Legislator Case Law & Legislation
f254bf55-139b-4361-a35e-cc27734c4e7b AI generated

Court dismisses claim that long-term possession of state-owned buildings grants ownership via acquisitive prescription. State assets cannot be acquired this way if the state never registered or abandoned them.

Case Number f254bf55-139b-4361-a35e-cc27734c4e7b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appellants' request to establish ownership of abandoned state buildings through acquisitive prescription. While the appellants argued they openly managed the structures for years without objection, the state and municipality contended the assets remained state property. The court ruled that acquisitive prescription cannot apply to state-owned assets where the state has not registered rights or formally abandoned them, thereby rejecting the claim.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 4.68-4.71; Civil Procedure Code Art. 337(1)(1): Acquisitive prescription cannot be used to acquire ownership of state or municipal property if the state has not registered its rights or abandoned them, as such assets remain state property regardless of private long-term possession.

Keywords

AI generated
acquisitive prescription state property municipal assets open possession Civil Code 4.69 abandoned buildings ownership transfer

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 4.68-4.71
Civil Procedure Code Art. 337(1)(1)
Civil Procedure Code Art. 326(1)(1)
Civil Procedure Code Art. 185

Cited Case Law

AI generated
Lithuanian Supreme Court 2011-02-21 No. 3K-7-67/2011
Lithuanian Supreme Court 2019-01-02 No. e3K-3-29-421/2019

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-30-390/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00677-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. U. ir E. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10417-1106/2020 pagal pareiÅ¡kėjų G.

U. ir E. U. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai prašė nustatyti faktÄ , kad jie įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2009 m. valdo, naudojasi ir prižiÅ«ri ginčo pastatus. Å ie pastatai iki 2004 m. spalio 1 d. buvo (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės, egzistavusios nuo 1994 m. liepos 29 d. iki 2004 m. spalio 1 d., teritorijoje. PareiÅ¡kėjai apleistus Å«kinius pastatus pradėjo valdyti kaip savo, nes Å¡ie statiniai niekam nebuvo reikalingi ir niekas jais nesinaudojo. Daiktinės teisės į statinius neįregistruotos, o jų naudotoju nenurodomas joks asmuo. PareiÅ¡kėjai valdo pastatus atvirai, neslėpdami, taigi, sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir laiko save Å¡ių pastatų savininkais. Per visÄ valdymo laikotarpį niekas nereiÅ¡kė pretenzijų pareiÅ¡kėjams dėl valdymo.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog nesutinka su reikalavimu ir prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad ginčo turtas nuo pat jo sukÅ«rimo iki Å¡io momento iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ , nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo turtas bÅ«tų privatizuotas ar perduotas kitų asmenų nuosavybėn.

4. Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad Å«kiniai pastatai nėra įraÅ¡yti į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sÄ raÅ¡Ä ir statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiais procedÅ«ra nevykdoma, pastatai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomi. PareiÅ¡kėjams įrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytų sÄ lygų buvimÄ , neprieÅ¡taraujama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjams įrodžius CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytų sÄ lygų buvimÄ , neprieÅ¡taraus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo.

7. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčijamos ir remiantis pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pelėdnagių seniÅ«nijos raÅ¡tu nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjai sÄ Å¾iningai įgijo ir valdo pastatus, visÄ valdymo laikÄ valdymas buvo teisėtas, atviras, nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjai pastatus valdė kaip savo, valdymas tęsiasi ilgiau nei deÅ¡imt metų. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjai buvo įgiję nuosavybės teisę į pastatus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. pareiÅ¡kėjai nėra daikto savininkai.

8. Teismas pagal pareiÅ¡kėjo ir liudytojų paaiÅ¡kinimus nurodė, kad ginčo pastatai jau buvo eksploatuojami „AuÅ¡ros“ kolÅ«kio egzistavimo metu – ten buvo žolės miltų agregatas. KolÅ«kis veikė iki 1992 m., t. y. pastatai faktiÅ¡kai buvo pastatyti iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kino, kad atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams.

VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ jÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-41/2011).

9. Teismas, įvertinęs įrodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo pastatai nebuvo privatizuoti 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatyme nustatytais bÅ«dais ir tvarka. Vadinasi, pastatai liko ir Å¡iuo metu tebelaikytini valstybės nuosavybe.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019), darė iÅ¡vadÄ , kad negalima pripažinti ginčo pastatų įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo ir nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai G. U. ir E. U. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - apeliantų G. U. ir E. U. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1 .Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl to, kad ginčo pastatai buvo sukurti veikiant kolÅ«kiui, jie yra valstybės nuosavybės teisės objektas ir priklauso valstybei nuosavybės teise.

KolÅ«kiai pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė iÅ¡imtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. KolÅ«kių, kaip nuosavybės teisės subjektų, negalima tapatinti su valstybe. Teismas neatribojo kolÅ«kio ir valstybės nuosavybės teises į statinius iki atsirandan privatizacijos santykiams. 15.2 .Teismas sprendime visiÅ¡kai netyrė aplinkybių, jog byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad pastatai iÅ¡ kolÅ«kio nuosavybės bÅ«tų teisiÅ¡kai perduoti valstybės nuosavybėn. Iki pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos ir netgi po nagrinėjamos bylos iÅ¡kėlimo niekas pretenzijų į ginčo pastatus nepareiÅ¡kė, iÅ¡skyrus suinteresuotÄ asmenį VÄ® „Turto bankas“, kuris formaliai, neteikdamas jokių raÅ¡ytinių įrodymų, teigė, kad statiniai priklauso valstybei. 15.3 .Teismas nustatė, jog privatizavus kolÅ«kį, ginčo statiniai buvo Bernaičių žemės Å«kio bendrovės teritorijoje, tačiau neperėjo Beinaičių žemės Å«kio bendrovei, nes jais bendrovė dėl statinių mažareikÅ¡miÅ¡kumo nesinaudojo.

Å ioje situacijoje raÅ¡ytinių dokumentų apie statinių buvimÄ bendrovės balanse stoka teismui nesuteikia pagrindo tiesioginei iÅ¡vadai, kad Å¡ie statiniai nebuvo privatizuoti. Teismas rėmėsi tik liudytojo V. T. parodymais, o neatsižvelgė į jokius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat į kitų liudytojų parodymus, kurie aiÅ¡kiai nurodė, kad statinys buvo Beinaičių žemės Å«kio bendrovės teritorijoje ir priklausė Å¡iai bendrovei. Byloje nėra juokių įrodymų ir duomenų apie tai, kad valstybė bÅ«tų privatizavusi Beinaičių žemės Å«kio bendrovės turto dalį, įskaitant ginčo statinį, ir tai bÅ«tų laikoma turėjusi turtinį įnaÅ¡Ä Benaičių žemės Å«kio bendrovės kapitale.

Valstybė niekada nebuvo Å¡ios bendrovės pajininke. Statinys - daržinė - buvo mažareikÅ¡mis ir pairęs, todėl Beinaičių žemės Å«kio bendrovė juo nesinaudojo, tačiau jis buvo jos teritorijoje ir drauge su kitais statiniais buvo privatizuotas Beinaičių žemės Å«kio bendrovės, todėl valstybei priklausyti negali. 15.4 .Teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Apeliantams kyla klausimas dėl įgyjamosios senaties instituto reikÅ¡mės, nes CK ketvirtosios knygos nuostatos nenumato imperatyvo, jog įgyjamoji senatis gali bÅ«ti taikoma tik turint statinio privatizacijos dokumentus.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad iÅ¡samÅ«s argumentai dėl apeliantų reikalavimo nepagrįstumo iÅ¡dėstyti pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, o pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ tinkamai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes bei teismų praktikÄ ginčo klausimu.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija sutinka su pareiÅ¡kėjų apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį tenkinti. Pažymi, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturi intereso į ginčo nekilnojamuosius daiktus - Å«kinius statinius. Kaip nurodo pareiÅ¡kėjai, iÅ¡ ginčo Å«kinių statinių realybėje yra vienas apgriuvęs statinys, kurio įteisinimas, o vėliau griovimas valstybei sukeltų tik nuostolius. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nustatyti juridinį faktÄ , kad jie pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teises į Å«kinius pastatus, stoginę ir kitus inžinierinius statinius – aikÅ¡telę, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikto pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kimo turinio, kad pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad jie įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai pareiškime ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nurodė, kad nuo 2009 m. valdo, naudojasi ir prižiūri minėtus pastatus. Šie pastatai iki 2004 m. spalio 1 d. buvo Kėdainių rajono Beinaičių žemės ūkio bendrovės, egzistavusios nuo 1994 m. liepos 29 d. iki 2004 m. spalio 1 d., teritorijoje. Likvidavus bendrovę, dalis aplink esančių didesnių ūkinių pastatų buvo privatizuoti. Pareiškėjai apleistus ūkinius pastatus pradėjo valdyti kaip savo, nes šie statiniai niekam nebuvo reikalingi ir niekas jais nesinaudojo.

Taip pat jie pastatus valdo atvirai, nepertraukiamai ir laiko save šių pastatų savininkais.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo netenkino, sprendė, kad ginčo pastatai buvo sukurti veikiant kolÅ«kiui kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Tai konstatuodamas teismas darė iÅ¡vadÄ , kad negalima pripažinti pastatų įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

22. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo objektų valdymo neteisėtumo ir jų priklausymo valstybės nuosavybei.

23. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms iÅ¡vadoms nepritarti neturi teisinio pagrindo ir pažymi, kad įgyjamoji senatis – tai savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės į daiktus įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) ir Å¡io bÅ«do samprata yra atskleista CK 4. 68-4. 71 straipsniuose. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: (1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, (2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), (3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), (4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), (5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), (6) daiktas valdomas nepertraukiamai, (7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ , (8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2010, 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).

24. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumÄ Ä¯rodymų ir padaryti pagrįstas iÅ¡vadas. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjai sÄ Å¾iningai įgijo ir valdo pastatus, visÄ valdymo laikÄ turto valdymas buvo teisėtas, atviras, nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjai pastatus valdė kaip savo, valdymas tęsiasi ilgiau nei deÅ¡imt metų. Teismas nenustatė ir tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo įgiję nuosavybės teisę į pastatus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du. Tačiau teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis nustatė esmines aplinkybes bylai spręsti ir detaliai atskleidė ginčo nekilnojamojo turto objektų priklausymo valstybei nuosavybės teise faktÄ .

Teismas vertindamas bylos duomenimis ( liudytojų V. T., J. M., R. B. parodymus) nustatė aplinkybes, kad ginčo pastatai iki 1992 metų priklausė „AuÅ¡ros“ kolÅ«kiui, o vėliau pagal galiojusius įstatymus privatizavus jo turtÄ ir susikÅ«rus Kėdainių rajono Beinaičių žemės Å«kio bendrovei toks turtas bendrovei nebuvo perduotas. Nustatyta ir tai, kad privatizuojant Beinaičių žemės Å«kio bendrovę pastatai nebuvo įtraukti į privatizuotino turto sÄ raÅ¡Ä bei nepatvirtinta, kad pareiÅ¡kėjams bendrovė buvo leidusi naudotis ginčo pastatais.

Kaip rodo kita pateikta informacija iÅ¡ Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus, kad žemės sklypas, kuriame stovi ginčo pastatai nėra suformuotas. Taigi, spęstina, kad žemės sklypas taip pat priklauso valstybei. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka 2021m. sausio 7d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir pasiÅ«lė apeliantams bei suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas iki 2021m. sausio 30d. pateikti papildomus įrodymus patvirtinančius nekilnojamųjų daiktų:

Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), sukÅ«rimo statusÄ . Apeliantai 2021m. sausio 21d. praÅ¡ymu pateikė papildomus įrodymus, teikdami, jog Benaičių žemės Å«kio bendrovė buvo sukurta privatizavus ‚AuÅ¡ros“ žemės Å«kio įmonės turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai iÅ¡analizavęs byloje pateiktus įrodymus, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas bei įrodymus gautus apeliacinės instancijos teisme neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad ginčo pastatai nebepriklauso valstybei ir konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).

26. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos ir formuodamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktų nustatymo yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti daiktÄ sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su Å¡ios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019).

27. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sÄ lygas bei teisminę praktikÄ , teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Naikinti ginčijamÄ sprendimÄ nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Algimantas Kukalis