f2677cc5-cd2a-4e8c-87ab-85e756ebce0d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3802-406/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01472-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 700 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 5).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus 128 kameroje, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Kameros, kurioje buvo laikomi trys asmenys, plotas tik 9 kv. m., sanitarinis mazgas užima 1.6 kv. m., dalį kameros ploto taip pat užima lovos, spintelės, stalas ir suoliukas, todėl vienam asmeniui tenkantis laisvas plotas – apie 2 kv. m.

Kadangi pagal teisės aktų reikalavimus vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriuje turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3.6 kv. m., nepriimtinos laikymo sÄ lygos jam sukėlė depresijÄ , diskomfortÄ , jis negalėjo laisvai judėti, jam trÅ«ko oro. Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje ir vertina 700 Lt (po 100 Lt už kiekvienÄ dienÄ ).Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kartu su dar dviem asmenimis buvo laikomas 128 kameroje, kurios plotas 10.50 kv. m., todėl vienam asmeniui teko 3.50 kv. m.

Kadangi vienam asmeniui tenkančio ploto norma – 3.6 kv. m., toks labai nežymus 0.1 kv. m. ploto skirtumas sudaro tik 2.8 procento nuo normatyvinio. Pažymi, kad Kauno tardymo izoliatorius negali įtakoti suimtųjų (nuteistųjų) atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus bei privalo užtikrinti jų izoliuotÄ laikymÄ . Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas nesikreipė į administracijÄ dėl perkėlimo į kitÄ kamerÄ , praÅ¡ymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl sÄ lygų pagerinimo taip pat nebuvo gauta.

Teigia, kad neturtinei žalai atsirasti turi bÅ«ti įrodytos trys bÅ«tinosios sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, neturtinę žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai turi bÅ«ti pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, pabloginančių jo buvimÄ Ä¯staigoje, nebuvo, o nurodytas labai nežymus (0.1 kv. m.) ploto skirtumas per 7 paras negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti depresijos.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, elgiasi nesÄ Å¾iningai. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) veiksmų, atlyginimo. ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo laikymo izoliatoriaus kameroje, kurioje vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.

Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija). Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Kauno TÄ® atvyko 2014 m. rugsėjo 25 d. ir kartu su dar dviem asmenimis buvo laikomas iki 2014 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 128, kurios plotas 10.50 kv. m., taigi vienam asmeniui teko 3.50 kv. m. plotas (b.l. 51).

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

PareiÅ¡kėjas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normÄ buvo laikomas tik 7 paras, ploto norma buvo pažeista labai nežymiai, be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI bÅ«tų siekęs iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų tarpo ir tokiu bÅ«du sudaryti jam teisės aktams prieÅ¡taraujančias kalinimo sÄ lygas.Teismas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl jam LukiÅ¡kių TI ginčo laikotarpiu tekusio gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos.

Å iuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ . Papildomai pabrėžtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai dėl jo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje nenustatyti, byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Tuo tarpu tam tikras areÅ¡tinėje laikomų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisingas ir protingas atlygis padarytai žalai kompensuoti, jei tik asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismo nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog teisės aktuose reglamentuotos minimalios ploto normos vienam asmeniui nagrinėjamam ginčui aktualiu, Å¡ioje byloje vertinamu laikotarpiu buvo nežymiai pažeistos, taigi atsakovas iÅ¡ esmės neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam ir taip buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Tačiau įvertinęs pažeidimo mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , bendrÄ sias kalinimo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje, ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas Lietuvos valstybėje, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes - tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo tik labai nežymiai mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma (skirtumas 0.1 kv.m.) bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas per buvimo tardymo izoliatoriuje laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į tardymo izoliatoriaus administracijÄ , taip pat nesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, jog Å¡ioje byloje priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais nėra pagrindo.

Remdamasi tokio pobÅ«džio bylose formuojama administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-913/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A822-1377/2013 ir kt.), teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. formaliai buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas (teisės aktais reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotÄ ), tačiau ginčo atveju apsiribotina jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu, kaip visiÅ¡kai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. V. teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas