaikė, dukrai pretenzijų neturi. Konfliktas tarp jos ir dukters G. kilo dėl abiejų girtumo (b. l. 20 – 22, 24 – 25). Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ be jos visiÅ¡ko prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji L. K.. Nukentėjusioji paaiškino, kad dukra G. K. įkando jai į ausį. Pažymėta smurto patyrusio asmens sužalojimo vieta – veido sritis prie kairės ausies, nurodyti sužalojimai – įdrėskimas (b. l. 11 – 15). 2019 m. liepos 13 d. – 2019 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esantis (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo kieme, grumtynių požymių nepastebėta. Įvykio vietoje yra L. K. ir G. K.. A. L. K. veido, kairėje pusėje, ties ausimi, matosi pakraujavę nubrozdinimai. G. K. dešinės rankos ketvirtasis pirštas akivaizdžiai patinęs. Nuotraukoje užfiksuoti L. K. sužalojimai, esantys ant veido (b. l. 7 – 10). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 20.10 val.

G. K., bÅ«dama neblaivi (jai nustatytas 2,52 promilių neblaivumas), gyvenamojo namo kieme, iÅ¡gertuvių metu kilusio konflikto metu, savo neblaiviai motinai L. K. (jai nustatytas 2,21 promilės neblaivumas), įkando į veidÄ ties kairiÄ ja ausimi, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ (b. l. 4). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji G. K., įkÄ sdama savo motinai L. K. į kairę veido pusę, Å¡alia ausies, jai sukėlė fizinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji G.

K. visiÅ¡kai pripažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y., kad ji 2019 m. liepos 13 d. vakare, bÅ«dami neblaivi, gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir motinos kilusio žodinio konflikto metu tyčia įkando mamai L. K. į kairį skruostÄ prie ausies ir taip smurtaudama nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamosios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G.

K., būdama neblaivi, tarpusavio konflikto metu įkando jai į kairės pusės ausį, t. y. šalia ausies. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir pačios kaltinamosios parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijos pareigūnams apie įvykį pranešė nukentėjusioji L.

K., kuri paaiÅ¡kino, kad dukra G. K. įkando jai į ausį, užfiksuoti jos patirti sužalojimai. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios G. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas G. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai L. K., pasitvirtino. Kaltinamoji G. K., bÅ«dama neblaivi, tarpusavio konflikto metu su motina L. K., sÄ moningai įkando nukentėjusiajai į kairės pusės veido sritį Å¡alia ausies, tuo sukeldama jai fizinį skausmÄ . Užfiksuoti L. K. sužalojimai: veido kairėje pusėje ties ausimi pakraujavę nubrozdinimai.

Teismas, įvertinęs tokį prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atliktÄ smurtinį veiksmÄ (t. y. jo pobÅ«dį (smurtauta įkandant), padarytas vienas sužalojimas, taip pat sužalojimo lokalizacijÄ (sužalojimas padarytas veido srityje) ir sužalojimo pobÅ«dį (padaryti pakraujavę nubrozdinimai)), daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji smurtinį veiksmÄ atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir Å¡iÄ sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimÄ , fizinio skausmo jai sukėlimÄ , iÅ¡skyrus kaltinamosios prieÅ¡ jÄ panaudotÄ smurtÄ .

Konstatuojama, kad L. K. patirtas fizinis skausmas yra G. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pati kaltinamoji patvirtino, jog kando motinai neilgai, bet stipriai, jos smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė motinai fizinį skausmÄ . Aplinkybė, kad nukentėjusiajai įkandimu padaryti nubrozdinimai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji, kÄ sdama nukentėjusiajai į veido sritį, šį veiksmÄ atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgÄ , todėl numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sÄ moningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

G. K. yra nukentėjusiosios dukra, t. y. ji yra nukentėjusiosios Å¡eimos narė, todėl pripažįstama kad kaltinamoji atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai. IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios.

Teismas konstatuoja, kad G. K. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieÅ¡taravo, sutiko su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu (b. l. 66 – 68, 70). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius G. K. – teista (b. l. 32 – 33, 35 – 39), administracine tvarka bausta tik du kartus (b. l. 40 – 41), bedarbė (b. l. 43), psichologo – narkologo įskaitoje neįraÅ¡yta (b. l. 45). Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamosios asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimÄ â€“ per bausmės laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas bei baudžiamÄ jÄ bylÄ pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat į tai, jog G. K. savo kaltę pripažino ir byla iÅ¡nagrinėta priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitomas G. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 13 d. 20.40 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 15.10 val. (viena para), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 47 – 48, 49). V. Kiti proceso klausimai Kaltinamajai G. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 63 – 64) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

G. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir G.

K. paskirti galutinę 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės atlikimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtÄ bausmę G. K. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 13 d. 20.40 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 15.10 val. (viena para) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti G. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Informuoti kaltinamÄ jÄ G. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus. Ä®teikti kaltinamajai G. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡siunčiant jį registruotu laiÅ¡ku. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajai G. K., kad: nesutikdama su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Kaltinamajai pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Agnė Vyliaudaitė