2017-10-11 Nr. AB-18447-3-61-3-01192-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-873-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01192-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foksita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foksita“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Foksita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SP-40; 2) panaikinti Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 2R-899; 3) įpareigoti Inspekciją pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 (toliau – ir Leidimas) galiojimo terminą papildomiems 6 mėnesiams nuo galutinio teismo sprendimo, priimto šioje administracinėje byloje, įsiteisėjimo dienos ir įregistruoti informaciją apie Leidimo galiojimo termino pratęsimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies: panaikino Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SP-40 „Dėl atsisakymo pratęsti leidimo Nr. LP-18311 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą“, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Leidimo galiojimo termino pratęsimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o kitą skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas antstolės I. K. prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6571-629/2016 ir / ar jo vykdymo tvarką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi netenkino antstolės I. K. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6571-629/2016, kuriuo pareiškėjo UAB „Foksita“ skundas buvo tenkintas iš dalies, įsiteisėjo 2017 m. birželio 20 d. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl Leidimo galiojimo termino pratęsimo, 2017 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. SP-65 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino nepratęsimo“, t. y. Inspekcija įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6571-629/2016. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas jau yra įvykdytas, teismas konstatavo, jog nėra galimybės teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 str. 3 d.). Teismas akcentavo, kad tai, ar Inspekcijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. SP-65 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino nepratęsimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, bei tai, ar tinkamai buvo įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas, negali būti vertinama nutartimi dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes tai gali būti įvertinta tik atskiroje administracinėje byloje.

III. Pareiškėjas UAB „Foksita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6571-629/2016 ir / ar jo vykdymo tvarką, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2486-261/2017, t. y. 1) ar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6571-629/2016 leidžia Inspekcijai iš pareiškėjo reikalauti pateikti papildomus dokumentus (audito ataskaitą, bendrąją (suvestinę) projekto sąmatos bei kitus papildomus įrodymus) sprendimui įvykdyti, ar atsakovas privalo priimti sprendimą vadovaudamasis pareiškėjo jau pateiktais dokumentais, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi; 2) ar reikalavimas 50 proc. projekto įgyvendinimo darbų vertinamas kaip suminė išraiška, įskaitant statybos darbų apimtis, projekto įrengimų bei mechanizmų įgijimą. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą paskirti nagrinėti teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eA-2486-261/2017.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį, nes teismo sprendimas neįvykdytas, kurią grindžia tuo, jog antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, ir tuo, jog vien administracinio akto priėmimo faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teismo sprendimo įvykdymą, nes Inspekcijos priimtas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, antstolė, po pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimo nustačiusi netinkamą teismo sprendimo įvykdymą, turėtų surašyti teismo sprendimo neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo atsakovui ir tęsti teismo sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuluotą teisės į teisminę gynybą principą, pagal kurį asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Pareiškėjas nurodo, kad teisė į teisminę gynybą taptų neįgyvendinama, jeigu teismui panaikinus valstybės institucijos administracinį aktą, ji vėl galėtų priimti neteisėtam sprendimui analogišką administracinį aktą, kurio turinys nebūtų vertinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo kontekste, ir asmuo, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti, būtų įtrauktas į nesibaigiančius teismo procesus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą turi būti vertinamas ne atskirame teismo procese, o įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo kontekste, nes priešingu atveju būtų menkinama vykdytino teismo sprendimo teisinė reikšmė ir jo sukeliamos teisinės pasekmės dėl pažeistos teisės realaus gynimo.

Pareiškėjas tvirtina, kad nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs, jog pareiškėjo prašymas dėl Leidimo pratęsimo atitinka visus reikalavimus, negali išaiškinti teismo sprendimo ir tuo pačiu atsakovo teisių ir pareigų turinio vykdant teismo sprendimą. Nesant teismo sprendimo išaiškinimo, sukuriama netoleruotina teisinė situacija, kai atsakovas aiškiai ignoruoja teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes, tuo sukurdamas analogišką teisinę situaciją, galiojusią iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. atstatant buvusį teisės pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip teisminės valdžios negerbimas, dėl kurio yra pateisinamas teismo įsikišimas išaiškinant ir / ar nustatant vykdytiną sprendimą ir / ar jo vykdymo tvarką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei antstolė, nei pareiškėjas procesiniuose dokumentuose neprašė pirmosios instancijos teismo vertinti naujai priimto Inspekcijos sprendimo teisėtumą, o prašė išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką. Tokio išaiškinimo poreikį iš esmės sustiprina atsakovo aiškus siekis nevykdyti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria teismas netenkino antstolės I. K. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo.

Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas, panaikintas Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SP-40 „Dėl atsisakymo pratęsti leidimo Nr. LP-18311 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą“ ir Inspekcija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Leidimo galiojimo termino pratęsimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui antstolė I. K. pateikė prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6571-629/2016 ir / ar jo vykdymo tvarką.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Taigi, ABTĮ vienareikšmiškai nustato momentą iki kurio teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą ir po kurio tokios teisės nebeturi.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu panaikino Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SP-40 „Dėl atsisakymo pratęsti leidimo Nr. LP-18311 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą“. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2017 m. birželio 20 d. nutartį, kuria buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo įsiteisėjimo momento Inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SP-40 yra laikomas panaikintu, t.y. įvykdytu. Todėl vadovaujantis ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies nuostatomis teismas nebeturi teisės aiškinti šios sprendimo dalies.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu taip pat įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Leidimo galiojimo termino pratęsimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys tvirtina, jog teismas įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino pratęsimo.

Byloje pateiktas Inspekcijos 2017m. liepos 31 d. sprendimas Nr. SP-65 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino nepratęsimo“. Šio sprendimo turinys tvirtina, jog Inspekcija iš naujo išnagrinėjo bei priėmė sprendimą būtent dėl pareiškėjo prašymo dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 galiojimo termino pratęsimo bei priėmė atatinkamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Inspekcija įvykdė ir šią pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį. Kadangi daugiau jokių įpareigojimų pirmosios instancijos teismas savo sprendime Inspekcijai nenurodė, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas yra įvykdytas ir jo išaiškinti teismas nebeturi teisės.

Atskirojo skundo argumentai, kad sprendimas laikytinas neįvykdytu, nes antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, atmestini kaip nepagrįsti. Vykdomosios bylos užbaigimas ir teismo sprendimo įvykdymas yra skirtingos teisininės kategorijos. ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis teisę spręsti ar įvykdytas, ar neįvykdytas teismo sprendimas suteikia teismo diskrecijai. Ši teismo diskrecija niekaip nesiejama su antstolio priimamais patvarkymais vykdomojoje byloje.

Atskirojo skundo argumentai, kuriais keliamos abejonės dėl Inspekcijos 2017m. liepos 31 d. sprendimo Nr. SP-65 teisėtumo, dėl šio Inspekcijos sprendimo motyvų atitikimo teismo sprendime pateiktiems argumentams, atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra bylos dėl teismo sprendimo išaiškinimo nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas nėra nurodęs koks sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turėtų būti priimtas – teigiamas ar neigiamas. Šis klausimas teismo sprendimu buvo paliktas atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, diskrecijai. Naujai priimto Inspekcijos 2017m. liepos 31 d. sprendimo Nr. SP-65 teisėtumo klausimas šiuo atveju gali būti patikrintas iškėlus naują administracinę bylą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Foksita“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas