f26390ac-eaa0-4a45-99a0-42aca9bc528f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P.Jaržemskis Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3, 11.10  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS         N U T A R T I S         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU          2013 m. gegužės 16 d.          Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, sekretoriaujant Agnijai Lukaševič, Ingai Grišutinienei, dalyvaujant ieškovei I.

M. ir jos atstovui V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir ieÅ¡kovės I. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-13402-727/2012 pagal ieÅ¡kovės I. M. ieÅ¡kinį atsakovui L. U. individualiai įmonei dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti atsakovo 2012-07-07 įsakymÄ Nr. 0707 neteisėtu, negrÄ Å¾inti jos į darbÄ , o priteisti keturių mėnesių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ - 1600 Lt, priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2600 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2006-02-01 ieÅ¡kovė priimta į L. U. individualiÄ Ä¯monę manikiÅ«rininkės pareigas. Pagal darbo sutartį ieÅ¡kovė įsipareigojo dirbti 4 val. per darbo dienÄ ir 5 dienas per savaitę. Per visÄ darbo laikotarpį ieÅ¡kovė nebuvo kasmetinėse atostogose ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas taip pat negavo. 2012-07-07 L. U. individualios įmonės savininkė L. U. priėmė įsakymÄ Nr. 0707 dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kurio pagrindu atleido ieÅ¡kovę I. M. iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Minėtame įsakyme nurodyta, kad, patikrinus ieÅ¡kovės darbo vietÄ , buvo nustatytas grubÅ«s higienos normų reikalavimų pažeidimai.

IeÅ¡kovė teigia, jog nėra padariusi jokio nusižengimo, savo pareigas vykdė maksimaliai rÅ«pestingai ir atidžiai, nėra gavusi jokių nuobaudų (LR DK 141 str., 238 str.). IeÅ¡kovė I. M. ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant arba esant nepakankamai - pinigines lėšas pareikÅ¡to reikalavimo, t.y. 10200 Lt sumai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-24 nutartimi nutarė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti; ieÅ¡kovės I.

M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areÅ¡tuoti 10200 Lt sumai atsakovo L. U. individualios įmonės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ; Å¡iam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikÅ¡to reikalavimo ribose areÅ¡tuoti atsakovo L. U. individualios įmonės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sÄ skaitose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų sÄ skaitų atsiskaityti su ieÅ¡kove. Atsakovas L. U. individuali įmonė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl atostogų neapmokėjimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nurodė, kad ieškovei nuo 2006-02-01 iki 2006-05-31 buvo nustatytas bandomasis laikotarpis. I. M. privalėjo laikytis atsakovo įmonėje vidaus  darbo tvarkos taisyklių. Prieš pasirašant 2006-02-01 darbo sutartį, ji buvo supažindinta su visais kirpyklos ir higienos normų ir darbo tvarkos taisyklėmis. 2008-06-01 I. M. buvo paskirta į manikiūrininkės - administratorės pareigas, nuo 2008-07-01 darbo sutartis buvo pakeista, I. M. mokant minimalų darbo užmokestį. 20011-01-31, 2011-02-01 atsakovės L.

U. individualios įmonės savininkė reiškė manikiūrininkei I. M. pastabas dėl grubaus elgesio su klientais. 2011-02-01 paskirta drausminė nuobauda už grubų elgesį su klientais. 2012-03-21, 2012-03-24 ieškovei buvo reiškiamos pastabos žodžiu ir raštu dėl darbo įrangos naudojimo ir darbo prietaisų, nesilaikant gamintojo rekomendacijų. 2012-03-24 ieškovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. 2012-03-26 surašytas aktas dėl atsisakymo susipažinti su įsakymu dėl darbo drausmės pažeidimo. 2012-07-09 I.

M. atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. 2012-07-09 atliktas galutinis atsiskaitymas su ieÅ¡kove, iÅ¡mokant 612 Lt sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-07 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; pripažinti L. U. individualios įmonės 2012-07-07 įsakymÄ Nr. 0707 neteisėtu ir jį panaikinti; negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ pas atsakovÄ , pripažinti, kad ieÅ¡kovės I. M. 2006-02-01 darbo sutartis Nr. 1 su L.

U. individualia įmone yra nutraukta LR DK 129 str. pagrindu teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo L. U. individualios įmonės ieÅ¡kovės I. M. naudai 1600 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, 1000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko jo įvykdymo dienos po 15,79 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ ; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo L.

U. individualios įmonės 78 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame ginčijamame įsakyme (1 t., t.1, b.l.

6) yra prieraÅ¡as, jog ieÅ¡kovė atsisakė susipažinti su Å¡iuo įsakymu. PrieraÅ¡o kilmė nėra aiÅ¡ki, nėra aiÅ¡ku, kas jį padarė (tikėtina, kaip kad nurodo IeÅ¡kovė, įmonės savininkė). Atsakovo į bylÄ pateikta to paties įsakymo kopija (1 t., b.l. 105), patvirtina, kad jame yra prieraÅ¡as apie tai, kad ieÅ¡kovė su Å¡iuo įsakymu buvo supažindinta, bet atsisakė pasiraÅ¡yti. Pateiktų ginčijamų įsakymų turinys skiriasi. Atsakovas pateikė 2012-07-10 suraÅ¡ytÄ aktÄ (1 t., b.l. 106), kurį pasirašė įmonės savininkė ir dvi kirpėjos, Å¡iame akte konstatuota, kad ieÅ¡kovei buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo, kitÄ dienÄ jai buvo įsakyta priduoti inventorių bei darbo vietÄ , su ja buvo atsiskaityta, į įmonės vadovės reikalavimus pasiraÅ¡yti įsakyme dėl atleidimo, nepateikdama jokios atsisakymo priežasties, ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti.

Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad dar 2011 metais ieÅ¡kovei buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimai – už grubų elgesį dėl darbo metu padarytų pastabų, ieÅ¡kovė su Å¡iais įsakymais nebuvo supažindinama, buvo suraÅ¡omi aktai, jog ji atsisakė tai padaryti, tokie aktai suraÅ¡yti arba vienaÅ¡aliÅ¡kai įmonės savininkės, arba papildomai su kurios nors kirpėjos paraÅ¡u (1 t., b.l. 95-100). 2012-03-24 atsakovas pareikalavo ieÅ¡kovę raÅ¡tu paaiÅ¡kinti, kodėl ji darbo metu, atlikdama manikiÅ«rininkės pareigas, bÅ«na ne su darbo drabužiais, nesilaiko Å¡varių ir panaudotų skalbinių higienos reikalavimų (1 t., b.l. 101), tos pačios dienos įsakymu  (1 t., b.l. 102) atsakovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei papeikimÄ , pastaroji atsisakė susipažinti su įsakymu, nes tai įrodo ant jo esantis įmonės savininkės prieraÅ¡as bei 2012-03-26 suraÅ¡ytas aktas (1 t., b.l. 103).

Å ių įrodymų visumoje teismas kritiÅ¡kai vertino aplinkybes dėl ieÅ¡kovės supažindinimo su ginčijamu įsakymu momentÄ ir mano, jog labiau tikėtina ieÅ¡kovės iÅ¡sakyta pozicija, kad jokio supažindinimo nebuvo, jog atsakovo pateikti įsakymai ir aktai galimai atsirado ir buvo suraÅ¡yti vėliau. Teismas konstatavo, kad atsakovo įmonėje buvo nusistovėjusi gana ydinga supažindinimo su darbuotojo atžvilgiu priimtais įsakymais dėl drausminių nuobaudų taikymo praktika, paremta aktų dėl atsisakymo susipažinti suraÅ¡ymu, kuria praktiÅ¡kai buvo eliminuojama galimybė darbuotojui žinoti apie galimai taikytos drausminės nuobaudos buvimÄ , skųsti jÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Sisteminis galimas darbo drausmės pažeidimas gali nulemti kito atleidimo pagrindo darbuotojo atžvilgiu taikymÄ , numatytÄ LR DK 136 str. 3 d. 1 p., tačiau atsakovas atleidimo pagrindu nurodė LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali bÅ«ti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas, jÄ taikant privaloma laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.).

Sutinkamai su LR DK 240 str. 1 d. nuostata, prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo; jei per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be jo. Ä®statymas įsakmiai nurodo, kad sÄ lygos darbuotojui pasiaiÅ¡kinti turi bÅ«ti sudaromos. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, jokio reikalavimo ieÅ¡kovei pasiaiÅ¡kinti nebuvo.

TÄ netiesiogiai pripažįsta ir pats atsakovas, kuris posėdžio metu teigė, jog toks reikalavimas jai buvo pateiktas 2012-03-23, tačiau Å¡is reikalavimas ieÅ¡kovei buvo pateiktas, prieÅ¡ skiriant 2012-03-24 nuobaudÄ . Atsakovo pateiktas 2012-07-08 reikalavimas pasiaiÅ¡kinti (1 t., b.l. 104) suraÅ¡ytas jau po ginčijamo įsakymo priėmimo neatitinka minėto LR DK 240 str. reikalavimo turinio ir paskirties, t.y. sÄ lygų ir prielaidų darbuotojui pasiaiÅ¡kinti dėl galimai padaryto pažeidimo iki drausminės nuobaudos jam skyrimo sudarymo.

Nustačius LR DK 240 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo pažeidimÄ , kuris yra esminis, ginčijamas įsakymas naikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, netipiÅ¡kÄ ginčo Å¡alių, kurie yra artimi giminaičiai, padėtį ir galimus vidinius Å¡eimos nesutarimus, remdamasis bylos nagrinėjimo eigoje suformuotu vidiniu įsitikinimu, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo įsakymu taikyta nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – yra per griežta drausminė nuobauda (LR DK 238 str.).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovÄ nuo 2006 metų, nuobaudų iki 2011 metų neturėjo, objektyvaus ir pakankamo pagrindo manyti, kad ji turėjo nuobaudas už vėlesnį darbo pas atsakovÄ laikotarpį, teismo manymu, taip pat nėra. Manyti, kad ieÅ¡kovė po penkių metų darbo staiga pradėjo netoleruoti, kaip kad atrodo iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų bei jo pateiktų raÅ¡ytinių duomenų, darbo drausmės, nustatytos tvarkos dėl instrumentų nedezinfekavimo ir pan., nesilaikyti kitų norminių aktų reikalavimų, pakankamo pagrindo nėra.

LR DK 99 str. 4 d. numato, kad, sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti priimamÄ dirbti asmenį su bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ . Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Tinkamai organizuoti darbÄ privalo darbdavys - visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymais ir nuostatomis.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su įmonės vidaus tvarka, pareiginiais nuostatais ar instrukcija, kitais jos darbÄ reglamentuojančiais norminiai aktais (darbo sutarties 10 p.), todėl atsakovo nuorodos į jai priskirtų pareigų nesilaikymÄ nėra pakankamai objektyvios ir pagrįstos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2012 metais įmonėje buvo sterilizatoriaus darbo žurnalas, kurį pildyti privalėjo ieÅ¡kovė. Sterilizatoriaus PANACEA metrologinės patikros dokumentas (1 t., b.l. 115) neįrodo nei Å¡io prietaiso perdavimo ieÅ¡kovei jos darbinių funkcijų atlikimui, nei darbo su juo fakto.

Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog darbuotojas, pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, paraÅ¡u patvirtina ir jo supažindinimÄ su įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, tam tikrais darbuotojui keliamais higienos normų reikalavimais, vertintinas kritiÅ¡kai. Teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad nagrinėjant darbo ginčus ir sprendžiant su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo klausimÄ , privalu atsižvelgti į teisės principus, kurie reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, taip pat pažymima, jog neadekvačios sankcijos taikymas nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , sprendime turi nurodyti priteisiamÄ sumÄ , iÅ¡ kurios nėra iÅ¡skaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimÄ , gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir iÅ¡skaito darbdavys (atsakovas), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios iÅ¡mokos paskaičiuotos ir nurodytos be iÅ¡skaičiuotų mokesčių. Atsakovo į bylÄ pateikti duomenys – žymos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, įraÅ¡ai darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose bei pačios ieÅ¡kovės atsakovui raÅ¡yti praÅ¡ymai (1 t., b.l. 137-174) – įrodo, kad atsakovei jos pačios praÅ¡ymu buvo suteikiamos atostogos, tuo pačiu paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad ji per visÄ darbo pas atsakovÄ laikÄ neatostogavo, todėl Å¡ioje reikalavimų apimtyje teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkina, nes jis neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Teismų praktikoje preziumuojama, kad neteisėto darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybė gali bÅ«ti pagrindu neturtinės žalos buvimui konstatuoti. Teismas pažymėjo, kad asmuo, praradęs darbÄ , patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį diskomfortÄ . Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006 konstatuojama, jog vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinės vertybės pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala).

Å iuo atveju visų bÅ«tinų sÄ lygų darbdavio materialinei atsakomybei atsirasti, teismo manymu, nėra. Minėta, konstatavus atleidimo neteisėtumÄ , ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Å¡ia teise neturi bÅ«ti piktnaudžiaujama. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl atleidimo ieÅ¡kovė patyrė didelių dvasinių sukrėtimų, turėjo tuo sÄ lygotų sveikatos problemų ar sumenko jos bendravimas su aplinkiniais ir pan. IeÅ¡kovės teismui pateikta sutartis su banku (2 t., b.l. 26-28) įrodo tam tikrų sutartinių santykių buvimÄ , jokių kitų įrodymų, patvirtinančių galimus kredito sutarties vykdymo sutrikimus dėl darbo netekimo, ieÅ¡kovė nepateikė.

Å ių sutartinių santykių buvimas nėra savaiminė prielaida konstatuoti ieÅ¡kovės neturtinės žalos buvimÄ . AnalogiÅ¡kai vertintinos ir ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo atstovo J. U. (ieÅ¡kovės patėvio) grasinimų ieÅ¡kovei, sumuÅ¡imo. Teismas pažymėjo, jog tai gali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovei reikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus kitose, ne darbo ginčo bylose, nes susiję su privačiu fiziniu asmeniu, o ne su atsakovu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodomų paminėtų aplinkybių kontekste neturtinės žalos buvimas neįrodytas (LR DK 99 str. 4 d., 129 str., 227 str.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-09 nutartimi nutarė panaikinti 2012-07-24 nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – L. U. individualios įmonės turto areÅ¡tÄ (turto areÅ¡to aktų registro Nr. TA2-12-010047). Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė teismui duomenis, jog įvykdė byloje priimtÄ sprendimÄ , pervedė ieÅ¡kovei I. M. 2012-12-07 sprendimu priteistas sumas. Teismas konstatavo, kad, pateikus duomenis, kad byloje priimtas sprendimas įvykdytas, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad 2012-07-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių teismas ėmėsi sprendimo įvykdymui užtikrinti, naikintinos (LR CPK 150 str. 1 d., 3 d., 151 str. 1 d.).

III. Apeliacinio, atskirojo skundų ir atsiliepimų į apeliacinį ir atskirÄ jį skundus argumentai IeÅ¡kovė I. M. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimÄ toje apimtyje, kurioje sumažinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir atmesti reikalavimai dėl 2600 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 6000 Lt neturtinės žalos priteisimo, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neargumentuotai padarė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio mažinimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pati aplinkybė dėl ginčo Å¡alių giminystės santykių negali įpareigoti vienos Å¡alies labiau nei kitÄ . Po atleidimo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė neteko vienintelio pragyvenimo Å¡altinio, negalėjo pasirÅ«pinti savimi ir savo nepilnamečiu sÅ«numi. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikos (2012-01-17 nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012).

Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens bei į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Apeliantė pažymėjo, jog neteisėtai atleidus jÄ iÅ¡ darbo dėl neigiamo vertinimo darbo rinkoje yra apsunkintos darbo paieÅ¡kos, darbuotojai atsirado papildomi dvasiniai iÅ¡gyvenimai, be to, įmonės patalpose dėl darbinio konflikto ji buvo sumuÅ¡ta atsakovės atstovo J.

U.. Tai patvirtina 2012-07-10 specialisto iÅ¡vada Nr. G 1593/12, kurioje konstatuota, kad J. U. kumščiais trenkė į įvairias kÅ«no vietas, ieÅ¡kovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (LR CK 6.250 str.). Atsakovas L. U. individuali įmonė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama jį atmesti. Nurodė, kad, prieÅ¡ atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo, jai buvo pasiÅ«lyta raÅ¡tu paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ pratęsti darbÄ su sÄ lyga, nedelsiant paÅ¡alinus Å¡iurkÅ¡tus trÅ«kumus, pasižadant nepažeidinėti darbo tvarkos, higienos reikalavimų.

Tačiau apeliantė Å¡iurkščia forma atsisakė paÅ¡alinti trÅ«kumus. Už Å¡iurkščius higienos normų reikalavimų pažeidimus pagal įstatymÄ darbuotojas atleidžiamas nedelsiant. I. M. ne iÅ¡ karto buvo taikoma griežčiausia nuobauda - atleidimas. Gavus ne vienÄ Å¾odinį nusiskundimų dėl manikiÅ«rininkės I. M. Å¡iurkščių higienos normų pažeidimų jos darbo metu nukentėjo įmonės geras vardas, jos padaryta įmonei žala sukėlė įmonės darbuotojams, vadovei iÅ¡gyvenimus.

IeÅ¡kovė I. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartį. Nurodė, kad, ieÅ¡kovei pateikus 2013-01-04 apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ toje apimtyje, kurioje iÅ¡ dalies atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismas negalėjo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones iki kol Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinės ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ .

SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismui patenkintus apeliacinį skundÄ , sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįvykdomas (LR CPK 151 str.).  Atsakovas L. U. individuali įmonė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama jį atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nesirÅ«pina tuo, kad dėl jos nepagrįsto apeliacinio skundo atsakovas gali pareikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovės už nepagrįstai taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

I. M. darbo neteko dėl savo pačios neteisėtų veiksmų darbe, dėl savo kaltės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , Å¡iuo atveju byla nėra grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinant iÅ¡ dalies ir priteisiant iÅ¡ atsakovo: 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ 1600 Lt sumai, po 400 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2012-07-07 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 2013-05-16, 3000 Lt neturtinės žalos ir po 15,79 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2013-05-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo – ieÅ¡kovės naudai; 405,21 Lt žyminio mokesčio - valstybės naudai.

Kita sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai dalyje dėl atostoginių priteisimo buvo atmesti, yra pagrįsta ir teisėta, nes Å¡ioje dalyje byla iÅ¡nagrinėta teisingai (LR CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl jos nubaudimo drausmine tvarka, atleidžiant iÅ¡ darbo, negali bÅ«ti vertinama, kaip nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės elgesys, nes tai yra tik ieÅ¡kovės teisių gynimo ir realizavimo bÅ«das įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismÄ negalioja.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra darbo drausmės pažeidimo sudėties: ieÅ¡kovės darbo pareigų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo, ieÅ¡kovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pažeidžiant darbines pareigas. Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta ir ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, nepriteisiant neturtinės žalos ir sumažinant kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes ieÅ¡kovei nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į Å¡alyje įtvirtintÄ teismų instancinę sistemÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų. Ä®statymų leidėjas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratÄ , nurodė, kad tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Darbo teisėje tokių padarinių gali atsirasti dėl įvairių aplinkybių – neteisėto drausminės nuobaudos paskyrimo ir kt.

Baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, dėl kurių darbdaviui gali atsirasti pareiga atlyginti neturtinę žalÄ darbuotojui, nėra. Todėl žalos padarymo faktÄ , darbdavio neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos turi nustatyti teismas, kuris taipogi nustato ir padarytos žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ â€“ priteistinos sumos dydį. Neturtinės žalos atlyginimui bÅ«dingas iÅ¡imtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

IeÅ¡kovė savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iÅ¡ neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo. Tai, kad ieÅ¡kovė neteisėtai buvo atleista iÅ¡ darbo drausmine tvarka, sukėlė jai dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį sukrėtimÄ , atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, turėdama skolinius įsipareigojimus bankui (2 t., b.l. 26-32), patyrė stresÄ dėl darbo ir darbinių pajamų netekimo ir dėl to skolinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo bankui galimo apsunkinimo.

Darbdavys turi atlyginti dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ , nes tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė yra jauno amžiaus (gim. 1983 m.), pas atsakovÄ Ä¯sidarbino 2006 m. ir drausmine tvarka iki 2011 m. bausta nebuvo, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos dydį 3000 Lt sumai, atmetant ieÅ¡kinį likusioje dalyje (LR DK 248 str. 4 p., 250 str., LR CK 6.250 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad įmonės patalpose dėl konflikto ieÅ¡kovė buvo sumuÅ¡ta, neturi teisinės reikÅ¡mės bylos nagrinėjimo dalykui, nes teismas, nagrinėdamas civilines bylas, neatlieka baudžiamojo persekiojimo funkcijų, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo jÄ sumuÅ¡usiam asmeniui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nes vidutinio darbo užmokesčio priteisimas iÅ¡ darbdavio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ yra adekvati ir teisinga sankcija darbdaviui, neteisėtai atleidusiam drausmine tvarka darbuotojÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus likusioje dalyje ir teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai visos ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį likusioje dalyje, Å¡ioje dalyje bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Tai, kad yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes ieÅ¡kovei nebuvo užkirstas kelias patikrinti sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ instancine tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo į bylÄ pateikti duomenys – žymos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, įraÅ¡ai darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose bei pačios ieÅ¡kovės atsakovui raÅ¡yti praÅ¡ymai (1 t., b.l. 137-174) – įrodo, kad atsakovei buvo suteikiamos atostogos, tuo pačiu paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad ji per visÄ darbo pas atsakovÄ laikÄ neatostogavo, todėl Å¡ioje reikalavimų apimtyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkino, kaip neįrodyto.

Å ioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes juos įvertino pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais  (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR DK 2 str. 1 d. 4 p., 10 str., 228 str. - 230 str., 232 str., 234 str., 236 str., 238 str., 240 str., 242 str.;

CPK 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).  Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisus apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės naudai visÄ vidutinį mėnesio darbo užmokesčio dydį už uždelsimo laikÄ ir 3000 Lt neturtinę žalÄ , galima konstatuoti, kad bylÄ iÅ¡ esmės laimėjo ieÅ¡kovė, todėl atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl bylos vedimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad bylÄ iÅ¡ esmės laimėjo ieÅ¡kovė, atsakovas neturi teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir turi atlyginti 405,21 Lt (143,90 Lt dėl įsakymo panaikinimo ir 261,31 Lt dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, ir neturtinės žalos) žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 3 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str., 92 str., 96 str., 93 str., 98 str.; Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2012-10-11 informacinis praneÅ¡imas Nr. 24).  Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutarties panaikinimo tenkintinas visiÅ¡kai, panaikinant skundžiamÄ nutartį ir iÅ¡sprendžiant klausimÄ iÅ¡ esmės, atmetant atsakovo L.

U. individualios įmonės 2013-01-02 praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-24 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo L. U. individualios įmonės turtui panaikinimo. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ bei esminį apribojimÄ : laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų (CPK 150 str.) pritaikymo, dėl ko neteisingai buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ta aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo dalį priteistų iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, nesudarė teisinio pagrindo naikinti byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes skundžiamos 2013-01-09 nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teisme jau 2013-01-08 buvo gautas (2 t., b.l.

70) ieÅ¡kovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su ieÅ¡kinio dalies atmetimu, panaikinimo, todėl neiÅ¡nykus teisiniam pagrindui užtikrinti galimÄ teismo sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai, nebuvo teisinio pagrindo naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus ir neiÅ¡nykus grėsmei dėl ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų apeliacinės instancijos teismui, kad nėra grėsmės dėl galimo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo operatyvaus įvykdymo užtikrinimo ir įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra stabili, todėl laikinosios apsaugos priemonės iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo paliktinos galioti nepakeistos (LR CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 144 str.

–151 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).                 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., teismas                         n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti L. U. individualios įmonės 2012-07-07 įsakymÄ Nr. 0707 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – paskyrimo ieÅ¡kovei I.

M. ir pripažinti ieÅ¡kovės I. M. darbo sutarties nutraukimÄ pagal L. U. individualios įmonės 2012-07-07 įsakymÄ Nr. 0707 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu. Laikyti, kad ieÅ¡kovės I. M. darbo sutartis su L. U. individualia įmone nutraukta teismo sprendimu nuo 2013 m. gegužės 16 d. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. U. individualios įmonės ieÅ¡kovės I. M. naudai 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ 1600 Lt sumai, po 400 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2012 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos - 2013 m. gegužės 16 d., 3000 Lt neturtinės žalos ir po 15,79 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. U. individualios įmonės 405,21 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.“ Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - atmesti atsakovo L. U. individualios įmonės 2013 m. sausio 2 d. praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo L. U. individualios įmonės turtui panaikinimo. Kolegijos pirmininkė                                                                                                 Neringa Å vedienė Teisėjos                                                                                                                Laima Gerasičkinienė                                                                                                                        RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė