2021-10-27 Nr. AB-22573-3-63-3-01844-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2969-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01844-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atsakovui Pagėgių savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir teismas priėmė nagrinėjimui pareiškėjo reikalavimus panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 21R2-181 (AG2-115/15-2020) ir Pagėgių savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. R2-1455 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 21R2-32 (AG2-152/13-2019) tenkino jo skundą ir įpareigojo Pagėgių savivaldybę (toliau – ir atsakovas) pateikti informaciją apie jį dominančius žemės sklypus, t. y. ar už žemės sklypus jų naudotojai sumokėjo žemės nuomos mokesčius, ar žemės sklypai nebuvo apleisti. Meras, vykdydamas Komisijos sprendimą, pareiškėjui Raštu pateikė jį dominančią informaciją.

3. Pareiškėjas teigė, kad pateikta informacija yra neišsami, todėl kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo pateikti pageidaujamą informaciją. Komisija 2020 m. spalio 8 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti Raštą. Komisija sprendime akcentavo, jog atsakovas neturi galimybės įvykdyti pareiškėjo reikalavimo atsiųsti žemės nuomos mokesčio mokėjimo kvitų kopijas, nes jos nepristatomos ir tokiais kvitais atsakovas nedisponuoja. Kadangi atsakovas neturi galimybės pareiškėjui pateikti žemės nuomos mokesčio mokėjimo kvitų, spręstina, jog informacija apie žemės sklypus pateikta tinkamai.

4. Pareiškėjas vertino, kad Komisijos 2020 m. spalio 8 d. sprendimas ir Raštas yra neteisėti ir nepagrįsti. Akcentavo, jog jo prašoma pateikti informacija yra reikalinga norint išsiaiškinti, ar pagrįstai kiti asmenys valdo nuomojamus žemės sklypus, o pateikta informacija apie žemės sklypų deklaravimą nėra pakankama patvirtinti faktą ar šie asmenys moka žemės nuomos mokestį.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas aplinkybe, jog jam yra būtina visa informacija, susijusi su žemės sklypų Nr. 533-2, Nr. 533-3, Nr. 533-4, Nr. 553-5, Nr. 533-6 ir Nr. 533-7 (toliau – ir Žemės sklypai) valdymu, t. y. ne tik šių sklypų deklaravimo faktą patvirtinantys dokumentai bet ir kvitai, patvirtinantys asmenų mokėjimą už žemės nuomą.

7. Atsakovas teigė, jog palaiko Komisijos 2020 m. spalio 8 d. sprendime išdėstytus argumentus. Komisija pagrįstai nustatė, kad Pagėgių savivaldybė pareiškėjui pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su Žemės sklypais. Atkreipė dėmesį, jog teismui tenkinus pareiškėjo skundą atsakovas kitų duomenų ir kitokia forma pareiškėjui pateikti negalės, kadangi kaip ir nustatė Komisija, neturi tokios galimybės, nes tokia informacija nedisponuoja.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. NŽT laikėsi pozicijos, kad Komisija 2020 m. spalio 8 d. sprendimu teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl sprendimo panaikinti teismui pateiktame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 9 d. sprendimu skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Komisija 2020 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-32 (AG-152/13-2019). Išanalizavęs sprendimo turinį teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 27 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Merą, prašydamas pateikti žemės nuomos mokesčio mokėtojų kvitų kopijas už žemės sklypus Nr. 533-2, Nr. 533-3, Nr. 533-4, Nr. 533-5, Nr. 533-6 ir Nr. 533-7. Meras 2019 m. lapkričio 13 d. raštu informavo pareiškėją, kad atsakovas neturi galimybės pateikti jo prašomų dokumentų. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas panaikinti minėtą Mero raštą ir įpareigoti atsakovą pateikti nurodytų žemės sklypų žemės nuomos mokesčio mokėtojų kvitus. Komisija 2020 m. vasario 14 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies – panaikino Mero 2019 m. lapkričio 13 d. raštą ir įpareigojo Merą pareiškėjo 2019 m. spalio 27 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Meras, vykdydamas Komisijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimą, 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu pateikė pareiškėjui informaciją apie Žemės sklypų žemės nuomos mokesčio sumokėjimus 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. Kartu su minėtu raštu pareiškėjui buvo pateiktos Žemės sklypų žemės nuomos mokesčio deklaracijos. Pareiškėjo nuomone, Mero pateikta informacija nėra išsami, todėl jis pateikė skundą Komisijai, kuriame buvo prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Merą pateikti Žemės sklypų žemės nuomos mokesčio mokėtojų kvitus. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. spalio 8 d. sprendimu nusprendė skundą atmesti. Komisija sprendime pažymėjo, kad Raštas turi trūkumų, tačiau šie trūkumai nėra esminiai, dėl ko reikėtų panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Raštą. Atkreipė dėmesį, jog valstybės ir savivaldybės institucijos yra įpareigojamos informaciją teikti ta forma, kuria ši informacija yra parengta institucijoje bei, kad jos neprivalo kurti ar pritaikyti turimos informacijos tokiai formai, kurios pageidauja pareiškėjas, taip pat pakartotinai teikti prašomos tos pačios informacijos.

12. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (redakcija nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

13. Teismas VAĮ 2 straipsnio 14 dalies kontekste sprendė, kad pareiškėjo kreipimasis yra prašymas. Pažymėjo, kad asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Taisykles.

14. Teismas, apžvelgęs Taisyklių 35 punkte, Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 27 d. Merui pateikė prašymą gauti informaciją – pateikti žemės nuomos mokesčio mokėtojų kvitų kopijas už Žemės sklypus. Komisija 2020 m. vasario 14 d. sprendimu įpareigojo Merą iš naujo išnagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą. Meras, vykdydamas Komisijos sprendimą 2020 m. rugpjūčio 4 d., išsiuntė pareiškėjui Raštą bei kartu su juo pateikė žemės sklypų Nr. 533-2, Nr. 533-3, Nr. 533-4, Nr. 533-6, Nr. 533-7 žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2012–2014 m. laikotarpį. Kartu su Raštu nebuvo pateikta žemės sklypo Nr. 533-5 žemės nuomos mokesčio deklaracija, tačiau iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog ši informacija buvo pateikta kartu su atsakovo atsiliepimu nagrinėjant ginčą Komisijoje.

15. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad Meras neatsisakė tenkinti pareiškėjo prašymo ir pateikė institucijos turimą informaciją, tačiau pareiškėjo netenkina gautos informacijos išsamumas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai pareiškėjui neatsisakoma suteikti informacijos, t. y. kai ji yra suteikiama, tačiau pareiškėjo netenkina gautos informacijos išsamumas ir jis siekia tokį institucijos / įstaigos atsakymą ginčyti teisme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog toks institucijos / įstaigos raštas, patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.); toks raštas nelaikytinas informacinio pobūdžio raštu, nesukuriančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negalinčiu būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste tokiais atvejais skundžiamo atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės vertintinas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Įstatymo 6 str.).

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, analizuodamas pareiškėjui pateiktų žemės nuomos mokesčių deklaracijų turinį nustatė, jog juose yra pateikta informacija apie konkretaus žemės sklypo nuomininką, žemės sklypo plotą, apskaičiuoto žemės mokesčio sumą, turimus žemės mokesčio įsiskolinimus, apmokestintos žemės sklypo dalies vertę, taikomo mokesčio tarifą ir t.t. Pareiškėjas skunde plačiau nenurodo, kodėl jo netenkina pateikta informacija, teigia, kad pateiktos deklaracijos yra fiktyvios, tačiau nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pareiškėjas skunde pabrėžia, jog pageidavo gauti Žemės sklypų žemės nuomos mokesčio mokėtojų kvitų kopijas, o ne žemės nuomos mokesčio deklaracijas.

17. Teismas vertino atsakovo atsiliepimo argumentus, kad savivaldybė nedisponuoja žemės nuomos mokesčio mokėtojų kvitais, pareiškėjui yra pateikta visa institucijos turima informacija, susijusi su Žemės sklypais ir jų apmokestinimu žemės mokesčiu. Teismas sprendė, kad net teismui tenkinus pareiškėjo skundą, atsakovas neturėtu galimybės pateikti pareiškėjui tokių duomenų, kurie atitiktų 2019 m. spalio 27 d. pareiškėjo prašyme suformuluotą turinį.

18. Teismas Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste sprendė, kad atsakovas ir Meras turi pareigą pateikti tik tokią informaciją, kuria jie disponuoja bei tvarko vykdydami teisės aktuose nustatytas funkcijas. Savivaldybės institucijos yra įpareigotos informaciją teikti ta forma, kuria ši informacija yra parengta institucijoje ir ji neturi prievolės kurti ar pritaikyti turimos informacijos tokiai formai, kurios pageidauja pareiškėjas. Kartu su Raštu pareiškėjui pateikta informacija atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto dokumento išsamumo principo reikalavimus – pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos yra informatyvios, iš esmės atitinka pareiškėjo 2019 m. spalio 27 d. prašymo turinį ir jose pateikti išsamūs duomenys.

19. Teismas nenustatė skundžiamų teisės aktų neteisėtumo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje.

III. 20. Pareiškėjas A. M. patikslintame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą, Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. R2-1455 „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2020 m. vasario 25 d. raštą Nr. 34 SD-(14.34.104.) kaip neteisėtus bei nepagristus ir įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių ir savivaldybę pateikti pareiškėjui visą būtina medžiagą, susijusia su Žemės sklypų valdymu, t. y. ne tik šių sklypu deklaravimo faktą patvirtinančius dokumentus, kurie pareiškėjui yra pateikti, bet ir kvitus, patvirtinančius asmenų mokėjimą už žemės nuomą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas bei tikslai yra konkretūs – pareiškėjas siekia išsiaiškinti, ar skunde minimi tretieji asmenys teisėtai valdė skunde minimus ginčo sklypus, jei jie buvo įtraukti į 2013 metais rengiamą kadastrinį projektą ir ta aplinkybė leido pagal pirmumą pasirinkti kitiems asmenims laisvus valstybinės žemės fondo sklypus.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis skunde ir Pagėgių savivaldybė savo atsiliepime nurodė, o Komisija palaikė jos poziciją, kad ji darė buhalterinius užskaitymus dėl žemės mokesčio, neturėdama galimybės jų išskaidyti. Tačiau visiškai neaišku, ar apie tai buvo informuoti NŽT skyriai, nes nesant įmokų, NŽT galėjo panaikinti žemės nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis.

23. Pareiškėjo teigimu, savivaldybės vadovas privalo žinoti viską, kas vyksta jo vadovaujamoje savivaldybėje, juo labiau, kontroliuoti, ar už išnuomojamus žemės fondus yra laiku mokamas nuomos mokestis. Jei tokios informacijos savivaldybės vadovas neturi, tai sukelia įtarimų dėl galimos korupcijos, netinkamos apskaitos tvarkymo.

24. Pareiškėjas pažymi, kad ne kartą teismams yra minėjęs, kad jo prašymai dėl tinkamos informacijos pateikimo yra susiję su žemės nuoma bei jos pirkimu. Pareiškėjas buvo įtrauktas į valstybinės laisvos žemės fondo gauti žemę pirkimui ir nuomai pretendentų sąrašą. Pagal žemėtvarkos metodiką parinkti žemės sklypai nepriskirtini laisvos žemės fondui, todėl pareiškėjui buvo neaišku, kokiu pagrindu iš kitų buvusių žemės sklypų nuomotojų paimti Žemės sklypai ir pervesti į laisvos žemės fondo sklypus, jei pretendentai teisėtai valdė, dirbo ir mokėjo žemės mokesčius už sklypus.

25. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl žemės sklypų deklaracijas pateikia ne Pagėgių savivaldybės atsakingi pareigūnai, o NŽT. Pati savivaldybė į pareiškėjo raštus tik formaliai atsakinėjo.

26. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl Pagėgių savivaldybės 2004 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 336 vykdymo, nors šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su ginču.

27. Pareiškėjas nurodo, kad nėra teisinga jo kreipimąsi interpretuoti kaip prašymą. Iš esmės pareiškėjas siekė išsiaiškinti, ar kiti asmenys teisėtai nuomoją žemę, ar žemėtvarka pagrįstai sudarė nuomos sutartis su kitais asmenimis, o ne su pareiškėju, nes jis pretendavo į ginčo žemės nuomą, tačiau jam buvo atsakyta neigiamai.

28. Atsakovas atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą prašo patikslintą apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniam teismui reiškia reikalavimą panaikinti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2020 m. vasario 25 d. raštą Nr. 34 SD-(14.34.104.), kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir šis reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas.

30. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjo suformuluoto reikalavimo akivaizdu, kad pareiškėjo vienintelis tikslas yra iš Pagėgių savivaldybės gauti kvitus, patvirtinančius asmenų atliktus mokėjimus už žemės nuomą.

31. Atsakovo vertinimu, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Komisija taip pat nagrinėdama pareiškėjo skundą nustatė nežymius atsakovo veiksmų trūkumus, su kuriais atsakovas sutinka, tačiau šie trūkumai nebuvo esminiai, dėl ko reikėtų panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Raštą.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, atsakovas kitų duomenų ir kitokia forma pareiškėjui pateikti negalės, nes neturi galimybės.

33. Atsakovo nuomone, NŽT byloje turi dalyvauti kaip atsakovas, nes iš pareiškėjo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas akcentuoja būtent šios institucijos priimtus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu ir būtent šios institucijos priimti sprendimai didžiąją dalimi netenkina pareiškėjo.

34. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas galimai piktnaudžiauja jam suteikiamomis teisėmis, eilę metų teismams skundžia atsakovą dėl, jo nuomone, neteisėtų atsakovo veiksmų tuo pačiu pareiškėjui rūpimu klausimu (žemės nuomos kvitų nepateikimu ir nuomos suteikimo kitiems asmenims pagrįstumu), nors akivaizdu, kad didžioji pareiškėjo prašymų ir reikalavimų dalis nėra priskirtina atsakovo kompetencijai. Pareiškėjas praplečia nagrinėjamo dalyko objektą, papildomai nurodo aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos ir niekaip nesusijusios su ginčo objektu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. R2-1455 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2019 m. spalio 27 d. kreipimąsi, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamu Raštu pareiškėjui pagal jo prašymą yra pateikta visa Pagėgių savivaldybės turima informacija, ši informacija atitinka išsamumo kriterijų, todėl, nenustatęs skundžiamo akto neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde ir jo patikslinime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja ir pasisako tik tais aspektais, kurie išdėstyti apeliaciniame skunde.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas, nutardamas priimti nagrinėjimui pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 21R2-181 (AG2-115/15-2020) ir Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. R2-1455 „Dėl informacijos pateikimo“. Teismas minėta nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl NŽT 2020 m. vasario 25 d. rašto Nr. 34 SD-(14.34.104.) ir įpareigojimo pateikti jam visą medžiagą, susijusią su tinkamu Žemės sklypų valdymu.

41. Teisėjų kolegija nevertina apeliaciniame skunde suformuluotų reikalavimų panaikinti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2020 m. vasario 25 d. raštą Nr. 34 SD-(14.34.104.) ir įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių ir Savivaldybę pateikti pareiškėjui visą būtiną medžiagą, susijusią su Žemės sklypų valdymu, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Šiuo teisiniu pagrindu apeliacinės instancijos teisme nesprendžiama ir dėl apeliaciniame skunde minimo Pagėgių savivaldybės 2004 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 336 vykdymo.

42. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. R2-1455 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris buvo priimtas Komisijai 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 21R-2-32(AG2-152/13-2019) panaikinus 2019 m. lapkričio 13 d. Pagėgių savivaldybės mero raštą Nr. R2-2301 „Dėl informacijos pateikimo“ bei įpareigojus Pagėgių savivaldybės merą pareiškėjo 2019 m. spalio 27 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

43. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių savivaldybės merą. Kreipimesi nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. teikė skundą Pagėgių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjui dėl dvigubo nuomojamo žemės sklypo Nr. LF-31 deklaravimo. 2019 m. spalio 9 d. gavo nepilną atsakymą, o telefonu buvo informuotas apie tai, kad Pagėgių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas negali patikrinti žemės nuomos mokesčio mokėjimo dokumentų. Atsižvelgiant į tai, prašė Pagėgių savivaldybės mero „atsiųsti žemės nuomos mokesčių mokėjimo kvitų kopijas už žemės sklypus Nr. 533-2, Nr. 533-3, Nr. 533-4, Nr. 533-5, Nr. 533-6 ir Nr. 533-7, atitinkamai I. K. K., G. G., M. A. ir N. A. už 2012, 2013 ir 2014 metus“.

44. Ginčijamu Raštu pareiškėjui buvo pateikti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2020 m. vasario 25 d. rašto Nr. 34 SD-(14.34.104.) ir Žemės sklypų Nr. 533-2, Nr. 533-3, Nr. 533-4, Nr. 533-6 ir Nr. 533-7 mokesčių deklaracijų kopijos, nurodant, kad „pranešimas Jums parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus gauto rašto pagrindu ir tokius žemės sklypų numerius, kokie nurodyti Jūsų skunde, Pagėgių savivaldybės administracija savo apskaitoje neturi.“

45. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo 2019 m. spalio 27 d. kreipimasis yra prašymas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pateiktų kreipimusi siekė išsiaiškinti žemės nuomos sutarčių sudarymo teisėtumą, galimai pažeidžiant pareiškėjo teises, iš esmės siekia, kad jo kreipimasis būtų pripažintas skundu.

46. Viešojo administravimo įstatymo (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 14 dalis nustatė, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustatė, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

47. Nustatyta, kad Komisija 2020 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 21R-2-32(AG2-152/13-2019), su kuriuo pareiškėjas sutiko, nes skundo dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neteikė, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. spalio 27 d. kreipimosi turinį VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalių kontekste, pripažino, kad pareiškėjo kreipimasis yra prašymas. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde įvardina jo galimą teisių pažeidimą, kurio nebuvo nurodęs 2019 m. spalio 27 d. kreipimesi. Pareiškėjas 2019 m. spalio 27 d. kreipimesi nesuformulavo prašymo apginti pažeistas teisęs, o prašė pateikti jį dominančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo 2019 m. spalio 27 d. kreipimasis yra prašymas.

48. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su skundžiamu Raštu jam pateiktos informacijos / dokumentų išsamumu. Pareiškėjo teigimu, prašoma pateikti informacija / dokumentai, t. y. kvitai, patvirtinantys asmenų mokėjimą už žemės nuomą, yra reikalingi norint išsiaiškinti, ar pagrįstai kiti asmenys valdo nuomojamus žemės sklypus, o skundžiamu Raštu pateikta informacija apie žemės sklypų deklaravimą nėra pakankama patvirtinti faktą ar asmenys moka žemės nuomos mokestį.

49. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo teisės gauti prašomą informaciją aktualus Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1590 redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Įstatymas), kuris, be kita ko, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją. Įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją. Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis, o pagal šio straipsnio 5 punktą informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus.

50. Vertinama, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją / dokumentus iš Pagėgių savivaldybės pagal pateiktą prašymą įstaigos disponuojamos informacijos / dokumentų apimtyje buvo užtikrinta. Įstaiga pareiškėjui su skundžiamu Raštu pateikė žemės sklypų Nr. 533-2, Nr. 533-3, Nr. 533-4, Nr. 533-6 ir Nr. 533-7 mokesčių deklaracijas, o žemės mokesčių deklaracija Nr. 533-5, ištaisius Rašto trūkumą, buvo pateikta Komisijai nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Deklaracijose, be kita ko, užfiksuota informacija apie konkretaus žemės sklypo nuomininką, apskaičiuoto žemės mokesčio sumą, turimus žemės mokesčio įsiskolinimus (nepriemoka / permoka) ir kt. Deklaracijų turinys iš esmės atitinka pareiškėjo prašymo turinį.

51. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas viešojo administravimo subjektas gali teikti tik tokią informaciją, kuria disponuoja, vykdydamas viešąsias funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui buvo suteikta visa turima informacija ir pateikti dokumentai, kuriais Pagėgių savivaldybė disponavo. Pažymėtina, kad atsakovas patvirtino, jog neturi galimybės pateikti pareiškėjui žemės nuomos mokesčių mokėjimų kvitų kopijų, nes tokiais kvitais nedisponuoja. Nepateikimas pareiškėjui duomenų, kuriais viešojo administravimo subjektas nedisponuoja, negali būti vertinamas kaip teisės gauti informaciją pažeidimas.

53. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė