f264a52a-e438-4f10-ba8a-27ee5ed9cf46 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr`Civilinė byla Nr. 2A-653-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00006-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10;116.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Henricho Jaglinskio ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. C. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui R.

C. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-09-30 reikalavimo Nr. (23.39)-RE-594 dėl pastatyto Å«kio pastato Smėliankos VS., Å irvintų raj. panaikinimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovė N. C. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-09-30 reikalavimÄ Nr. (23.39)-RE-594 dėl pastatyto Å«kio pastato (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuriame ji yra pastačiusi Å«kio pastatÄ 3I1/m (žemės sklypo priklausinį - pagrindiniam daiktui (žemės sklypui) tarnauti skirtÄ antraeilį daiktÄ ). Ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Å«kio pastatas), yra nesudėtingas statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naujÄ statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovas surašė reikalavimÄ dėl pastatyto Å«kio pastato (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 30 d. savo lėšomis nugriauti Å«kio paskirties pastatÄ (duomenys neskelbtini).

Reikalavime teigiama, kad pagalbinio Å«kio pastato statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype yra negalima. IeÅ¡kovė su pateiktu reikalavimu nesutinka ir prašė jį panaikinti.Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atlikęs faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje, 2011-08-17 nustatė, kad ieÅ¡kovės žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, yra pastatytas 5,77 x 5,77 m dydžio su 2,80 x 5,77 m terasa medinis Å«kio pastatas.

Taip pat, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime aiškindamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra.

Tai reiÅ¡kia, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pagal paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ leistina tik specializuotų statinių statyba ir įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia joje statyti kitokius statinius, taigi tokia žemė negali bÅ«ti urbanizuojama. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sÄ vokos „miÅ¡ko žemė“ (MiÅ¡kų įstatyme) ir „miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė“ (Žemės įstatyme) nevisiÅ¡kai sutampa - jų skirtumai nėra esminiai.

Todėl ieškovės argumentai, kad ūkinio pastato statybai ne miško žemėje miškų ūkio paskirties žemėje, netaikytini aukščiau nurodyti apribojimai, nepagrįsti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje negalimumo yra formuojama visų teismų (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių) vieninga praktika.Trečiasis asmuo R. C. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovas ydingai interpretuoja teisės normas, teigdamas, kad pastato statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype yra negalima.

Nurodė, kad statinys pastatytas ne miÅ¡ko žemėje, taigi jo statyba MiÅ¡kų įstatymui neprieÅ¡tarauja. Žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatytas ginčo pastatas, neatitinka nei vieno iÅ¡ MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. paminėtų miÅ¡ko žemės kriterijų. Žemės įstatymo 26 str. 1 d. apibÅ«dinta miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sÄ voka nėra tapati miÅ¡ko žemės sÄ vokai, o savo esme reiÅ¡kia MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 9 d. nurodytÄ â€žmiÅ¡ko valdos“ (miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo) sÄ vokÄ - t.y. miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

Pasak trečiÄ jį asmenį, reikalavimas statinį nugriauti yra nepagrįstas ir neproporcingas, nes jokia žala miÅ¡kui nėra daroma.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualus statybų miÅ¡kuose klausimas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sÄ vokos „miÅ¡ko žemė“ ir „miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė“ nevisiÅ¡kai sutampa.

Nurodė, kad sÄ vokų skirtumai nėra esminiai. Taip pat, jog buvo konstatuota, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog MiÅ¡kų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai yra neproporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai           Apeliantas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad neaiÅ¡ku kokiais įrodymais vadovaujantis teismas nustatė, kad Å«kio pastatas pastatytas ne miÅ¡ko žemės ploto dalyje. Taip pat, kad teismas motyvuojamoje dalyje pateikė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, neatsakė į pagrindinius ( esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus nustatant ginčo statinio statybÄ miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje. Pažymi, kad teismas priėmė sprendimÄ , remdamasis neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, o darydamas prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė atliks tam tikrus veiksmus ateityje.

Toks sprendimas yra nepagrįstas, nes negali užtikrinti teisėtumo materialiniuose teisiniuose santykiuose. Nurodo, kad teismas neįvertino ieÅ¡kovės teisės bÅ«ti statytoja, kai statinio statyba atliekama žemės Å«kio paskirties žemėje, todėl nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o netinkamas įrodymų įvertinimas lėmė abejotinÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ .           IeÅ¡kovė N. C. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo priimtas reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nenustatant termino paÅ¡alinti trÅ«kumus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimams, yra per skubotas ir nepagrįstas. Taip pat, kad apelianto teiginiai, jog net ir atlikus žemės sklypo padalinimo procedÅ«rÄ ir žemės sklypui, ant kurio stovi ginčo statinys, tapus žemės Å«kio paskirties, statyba netaps teisėta, teigiant, kad ieÅ¡kovė turėtų atitikti specialius reikalavimus, atmestini.

IeÅ¡kovė pažymi, kad bÅ«tent proporcingumo aspektu yra svarbios pirmosios instancijos teismo tinkamai vertintos aplinkybės, kad ginčo statinys yra ne miÅ¡ku apaugusiame plote.         Trečiasis asmuo R. C. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados     Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo ribose.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei N. C. ir trečiajam asmeniui R. C. nuosavybės teise priklauso 9,2778 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-36), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio. IeÅ¡kovė minėtame žemės sklype pasistatė Å«kio pastatÄ .

IeÅ¡kovė, norėdama įregistruoti Å«kinį pastatÄ registrų centre, sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (b.l. 29-30), užpildė deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kuriÄ pateikė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui (b.l.

27) ir 2011-06-15 kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialÄ praÅ¡ydama įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Å«kio pastato kadastro duomenis ir daiktines teises į šį statinį. Teritorinis registratorius 2011-06-20 priėmė sprendimÄ atsisakyti įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Taip pat 2011-06-20 buvo priimtas ir sprendimas Nr. RS-1187 atsisakyti įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, nes sprendimo Nr. KS-3317 pagrindu nėra įregistruotas atitinkamas nekilnojamasis daiktas.

VÄ® „Registrų centras“ kreipėsi į atsakovÄ , t. y. Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teisėtai iÅ¡duota deklaracija apie statybos užbaigtumÄ . Atsakovas 2011-08-17 atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje, kuriuo nustatė, kad ieÅ¡kovės žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, yra pastatytas medinis Å«kio pastatas su terasa. Po atlikto patikrinimo, atsakovas, remdamasis tuo, kad pagalbinių Å«kio pastatų statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype negalima, 2011-09-30 surašė ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui reikalavimÄ Nr. (23.39)-RE-594 ne vėliau kaip iki 2012-03-30 savo lėšomis nugriauti Å«kio paskirties pastatÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pats Å«kio pastatas nėra neteisėtas ar pastatytas savavaliÅ¡kai, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymu, jis yra nesudėtingas statinys, kuriam Statybos įstatymo 23 str. numatyti statybÄ leidžiantys dokumentai yra nereikalingi, tačiau Å«kinio pastato statybÄ neteisėta daro tai, kad jis pastatytas žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad esant tokiai situacijai, kai pastatas nors ir yra pastatytas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, tačiau kai yra galimybė jo statybÄ Ä¯teisinti padalijant žemės sklypÄ ir kai jau yra pradėta žemės sklypo padalijimo procedÅ«ra, pastato nugriovimas bÅ«tų per skubotas.

Apeliantas su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, apeliaciniam skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka.Apeliantas nurodo, kad neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais vadovaujantis teismas nustatė, kad Å«kio pastatas nustatytas ne miÅ¡ko ploto dalyje, kai vadovaujantis vieÅ¡ojo registro duomenimis, ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio. Tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nepaisant to, jog pats Å«kio pastatas vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsniu yra nesudėtingas statinys ir pastatytas teisėtai, jam statybÄ leidžiantys dokumentai yra nereikalingai, tačiau Å«kio pastato statybÄ neteisėta daro tai, kad jis pastatytas žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio.

Bylos duomenys tvirtina, kad pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, tačiau iÅ¡ 9,2778 ha žemės sklypo miÅ¡ko žemės plotas sudaro 6,1326 ha. Tuo tarpu likusį žemės sklypo plotÄ sudaro 0,5811 ha žemės Å«kio naudmenų plotas (iÅ¡ jo 0,3888 ha sudaro ariama žemė ir 0,1923 ha – sodas), 0,0617 ha kelių plotas, 0,1222 ha vandens telkinių plotas ir 2,3802 ha kitos žemės plotas (b.l. 34).Tokį žemės sklypo dalių padalinimÄ patvirtina ir byloje esantis žemės sklypo planas ir jame statinių iÅ¡dėstymo schema (b.l. 37).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-13 įsakymo Nr. 44VÄ®-(14.44.2)-488 pagrindu miÅ¡ko naudojimo apribojimai nustatyti minėto žemės sklypo 6,1326 ha plotui (b.l. 35). Žemės sklypui su jame esančiais žemės naudmenų, kelių, vandens telkinių ir kitos žemės plotais, 2011-12-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å irvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymÄ Nr. 44VÄ®-(14.44.2)-1036 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo“ (b.l. 100), kuriuo ieÅ¡kovei buvo leista rengti 9,2778 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , numatantį žemės sklypo padalijimÄ Ä¯ du žemės sklypus, atidalijant žemės Å«kio naudmenas iÅ¡ miÅ¡ko valdos, suformuojant atskirus žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus. 2011-12-30 buvo iÅ¡duotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ Nr. 44L-47 (b.l. 102). 2012-01-30 buvo užsakytas 9,2778 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas bei sumokėtas avansas (b.l. 101, 103).

Ä®statymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Taigi minėti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors Å«kio pastatas yra pastatytas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, tačiau pačiam sklypui susidedant iÅ¡ atskirų žemės plotų ir esant galimybei žemės sklypÄ padalinti į du žemės sklypus, suformuojant atskirus žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus, bei konstatavus, jog Å«kio pastatas yra nesudėtingas statinys, kuriam statybÄ leidžiantys dokumentai yra nereikalingi, kÄ taip pat patvirtina ir paties atsakovo 2011-09-30 reikalavime nustatyti duomenys, atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR. 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 52 punktu turėjo nustatyti terminÄ Ä¯pareigojimui paÅ¡alinti trÅ«kumus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, o ne iÅ¡ karto pasiÅ«lyti nugriauti Å«kio pastatÄ , kuris nėra nei neteisėtas ir nėra savavaliÅ¡kai pastatytas, kÄ teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, jog Å«kio pastato reikalavimo nugriauti suraÅ¡ymo metu sklypo padalijimo procedÅ«ros nebuvo, nebuvo prielaidų statinio įteisinimui ir projektinės dokumentacijos rengimui nesudaro pagrindo manyti, jog tokia galimybė yra negalima ir dėl to Å«kio pastatÄ reikia nugriauti.

Atsakovas bÅ«damas savo srities specialistas ir konstatavęs, jog 2011-08-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2739 nustatytas, jog žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio ir pastatytas pastatas, nekonkretizuojant, kurioje žemės sklypo dalyje ar vietoje užfiksuotas statinys, ypač nustačius, kad žemės sklypÄ , kurio dydis yra 9,2778 ha, sudaro žemės Å«kio naudmenų plotas, ariamos, sodų plotas, miÅ¡ko žemės plotas, kurį sudaro 6,1326 ha, kelių plotas, vandens telkinių plotas ir kitos žemės plotas (b.l.

53) ir taip pat nustatant, kad ūkio pastatas pastatytas prie šalia esančio sodo (b.l. 54), turėjo įvertinti galimybę galimam statinio įteisinimui ir projektinės dokumentacijos rengimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas padalijimo būdu padalintas į du žemės sklypus – žemės ūkio ir miškų ūkio (b.l.192-205). Be to pats apeliantas pripažįsta, kad galimas privačios miško valdos skaidymas į dalis remiantis Miškų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. pagrindu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kinys buvo pateiktas dėl atsakovo 2011-09-30 reikalavimo panaikinimo, todėl teismas spręsdamas jo teisėtumo klausimÄ turėjo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymu, kuriame įtvirtinti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra ne statybos padarinių Å¡alinimo klausimas, o administracinio akto teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ginčija reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kuris nurodytas Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo reikalavimo nugriauti statinį pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-14 nutartimi konstatavo, jog ieÅ¡kovės keliamas ginčas susijęs su civiliniais teisniais santykiais, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus reikalavimas nors ir priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto, tačiau ne vieÅ¡ojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, todėl minėto subjekto įpareigojimai nugriauti galimai statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobÅ«džio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos statinio savininko nuosavybės teisėms (CK 4.103 str., b.l. 13).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog Å¡iuo atveju sprendžiamas statinio nugriovimo pagrįstumo klausimas ir tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino vadovaudamasis ne Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, o Civilinio kodekso, MiÅ¡kų ir Žemės įstatymų nuostatomis, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                                                                       Asta Radzevičienė                                                                                                                                    Zita Smirnovienė