2020-10-14 Nr. AB-19103-3-62-3-03102-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1964-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03102-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2018 m. spalio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant teisę gauti higienos priemones. Pareiškėjas 2018 m. spalio 28 d. kreipėsi į atsakovo atstovą su prašymu išduoti būtinas higienos priemones – tualetinį popierių, prausiamą muilą, skutimosi peiliukus, dantų pastą, dantų šepetėlius, skalbimo miltelius. Iš atsakovo atstovo gavo atsakymą, kad būtinos higienos priemonės jam nepriklauso, nes spalio mėnesį jis buvo mokus. Pareiškėjas 2018 m. spalio 29 d. raštu pateikė Alytaus PN direktoriui skundą dėl negaunamų būtinųjų higienos priemonių, tačiau atsakymo nesulaukė, o Ūkio skyriaus vedėjas pareiškėjui paaiškino, jog buhalterė pateikė klaidingą informaciją dėl jo mokumo, todėl higienos priemonės nebuvo išduotos.

2.2. Pareiškėjas dėl tokių neteisėtų Alytaus PN administracijos veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą. Jam nustatytas hemorojus, todėl neišdavus tualetinio popieriaus, jam teko patirti itin nemalonius išgyvenimus. Dėl savo ligos jis privalo nuolat palaikyti švarą, nusiprausti šiltu vandeniu su muilu, tačiau negavęs muilo, negalėjo to padaryti. Pareiškėjui paūmėjo liga, prasidėjo kraujavimas, teko naudoti vaistus nuo skausmo, buvo būtina operacija.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) per mėnesį nuteistajam išduodamas 1 vnt. dantų šepetėlis, kas du mėnesiai – 75 ml. dantų pastos, per mėnesį – 4 vnt. skutimosi peiliukų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, nes 2018 m. spalio 18 d. ir spalio 25 d. pirko cigaretes. Jis iš valstybės biudžeto gavo 53,39 Eur pajamų, todėl higienos priemones galėjo įsigyti pats.

3.2. Pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, skunde rėmėsi tik abstraktaus pobūdžio teiginiais ir konkrečiai nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neišduotų būtinųjų higienos priemonių, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 28 d. pateikė Alytaus PN administracijai prašymą išduoti higienos priemones. Minėtas prašymas nebuvo patenkintas nustačius aplinkybę, jog pareiškėjas 2018 m. spalio mėnesį buvo mokus. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą motyvų matyti, jog toks sprendimas dėl pareiškėjo mokumo buvo priimtas vadovaujantis Aprašo 7 punkto nuostatomis, kadangi jis įsigijo tabako gaminių. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, jog 2018 m. spalio 18 d. ir 25 d. pareiškėjas pirko prekių už 53,39 Eur, tačiau minėtame žiniaraštyje nepateikta jokia informacija, kad pirktos prekės buvo būtent tabako gaminiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo materialinę padėtį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 28 d., t. y. mėnesį laiko iki prašymo išduoti higienos reikmenis pateikimo. Taip pat atsakovo atstovas nepateikė pareiškėjo rašytinio prašymo skirti higienos priemones su buhalterinės apskaitos skyriaus žyma dėl pareiškėjo mokumo / nemokumo, todėl neaišku, kokiu pagrindu buvo nuspręsta dėl pareiškėjo mokumo.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog ginčo laikotarpiu jis buvo nemokus. Nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nors pagal teisinį reguliavimą pareiškėjas atitiko sąlygas tokių priemonių išdavimui, teismas vertino, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

7. Teismas pripažino, kad dėl nustatytų pažeidimų (higienos priemonių neišdavimo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jeigu Alytaus PN administracija būtų paskyrusi jam higienos priemones, ypač vertinant pareiškėjo sveikatos būklę, todėl atsakovui kyla pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti visus įrodymus, susijusius su pareiškėjo skundu, tačiau atsakovo atstovas nepateikė įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę, todėl teismas vadovavosi pareiškėjo paaiškinimais ir sprendė, jog dėl neteisėto Alytaus PN administracijos neveikimo pareiškėjui galėjo kilti neigiamos teisinės pasekmės – ligos paūmėjimas.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į pažeidimo trukmę (nuo 2018 m. spalio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., išskyrus 2018 m. lapkričio 8, 14, 23, 27, 28 d. – pagal pateiktą informaciją apie pareiškėjo perkėlimus, iš viso 26 paras, pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis), į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati yra 100 Eur suma.

III. 10. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismo nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

10.2. Teismas neįvertino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos namai neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę grubiai pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN administracija išskirtinai pareiškėjui blogino bausmės atlikimo sąlygas ar siekė sąmoningai sukelti pareiškėjui dvasinį sukrėtimą ar skriaudą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pakartodamas nusiskundimus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas mano, kad teismas neatsižvelgė į skunde išdėstytus argumentus, nepagrįstai visiškai netenkino jo skundo.

13. Atsakovo atstovas ir pareiškėjas atsiliepimuose į apeliacinius skundus ir esmės atkartojo savo apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 28 d. pateikė atsakovo atstovui prašymą išduoti higienos priemones. Šios faktinės aplinkybės apeliaciniuose skunduose neginčija nei pareiškėjas, nei atsakovas.

17. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Aprašo 4 ir 5 punktai, be kita ko, numato, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis). Vėliau higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Remiantis Aprašo 13 punktu nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

18. Iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 13) matyti, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. gavo ir savo sąskaitoje turėjo 50 Eur. Taip pat iš to paties rašytinio įrodymo matyti, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 25 d. išleido 49,59 Eur. Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėto Aprašo 13 punktu, pareiškėjas yra laikomas mokiu, kadangi per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Taip pat pareiškėjas laikomas mokiu, kadangi per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą.

19. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Aprašo nuostatas. Sistemiškai aiškinant šios nutarties 17 punkte paminėtas teisės akto normas, aplinkybė, ar suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, yra reikšminga tik tuomet, kai suimtasis (nuteistasis) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą.

20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra nustatoma, jog asmuo turėjo galimybę pats įsigyti higienos priemones (turėjo lėšų), neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-520/2020 ir kt.).

21. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Šioje byloje pareiškėjas neįrodė, kad jis buvo nemokus ir turėjo teisę gauti nemokamai higienos priemones. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas pažeidė įstatymus.

22. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo T. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius