2020-04-29 Nr. AB-8762-3-65-3-00044-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-286-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00044-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2.; 43.3.; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nijolės E. N. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Nijolės E. N. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Nijolė E. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Anykščių skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 38-76-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. pažymą Nr. 38PAŽ1-67-(14.38.34.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ (toliau – ir Pažyma); 3) įpareigoti NŽT Anykščių skyrių perskaičiuoti 2,64 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kainą pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. VĮ „Registrų centras“ Žemės ūkio žemės grupės verčių žemėlapį bei pagal Žemės įvertinimo metodikos 6 priedą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Nijolės E. N. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų paduodamam skundui keliamų reikalavimų, nes pareiškėjos paduodamas skundas nėra pasirašytas originaliu pareiškėjos parašu ir tai laikytina skundo trūkumu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti nėra tikslinga, nes skundas atsisakytinas priimti ir dėl kitų motyvų.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjos teigimu, ji skundžiamą Sprendimą gavo 2020 m. sausio 7 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas minėtam sprendimui apskųsti, ir jis baigėsi 2020 m. vasario 6 d. Skundas teismui dėl Sprendimo panaikinimo paduotas tik 2020 m. vasario 19 d. (pagal pašto žymą), t. y. praleidus terminą skundui paduoti. Pareiškėja atnaujinti termino skundui paduoti neprašė. Todėl teismas pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu ir nurodė, jog atsisakius priimti šį reikalavimą, atsisakoma priimti ir skundo reikalavimą – įpareigoti atlikti veiksmus – kaip išvestinį iš pirmojo skundo reikalavimo.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo esmės matyti, jog ji nesutinka su nuosavybės teisių jai atkūrimu tuo aspektu, kad už išperkamą valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais, pareiškėjos nuomone, jai nustatyta per maža atlyginimo suma. Teismas pažymėjo, kad NŽT sprendimas atkurti nuosavybės teises, už valstybės išperkamą žemę atlyginant konkrečia pinigų suma yra įtvirtintas Sprendime, bet ne Pažymoje. Pažymoje po Sprendimo priėmimo tik detalizuojama (paaiškinama) Sprendime įtvirtintos atlyginimo sumos apskaičiavimo tvarka. Todėl teismas Pažymą vertino kaip informacinio pobūdžio aktą, kuris pareiškėjai tokių teisių bei pareigų nenustato, t. y. teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Pažymos panaikinimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja Nijolė E. N. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą atsakovui NŽT Anykščių skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi skundą pasirašė ir pateikė teismui neįgaliotas vesti bylą asmuo. Atsižvelgdama į teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį, pareiškėja, pašalinusi visus procesinius trūkumus skundui pateikti, 2020 m. vasario 19 d. dar kartą kreipėsi su 2020 m. vasario 4 d. skundu į teismą, kuris skundžiama nutartimi vėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nesutinka, kad jos paduotas skundas nėra pasirašytas originaliu parašu. Nurodo, kad šiuo atveju administracinė byla nėra elektroninė, be to, reikalavimai dėl parašo originalumo apskritai nėra nurodyti ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje. Atkreipia dėmesį, kad teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartyje parašo originalumo klausimo nekėlė.

Pareiškėja nesutinka su teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį yra praleidusi terminą atsakovo sprendimams apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiškėja 2020 m. vasario 6 d., t. y. paskutinę atsakovo priimtų sprendimų apskundimo dieną, 12:23 val., registruota pašto siunta išsiuntė (pateikė) teismui skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja negali būti laikoma praleidusia ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą specialųjį įstatyme numatytą terminą skundui pateikti. Be to, vien tik procesiniai skundo priėmimo klausimo išsprendimo formalumai teisme savaime negali būti pagrindas taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Teigia, kad teismas taip pat net nevertino ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus 30 dienų atsakovo priimtų sprendimų apskundimo termino praleidimo/nepraleidimo reikšmės, neatsižvelgė į individualias šios bylos nagrinėjimo aplinkybes.

Pareiškėja nurodo, kad kreipdamasi į teismą, ji vadovavosi pridedamu notarės išduotu įgaliojimu pareiškėjos dukrai. Šio 2020 m. sausio 24 d. išduoto įgaliojimo 5 punkte nurodyta, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo turi teisę būti pareiškėjos atstovu visuose teismuose. Pareiškėja, atsižvelgdama į teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį, 2020 m. vasario 19 d. pateikė teismui skundą jį pasirašydama pati, tačiau tai nebuvo naujo skundo pateikimas, nes pirmą kartą šis skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 6 d., t. y. nepraleidus įstatyme įtvirtintų skundo padavimo terminų. Pareiškėja 2020 m. vasario 19 d. dar kartą teikdama skundą teismui nevertino, jog 30 dienų terminas skundui paduoti yra praleistas, todėl neprašė teismo atnaujinti termino skundui paduoti.

Pareiškėja pažymi, kad sutinka su teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartyje pasiremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, tačiau teigia, jog ja galima remtis tik atidžiai įvertinus visas bylos faktines aplinkybes bei ginčo esmę, o ne taikyti minėtą praktiką formaliai. Pareiškėjos nuomone, ginčijama Pažyma sukelia pareiškėjai tam tikras teisines pasekmes. Pažymoje, priešingai nei nurodo teismas, nėra jokio paaiškinimo ar detalizavimo, kodėl ir kuo remiantis atsakovas laiko žemės sklypo įvertinimo sumą pagrįsta. Atsakovas taip pat savo Pažymoje nepagrindė NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 38S-76-(14.38.3.) žemės ūkio paskirties žemės atlyginimo sumos apskaičiavimo tvarkos bei nepateikė savo skaičiavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų ar kitų dokumentų. Be to, pareiškėja būtent ginčija skundžiamame atsakovo Sprendime bei Pažymoje atliktą aritmetinį žemės vertės skaičiavimą, taigi Pažyma sukelia/gali sukelti tam tikras teisines pasekmes pareiškėjai. Minėtą Pažymą panaikinus, atsakovas turėtų iš naujo teisingai ir protingai atlikti aritmetinį žemės vertės skaičiavimą ir pateikti savo galutinę išvadą piniginės kompensacijos pareiškėjai už žemės ūkio paskirties žemę klausimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytais pagrindais, t. y. spręsdamas, kad skundas nėra pasirašytas originaliu pareiškėjos parašu, taip pat skundas dėl Sprendimo panaikinimo paduotas praleidus terminą skundui paduoti ir prašoma panaikinti Pažyma teisinių pasekmių nesukelia bei negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų teritorinio ir rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016; 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-525/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. vasario 18 d. Sprendimą Nr.38-76-(14.38.3.); 2) panaikinti NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. Pažymą Nr.38PAŽ1-67-(14.38.34.); 3) įpareigoti NŽT Anykščių skyrių perskaičiuoti 2,64 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kainą pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. VĮ „Registrų centras“ Žemės ūkio žemės grupės verčių žemėlapį bei pagal Žemės įvertinimo metodikos 6 priedą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Bylos medžiaga ir Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėja su minėtu skundu pirmą kartą kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, pateikdama skundą nepraleidus įstatyme įtvirtintų skundo padavimo termino (b. l. 39). Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl aplinkybės, kad skundą pasirašė ir pateikė teismui neįgaliotas vesti bylą asmuo, t. y. pareiškėjos dukra, nepateikusi dokumento, patvirtinančio, kad ji yra įgijusi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (b. l. 36). Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja šios teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties neskundė, o naujai pateikė skundą, kurį pasirašė pati pareiškėja (kaip teigiama atskirajame skunde), ir teismas skundžiamoje 2020 m. vasario 28 d. nutartyje pagrįstai vertino, jog skundas nėra pasirašytas originaliu pareiškėjos parašu (t. y. pateiktas skenuotas parašas skunde), tačiau pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog, nustačius, kad skundas neatitinka, be kita ko, ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad itin formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą, neįvertinus iš to kylančių pasekmių, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, nes asmens teisės turi būti ginamos realiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. administracinėje byloje Nr. AS-743-438/2017).

Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ankstesniame procese formaliai sudarydamas kliūtis pareiškėjai paduoti skundą laiku, visiškai nepagrįstai apribodamas pareiškėjos teises į teisminę gynybą skundžiamoje nutartyje sprendė, jog nagrinėjamu atveju nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti nėra tikslinga. Teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą, be kita ko, ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti skundą, pasirašytą pateikiant su originaliu parašu popierine forma arba elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Liteko VEP posistemiu (ABTĮ 24 str. 3 d.) ir spręsti termino atnaujinimo klausimą pareiškėjos skundui paduoti. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų realaus teisingumo įgyvendinimo, proceso ekonomiškumo principams, kadangi šiuo atveju susidarė situacija, kai pareiškėja turėjo iš naujo kreiptis į administracinį teismą, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, bei papildomai prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-323-552/2017; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-177-629/2020).

Dėl skundžiamos nutarties vertinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Pažymą (b. l. 13). Pastebėtina, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą (jo dalį), konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-229-261/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog ginčijama Pažyma nesukelia jai jokių teisinių pasekmių. Pareiškėja teigia, kad ji ginčija Pažymoje atliktą aritmetinį žemės vertės skaičiavimą, taip pat teigia, kad atsakovas nepateikė savo skaičiavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų ar kitų dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Pažymos priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų skundžiama Pažyma pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus dėl teisingos nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijama Pažyma yra priimta vėliau už Sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pažyma yra tik informacinio pobūdžio aktas, nėra pagrįsta šiame proceso etape.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytais pagrindais. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Nijolės E. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos Nijolės E. N. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė