2024-12-18 Nr. AB-18490-3-61-3-04155-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-506-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04155-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. L. (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. P-577 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui B. L.“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) pareiškėjo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Generalinė prokurorė N. G. 2021 m. spalio 18 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įsakyme pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Prokuroras, organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IT) ir jam vadovaudamas, nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) netinkamai atliko prokuroro pareigas, nustatytais veiksmais ir neveikimu, t. y. nesiėmus visų įstatymu numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, neužtikrinus išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo atlikimo, nedavus privalomų nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl būtinų proceso veiksmų atlikimo, pažeidė eilę prokurorų veiklą reguliuojančių teisės aktų. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų ir neveikimo kilo neigiami padariniai: nebuvo užtikrinta nukentėjusiosios ir kitų proceso dalyvių teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, nes per trumpiausią laiką nebuvo atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nukentėjusioji turėjo vėl pateikti skundą, nes, nepašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje (toliau – ir teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis) nustatytų pažeidimų dėl tyrimo neišsamumo, vėl buvo priimtas sprendimas nutraukti IT. Prokurorui neatsižvelgus į teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį, neužtikrinus išsamaus ir visapusiško tyrimo atlikimo ir pakartotinai priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsirado pagrindas suabejoti jo kompetencija ir objektyvumu, prielaidos nepasitikėti prokuratūra kaip institucija. Akcentuota, kad Prokuroras įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus pažeidė dėl neatsargumo.

2.2. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. VT-265 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo“ (toliau – ir 2021 m. liepos 5 d. išvada) siūlyta nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes pareiškėjo veiksmai nevertintini kaip galimas tarnybinis pažeidimas, be kita ko, motyvuojant teismų praktika, kad jeigu prokuroro sprendimas buvo pakeistas ar panaikintas, tai dar nesudaro pagrindo taikyti jam tarnybinę atsakomybę, tačiau generalinė prokurorė inicijavo tarnybinio patikrinimo procedūrą.

2.3. Teikiant paaiškinimus, pareiškėjui nesuteikta prieiga prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) elektroninės bylos medžiagos, o per 5 darbo dienas pareikalavus pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į gynybą.

2.4. Turi būti panaikinta generalinės prokurorės 2021 m. spalio 14 d. rezoliucija „Pritariu teikimui“ (toliau – ir Rezoliucija), užrašant ant Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. 2021 m. spalio 12 d. teikimo Nr. VT-415 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą ir nuspręsta jam taikyti tarnybinę atsakomybę bei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, nes vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181, (toliau – ir Nuostatai) 41.1 punkte įtvirtinta, kad gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada ir motyvuotą teikimą dėl pažeidimo konstatavimo, generalinis prokuroras gali pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir neskirti nuobaudos.

2.5. Įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – priimtas akivaizdžiai neįvertinus visų aplinkybių, neatsižvelgus į Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. VT-398 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. ir šio skyriaus prokuroro B. L. tarnybinių veiksmų“ (toliau – ir Išvada, 2021 m. rugsėjo 30 d. Išvada), kurioje nurodyta, kad Prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau siūlyta tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir neskirti tarnybinės nuobaudos. 2021 m. liepos 5 d išvadoje Prokuroro veiksmai nevertinti kaip galimas tarnybinis pažeidimas, tačiau vėliau pozicija pasikeitė.

2.6. Išvadoje nurodyta, kad sprendžiant Prokuroro tarnybinės atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į lengvinančią aplinkybę – Prokuroro didelį darbo krūvį, į šias reikšmingas aplinkybes: prokuroras charakterizuojamas labai gerai, per 12-os metų tarnybos prokuroru laikotarpį už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą yra net šešis kartus skatintas, paskutinį kartą – atsižvelgiant į Prokurorų atestacijos komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. išvadą Nr. 6.4.-120, Prokuroro tarnyba įvertinta labai gerai, pareikšta padėka už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą; neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, nepadarė tarnybinių pažeidimų ir nuobaudų neturėjo per visą tarnybos laikotarpį. Prokuroro veikloje nustatyti pažeidimai pirmą kartą ir tik viename ikiteisminiame tyrime, jo veiksmai ir neveikimas neigiamų padarinių nesukėlė, nes baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Išvadoje taip pat pažymima, kad Prokurorui nėra tikslinga taikyti tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą, nes jau pati tarnybinio patikrinimo procedūra bei tarnybinio pažeidimo konstatavimas šiuo atveju laikytina pakankama poveikio priemone, kad tarnybinio patikrinimo tikslas būtų pasiektas ir ateityje tokių profesinių klaidų būtų išvengta. Pareiškėjas savo veiksmų nelaiko tarnybiniu pažeidimu (2021 m. liepos 5 d išvada), vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais prokuroro statuso ir jo nepriklausomumo aspektais.

2.7. Įsakymu skirdama tarnybinę nuobaudą, generalinė prokurorė neatsižvelgė į jo ilgą ir sąžiningą darbą prokuratūroje, nuobaudų neturėjimą, į tai, kad nekilo realių neigiamų pasekmių dėl tariamų pažeidimų, o taip pat į tai, kad pareiškėjas turėjo itin didelį darbo krūvį, Lietuvos Respublikoje buvo susiklosčiusi epidemiologinė situacija. Paskirta nuobauda akivaizdžiai neteisėta, neproporcinga ir neadekvati.

2.8. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimuose (toliau – ir Paaiškinimai) nurodė, jog negalėjo 2020 m. lapkričio 18 d.–2020 m. lapkričio 23 d. vilkinti ikiteisminio tyrimo, nes nebuvo gauta bylos medžiaga, o gavus ją, per 2 darbo dienas išsiuntė policijos įstaigai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, buvo dirbama nuotoliniu būdu. IBPS priemonėmis elektroninės bylos medžiaga buvo pasiekiama tik sužinojus apie teismo priimtą nutartį, todėl pareiškėjas nedelsiant su ja susipažino ir įvertinęs jos pagrįstumą, nutarė neskųsti, nes reikėjo surinkti ir įvertinti informaciją. Pareiškėjas numatęs atlikti proceso veiksmus ir ketinęs juos aptarti su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, atlikusiu ikiteisminį tyrimą, tačiau minėtas pareigūnas nebedirbo, todėl aptarti tyrimo taktikos nebuvo galimybės. Pareiškėjas nedavė konkrečių rašytinių nurodymų IBPS priemonėmis, nes nebuvo žinomas konkretus tyrimą atliksiantis pareigūnas, be to, prokurorui neprivaloma kiekviename ikiteisminiame tyrime nedelsiant duoti konkrečius rašytinius nurodymus pareigūnui. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atlikto tyrimo metu surinko duomenis, įvertino įtariamojo pateiktų aplinkybių pagrįstumą bei realumą, o savo padarytas teisines išvadas motyvuotai išdėstė priimtame procesiniame sprendime.

2.9. Įsakyme pateiktas nepagrįstas vertinimas dėl ikiteisminio tyrimo metu priimto procesinio sprendimo neteisėtumo ir profesinio elgesio nepagrįstumo, o paskirta tarnybinė nuobauda akivaizdžiai neteisėta, neproporcinga ir neadekvati. Vien faktas, kad Prokuroro sprendimai buvo panaikinti, dar nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas tai pripažinti tarnybiniu pažeidimu ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, juolab, kad Išvadoje siūlyta tarnybinės nuobaudos neskirti, o 2021 m. liepos 5 d. išvadoje Prokuroro veiksmai nevertinti kaip galimas tarnybinis pažeidimas.

2.10. Dėl nesiėmimo visų įstatymu numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika pažymėta, kad skirtingas vertinimas dėl galimų būtinų ir nebūtinų procesinių sprendimų priėmimo nereiškia, jog šiuo konkrečiu atveju jo atitinkami veiksmai ar neveikimas turi būti vertinamas kaip tarnybos pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas). Pareiškėjas ikiteisminį tyrimą organizavo ir vadovavo jam kiek galima greičiau, atsižvelgiant ne tik į šalyje susiklosčiusią situaciją, bet taip pat ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo metu pasikeitė tyrimą atliekantys pareigūnai. Vertinant aplinkybę dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminų, šiuo atveju visiškai nebuvo vertinta, kokios aplinkybės lėmė ilgesnį ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpį, kodėl vieni ar kiti proceso veiksmai nebuvo atlikti ir, ar apskritai buvo galimybė ir poreikis tokius atlikti. Akivaizdu, jog toks formalus situacijos ir joje susiklosčiusių konkrečių aplinkybių vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu bei galinčiu užtraukti tarnybinę atsakomybę.

2.11. Dėl neužtikrinto išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo atlikimo akcentuota, kad baudžiamajame procese nėra numatytas įrodymų pakankamumo kriterijus, kuris nustato, kada pakanka įrodymų konkrečiam sprendimui priimti. Būtent prokuroro kompetencijai priklauso sprendimo, ar surinktų duomenų pagrindu galima daryti išvadas apie padarytą nusikalstamą veiką, priėmimas. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo renkama ir tikrinama (vėliau taip pat ir atnaujinta) įvairių registrų duomenų bazėse bei kitose valstybinėse įstaigose esanti informacija, gauti ir įtariamojo parodymai. Priimtas sprendimas, pareiškėjo tvirtinimu, buvo pagrįstas objektyvia įtariamojo galimybe išlaikyti vaikus. Buvo įvertintas visų aplinkybių pagrįstumas ir realumas, surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas. Šiuo atveju teismas, atnaujindamas ikiteisminį tyrimą, nurodė, kas turi būti atlikta ikiteisminio tyrimo metu. Pareiškėjas, turėdamas prokuroro statusą, būdamas nepriklausomas ir savarankiškas, pats parinko veiksmus, kurie turi būti atlikti, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir išsamus tyrimas.

2.12. Dėl privalomų nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl būtinų proceso veiksmų atlikimo nedavimo paaiškinta, kad, atnaujinus ikiteisminį tyrimą, ne kartą susisiekta su naujai paskirtu ikiteisminio tyrimo pareigūnu, bendrauta telefonu, duodant žodinius nurodymus, kokie veiksmai turi būti atlikti, reikštos pastabos dėl ikiteisminio tyrimo suaktyvinimo. Dėl nurodymų atlikimo pakartotinai susisiekė su ikiteisminį tyrimą atliekančia vyresniąja tyrėja. Vilniaus apygardos vyr. prokuroro 2017 m. rugsėjo 20 d. nurodymo Nr. 2.V-41 „Dėl ilgai trunkančių ikiteisminių tyrimų terminų tęsimo ir ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės organizavimo“ pagrindu 2021 m. sausio 29 d. nuotoliniu būdu buvo organizuotas ikiteisminio tyrimo eigos aptarimas (toliau – ir Aptarimas). Todėl nėra pagrindo teigti, kad apskritai jokie su ikiteisminiu tyrimu susiję nurodymai nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2.13. Tarnybinio nusižengimo faktas nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas nepagrįstai, o paskirta tarnybinė nuobauda – neteisėta ir turi būti panaikinta. Nepriklausomai nuo paskirtos nuobaudos rūšies, pats jos skyrimo faktas sukelia neigiamas pasekmes ir išgyvenimus, menkina pareiškėjo gerą vardą ir tampa neigiama jo biografijos dalimi.

3. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Generalinės prokurorės N. G. 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl, be kita ko, Prokuroro tarnybinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus tarnybinį patikrinimą, generalinei prokurorei buvo pateikta 2021 m. rugsėjo 30 d. Išvada, kurioje siūloma pripažinti, kad veiksmais ir neveikimu, padarytu dėl neatsargumo, Prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Teikime konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad Prokuroras, organizuodamas, kontroliuodamas IT ir jam vadovaudamas, ginčo laikotarpiu netinkamai atliko prokuroro pareigas, t. y. padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam taikytina tarnybinė atsakomybė ir skirtina tarnybinė nuobauda – pastaba. Generalinė prokurorė pritarė Teikimui ir Įsakymu pripažino, kad B. L. padarė tarnybinį pažeidimą ir paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3.2. Vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą ir skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nepažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nepadaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjo teises; tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti jo padarytą tarnybinį pažeidimą. Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, todėl jis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra pagrįstas ir teisėtas.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. rugsėjo 1 d. pranešimas apie galimai padarytą pažeidimą Nr. VT-345 (toliau – ir Pranešimas), su kuriuo pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. susipažino ir pasirašė, pareiškėjui išaiškinta teisė teikti paaiškinimus, prašymus, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir neprašė suteikti prieigos prie IBPS, nesikreipė nei į aukštesniuosius prokurorus, nei į tarnybinį patikrinimą atliekantį subjektą, todėl jo teisės nebuvo suvaržytos. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas labai detalus, pasisakyta dėl visų Pranešime nurodytų galimo pažeidimo aplinkybių, tad pareiškėjas suprato Pranešimo esmę.

3.4. Generalinės prokurorės Rezoliucija, užrašyta ant Teikimo, nesukėlė pareiškėjui savarankiškų teisinių padarinių.

3.5. Generalinė prokurorė, gavusi skundą įvertinti, be kita ko, aplaidų Prokuroro pareigų vykdymą, 2021 m. birželio 10 d. rezoliucija pradėjo vidaus tyrimą ir skundą pagal kompetenciją nukreipė nagrinėti Vidaus tyrimų skyriui. Atlikus vidaus tyrimą, buvo surašyta 2021 m. liepos 5 d. išvada. Generalinė prokurorė, gavusi 2021 m. liepos 5 d. išvadą, 2021 m. liepos 8 d. rezoliucija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Prokuroro veiksmų ir pavedė jį atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo surašyta Išvada, kurioje buvo siūloma konstatuoti tarnybinį pažeidimą neskiriant tarnybinės nuobaudos. Generalinė prokurorė pavedė surašyti motyvuotą teikimą. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras surašė Teikimą ir siūlė pripažinti, kad B. L. padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinė prokurorė susipažino su tarnybinio patikrinimo medžiaga, Išvada ir motyvuotu Teikimu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, pritarė Teikimui, konstatavo pažeidimą ir Įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3.6. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjo, kaip savarankiško ir nepriklausomo prokuroro priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, o dėl to, kad jis, organizuodamas, kontroliuodamas IT ir jam vadovaudamas bei priimdamas sprendimą nutraukti IT, teismų konstatavimu, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių tokiam sprendimui priimti, netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis ir įsiteisėjusi Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartis – objektyvus įrodymas, kad pareiškėjas neįvykdė privalomos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, o priimtas 2021 m. vasario 5 d. nutarimas – nemotyvuotas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad jis neužtikrino ikiteisminio tyrimo atlikimo per kuo trumpiausią laiką. Tokie veiksmai ir neveikimas negali būti tapatinami su prokuroro statusui suteiktomis garantijomis ir siejami su prokuroro Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme įtvirtintu nepriklausomumu.

3.7. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad Prokuroras priėmė sprendimą, neparemtą išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nedviprasmiškai nurodė, kad priimdamas sprendimą nutraukti IT, pareiškėjas neatsižvelgė į teismo išdėstytas būtinas ištirti aplinkybes dėl teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimo. Byloje nėra ginčo, kad teismas ir aukštesnysis prokuroras negali duoti prokurorui nurodymų, kokį procesinį sprendimą turėtų priimti, tačiau tiek aukštesnysis prokuroras, tiek teismai, pagal savo kompetenciją revizuodami prokurorų nutarimus, nustato jų padarytus įstatymo pažeidimus. Šiuo atveju teismai dėl atlikto tyrimo neišsamumo ir teismo sprendimo nevykdymo savo procesiniuose sprendimuose nurodo ikiteisminio tyrimo trūkumus ir kokios aplinkybės buvo nenustatytos. Organizuojančio ir vadovaujančio tyrimui prokuroro pareiga – pasirinkti būdus ir priemones, kaip jas nustatyti ir trūkumus ištaisyti.

3.8. Išvadoje ir Teikime, kurių pagrindu priimtas Įsakymas, nustatyti ir aptarti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, atsižvelgta į pareiškėjo tarnybą, kitas reikšmingas aplinkybės. Kartu įvertinta, kad dėl jo veiksmų ir neveikimo kilo neigiamų padarinių: nebuvo užtikrinta nukentėjusiosios ir kitų proceso dalyvių teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, nes per trumpiausią laiką nebuvo atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nukentėjusioji turėjo vėl rašyti skundą, nes teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti ir vėl priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui neatsižvelgus į teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties motyvus, neužtikrinus išsamaus ir visapusiško tyrimo atlikimo ir pakartotinai priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsirado pagrindas suabejoti prokuroro kompetencija ir objektyvumu, o kartu ir prielaidos nepasitikėti prokuratūra kaip institucija. Prokuroro proceso veiklos klaidos yra akivaizdžios ir padarytos pakankamai aiškiai apibrėžtoje srityje, nustatytas ir padarytų klaidų pakartotinumas – du kartus panaikinti jo sprendimai iš esmės dėl tų pačių aplinkybių neištyrimo – įsiteisėjusiose teismų 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. nutartyse konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neįvykdžius teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, o prokuroro 2021 m. vasario 5 d. priimtas nutarimas – nemotyvuotas. Išvadoje detaliai aptarta ir padėtis šalyje dėl koronaviruso, kuri, kaip nustatyta, nebuvo pateisinama priežastimi netinkamai atlikti prokuroro pareigas. Prokuroro darbo krūvis aktualiu ginčui laikotarpiu nebuvo itin didelis ir jis neturėjo įtakos pažeidimams padaryti, tačiau pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.9. Nors pareiškėjas teigia, kad negalėjo vilkinti IT nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau Išvadoje šis laikotarpis nebuvo vertintas (tarnybinio nusižengimo tyrimo konstatuota, kad pareiškėjas organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą, netinkamai atliko pareigas nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d.). Kiti pareiškėjo teiginiai paneigti tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis: dėl neturėtos galimybės su ikiteisminio tyrimo pareigūnu po IT atnaujinimo nedelsiant aptarti reikalingų atlikti procesinių veiksmų, pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2020 m. lapkričio 25 d., o IBPS duomenimis, 2020 m. lapkričio 26 d. atlikti šį ikiteisminį tyrimą paskirta tyrėja V.

M.. Pareiškėjas apie tai sužinojo 2020 m. lapkričio 27 d. (IBPS duomenys). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad konkrečių rašytinių nurodymų IBPS priemonėmis nedavė, nes nebuvo žinomas konkretus tyrimą atliksiantis pareigūnas, nepaneigia fakto, kad konkretūs nurodymai nebuvo duoti ne tik nedelsiant, kai jis sužinojo apie tai, kad paskirta tyrėja, bet ir viso ikiteisminio tyrimo metu iki 2021 m. vasario 5 d.; vyr. tyrėja A. Š. 2020 m. gruodžio 30 d. sukūrė užduotį pareiškėjui patvirtinti planą. Užduotis įvykdyta tą pačią dieną.

Organizavęs ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, atnaujinęs bylą, nesudarė ikiteisminio tyrimo plano ar nepavedė jo sudaryti pareigūnei. Tokią iniciatyvą rodė tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Nagrinėjamu atveju nebuvo imtasi priemonių IT atlikti per trumpiausią terminą, o atnaujintas tyrimas nebuvo atliktas išsamiai. Tai buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo metu bei patvirtinta teismų nutartimis, kuriomis panaikintas Prokuroro 2021 m. vasario 5 d. nutarimas; nustatyti, ar bylos tyrimo metu buvo duodami nurodymai, nėra galimybės, nes rezultatas rodo, kad pareiškėjo žodiniai pavedimai, jeigu tokie ir buvo, nebuvo vykdomi.

Todėl konstatuota, kad nevyko tinkama ikiteisminio tyrimo kontrolė. Taigi, tarnybinis pažeidimas konstatuotas dėl to, jog pareiškėjas nepasinaudojo jam, kaip ikiteisminio tyrimo vadovui, teisės aktų suteiktomis priemonėmis, kad IT vyktų ne tik kokybiškai, bet ir nusikalstama veika būtų atskleista per trumpiausią laiką. Atnaujinto IT metu ginčo laikotarpiu pareiškėjas nedavė pareigūnui konkrečių nurodymų dėl reikiamų IT veiksmų atlikimo, siekiant pašalinti teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki [2020 m.] gruodžio 29 d. neatliktas nė vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas, pirmas atliktas 2020 m. gruodžio 29 d., kai tyrėja V.

M. išsiuntė užklausas Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodrai), antstoliui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI). Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, į teismo konstatuotus pažeidimus, teismams padarius išvadas, kad nebuvo įvykdyta teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis, taip pat ir į ne laiku atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, atsakovas pagrįstai sprendė, kad Prokuroras neveikė taip, kaip teisės aktais buvo įpareigotas veikti.

3.10. Pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas buvo ištirtas išsamiai, tarnybinė atsakomybė pritaikyta nepažeidžiant nustatytų procedūrų, tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir adekvatumo principais, yra individualizuota, todėl Įsakymas – teisėtas ir pagrįstas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo B. L. skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Generalinėje prokuratūroje 2021 m. birželio 10 d. gautas prašymas įvertinti nepateisinamai aplaidų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų: B. L. ir E. M. pareigų vykdymą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), spręsti klausimą dėl šių prokurorų kvalifikacijos bei tinkamumo eiti pareigas bei priimti sprendimą dėl jų neeilinio tarnybos vertinimo. Generalinė prokurorė 2021 m. birželio 10 d. rezoliucija pradėjo vidaus tyrimą ir prašymą pagal kompetenciją nukreipė nagrinėti Vidaus tyrimų skyriui.

5.2. Vidaus tyrimo metu nustatyta, jog Prokuroro ir aukštesniojo prokuroro E. M. nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ir įvertintas dviejų instancijų teismų. Nenustačius prokurorų veiksmuose, jiems priimant sprendimus, įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų, pasiūlyta nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl minimų prokurorų.

5.3. Generalinė prokurorė 2021 m. liepos 8 d. rezoliucijoje nurodė „Pradedu tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro B. L. ir sk. vyr. prokuroro E. M. veiksmų. Pavedu jį atlikti VTS“. Šios rezoliucijos pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. ir prokuroro B. L. tarnybinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybinis patikrinimas generalinės prokurorės 2021 m. rugpjūčio 17 d. rezoliucija buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

5.4. Pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 2 d. įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą Nr. VT-345, kuriame nurodyta, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. vasario 5 d. netinkamai atliko pareigas, nes 2020 m. lapkričio 25 d. atnaujinus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytus trūkumus, neužtikrino, kad trūkumai būtų ištaisyti, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nedavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui konkrečių nurodymų dėl reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo.

5.5. Atlikus tarnybinį patikrinimą, generalinei prokurorei 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-398, kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir nuobaudos neskirti.

5.6. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021 m. spalio 12 d. teikime Nr. VT-415 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pasiūlė pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinė prokurorė Rezoliucijoje ant Teikimo nurodė: „Pritariu teikimui. Konstatuoju prokuroro B. L. pažeidimą ir skiriu tarnybinę nuobaudą – pastabą <...>.“.

5.7. Pareiškėjui Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad organizuodamas, kontroliuodamas ir vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. netinkamai atliko prokuroro pareigas, ir dėl to kilo neigiami padariniai: neužtikrinta nukentėjusiosios ir kitų proceso dalyvių teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, nes per trumpiausią laiką neatliko išsamaus tyrimo ir neatskleidė nusikalstamos veikos. Neatsižvelgus į teismo sprendimą, neužtikrinus išsamaus ir visapusiško tyrimo atlikimo ir pakartotinai priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsirado pagrindas abejoti prokuroro kompetencija ir objektyvumu, prielaidos nepasitikėti prokuratūra kaip institucija. Įsakyme nurodyta, kad Prokuroras savo veiksmais ir neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnį, 44 straipsnio 10 dalį, 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 346 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 391 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), 7 ir 9, 12.3 ir 12.4 punktus, Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142, (toliau – ir Aprašas) 2, 2.2 ir 6 punktus, Prokuratūroje priimamų procesinių sprendimų rengimo standartų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-368, (toliau – ir Standartai) 8, 14 ir 16 punktus.

6. Teismas vadovavosi Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Konstitucinio Teismo išaiškinimais prokuroro funkcijų konstitucingumo aspektu ir pažymėjo, kad prokuroras yra įpareigotas užtikrinti, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai. Teismas nustatė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose neneigė, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas, pažeidimus padarė tik viename ikiteisminiame tyrime, turi ilgametę prokuroro darbo patirtį, pažeidimą padarė dėl neatsargumo.

7. Teismas, įvertinęs Aprašo 6 punkto nuostatas, pažymėjo, kad šios nuostatos pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas neužtikrino nukentėjusiosios ir kitų proceso dalyvių teisės į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, nes byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. B. nukentėjusiosios vaikams neteikė išlaikymo, dėl to susidarė įsiskolinimas.

8. Teismas aptarė Rekomendacijų 7, 12 punkto reikalavimus ir nustatė, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu nedavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui konkrečių nurodymų dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, kad pašalintų teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytus trūkumus.

9. Teismas padarė išvadą, kad Įsakyme aiškiai ir suprantamai įvardintas pareiškėjo neveikimu padarytas pažeidimas, sukėlęs neigiamas pasekmes nukentėjusiajai, nes ji pakankamai ilgą laiką negavo išlaikymo vaikams iš jų tėvo J. B.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės ir už tai, kad jis pažeidė teisės aktuose įtvirtintą principą – užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimą per trumpiausią laiką.

10. Teismas nurodė, kad tarnybiniai pažeidimai padaryti neveikimu, neatsargia kaltės forma. Pareiškėjo neveikimas sukėlė neigiamus padarinius: nebuvo užtikrintos nukentėjusios teisės į operatyvų bei teisingą procesą, kuriame ne tik pats asmuo, bet ir visuomenė pasitiki valstybe, jos įgaliotomis institucijomis, turinčiomis įstatyminę pareigą įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį. Pareiškėjo neveikimas sukėlė pagrįstus įtarimus jo veiksmų teisėtumu ir abejones visa prokuratūros institucija. Teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo neveikimo ir atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys.

11. Teismas nustatė, kad nepaneigta pareiškėjo kaltė, jog jis dėl savo nerūpestingumo neveikė taip, kaip nustatė BPK normos, Prokuratūros įstatymas, Rekomendacijos, nes neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas, anksčiau minėtais veiksmais vilkindamas IT, padarė tarnybinį nusižengimą.

12. Teismas aptarė Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas tarnybines nuobaudas, pažymėjo, kad nei Prokuratūros įstatyme, nei Nuostatuose nenustatyta aiškių imperatyvių laipsniškumo taisyklių, pagal kurias konkrečiu atveju būtų parenkamos tarnybinės nuobaudos, ir padarė išvadą, kad konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimas – tokią nuobaudą taikančio prokuroro, šiuo atveju – generalinės prokurorės, diskrecija.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas privalėjo atsižvelgti į jo sąžiningą darbą prokuratūroje, ankstesnių nuobaudų neturėjimą, didelį darbo krūvį, įvertino aplinkybes, kad pažeidimai padaryti dėl neatsargumo, pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios nekontroliuoti ikiteisminio tyrimo ar vilkinti jį, kad, skiriant nuobaudą, įvertintas pareiškėjo stažas, darbo krūvis ir kt., bei atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir parinko adekvačią tarnybinę nuobaudą. Teismas konstatavo, kad atsakovo Įsakymas – teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

III. 14. Pareiškėjas B. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes, skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su pareiškėjo, kaip prokuroro, nepriklausomumu, pareiškėjui nesuteikta prieiga prie IBPS elektroninės bylos medžiagos, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant jo teisę į gynybą, pareiškėjo dideliu darbo krūviu, teigiama charakteristika, pirmą kartą nustatytais pažeidimais ir viename ikiteisminiame tyrime, pažeidimo padarymo trumpu laikotarpiu, nesukeltais neatitaisomais neigiamais padariniais, pareiškėjo Paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, aptaria skundžiamame teismo sprendime padarytas išvadas (dėl pažeisto teisės aktuose įtvirtinto principo – užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimą per trumpiausią laiką, pažeidimo padarymo neveikimu, neatsargiai kaltės forma, sukeltus neigiamus padarinius), o nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas sprendime visiškai neatsakė į pareiškėjo skundo teisinius argumentus, jų nevertino, nepateikė jokio savarankiško situacijos vertinimo, o tik formaliai konstatavo, jog Įsakyme aiškiai ir suprantamai įvardintas pareiškėjo neveikimu padarytas pažeidimas, sukėlęs neigiamas pasekmes nukentėjusiajai. Tiek teismo, tiek ir atsakovo teiginiai dėl atsiradusių neigiamų padarinių sukėlimo nukentėjusiajai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes neigiamas pasekmes nukentėjusiajai sukėlė ne prokuroras, o J. B., kuris nevykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos teikti išlaikymą savo vaikams.

15.2. Teismas nepagrįstai konstatavo Išvadoje esant nurodytus visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus (kaltę, pasekmes, pažeidimą, priežastinį ryšį tarp kaltės ir pasekmių), neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas turėjo didelį darbo krūvį, kad prokuroras charakterizuojamas itin teigiamai, neatsižvelgė į pareiškėjo veiklos vertinimą, skatinimus ir kt., kurie buvo aptarti Išvadoje. Teismas nevertino šių aplinkybių nei spręsdamas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nei vertindamas pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – pagrįstumą.

15.3. Teismas neįvertino aplinkybių, jog 2021 m. liepos 5 d. išvadoje buvo siūloma nepradėti tarnybinio patikrinimo, konstatuojant, jog Prokuroro veiksmai nevertinami kaip galimas tarnybinis pažeidimas, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. Išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau siūloma netaikyti jam tarnybinės atsakomybės ir neskirti tarnybinės nuobaudos. Teismas nepateikė jokių savarankiškų motyvų dėl generalinės prokurorės Rezoliucijos, kuria pritarta Teikimui.

15.4. Pakartojęs skunde teismui nurodytas aplinkybes dėl jo veiksmų vykdant ikiteisminį tyrimą, dėl prokuroro nepriklausomumo, dėl įrodymų pakankamumo ir kt., pareiškėjas akcentuoja, kad teismas šių aplinkybių nevertino, į prokuroro nepriklausomumo principą neatsižvelgė, todėl ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjas teikė paaiškinimus dėl atskirų veiksmų, kurie Įsakyme įvardinti kaip įeinantys į pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtį (dėl nesiėmimo visų įstatymu nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; dėl neužtikrinto išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo atlikimo; dėl privalomų nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl būtinų proceso veiksmų atlikimo nedavimo), tačiau teismas šiuos paaiškinimus visiškai ignoravo bei jų nevertino visos bylos kontekste.

15.5. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pareiškėjas nurodo, kad net ir tais atvejais, kai aukštesnysis prokuroras arba teismas situaciją įvertina kitaip, prokuroro situacijos vertinimas ir iš to sekę prokuroro veiksmai ar neveikimas ne visais atvejais gali būti pagrindu taikyti drausminę atsakomybę. Šiuo atveju, pareiškėjo situacijos vertinimas visiškai sutapo su kito prokuroro, perėmusio tyrimą vertinimu, kas aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjas situaciją vertino teisingai ir kvalifikuotai. Taigi drausminė atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta už teisingą situacijos įvertinimą, kas yra akivaizdus teisinis nihilizmas. Nagrinėjamu atveju atsakovas negebėjo nurodyti, o teismas nustatyti konkrečios, aiškiai ir imperatyviai suformuluotos pareigos, kurią tariamai pažeidė pareiškėjas, negebėjo pagrįsti priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neveikimo ir atsakovo nurodytų padarinių egzistavimo. Atsakovas nepagrįstai, pažeisdamas konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, patraukė pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn.

16. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu bei akcentuoja, kad:

16.1. Įsakyme nurodyta pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. įvardintas konkretus priešingas teisei jo neveikimas, išvardintos pažeistos teisės aktų normos, nurodyta kaltės forma (neatsargumas), sukelti neigiami padariniai, tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neveikimo ir kilusių neigiamų padarinių. Visi kiti duomenys yra nurodyti Išvadoje, kuri yra sudedamoji Įsakymo dalis.

16.2. Pareiškėjui įteiktame Pranešime, su kuriuo jis 2021 m. rugsėjo 2 d. susipažino pasirašytinai, be kitų teisių, buvo išaiškinta ir teisė teikti prašymus, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir neprašė suteikti prieigos prie IBPS, nesikreipė nei į aukštesniuosius prokurorus, nei į tarnybinį patikrinimą atliekantį subjektą, nors šį klausimą buvo galima operatyviai išspręsti. Pareiškėjas pateikė tokį paaiškinimą, kokio jam pakako, jis buvo labai detalus, pasisakyta dėl visų pranešime nurodytų galimo pažeidimo aplinkybių.

16.3. Nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atsakovas turėjo atsižvelgti į 2021 m. rugsėjo 30 d. Išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Aptaręs Nuostatų 91 ir 10 punkto nuostatas, atsakovas pažymi, kad generalinė prokurorė, vadovaudamasi Nuostatų 37 ir 37.1. punktais, gavusi tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada, kurioje prokurorams buvo siūloma konstatuoti tarnybinį pažeidimą, neskiriant tarnybinės nuobaudos, pavedė surašyti motyvuotą teikimą. Nuostatų 38 punktas numato, kad motyvuotas teikimas surašomas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada teikimą rašančio subjekto nesaisto. Tarnybinės nuobaudos procesas, kompetentingiems subjektams surašant tarpinius tarnybinio patikrinimo procedūros dokumentus ir priimant įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, vyko laikantis Nuostatuose ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

16.4. Baudžiamajame procese vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, o prokuroro įgaliojimai, įtvirtinti įstatyme ir kituose jam privalomuose teisės aktuose, negali būti suprantami kaip jo subjektinė teisė, kuria jis gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Prokuroro įgaliojimai, jam teisės aktų nustatyta kompetencija – tai ir pareigos, kurias prokuroras ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos Dėl prokuroro nepriklausomumo atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, nesilaikė įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, netinkamai atliko konkrečias prokuroro pareigas, todėl tokie veiksmai ir neveikimas negali būti tapatinami su prokuroro statusui suteiktomis garantijomis ir negali būti siejami su prokuroro Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintu nepriklausomumu. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjo, kaip savarankiško ir nepriklausomo prokuroro, priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, o dėl to, kad jis, organizuodamas, kontroliuodamas vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui bei priimdamas sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo konstatavimu, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių tokiam sprendimui priimti, netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas. Nors duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, tačiau tik tais atvejais, kai imamasi visų įstatyme nustatytų priemonių surinkti visus tyrimui reikšmingus duomenis, ištirti visas aplinkybes, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. P-577 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui B. L.“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Prokurorui Įsakymu pagrįstai ir teisėtai paskirta adekvati tarnybinė nuobauda už tai, kad jis organizuodamas, kontroliuodamas ir vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. netinkamai atliko prokuroro pareigas ir pažeidė teisės aktuose įtvirtintą principą – užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimą per trumpiausią laiką.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, nepateikė savarankiško situacijos vertinimo, netinkamai analizavo byloje esančius įrodymus, be kita ko, susijusius ir su jo charakteristika, todėl priėjo prie nepagrįstų ir neteisėtų išvadų, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė panaikinti generalinės prokurorės 2021 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Pritariu teikimui“, užrašytą ant 2021 m. spalio 12 d. teikimo Nr. VT-415 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą, ir Įsakymą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė savarankiškų teisinių argumentų, kurie pagrįstų sprendimo netenkinti skundo dėl Rezoliucijos panaikinimo pagrįstumą. Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, generalinės prokurorės Rezoliucija ant Teikimo „Pritariu teikimui, konstatuoju prokuroro B. L. pažeidimą ir skiriu tarnybinę nuobaudą – pastabą. <...> Parengti įsakymo projektą“ nėra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes; tai yra tarpinis procedūrinis elementas, priimtas siekiant parengti prielaidas galutiniam sprendimui priimti. Būtent Įsakymas yra tas galutinis tarnybinio patikrinimo medžiagą, Išvadą ir Teikimą apibendrinantis dokumentas, kuriame pateikiamas padaryto pažeidimo faktinis ir teisinis vertinimas, apibrėžiama kaltės forma, priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, kurio pagrįstumą ir teisėtumą pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad prokurorų funkcijos yra apibrėžtos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų <...> (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

23. Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (Prokuratūros įstatymo 41 str. 5 d.).

24. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, 5 punkte įtvirtinta, kad tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, kaltė (tyčia ar neatsargumas), neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).

25. Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. KT9-S6/2014 išaiškino, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą, tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šios nutarties 25 punkte nurodytos konstitucinės nuostatos skirtos teisėjams, bet, atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą (Prokuratūros įstatymo 11–12 str.), prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarką (Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d.), prokuratūros statusą ir funkcijas (Prokuratūros įstatymo 2 str.), paminėti principai taikytini ir prokurorų atžvilgiu. T. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (ar) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Tik šiurkščios, akivaizdžios, pasikartojančios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-552/2019; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-662/2024; 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1050-1047/2024; ir kt.).

27. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, iš esmės už tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytais ir 2021 m. rugsėjo 30 d. Išvadoje išdėstytais veiksmais bei neveikimu, Prokuroras, organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam vadovaudamas, nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. netinkamai atliko prokuroro pareigas bei pažeidė BPK 2 straipsnį, 44 straipsnio 10 dalį, 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 346 straipsnio 1 dalį, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 391 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų 7, 9, 12.3 ir 12.4 punktus, Aprašo 2, 2.2 ir 6 punktus bei Standartų 8, 14 ir 16 punktus.

28. BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 170 str. 2 d.). Prokuroras, be kita ko, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus (BPK 170 str. 3 d.). Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų (BPK 176 str. 1 d. 2 p.). BPK 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Teismų sprendimų privalomumas įtvirtintas ir Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, o to paties įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta Aukščiausiojo Teismo kompetencija formuojant teismų praktiką ir aiškinant bei taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d.) bei institucijų, taip pat kitų asmenų, taikančių tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus pareiga atsižvelgti į įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus (Teismų įstatymo 23 str. 3 d.).

30. Prokuratūros įstatymas įtvirtina generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymų, potvarkių, nurodymų, kitų norminių aktų, nustatančių proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, privalomumą prokurorams (14 str. 1 d.), generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų ir kitų teisės norminių aktų, formuojančių ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, privalomumą prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams (16 str. 2 d.), kitas prokurorų pareigas ir teises, be kita ko, gerbti ir ginti asmens teises ir laisves (20 str. 1 d. 2 p.); tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus (20 str. 1 d. 4 p.) bei prokurorų tarnybinę atsakomybę (391 str.).

31. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, jog pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą prokuroras vadovaujasi bendraisiais baudžiamojo proceso principais, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, tiesioginio ir nepertraukiamo vadovavimo, kokybės ir operatyvumo reikalavimais, veiksmų planavimo ir koordinavimo, protingumo, ekonomiškumo ir kitais principais (Rekomendacijų 9 p.). Organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras turi teisę, be kita ko, esant bet kuriai ikiteisminio tyrimo stadijai sudaryti ikiteisminio tyrimo planą ar pavesti jį sudaryti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui (Rekomendacijų 12.3 p.); duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui žodinius ar rašytinius nurodymus ir pavedimus (Rekomendacijų 12.4 p.).

32. Aprašo 2 ir 2.2 punktuose yra pakartotas BPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, o Aprašo 6 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pažymi, kad visos šios nuostatos iš esmės yra bendro pobūdžio, nurodančios prokurorui laikytis teisės aktų reikalavimų ir atitinkamo elgesio standarto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs, jog, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019).

34. Byloje nustatyta, kad Prokuroro tarnybinis pažeidimas konstatuotas, nes Prokuroras: 1) 2020 m. lapkričio 25 d. atnaujinus IT, neatsižvelgė į visus teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje konkrečiai nurodytus IT trūkumus, nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių užtikrinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, bei neužtikrino, kad teismo nustatyti trūkumai būtų ištaisyti, Prokuroro priimtas 2021 m. vasario 5 d. sprendimas nutraukti IT teismo buvo panaikintas <...> konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neįvykdžius teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtas 2021 m. vasario 5 d. sprendimas nemotyvuotas, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika; 2) Kadangi Prokuroro 2021 m. vasario 5 d. sprendimas teismo buvo panaikintas antrąjį kartą dėl atlikto tyrimo neišsamumo, t. y. iš esmės dėl tų pačių motyvų bei ikiteisminio tyrimo trūkumų, kurie buvo nustatyti ir konstatuoti teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, tuo taip pat buvo pažeisti nukentėjusiojo asmens teisėti interesai bei lūkesčiai; 3) Prokuroras nesinaudojo jam, kaip ikiteisminio tyrimo vadovui, teisės aktų suteiktomis priemonėmis, kad tyrimas vyktų ne tik kokybiškai, bet nusikalstama veika būtų atskleista per trumpiausią laiką – nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. nebuvo atlikta nei vieno ikiteisminio tyrimo veiksmo <...>. Prokuroras viso atnaujinto IT metu nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. nedavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui konkrečių nurodymų dėl reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, siekiant išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties motyvus (Išvada, Teikimas, Įsakymas).

35. Taigi, pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymas grindžiamas išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo neatlikimu, nesiėmimu visų įstatymu nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, privalomų nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams davimo stoka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-278/2014; 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014; ir kt.).

36. Pasisakydama dėl pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, pasireiškusio visų įstatymu nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nesiėmimu, privalomų nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams trūkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingas vertinimas dėl galimų būtinų ir nebūtinų procesinių sprendimų priėmimo nereiškia, jog šiuo konkrečiu atveju jo atitinkami veiksmai ar neveikimas turi būti vertinamas kaip tarnybos pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas). IT medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo, todėl vien aplinkybės, kad nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. nefiksuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nurodymai, tinkamai neatsižvelgus į tai lėmusias priežastis (Paaiškinimuose detalizuota šalyje susiklosčiusi situacija, Prokuroro turėtas didesnis darbo krūvis, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų pasikeitimas, jų kompetencija, komunikacija su jais žodžiu, organizuotas Aptarimas), negali būti pagrindas teigti, kad pareiškėjas nesiėmė visų įstatymu nustatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ar, kad apskritai jokie su ikiteisminiu tyrimu susiję nurodymai nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir tokiu būdu pažeidė jo veiklą reguliuojančius teisės aktus.

37. Dėl neužtikrinto išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo atlikimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2021 m. liepos 5 d. išvadoje, pagal advokato prašymą įvertinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų pareigų vykdymą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus vidaus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, be kita ko, ir nagrinėjamai bylai svarbiu aspektu, t. y. ar Prokuroras, priimdamas 2021 m. vasario 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį turimą, įvykdė teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir ėmėsi priemonių užtikrinti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą būtų pašalinti teismo nustatyti IT trūkumai, išanalizavus teismų procesinių sprendimų (2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarčių) turinį, prieita prie išvados, kad teismų išvados padarytos iš esmės dėl skirtingo IT metu nustatytų aplinkybių, surinktų duomenų vertinimo bei jų pakankamumo veiklos požymiams pagrįsti, o ne dėl to, kad po teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties atnaujinus ikiteisminį tyrimą nebuvo imtasi priemonių surinkti duomenis, siekiant išsiaiškinti reikšmingas IT aplinkybes. 2021 m. liepos 5 d. išvadoje detaliai aptarti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant išsiaiškinti teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytas aplinkybes – raštai Sodrai, VMI, antstoliui, uždarajai akcinei bendrovei „Mogo LT“, surašytas patikslintas ir įteiktas 2021 m. sausio 28 d. pranešimas apie įtarimą J. B., 2021 m. sausio 28 d. J. B. apklaustas, 2021 m. vasario 5 d. patikrinti registrai. Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčo dėl nurodytų veiksmų atlikimo, o 2021 m. liepos 5 d. išvadoje buvo siūloma nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes Prokuroro veiksmai nevertinti kaip galimas tarnybinis pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent prokuroro kompetencijai priklauso sprendimo, ar surinktų duomenų pagrindu galima daryti išvadas apie padarytą nusikalstamą veiką, priėmimas. Nėra pagrindo abejoti, jog atliekant IT buvo renkama ir tikrinama (vėliau taip pat ir atnaujinta) įvairių registrų duomenų bazėse bei kitose valstybinėse įstaigose esanti informacija, gauti ir įtariamojo parodymai, kuri, atsižvelgus į Prokuroro kompetenciją ir vidinį įsitikinimą, įvertinus visas faktines aplinkybes, jam buvo pakankama daryti išvadai dėl IT nutraukimo.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi sprendime išdėstytu aktualiu šiam ginčui teisiniu reguliavimu bei susiformavusia teismų praktika, pažymi, jog šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė konkrečios, aiškiai ir imperatyviai suformuluotos pareigos, kurią pažeidė pareiškėjas, nepagrindė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neveikimo ir atsakovo nurodytų padarinių egzistavimo, taigi nesuteikė teisinio pagrindo vertinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje, Teikime, Įsakyme aptartas tarnybinis pažeidimas nebuvo šiurkštus, sistemiškas, pasikartojantis, nulemtas aplaidumo, todėl nesudaro pagrindo Prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, ir taikyti Prokurorui tarnybinę atsakomybę. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prokurorams negali būti taikoma atsakomybė už priimant proceso sprendimus padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes (žr., pvz., 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-552/2019). Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

39. Byloje nėra ginčo, kad Prokuroras charakterizuojamas labai gerai, pareiškėjo tarnybos laikotarpis – 12 metų, per tarnybos laikotarpį Prokuroras neturėjo tarnybinių nuobaudų, už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą net 6 kartus skatintas, paskutinį kartą – atsižvelgiant į Prokurorų atestacijos komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. išvadą Nr. 6.4.-120, pareiškėjo tarnyba įvertinta labai gerai ir pareikšta padėka už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą (generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. P-877), galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, nepadarė tarnybinių nusižengimų ir nuobaudų neturėjo per visą tarnybos laikotarpį. Išvadoje nurodyta, kad pažeidimai pareiškėjo veikloje nustatyti pirmą kartą ir viename ikiteisminiame tyrime, pažeidimo padarymo laikotarpis yra gana trumpas, Prokuroro veiksmai ir neveikimas nepataisomų neigiamų padarinių nesukėlė, nes baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės yra aktualios ir reikšmingos bei taip pat patvirtina anskčiau padarytą išvadą, kad atsakovas nepagrįstai Prokuroro veikimą / neveikimą nagrinėjamu atveju pripažino tarnybiniu nusižengimu. Priešinga išvada, be kita ko, reikštų formalų teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymą, neįgyvendintą teisingumo principą, neužtikrintų prokurorų nepriklausomumo garantijų.

40. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nepagrįstai, pažeisdamas konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, pripažino pareiškėją padarius tarnybinį pažeidimą, todėl skundžiamas Įsakymas naikinamas. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą tenkinti.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

43. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

44. Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2021 m. spalio 22 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. atstovavimo sutartys, 2023 m. kovo 1 d. prašymas dėl proceso (atstovavimo) išlaidų priteisimo bei jį patvirtinantys 2021 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas 423,50 Eur sumai (už skundo parengimą) ir 2023 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymas 544,50 Eur sumai (už atstovavimą teisme), o taip pat 2023 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymas 605 Eur sumai (už apeliacinio skundo parengimą). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo ir apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto dydžio, tačiau šiuos dydžius viršija prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už pareiškėjo atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis už, be kita ko, vieną atstovavimo teisme valandą, yra 0,1. Už pareiškėjo atstovavimą teisme advokatui faktiškai sumokėta 2023 m. I ketvirtį, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 799 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 179,9 Eur, įvertinus tai, kad 2023 m. kovo 1 d. teismo posėdis truko 1 val. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. informacinė pažyma). Taigi pareiškėjui iš viso priteisiama 1 208,4 Eur (423,50 + 605 + 179,9) bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo B. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. P-577 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui B. L.“.

Priteisti pareiškėjui B. L. iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1 208,4 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuonis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė