Legislator Case Law & Legislation
2025-04-03 Nr. DBT-16-3-61-3-04022-2024-9 AI generated

2025-04-03 Nr. DBT-16-3-61-3-04022-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-04-03 Nr. DBT-16-3-61-3-04022-2024-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tetumas“ (toliau – ir UAB, Bendrovė) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2024 m. liepos 15 d. raštą Nr. A51-103886/24(3.3.2.26E-INF) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2024 m. birželio 18 d. prašymą.

Legislator headnote

AI generated

2025-04-03 Nr. DBT-16-3-61-3-04022-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Nesutikdamas su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, UAB „Tetumas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti skundo pagrįstumo materialiuoju aspektu. Be to, keliamas ginčas nėra civilinio pobūdžio, atsakovas iš esmės vykdė Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkte nustatytą savarankišką savivaldybės funkciją – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, tačiau šios funkcijos vykdymą atsakovas netinkamai perkėlė Bendrovei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr. T-9/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04022-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tetumas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tetumas“ (toliau – ir UAB, Bendrovė) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2024 m. liepos 15 d. raštą Nr. A51-103886/24(3.3.2.26E-INF) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2024 m. birželio 18 d. prašymą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 17 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalimi, atkreipė dėmesį, kad iš prie patikslinto skundo pridėtos sutarties matyti, kad Bendrovė ir Administracija 2024 m. vasario 6 d. sudarė susitarimą dėl Savivaldybės turto atstatymo ir statybvietės teritorijos sutvarkymo (toliau – ir Susitarimas). Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su 2024 m. liepos 15 d. atsakovo atsakymu, kuriuo pateiktos pastabos dėl įvažos projektinio pasiūlymo. Taigi, pareiškėją ir Savivaldybės administraciją sieja sutartiniai santykiai, kilę iš Susitarimo įgyvendinant tam tikras susisiekimo infrastruktūros objekto valdytojo ir statytojo teises ir pareigas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Šiuo atveju atsakovas neatliko jokių viešajam administravimui būdingų veiksmų (aktų), t. y. skundžiamais veiksmais Savivaldybės administracija ne įgyvendino valdžios funkcijas, o veikė kaip turto savininkas ir bendravo su gretimo turto savininku Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalies ir Susitarimo pagrindu. Tai lemia, kad pareiškėją ir atsakovą sieja sutartiniai, t. y. civiliniai teisiniai santykiai.

Nesutikdamas su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, UAB „Tetumas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti skundo pagrįstumo materialiuoju aspektu. Be to, keliamas ginčas nėra civilinio pobūdžio, atsakovas iš esmės vykdė Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkte nustatytą savarankišką savivaldybės funkciją – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, tačiau šios funkcijos vykdymą atsakovas netinkamai perkėlė Bendrovei.

Nagrinėdamas atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. gruodžio 20 d. išdavė Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 23/539. Pareiškėjas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. vasario 6 d. sudarė Susitarimą dėl savivaldybės turto atstatymo ir statybvietės teritorijos sutvarkymo. 2024 m. vasario 26 d. Savivaldybės administracija išdavė Techninę projektavimo užduotį ir paslaugų apimtį Nr. A358-29/24(2.9.4.5E-INF) (toliau – ir Techninė projektavimo užduotis). 2024 m. kovo 20 d. pareiškėjas Savivaldybės administracijai pateikė įvažos projektinį pasiūlymą, į kurį atsakovo Infrastruktūros grupė atsakė 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-78806/24(3.3.2.26E-INF) „Dėl susisiekimo komunikacijų remonto projektų sprendinių derinimo (Minsko pl. 27A)“. Šio rašto 1 pastaboje nurodyta, kad sprendiniuose turi būti numatyti granitiniai gatvės bortai (ne betoniniai), visi bortai turi būti montuoti ant betono, ne žemesnės kaip C20/25 klasės. Pareiškėjas 2024 m. birželio 18 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu informuoti, ar atsakovas sutinka padengti brangesnių bortų kaštų skirtumą; jeigu atsakovas nesutinka padengti brangesnių bortų kaštų skirtumo, pateikti raštą, kuriuo patvirtintų, kad atsakovas leis bortus įrenginėti betoninius pagal Techninę projektavimo užduotį. Savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupė 2024 m. liepos 15 d. raštu atsakė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nenumato kompensavimo už granitinių bortų kainų skirtumą nuo betoninių, atkreiptas dėmesys, kad projektavimo užduotyje, reg. Nr. A358-29/24(2.9.4.5E-INF), nėra nurodyta montuoti betoninius bortus, o Minsko plentas yra A kategorijos gatvė, projektuojama įvaža yra Minsko plento dalis, todėl prašoma vadovautis pateiktomis pastabomis (raštas Nr. A51-78806/24) ir projekto sprendiniuose numatyti granitinius bortus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog specialioji teisėjų kolegija bylose yra ne kartą vertinusi, kokie teisiniai santykiai susiklosto tarp šalių ir kurie iš jų vyrauja, kai viena iš ginčo šalių yra susisiekimo komunikacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, kuris gali veikti tiek kaip civilinių teisinių santykių dalyvis (žr., pvz., 2022 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2022), tiek viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2021, 2023 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2023, 2023 m. balandžio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2023, 2023 m. vasario 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023). Todėl įvertinęs tai bei atsižvelgęs, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, tačiau Bendrovei jau yra išduotos Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, taip pat tarp šalių yra sudarytas 2024 m. vasario 6 d. Susitarimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, jog šioje byloje kyla abejonė dėl ginčo rūšinio teismingumo, todėl yra pagrindas kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „Tetumas“, planuodamas statyti degalinę ir automobilių plovyklą Minsko pl. 27A, Vilniuje, nuosavybės teise valdomame žemės sklype, patekimui prie kurio yra būtina rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti savivaldybės valdomą susisiekimo infrastruktūrą (vietinės reikšmės A kategorijos kelias-gatvė), kurio savininkė ir valdytoja yra savivaldybė, kreipėsi dėl prisijungimo projektavimo sąlygų išdavimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų. Šio straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. To paties straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Savivaldybės administracija yra išdavusi Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 23/539, pasirašytas Susitarimas Nr.29-60/24 bei gauta Techninė projektavimo darbų užduotis Nr.A358-2924. Pastarojoje nurodyta, jog statytojas privalo projekto sprendinius derinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupe, kitomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka. Pasirašyto Susitarimo preambulės c punkte nurodyta, jog žemės sklypo jungtis su susisiekimo infrastruktūros objektu gali būti projektuojama ir įrengiama teisės aktų nustatyta tvarka atsižvelgiant į iki šio susitarimo pasirašymo Statytojui išduotose Žemės sklypo prisijungimo projektavimo sąlygose nurodytus techninius reikalavimus ir parametrus. Susitarimo 1.1. punkte įtvirtinta, jog Statytojas įgaliojamas parengti susisiekimo infrastruktūros objekto statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektą teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka, ir gauti Savivaldybės tvirtinimą ant projekto; o Savivaldybės administracija, gavusi Statytojo rašytinį prašymą, teisės aktų nustatytais atvejais, terminais ir tvarka pateikti jam sutikimus, suderinimus ir (arba) kitus reikalingus leidimus, įgaliojimus ir dokumentus, kiek tai būtina šio Susitarimo vykdymui (6.2. punktas).

2024 m. kovo 20 d. pareiškėjas Savivaldybės administracijai pateikė įvažos projektinį pasiūlymą, į kurį atsakovo Infrastruktūros grupė atsakė 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr.A51-78806/24(3.3.2.26E-INF) „Dėl susisiekimo komunikacijų remonto projektų sprendinių derinimo (Minsko pl. 27A)“. Šio rašto 1 pastaboje nurodyta, kad sprendiniuose turi būti numatyti granitiniai gatvės bortai (ne betoniniai), visi bortai turi būti montuoti ant betono, ne žemesnės kaip C20/25 klasės. Pareiškėjas 2024 m. birželio 18 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu informuoti, ar atsakovas sutinka padengti brangesnių bortų kaštų skirtumą arba leisti įrenginėti betoninius bortus pagal Techninę projektavimo užduotį. Atsakovo Infrastruktūros grupė 2024 m. liepos 15 d. Raštu atsakė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nenumato kompensavimo už granitinių bortų kainų skirtumą nuo betoninių ir nurodė Bendrovei projektuojant įvažą vadovautis pateiktomis pastabomis ir projekto sprendiniuose numatyti granitinius bortus. Būtent su paminėtu Raštu pareiškėjas nesutinka ir skundu kelia reikalavimą jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2024 m. birželio 18 d. prašymą (padengti brangesnių bortų kaštų skirtumą arba leisti įrenginėti betoninius bortus pagal Techninę projektavimo užduotį).

Iš to, kas nustatyta, matyti, jog šiuo atveju pareiškėjas ir atsakovas nesutaria dėl Techninės projektavimo užduoties Nr.A358-29/24(2.9.4.5E-INF) reikalavimo įrengti konkrečius bortus (pareiškėjas mano, jog pagal dokumentaciją galimi betoniniai, atsakovas – granitiniai) įgyvendinimo ruošiant projektinius pasiūlymus. Tad ginčo esmė - susisiekimo komunikacijų remonto projektinio pasiūlymo sprendinio vertinimas/įgyvendinimas, o būtent - atsakovo reikalavimas projekto sprendiniuose numatyti granitinius bortus projektuojant įvažą konkrečioje Minsko plento dalyje. Taigi Savivaldybės administracija ginčo faktinėje situacijoje pirmiausia veikė kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydamas savarankiškąją (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybės funkciją - vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), taip pat laikydamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytos savivaldybių administracijos kompetencijos tikrinti projektinius pasiūlymus bei vykdydamas kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų šioje srityje priskirtas funkcijas, kas yra viešojo administravimo veikla. Anksčiau paminėtu Susitarimu statytojui apibrėžta būtinų atlikti darbų tvarka, tačiau Susitarimas nepakeitė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir jų įgyvendinimo rengiant projektinius pasiūlymus, tad pareiškėjo skundo reikalavimas nelaikytinas kaip kilęs iš sutartinių teisinių santykių.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamo ginčo, susijusio su viešosios teisės reglamentuojamais statybos teisiniais santykiais, atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, jog besikreipusio teismo nutartyje minimos specialiosios kolegijos nutartys priimtos bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skirtingi, todėl jomis šiuo atveju nesiremiama.

ABTĮ 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismo sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (savo esme analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 36 straipsnio 7 dalyje).

Šiuo atveju, konstatavus aptariamosios bylos rūšinį priskirtinumą administraciniam teismui, byla perduodama Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti UAB „Tetumas“ skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 7 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-55/2023, 2024 m. sausio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2024, 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2024, 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-30/2024).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tetumas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys