f24e4b6c-2616-48d8-8d12-e99d2d16f4cb · Kauno apylinkės teismas

                                                      Civilinė byla Nr. 2-23-615/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17569-2015-6             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2 d.Kaunas            Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, nedalyvaujant pareiškėjai A.

V., suinteresuotiems asmenims J. M., V. P., D. P., V. S. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. V. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant J. M., V. P., D. P., V. S. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos,            n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina, M.

B., po savo sutuoktinio J. B. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. PareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime (43-45 b. l.) nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvai M. B. ir J. B. susituokė 1940-12-17. Santuokos metu 1957 metais pareiÅ¡kėjos tėvai M. B. ir J. B. pasistatė gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Å«kinius pastatus (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (buvę adresai - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kur gyveno ir valdė nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl tai yra bendras M.

B. ir J. B. turtas. Kartu su pareiškėjos tėvais minėtame gyvenamajame name gyveno ir visi B. vaikai. M. ir J. B. santuokos metu susilaukė 5 vaikų: pareiškėjos A. V., J. M., D. P., V. S., V. P.. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvų nebuvo inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. 2014-06-20 Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. (10.6) V10-1623 nurodyta, kad Kauno rajono Garliavos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1958-1960 metų Karkazų kaimo ūkinėje knygoje įrašytas J.

B. Å«kis. Po pareiÅ¡kėjos tėvo J. B. mirties nei jo sutuoktinė M. B., nei jo vaikai nesikreipė į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjos motina M. B., manydama, kad turtas teisiÅ¡kai priklauso jai ir toliau gyveno minėtame gyvenamajame name, tvarkė namų Å«kį, visus vyro daiktus, prižiÅ«rėjo buitį, mokėjo mokesčius ir draudimo įmokas. Taip M. B. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ ir toliau iki pat savo mirties 2004-03-05 gyveno adresu (duomenys neskelbtini).

Po pareiÅ¡kėjos motinos M. B. mirties turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėja A. V., kitos dukros turto atsisakė pareiÅ¡kėjos A. V. naudai. Buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , tačiau liudijimas į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo iÅ¡duotas, kadangi jie nebuvo įregistruoti B. nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos A. V. motina M. B., po savo vyro J. B., mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjus valdyti savo vyro turtÄ .

Šį juridinį faktÄ praÅ¡oma nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , prieÅ¡ tai įregistruojant nekilnojamojo turto registre J. B. nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini).Suinteresuoti asmenys J. M., V. P., D. P. ir V. S., pareiÅ¡kėjos seserys, atsiliepimuose į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (69-72 b.l.) nurodė, kad sutinka su A. V. pareiÅ¡kimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis ir neprieÅ¡tarauja dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėjos motina, M.

B., po savo sutuoktinio J. B. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, nustatymo. BylÄ prašė nagrinėti joms nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (61-62 b.l.) nurodė, kad dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja, jeigu pareiÅ¡kėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimÄ .

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad praÅ¡ymÄ palaiko. PraÅ¡ymÄ grindžia pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, nes faktÄ , kad M. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, patvirtina kvitai (33-34 b.l.), iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjos mama po sutuoktinio mirties mokėjo už namo draudimÄ , suinteresuotų asmenų atsiliepimai, namų knyga (26-32 b.l.) ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai (23-25, 35-36 b.l.).PareiÅ¡kimas tenkintinas.Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.), todėl sprendžiant klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo taikytinos 1964 m. CK paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos.Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, prie patikslinto pareiÅ¡kimo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, suinteresuotų asmenų atsiliepimų, pareiÅ¡kėjos atstovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad M.

B. ir J. B. buvo sutuoktiniai (9 b.l.). J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Santuokos metu pareiÅ¡kėjai susilaukė 5 vaikų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos A. V. (10-11, 12-18 b.l.). Notaro ir Kauno apskrities archyvo pateiktas atsakymas dėl informacijos apie paveldėjimo bylÄ patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po J. B. mirties į notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (47-48 b.l.). Aplinkybę, kad J. B. valdė nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), (buvę adresai - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) patvirtina Kauno apskrities archyvo pažyma ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai (23-25, 21-22 b.l.). 1964 m.

CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Todėl darytina iÅ¡vada, kad M. B. galėjo paveldėti J. B. palikimÄ pagal įstatymÄ . Aplinkybę, kad po J. B. mirties M. B. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti patvirtina įraÅ¡ai namų knygoje apie gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), (buvę adresai - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) (26-32 b.l.), kvitai privalomojo ančdėlinio draudimo įmokoms priimti (33 b.l.), Kauno miesto valstybinio draudimo valdybos Požėlos rajono valstybinio draudimo inspekcijos 1982-04-26 pažyma, kad M.

B., gyv. (duomenys neskelbtini) moka privalomojo draudimo mokesčius nuo 1958 metų (34 b.l.), TSRS vyriausiosios valstybinio draudimo valdybos 1983-01-21 M. B. išduotas namų turto savanoriškojo draudimo liudijimas (Serija A Nr. 634313), patvirtinantis, kad yra sudaryta namų turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3000 rb draudimo sumos draudimo sutartis (35 b.l.). Suinteresuoti asmenys J. M., V. P., D. P. ir V. S., pareiškėjos seserys, taip pat patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad M. B., po savo sutuoktinio J.

B. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo turtÄ , nurodė, kad kitos M. ir J. B. dukros atsisakė turto pareiÅ¡kėjo A. V. naudai (69-72 b.l.). Aptarti raÅ¡ytiniai ir kiti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos motina M. B. pradėjo faktiÅ¡kai valdyti savo sutuoktinio J. B. turtÄ , po jo mirties (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja rÅ«pinosi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius ir savanoriÅ¡kas draudimo įmokas už sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį turtÄ .

Jokio ginčo dėl mirusiojo palikimo nebuvo ir nėra Å¡iuo metu.Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja po savo sutuoktinio J. B. mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjos motina, M.

B., po savo sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos A.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) motina M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po sutuoktinio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                               Mindaugas Plučas