f258a003-cae9-4591-972b-d7edd992a9c0 · Kauno apygardos teismas

                                                                                                        Nr. 1S-1038-238/2014;                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D.

P. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – ir Komisija) nutarimÄ taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : D. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2006-09-05, bausmės pabaiga – 2018-09-04. Nuteistasis D. P. pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija 2014 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. 93-271 nutarė taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra neatlikus 4 metų 4 mėnesių 24 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2014 m. balandžio 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 39 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Atlikus vertinimÄ naudojant HCR-20 (smurto rizikos vertinimo schemÄ ) buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žemesnė už vidutinę. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2014 m. balandžio 15 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam D.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nutarimas yra priimtas netinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ , nevertintas jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis. Dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė – 4 metai 4 mėnesiai 24 dienos. Nors nuteistasis Å¡iuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nuteistajam D. P. Å¡iuo metu negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnį.

Nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, kiti jį charakterizuojantys duomenys Komisijos nutarime įvertinti nevisiÅ¡kai. IÅ¡ psichologinės tarnybos iÅ¡vados dėl Å¡io nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybės matyti, kad pagrindinis nuteistojo rizikos veiksnys, didinantis smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje, yra nusikaltimo įvykdymas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholinių svaigalų, ryÅ¡kiausi kriminogeniniai poreikiai, susiję su nuteistojo pakartotiniu nusikalstamumu (bendrÄ ja prasme) yra mÄ stymas ir elgesys (praeityje ne visuomet pasirinkdavo tinkamas elgesio strategijas, neapgalvodavo visų savo veiksmų pasekmių).

Kitas rizikÄ didinantis veiksnys - lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį). Å iuo metu pataisos namuose nedirba, ieÅ¡kinio nedengia.Teismas pažymėjo, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principÄ . Ä®vertinęs nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, nuteistojo atliktÄ bausmės dalį, atsižvelgęs į paskirtos bausmės bendrÄ trukmę, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ji dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtÄ individualizuotÄ bausmę bei teisingumo principÄ .

Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, kas gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Ä®vertinęs pateiktÄ Komisijos nutarimÄ bei nuteistojo asmens bylos duomenis, neatliktÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra pagrindo patvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam D. P. lytinį paleidimÄ , nustatytos aplinkybės Å¡iuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis Å¡iuo metu negali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu.Skundu nuteistasis D.

P. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos namų su intensyvia priežiÅ«ra. Skunde nurodo, kad teismas tinkamai nesprendė klausimo, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, nes objektyviai nevertino jo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų rezultatų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimui dėl jo lygtinio paleidimo.

Teismas vertino tik tas aplinkybes, kurios neturi jokios įtakos tokio sprendimo priėmimui, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis buvo ne kartÄ skatintas, buvo paskirtas bausmę atlikti lengvojoje grupėje, mokosi siekdamas įgyti specialybę, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, išėjęs į laisvę turi kur gyventi ir dirbti, todėl gali tinkamai integruotis į visuomenę. Mano, kad teismas savo sprendimÄ grindė įstatymu nepagrįstomis prielaidomis ir nuomonėmis.Nuteistojo D.

P. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamÄ dalį paskirto bausmės laiko, turi bÅ«ti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobÅ«dis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos darant iÅ¡vadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristikÄ , socialinio tyrimo iÅ¡vadas, nusikalstamo elgesio rizikÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pagrindinis nuteistojo rizikos veiksnys didinantis smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje yra nusikaltimo įvykdymas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholinių svaigalų, ryÅ¡kiausi kriminogeniniai poreikiai, susiję su nuteistojo pakartotiniu nusikalstamumu (bendrÄ ja prasme) yra mÄ stymas ir elgesys (praeityje ne visuomet pasirinkdavo tinkamas elgesio strategijas, neapgalvodavo visų savo veiksmų pasekmių).

Bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negalioja, tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir patvirtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu negali bÅ«ti vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas. Nuteistasis atlieka bausmę už tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , kurį padarė apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios nurodytos nutartyje. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dį ir sunkumÄ .

Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos darant iÅ¡vadas dėl asmenų nusikalstamo elgesio rizikos. Pažymėtina ir tai, kad D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (39 balai pagal OASys) yra žema, tačiau artima vidutinei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo D. P. skunde nurodomos aplinkybės (skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, laisvėje turi kur gyventi ir dirbti ir kt.), kurių pagrindu jis praÅ¡o taikyti lygtinį paleidimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesiremia pataisos įstaigos nuteistajam palankiu nutarimu dėl lygtinio paleidimo, atmestini.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi. Taigi iÅ¡ Å¡ių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kiÅ¡tis į bausmės skyrimÄ ir vykdymÄ bei įpareigoja bÅ«tent teismÄ , įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų visumÄ , priimti galutinį sprendimÄ taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytÄ nusikaltimÄ , atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimÄ padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str.).

Konstatuotina, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtÄ ja bausme, yra gana didelė. Paleidus nuteistÄ jį D. P. lygtinai jau Å¡iuo metu, nebÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas.

Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiÅ¡kai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali D. P. suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, o tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju bÅ«tų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į jÄ bÅ«tų sugrÄ Å¾intas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės bÅ«tų susiformavęs klaidingÄ nuomonę dėl jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo, nes jis pernelyg Å¡velniai nubaustas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo D. P. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti nuteistojo D. P. skundÄ ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                        Danguolė Šiugždinytė