2022-06-29 Nr. AB-17753-3-61-3-00555-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2931-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00555-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. F. (M. S. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43520 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis gimė ir iki išvykimo iš savo kilmės šalies gyveno (duomenys neskelbtini). Jis išvyko iš (duomenys neskelbtini). Jam nepriimtina (duomenys neskelbtini). Dėl to prašė prieglobsčio Lietuvoje.

3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas mano, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Atsakovas netinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo situaciją, kilmės valstybės informaciją pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybės kontekste, neištyrė jo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematikos.

5. Pareiškėjas tvirtina, kad jis nurodė konkrečius faktus, bet jie nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Departamentas, atlikdamas vertinimą, galimai pažeidė Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau — ir Tvarkos aprašas). Pareiškėjo nuomone, tiek iš jo pasakojimo, tiek iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos galima daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio rizika, o bendra smurtinė aplinka šalyje tai įrodo. Pareiškėjas nusprendė išvykti iš šalies pajutęs realią grėsmę savo gyvybei. Jeigu jis bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ar susidorojimas.

6. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į savo kilmės valstybę, teigia, kad jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Mano, kad nėra nustatytos būtinos užsieniečio išsiuntimo sąlygos. Taigi sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas, grindžiamas tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, kad neva yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali slėptis, be to nėra detaliai įvertintos asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybės.

7. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai jam taikytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Departamentas nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino jo paaiškinimų, atsižvelgdamas į juos nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

8. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas neteisingai nustatė jo amžių, kartu su paaiškinimais teikė dokumentus, kurie jo manymu, įrodo, jog jis nėra pilnametis (gimimo liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) bei parodymus, gautus iš (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma pareiškėjo gimimo data – 2004 m). Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose teigė ir tai, kad Sprendime nesurinkta aktuali informacija apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją bėgo ir savo vardą bei pavardę pamelavo, nes siekė išsaugoti savo gyvybę, kad jam nebūtų taip, kaip nutiko (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Migracijos departamentas nurodė, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jis surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos atsakovo surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių.

12. Pagrindine prašymo suteikti prieglobstį priežastimi pareiškėjas nurodė tai, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškėjo istoriją apie (duomenys neskelbtini) laikė pramanyta. Apklausos metu pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, po apklausos atsiuntė sunkiai įskaitomą „gimimo liudijimo“ nuotrauką, kurią sugretinus su Jungtinių Tautų vaikų gynimo fondo (UNICEF) pateikiamų (duomenys neskelbtini) oficialių dokumentų rinkiniu, nebuvo nustatyta kokių nors panašumų. Pareiškėjui buvo atliktas amžiaus nustatymo testas, kuriuo patvirtinta, jog biologinis pareiškėjo amžius yra 20+/-2 metai.

13. Pareiškėjo baimė kilmės valstybėje būti nubaustam (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta, kartu nesuderinama su kilmės valstybės informacija. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Medininkų užsieniečių registracijos centre, bet iš jo pabėgo, o kai buvo sulaikytas Lenkijoje, prisistatė esantis O. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vėliau atlikus apklausą jis prisipažino ir raštiškai įvardijo visas priežastis, kodėl pirminės apklausos metu teikė neteisingus duomenis apie savo tapatybę ir nurodė, kad tikrasis jo vardas ir pavardė yra M. S. F. Departamento vertinimu, tai, jog pareiškėjas papildomai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių ir asmens dokumentus, yra pagrindas dar labiau abejoti bendru jo patikimumu ir nuoširdumu.

14. Atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Dėl to atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

15. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

16. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo jis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti, todėl nuspręstą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Pažymėta, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tačiau jei jis pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tai bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

17. Draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

18. Departamentas kartu su pareiškėjo pateiktų dokumentų vertimais, teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės. Negalima nustatyti pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijų autentiškumo, nes jis nepateikė šių dokumentų originalų. Be to, šių įrodymų pareiškėjas nepateikė atsakovui iki Sprendimo priėmimo, nors turėjo pareigą ir visas galimybes tai padaryti. Pareiškėjo atsiųstuose naujuose dokumentuose yra pateiktas gimimo liudijimas, kuris nesutampa su atsakovui po apklausos pateikta, sunkiai įskaitoma „gimimo liudijimo“ nuotrauka. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos savaime nepatvirtina nei jo amžiaus, nei teiginių, kad jis kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu teismui uždavus klausimą, iš kur jis gavo savo gimimo liudijimo kopiją, pareiškėjas teigė, jog jam šį dokumentą elektroniniu paštu persiuntė Amerikoje gyvenanti teta, kuri paskambino pareiškėjo tėčiui (duomenys neskelbtini), kad šis kreiptųsi dėl tokio dokumento išdavimo. Tokie pareiškėjo teisme duoti teiginiai prieštarauja jo teiginiams apklausos metu, nes jis nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo M. S. F. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43520 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą M. S. F. atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki 3 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

20. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo registraciją patvirtinančiame lape nurodoma, jog pareiškėjas pageidauja prieglobsčio, nes jis (duomenys neskelbtini), todėl kilmės valstybėje yra persekiojamas. 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo nurodyta, jog pareiškėjas gimęs (duomenys neskelbtini)., jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. apklausos metu nurodė, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad yra nepilnametis ir gali atsiųsti gimimo liudijimą.

21. Į bylą pateikta 2021 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK-0 272/2021 (01), pagal kurią biologinis pareiškėjo amžius yra apie 20 +/- 2 metų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto pareigūnai 2022 m. sausio 15 d. sustabdė maršrutinį keleivinį autobusą ir atliko keleivių bei jų asmens dokumentų tikrinimą; vienas iš keleivių, prisistatęs J. O., nepateikė dokumentų tapatybei nustatyti teigdamas, kad juos pavogė Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje bei parodė telefone esančio asmens dokumento nuotrauką. Asmuo buvo išlaipintas, tačiau sodinimo į tarnybinį automobilį metu staiga pasipriešino ir pabėgo. 2022 m. sausio 16 d. Lietuvos – Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos bendradarbiavimo centro Budziske tarnybinėse patalpose Lietuvos Respublikos pusei perduotas sulaikytas asmuo, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu O. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, apklausos metu siekiant nustatyti jo tapatybę, nebendradarbiavo ir neatsakinėjo į užduodamus klausimus. 2022 m. vasario 8 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro tyrimo skyriaus pareigūnas susitiko su pareiškėju ir išsiaiškino, kad pareiškėjas anksčiau gyveno Medininkų užsieniečių registracijos centre, tačiau iš ten pabėgo ir sulaikytas prisistatė kaip O. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nors tikrasis jo vardas M. S. F.

22. Į bylą pateikti dokumentai ir jų vertimai: 1) (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymėjimo išrašas, kuriame nurodyta, kad „Instituto administracija patvirtina, kad studentas M. S. F. iš pirmo karto išlaikė 2020/2019 akademinių metų parengiamojo pažymėjimo egzaminą labai geru įvertinimu ir dėl to jam buvo išduotas šis dokumentas“; šiame dokumente taip pat nurodyta pareiškėjo gimimo data (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) gero elgesio pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad: „studentas M. S. F. buvo vienas iš nuolatinių 2017-2018 mokslo metų instituto trečiojo vidurinės mokyklos kurso studentų. Jo studijų metu jis gerai elgėsi, stropiai mokėsi, klausė mokytojų ir dėl to jam buvo išduotas šis pažymėjimas“; 3) (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad: „(duomenys neskelbtini) studentas M. S. F., gimęs (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą ir labai geru įvertinimu išlaikė 2017- 2018 mokslo metų baigiamąjį egzaminą, dėl ko jam buvo išduotas šis pažymėjimas“. Taip pat pareiškėjo buvo pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko būklės įrašas (jo vertimas), tačiau jame gimimo data neįskaitoma; pareiškėjo vardo (duomenų) keitimo patvirtinimo pareiškimas (jo vertimas), kuriame pareiškėjas prisiekia ir pareiškia, kad: „Nuo šio mano teisingas vardas (duomenys) turėtų būti (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) metai“, priesaika padaryta 2022 m. kovo 3 d. priesaikų ir pareiškimų komisaro akivaizdoje; pareiškėjo gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija bei jo vertimas (nurodoma, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini); taip pat pareiškėjo ir asmens, kurį pareiškėjas įvardija kaip draugą, susirašinėjimas per „Whatsapp“ programėlę bei jo vertimas, kuriame pareiškėjo draugas perspėja pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini), todėl jeigu jis grįžtų jį nužudys.

23. Teismas nurodė, kad atsakovas įvertino pareiškėjo paaiškinimus, surinko ir įvertino kilmės valstybės situaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste ir pareiškėjo pasakojimą apie tariamą grėsmę kilmės valstybėje atmetė dėl patikimumo stokos. Teismas pripažino, kad departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo prieglobsčio prašymo metu nurodytų aplinkybių apie (duomenys neskelbtini), teismui pateiktos nuotraukos bei dokumentai iš mokyklos taip pat nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas jam kylančią individualią grėsmę kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, jokių objektyvių įrodymų dėl pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą nepateikė.

24. Teismas bendrą pareiškėjo patikimumą taip pat laikė abejotinu, nes atsakovas nustatė, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių (nurodydamas, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu toliau laikėsi pozicijos, kad jis yra nepilnametis, nors 2021 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada patvirtintas biologinis pareiškėjo amžius 18-22 metų intervale. Pareiškėjo pateikta departamentui gimimo liudijimo nuotrauka neatitiko Jungtinių Tautų vaikų gynimo fondo pateikiamo (duomenys neskelbtini) oficialių dokumentų rinkinio, taigi pagrįstai atsakovo nevertinta kaip patikimas įrodymas. Be to, departamentui teikta gimimo liudijimo nuotrauka nesutapo su pareiškėjo teismui teiktu gimimo liudijimu. Kiti teismui pateikti dokumentai (Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko būklės įrašo kopija, gimimo liudijimo kopija, mokyklos pažymėjimai) yra sunkiai įskaitomi, todėl vertinti kaip žemos įrodomosios galios. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo kilmės valstybėje pareiškėjo patirto smurto ar prievartos (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, kad ir kitos byloje nustatytos aplinkybės (pareiškėjas bėgo iš apgyvendinimo vietos, sulaikytas prisistatė kitu asmeniu, paspruko nuo pareigūnų ir kt.) sudaro pagrindą abejoti bendru pareiškėjo patikimumu ir nuoširdumu.

25. Teismo vertinimu, pareiškėjas tyrimo metu sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jo pasakojimas turėjo esminių formos ir turinio trūkumų, neatitiko atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl baimės patirti persekiojimą, todėl jo pasakojimas pagrįstai atmestas kaip nepatikimas.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neįvardijo kilmės valstybėje galimos patirti iš vyriausybės represinių organizacijų grėsmės, tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu, todėl laikė, kad atsakovas neturėjo pareigos rinkti tokios informacijos. Departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismo vertinimu, atsakovas surinko aktualiausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, susijusią su individualia pareiškėjo situacija, įvertino pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgė į pareiškėjo departamentui pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nepagrįstas tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikis.

27. Pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl šios buvo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui, todėl teismas pripažino, kad nenustatyta tikimybė, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis pagrįstai pripažintas neatitinkančiu papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevysta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei; pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) taip pat nevyksta karinis konfliktas. Pareiškėjas nepateikė kokių nors duomenų, paneigiančių šias išvadas. Dėl to buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

28. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Pažymėta, kad Sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą maksimalų terminą. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ir buvimo Lietuvoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, nėra padaręs kokių nors teisės pažeidimų, kad jau būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 29. Pareiškėjas M. S. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Atsakovas nesurinko jokios aktualios informacijos, kuri paneigtų arba patvirtintų pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas nelaikė pareiškėjo pasakojimo tikru, tačiau tokios savo išvados nepagrindė kokias nors argumentais ar įrodymais. Sprendime nepateikta informacijos ir argumentų apie (duomenys neskelbtini), todėl padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėjui nekyla individuali grėsmė. Atsakovas nesurinko informacijos apie policijos ir kitų valdžios institucijų veiklą, korupcijos lygį ir pasirengimą ir gebėjimą objektyviai ištirti tokio pobūdžio situacijas, kokioje šiuo atveju yra atsidūręs pareiškėjas.

31. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini). Atsakovas į tokias aplinkybes neatsižvelgė.

32. Atsakovas neatliko jokios informacijos, susijusios su ekonomine šalies padėtimi, paieškos ir vertinimo, neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai buvo atmestas prašymas suteikti prieglobstį, neišsamiai įvertinti prašymo motyvai.

33. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad tam, jog asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju pagrindine priežastimi, dėl kurios jis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas įvardija (duomenys neskelbtini). Remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo istorija apie (duomenys neskelbtini), kelia pagrįstų abejonių, laikytina pramanyta. Tokias abejones papildo ir faktas, kad apklausos metu prieglobsčio prašytojas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, teikė netikrus dokumentus. Dėl to jo baimė kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) laikyta nepagrįsta ir nesuderinama su kilmės valstybės informacija. Pažymėta ir tai, kad prieglobsčio prašytojas papildomai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių ir asmens dokumentus, o tai leidžia dar labiau abejoti jo bendru patikimumu ir nuoširdumu.

36. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

37. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų. Taigi pareiškėjas laikytas neatitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies kriterijų.

38. Migracijos departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pripažinta, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kilmės valstybėje yra bendra nesaugi situacija, tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Vien tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Remiantis (duomenys neskelbtini) duomenimis apie (duomenys neskelbtini), 2020 m. visoje šalyje buvo užfiksuotas tik vienas pranešimas apie (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nerasta duomenų apie vidinius bei išorinius karinius konfliktus arba beatodairišką smurtą, be to, (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo argumentai iš esmės nepaneigė atsakovo padarytos išvados.

39. Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą tarptautinės apsaugos būtinumui nustatyti, griežtai laikėsi teisės aktų įtvirtintų nuostatų bei objektyviai, individualiai ir nešališkai vertino tyrimo metu surinktą informaciją. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu turi pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, t. y. įrodyti, tarptautinės apsaugos būtinumą ir jo atsiradimo aplinkybes iš esmės turi prieglobsčio prašytojas, o įstaiga, kuri atlieka tyrimą, patvirtina arba paneigia šias aplinkybes. Tačiau apklausos metu pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus. Nei Įstatymo, nei Tvarkos aprašo nustatyta tvarka Migracijos departamentas neprivalo įrodinėti aplinkybių, kuriomis prieglobsčio prašytojas negrindžia savo prieglobsčio prašymo.

40. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, bet ja nebuvo patvirtinta prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybė. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas – individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Šiuo atveju nei Migracijos departamentas, nei teismas nenustatė tarptautinės apsaugos pareiškėjui poreikio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

44. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

46. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

47. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

48. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

49. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

50. Pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nesurinko aktualios informacijos, kuri patvirtintų ar paneigtų pareiškėjo pasakojimą, savo Sprendimo nepagrindė jokiais argumentais ir įrodymais, nevertino informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), visapusiškai ir objektyviai jos neištyrė pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) kontekste, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

51. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamai atsakovo surinkta ir įvertinta kilmės šalies informacija, tik deklaratyviai įvardija atsakovo tyrimo trūkumus. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodo, kokia aktuali informacija yra neįvertinta ir kurią įvertinus būtų paneigta atsakovo padaryta išvada. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje atsakovo nustatytas aplinkybes ir teismo nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, įvertino jo paaiškinimus ir individualią situaciją, sudarė galimybę konkrečiau paaiškinti, atskleisti jo nurodytus teiginius ar aplinkybes. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie (duomenys neskelbtini), todėl laikė pasakojimą pramanytu. Pareiškėjas gana abstrakčiai pasakojo apie jam kylančią grėsmę.

52. Galimam individualiam persekiojimui dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių identifikuoti būtina nustatyti persekiojimo vykdytojus taip, kaip jie nurodyti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją. Tyrimo metu nenustatytas tikėtinas persekiotojas ar jo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją (pareiškėjas apibendrinai nurodė, kad jį persekioja, jo ieško „(duomenys neskelbtini)“, „jie“, nepaaiškino ir nepagrindė, (duomenys neskelbtini), t. y. nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

53. Pagrindą abejoti pareiškėjo nuoširdumu ir pasakojimo pagrįstumu sudarė ir aplinkybė, kad apklausos metu prieglobsčio prašytojas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, po apklausos atsiuntė sunkiai įskaitomą „gimimo liudijimo“ nuotrauką, kurią sugretinus su Jungtinių Tautų vaikų gynimo fondo (UNICEF) pateikiamų (duomenys neskelbtini) oficialių dokumentų rinkiniu, nerasta panašaus atitikmens. Be to, atliktus amžiaus nustatymo testą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra pilnametis (20+(-) 2 metai). Dėl to atsakovas pripažino, kad prieglobsčio prašytojo baimė kilmės valstybėje būti (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta ir nesuderinama su kilmės valstybės informacija.

54. Teismas, įvertinęs atsakovo surinktą medžiagą, taip pat teismui pateiktus naujus duomenis, pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjo pasakojimo patikimumas yra abejotinas, pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo amžiaus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jis yra nepilnametis (17 m.), tačiau teismas pripažino, kad tokią aplinkybę paneigia byloje pateikta Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada, pagal kurią pareiškėjo amžius yra 18-22 m. ribose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta Migracijos departamentui gimimo liudijimo nuotrauka nesutapo su pareiškėjo teismui pateiktu gimimo liudijimu. Pareiškėjo teismui pateikti kiti dokumentai (sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko būklės įrašo, gimimo liudijimo kopijos, mokyklos pažymėjimai) buvo sunkiai įskaitomi, todėl teismas juos vertino kaip žemos įrodomosios galios. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismui pareiškėjo pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo, t. y. kad kilmės valstybėje jis buvo (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodyta jam kylanti grėsmė grindžiama subjektyvia pareiškėjo nuomone, nei teismui, nei atsakovui nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų baimę patirti persekiojimą.

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti nepagrįsta ar neteisėta teismo išvadą dėl individualaus pobūdžio persekiojimo nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, abejones bendru pareiškėjo ir jo pasakojimo patikimumu ir nuoširdumu sustiprino ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas po Sprendimo priėmimo pabėgo iš apgyvendinimo vietos, sulaikytas prisistatė kitu asmeniu, paspruko nuo pareigūnų, sulaikytas nebendradarbiavo ir kt.) (žr. nutarties 21 punktą). Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių. Kadangi pareiškėjas tyrimo metu sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jo pasakojimas turėjo trūkumų, nebuvo suderinamas su kilmės šalies informacija, kitokių aplinkybių ir įrodymų apie baimę patirti persekiojimą pareiškėjas nenurodė nei skunde, nei apeliaciniame skunde, tai teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

56. Teisėjų kolegija, remdamasi tais pačiais pagrindais, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Dėl to pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas pagal surinktą informaciją apie kilmės valstybę nustatė, kad šiuo metu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien buvimo toje teritorijoje atveju asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Dėl to spręstina, jog teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo bendro pobūdžio informaciją apie bendrą nesaugumą kilmės šalyje, galimą teroristinių atakų grėsmę ir pan. bei teigia, kad atsakovas neatliko tyrimo, ar pareiškėjui kaip (duomenys neskelbtini) yra saugu gyventi, tačiau tokius argumentus teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, negalinčius patvirtinti konkrečiai pareiškėjui tariamai kylančio pavojaus ir nepagrindžiančius individualaus pareiškėjo persekiojimo dėl „konvencinių“ priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteigė, kad kilmės valstybėje patirtų grėsmę iš kokių nors represinių organizacijų, tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu, todėl Migracijos departamentui nekilo pareiga rinkti ir vertinti informacijos šiais pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai nurodytais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, ji buvo surinkta ir vertinta individualios prieglobsčio prašytojui situacijos kontekste. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

58. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta deklaratyviais ir dėl to nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde.

59. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nesutinka su tokiais atsakovo Sprendime ir teismo sprendime išdėstytais argumentais, tačiau nenurodo jokių savarankiškų motyvų, dėl kurių jam nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos terminas būtų pripažintas neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui ir turėtų būti sutrumpintas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė šią Sprendimo dalį ir draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą terminą sutrumpino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė