f2558234-e026-4b8e-91de-7e22ae6dfda4 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-245-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01376-2016-0                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.; 1.11.10.; 1.11.12.; 1.11.6.1.4.; 3.21. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A.

J. ,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. M. skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.            Teisėjų kolegija nustatė:         PareiÅ¡kėja 2016 m. liepos 13 d. skundu ir 2016 m. liepos 26 d. skundo patikslinimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡ydama :

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimÄ Nr. 8S-373-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. M. “, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės N. M. į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 0,0758 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,0758 ha žemės (vertės indekso koef.1.6) 1686 Eur.;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo spręsti pareiÅ¡kėjos N. M. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ tėvo J. G. nuosavybės teise valdytos iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) likusios 0,0758 ha neatkurtos žemės dalį, atlyginant natÅ«ra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai Kauno mieste arba kituose, negu buvo turėtas sklypas, miestuose.        PareiÅ¡kėjas skunde ir skundo patikslinime nurodė, kad atsakovė skundžiamu sprendimu nusprendė pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 0,0758 ha žemės, atlyginant pinigais 1686 Eur.

PareiÅ¡kėja nesutinka su tuo, kad nuosavybės teisės atkurtos pinigais. PareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė valia atkurti nuosavybės teises natÅ«ra. PareiÅ¡kėja 1991 m. gruodžio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į jos tėvo J. G. , nepriklausomybės kovų kario, nuosavybės teise valdyta iki 1940 m. 0,2141 ha žemę, (duomenys neskelbtini) , ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Kauno valstybinio archyvo 1993 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. G-237 buvo nurodyta, kad J.

G. nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) , susideda iÅ¡ 2141 kv.m nuosavos žemės, medinio gyvenamojo namo ir sandėlio. Nuosavybės teisė į žemės dalį – 0,1383 ha žemės buvo atkurta Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.02-01-4574 ir sprendimu Nr. 9994. Kauno miesto savivaldybės administracija 2007 m. vasario 27 d. raÅ¡tu Nr. 07- 73 informavo atsakovę, kad Kauno mieste nėra laisvos žemės buvusio savininko J. G. iki 1940 m. valdytos žemės vietoje. Atsakovė 2007 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu S-5291 (1.10) pranešė pareiÅ¡kėjai, kad nuosavybės teises ji gali atkurti pasirinkdama naujÄ Å¾emės sklypÄ pagal Kauno savivaldybės administracijos patvirtintÄ detalųjį planÄ .

PareiÅ¡kėja 2008 m. sausio 17 d. praÅ¡yme atsakovei nurodė, kurį sklypÄ , iÅ¡ prioriteto tvarka nurodytų sklypų, pasirinko ir iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad už likusiÄ Å¾emės dalį 0,0758 ha pageidauja atkurti nuosavybės teisę į žemes sklypÄ Kauno rajone, bei nesutinka, kad likusį nuosavybės dalis bÅ«tu atkurta vertybiniais popieriais. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-261 pareiÅ¡kėjai atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį, perduodant naujÄ 0,0604 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) , sprendime pažymint, kad nuosavybės teisė į tenkančios valdos dalį 0.0758 ha bus atkurta vėliau.

PareiÅ¡kėja tikėjosi, kad nuosavybės teisės bus atkurtos į visÄ priklausiusiÄ jos tėvui J. G. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę natÅ«ra. Atsakovė 2012 m. kovo 23 d. raÅ¡tu Nr. 8S-D- (14.8.94.)-2249 pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai pakeisti valiÄ dėl nuosavybės atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais. PareiÅ¡kėja 2012 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kimu pranešė atsakovei, kad nesutinka su nuosavybės teisiu atkÅ«rimo bÅ«du, jog jai bÅ«tų atlyginta už 0,758 ha žemės dalį pinigais.

Atsakovė 2014 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tu Nr. 8SG-( 14.8.94.)-8076 pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai pakeisti valiÄ dėl nuosavybės atlyginimo natÅ«rÄ Ä¯ atlyginimÄ lygiaverčio miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. Atsakovė 2016 m. gegužės 11 d. raÅ¡tu Nr. 8SD- 2792-( 14.8.94) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie posėdį dėl sprendimo priėmimo, kuriuo už negrÄ Å¾intos 0,0758 ha žemės dalį ketinama atlyginti pinigais. PareiÅ¡kėja 2016 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu pranešė atsakovei, kad negali pasinaudoti teise atlyginti už žemės plotÄ 0,0758 ha lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje, nes toks mažas miÅ¡ko plotas neturi jokios paklausos, nei naudojimosi, nei pardavimo prasme ir negali pateisinti pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių susigrÄ Å¾inti nuosavybę.

PareiÅ¡kėja savo skunde teismui nurodė, kad nuo 2012 m. nuosavybės atkÅ«rimas jos atžvilgiu nebuvo vykdomas, pažeidžiant įstatymo grÄ Å¾intinÄ mieste maksimalų žemės sklypo ploto dydį 0,2 ha, kuris atitinka jos tėvo turėto žemės sklypo plotui 0,2141 ha. Atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjos teisė į pasirinktÄ nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dÄ - natÅ«ra. Nepaisant pareiÅ¡kėjos valios, kuri buvo pagrįsta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, atsakovė skundžiamu sprendimu nusprendė atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 0,0758 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,0758 ha žemės (vertės indekso koef. 1.6) 1686 Eur.       Atsakovė ir jos atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė atsiliepime nurodė, taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja 1991 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu atkurti pareiškėjai nuosavybės teisę natūra į jos tėvo J. G. nuosavybės teise valdyta iki 1940 m. 0,2141 ha žemę, (duomenys neskelbtini) , pateikdama nuosavybės patvirtinančius dokumentus. Nuosavybės teisės į pareiškėjai priklausančios 0,2141 ha žemės dalį - 0,1383 ha buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. 02-01-4574 ir sprendimu Nr. 4994 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamÄ 0,0779 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-261 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,0604 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) . Buvusio žemės savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribose daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nebuvo. PareiÅ¡kėja apie tai, kad J.

G. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra buvo informuota Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. balandžio 16 d. raÅ¡tu. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.94.)-8076 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“ nurodė pareiÅ¡kėjai galimybę pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do - už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę praÅ¡yti atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje, tačiau pareiÅ¡kėja valios nepakeitė.

Atsakovė nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau - AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), ir kitais nuosavybės teisių į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012-02-01) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikÅ¡ti arba pakeisti pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ; iki 2005 m. gruodžio 31 d. galėjo pakeisti pareikÅ¡tÄ valiÄ , kad už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«tų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Taip pat nurodyta, kad jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiÅ¡kia valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parenka AtkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Taigi, pagal iki 2003 m. balandžio 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimÄ piliečiai pareikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius nustatytu terminu, teisė parinkti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ perėjo apskrities virÅ¡ininko administracijai, nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinei žemės tarnybai. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kai AtkÅ«rimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas AtkÅ«rimo įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, nuo 2012 m. vasario 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba nebegali savo nuožiÅ«ra parinkti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, nes nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Galiojančioje AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovė, vadovaudamasi AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, įvertinusi pareiÅ¡kėjos 1991 m. gruodžio 17 d. pateiktame praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do - grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra, skundžiamu sprendimu nuosavybės teisės už likusios negrÄ Å¾intos žemės dalį - 0,0758 ha, atkÅ«rė atlyginant pinigine kompensacija. Atsakovė priimdama ginčijamÄ sprendimÄ jokių teisės aktų nepažeidė.     Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

       Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do įgyvendinimo. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į likusiÄ 0,0758 ha žemės dalį. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekia, kaip pati nurodė skunde, kad nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos natÅ«ra, lygiaverčiu žemės plotu, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai Kauno mieste arba kituose, negu buvo turėtas sklypas, miestuose.        Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 1991 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į jos tėvo J.

G. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytÄ 0,2141 ha žemę, (duomenys neskelbtini) . Nuosavybės teisės į pareiÅ¡kėjai priklausančios 0,2141 ha žemės dalį - 0,1383 ha buvo atkurtos Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 02-01-4574 ir sprendimu Nr. 4994 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamÄ 0,0779 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) . 2007 m. balandžio 16 d. raÅ¡tu Nr. S1-3 508(1.10) „Dėl laisvos žemės“ Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad buvusio savininko J.

G. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Atsakovė 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-261 atkÅ«rė pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisės į jai tenkančios žemės dalį, neatlygintinai perduodant nuosavybėn naujÄ 0,0604 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) . Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-(14.8.94.)-8076 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie galimybę pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, t. y. už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje.

PareiÅ¡kėja valios nepakeitė ir nurodyto atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę nepasirinko. Skundžiamu 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 8S-373-(14.8.3) atsakovė atkÅ«rė pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į jai tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 0,0758 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,0758 ha žemės (vertės indekso koef.1.6) 1686 Eur.         PareiÅ¡kėjos 1991 m. gruodžio 17 d. praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikimo metu nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d.

įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas). Galiojusio Atstatymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad praÅ¡yme dėl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo turėjo bÅ«ti nurodytas piliečio pageidavimas atgauti turtÄ natÅ«ra arba gauti už jį kompensacijÄ . Atstatymo įstatymo 5 straipsnis reglamentavo nuosavybės teisių į miesto žemę atstatymo tvarkÄ ir sÄ lygas.

Galiojusio Atstatymo įstatymo (1995-07-03 įstatymo Nr. I-986 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė sÄ lygas atkurti nuosavybės teises į miestų žemę neatlygintinai suteikiant kiekvienam pretendentui nuosavybėn tik naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , miestų teritorijų dalyse, įraÅ¡ytuose į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , tik asmenims, kurie Å¡iose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklausė gyvenamieji namai ir kiti pastatai. Atstatymo įstatyme 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«dai:

1) tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra);

2) suteikiant vienkartines valstybės išmokas arba išduodant akcijas;

3) įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo;

4) suteikiant lygiavertį miÅ¡ko ar rekultivuoto durpyno plotÄ (iÅ¡perkant žemę ir miÅ¡kÄ ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) suteikiant sklypÄ individualiai statybai (iÅ¡perkant žemę) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) pinigais (išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypus, esančius kaimo vietovėje ir priskirtus valstybės išperkamai žemei) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

7) suteikiant galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančiÄ sumÄ apmokėjimui už statomus butus. Pilietis turėjo teisę pasirinkti vienÄ arba kelis kompensavimo bÅ«dus. Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar miÅ¡kÄ bÅ«dų iki Vyriausybės nustatyto termino, su juo atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis arba pinigais po to, kai bus patenkinti kitų asmenų praÅ¡ymai gauti kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę ar miÅ¡kÄ pinigais.       PraÅ¡ymo pateikimo metu pareiÅ¡kėja nebuvo nurodžiusi jokio nuosavybės iÅ¡pirkimo bÅ«do, numatyto tuo metu galiojančio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje.

PareiÅ¡kėja prašė žemę grÄ Å¾inti natÅ«ra. PareiÅ¡kėjos nurodyta valia reiÅ¡kė iÅ¡likusio nekilnojamojo turto – žemės, grÄ Å¾inimÄ natÅ«ra turėtoje vietoje, kitokio atlyginimo bÅ«do už iÅ¡perkamÄ Å¾emę pareiÅ¡kėja praÅ¡yme nenurodė. Taigi, pareiÅ¡kėja pirminiame praÅ¡yme nebuvo pasirinkusi jokio kitokio, nei natÅ«ra, atlyginimo bÅ«do ir nebuvo nurodžiusi atlyginimo bÅ«do už iÅ¡perkamÄ negrÄ Å¾intinÄ turtÄ .        Atstatymo įstatymÄ 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio 1997 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau -AtkÅ«rimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis numatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtuose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ prie Å¡ių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytÄ jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.) ir naujus žemės sklypus tik tiems asmenims, kuriems Å¡iose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.

Taigi, galiojusio AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ žemę natÅ«ra, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtuose teritorijose, sÄ lygojo atitinkamo statinio nuosavybės teise turėjimas ir žemės sklypo naudojimas. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės buvo atkuriamos savita natÅ«rine iÅ¡raiÅ¡ka: perduodant žemės sklypÄ neatlygintinai nuosavybėn piliečiui turinčiam nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ prie Å¡ių statinių; perduodant žemės sklypÄ neatlygintinai nuosavybėn piliečiui teritorijų planavimo dokumentuose numatytÄ jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ kitai paskirčiai; perduodant neatlygintinai nuosavybėn didesnį naudojamÄ prie statinių esantį iÅ¡likusį laisvÄ (neužstatytÄ ) žemės sklypo plotÄ , nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų.

Toks reglamentavimas galiojo iki Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo buvo pripažinta, kad 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrÄ Å¾inama natÅ«ra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors Å¡iai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.       Po Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo, įsigaliojusi nauja AtkÅ«rimo įstatymo nauja 5 straipsnio 2 dalies redakcija (2002 - 04 - 02 įstatymas Nr. IX-832 įsigaliojęs nuo 2002- 04- 19) numatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (1 p.); taip pat perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ prie Å¡ių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytÄ jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), iÅ¡skyrus KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Å iauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, BirÅ¡tone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose.

Å ių perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naudojamų žemės sklypų plotu yra atitinkamai mažinamas grÄ Å¾inamos natÅ«ra ar iÅ¡perkamos žemės plotas (2 p.); perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujÄ Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtÄ arba neįrengtÄ Å¾emės sklypÄ , Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, iÅ¡skyrus KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijÄ , arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (iÅ¡skyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, BirÅ¡tono miestus ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijÄ ) (3p.).

         Nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjai buvo atkurtos Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 02-01-4574 ir sprendimu Nr. 4994 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamÄ 0,0779 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) . Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-261 pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,0604 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) , po to, kai 2007 metais paaiÅ¡kėjo, jog daugiau laisvos žemės buvusio savininko valdytojos žemės vietoje nėra.

Minėto 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-261 3 punkte buvo nurodyta, kad nuosavybės teises į tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 0,0758 ha žemės bus atkurtos vėliau. Taigi, iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėjai liko neatkurtos atkurti nuosavybės teises į dalį 0,0758 ha žemės.      AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kai žemė iÅ¡ piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnio 9 dalį atlyginant Å¡iais bÅ«dais:1) perduodama lygiavertį žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotÄ ;

2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos;

4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali bÅ«ti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, iÅ¡skyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Å iaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, BirÅ¡tono ir Neringos miestus;

5) pinigais – iÅ¡pirkdami kaimo vietovėje žemę, miÅ¡kÄ , iÅ¡skyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat iÅ¡skyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iÅ¡ laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrÄ Å¾inti nepageidavo Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra iÅ¡perkama žemė, į kuriÄ nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei Å¡i žemė pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio Å«kiui, tarnybinėms daloms;

6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.;

7) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iÅ¡ tremties po Å¡io įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrÄ Å¾inti žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių kaimo vietovėse natÅ«ra;

8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumÄ , kuriÄ nustato Vyriausybė;

9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už iÅ¡perkamÄ arba neiÅ¡likusį vandens telkinį.       PareiÅ¡kėja apskritai nebuvo nurodžiusi jokio nuosavybės iÅ¡pirkimo bÅ«do (lygiaverčiu sklypu (ekvivalentine natÅ«ra) ir kt.), numatyto tuo metu galiojančio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje, praÅ¡ydama žemę grÄ Å¾inti natÅ«ra. PareiÅ¡kėjos nurodyta valia reiÅ¡kė iÅ¡likusio nekilnojamojo turto – žemės, grÄ Å¾inimÄ natÅ«ra turėtoje vietoje.

PareiÅ¡kėjos skundo argumentai, jog atsakovas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepaisė pareiÅ¡kėjos valios atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, nepagrįsti jokiomis galiojusio Atstatymo ir galiojančio AtkÅ«rimo įstatymo nuostatomis. Pirmiau minėtos galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnio ir galiojančio AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatos nesukuria jokių prielaidų tapatinti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do natÅ«ra su atlyginimo bÅ«dais už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , ar atlyginimo bÅ«dais už tÄ turtÄ .         Galiojančio AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje yra nurodyti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, miÅ¡kus ir vandens telkinius atlyginimo piliečiams bÅ«dai.

Tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nei vieno iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodyto bÅ«do nepasirinko per AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus, t.y. iki 2003 m. balandžio 1 d. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikÅ¡ti arba pakeisti pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat pilietis iki 2005 m. gruodžio 31 d. galėjo pakeisti pareikÅ¡tÄ valiÄ , kad už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«tų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do lygiaverčiu miÅ¡ko plotu (AtkÅ«rimo įstatymo 21 str. 4 d. redakcija galiojanti nuo 2014-11-01).

Galiojančioje AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, kad tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.       PareiÅ¡kėja Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. balandžio 16 d. raÅ¡tu buvo informuota apie tai, kad J.

G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. PareiÅ¡kėja tik 2008 m. sausio 17 d. praÅ¡yme nurodė, kad už likusiÄ Å¾emės dalį 0,0758 ha pageidauja atkurti nuosavybės teisę Kauno rajone, nes nesutinka, kad likusį nuosavybės dalis bÅ«tu atkurta vertybiniais popieriais. PareiÅ¡kėja vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d., t. y. jau minėtu 2008 m. sausio 17 d. praÅ¡ymu, 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. balandžio 14 d. pareiÅ¡kimais pageidavo, kad nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natÅ«ra).

Atsakovė 2012 m. kovo 23 d. raÅ¡tu Nr. 8S-D- (14.8.94.)-2249 pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai pakeisti valiÄ dėl nuosavybės atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais. Taip pat atsakovė 2014 m. lapkričio 25 d. raÅ¡tu Nr. 8SG-(14.8.94.)-8076 pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai pakeisti valiÄ dėl nuosavybės atlyginimo natÅ«rÄ Ä¯ atlyginimÄ lygiaverčio miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. PareiÅ¡kėja savo valios nepakeitė.          PareiÅ¡kėja 2003 m. balandžio 1 d. siekė žemę susigrÄ Å¾inti natÅ«rÄ , kito konkretaus atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ per AtkÅ«rimo įstatyme numatytus terminus nepasirinko.

Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bÅ«do iÅ¡reiÅ¡kimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besÄ lyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu kitu pareiÅ¡kėjos nurodytu bÅ«du. AtkÅ«rimo įstatyme nenustatyta galimybė atnaujinti terminÄ valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , pakeitimui ir Å¡is terminas laikytinas naikinamuoju. Kadangi Å¡is terminas yra naikinamasis, kuris, jį praleidus, negali bÅ«ti atnaujintas, o praleidus šį terminÄ , vėlesnis piliečio valios nurodymas ar pakeitimas negali bÅ«ti vertinamas kaip sukeliantis jam teisines pasekmes.

Taigi ginčui spręsti aktuali AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio redakcija numato konkrečius bÅ«dus, kuriais nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkuriamos, ir nesuteikia besÄ lyginės teisės reikalauti, kad asmeniui nuosavybės teisės bÅ«tų atkuriamos tik natÅ«ra, ar kitu pretendento nurodytu bÅ«du.      Atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai vadovavosi AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, atlygindamas pareiÅ¡kėjai pinigais už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , nes pareiÅ¡kėja per įstatymo nustatytÄ terminÄ valios dėl atlyginimo bÅ«do nepareiÅ¡kė ir jos praÅ¡yme nurodytuoju bÅ«du nebuvo galimybių atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra.

Be to, pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas pareiÅ¡kėjai Kauno mieste galėjo bÅ«ti suteiktas tik vienas naujas žemės sklypas. AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnis nenumato, kad piliečiui gali bÅ«ti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn daugiau kaip vienas naudojamas ar naujas žemės sklypas. PareiÅ¡kėjai, atkuriant nuosavybės teisės į jos tėvo J. G. valdytÄ Å¾emę, jau buvo neatlygintinai perduota po vienÄ Å¾emės sklypÄ , t. y. naudojamÄ ir naujÄ Å¾emės sklypÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę suteikti jai naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai Kauno mieste arba kituose, negu buvo turėtas sklypas, miestuose, visiÅ¡kai nepagrįstas.

      Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, daugiau laisvos neužstatytos žemės į kuriÄ galima bÅ«tų atkurti nuosavybės teises natÅ«ra nebuvo, ir nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjai į žemę, jau buvo atkurtos neatlygintinai perduodant po vienÄ naudojamÄ ir naujÄ Å¾emės sklypÄ , pareiÅ¡kėja jokio kito nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do nebuvo nurodžiusi, valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do įstatymų nustatytais terminais nepakeitė, atsakovė skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 9 dalies ir 21 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nusprendė atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į likusiÄ Å¾emės dalį - 0,0758 ha žemės, atlyginant pagal pinigais.

       Tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir naikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo, taip pat nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo spręsti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ likusios 0,0758 ha neatkurtos žemės dalį.      Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :        PareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                       Algis Markevičius                                                                                                                                                                                                                              Jolanta Medvedevienė                                                                                                                 Janina Vitunskienė                                                                                                                   Â