f245d5e2-a6ae-4be9-86fa-445ce80728c4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-257-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00636-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.14.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. K. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovei nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, civilinėje byloje Nr. 2-1656-479/2015 pagal ieÅ¡kovės A.

K. T. ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovė A. K. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko A. M. 5 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

Taip pat ieÅ¡kovė prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei A. K. T. keturiolikos dienų procesinį terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys neatitinka jam įstatymo keliamų bendrųjų reikalavimų (CPK 135 straipsnis), nes iÅ¡ jo turinio nėra aiÅ¡ku, kokiÄ praÅ¡omÄ priteisti sumos dalį sudaro turtinė ir kokiÄ reikalavimo sumos dalį sudaro neturtinė žala, o iÅ¡ faktinių aplinkybių nėra aiÅ¡ku, kokių asmenų, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais grindžiama žala, nepateikti žalos faktÄ ir dydį patvirtinantys įrodymai.  Taip pat teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas, informacijos, ar byla bus vedama per advokatÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai).   Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už ieÅ¡kinį mokėtinas 12 555 Eur dydžio žyminis mokestis.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovės pateikta invalidumo pažymėjimo kopija neįrodo ieÅ¡kovės sunkios turtinės padėties, todėl praÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo laikė nepagrįstu ir jį atmetė. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė A. K. T. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: IeÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendęs teisėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos SÄ jungos Ministrų Tarybos Komiteto nuostatų rekomendacijas ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis, nevykdydamas jam priskirtų pareigų, suvaržė ieÅ¡kovės teisę į teisingÄ teismÄ .  Pateiktas ieÅ¡kinys atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, jame aiÅ¡kiai nurodytas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas.   Teismas be pagrindo ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2012 m. kovo 15 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

             IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir atmestas praÅ¡ymas atleisti nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

  Dėl ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pateikimas. Civilinės bylos iÅ¡kėlimas teisme – tai savarankiÅ¡ka, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, t. y. ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ ar ne. Civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobÅ«džio procesinius sprendimus: priimti ieÅ¡kinį ir iÅ¡kelti civilinę bylÄ (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieÅ¡kinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. IeÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes bei ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014 ir kt.). Šių dviejų ieÅ¡kinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieÅ¡kinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais.

Visų pirma, ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylÄ . Antra, aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia prieÅ¡ingai bylos Å¡aliai – atsakovui sužinoti prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Trečia, konkretus ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieÅ¡kinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose.

Ketvirta, konkretus ieÅ¡kinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis Å¡is ieÅ¡kinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieÅ¡kinyje nurodyti visi ieÅ¡kovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės stadijoje spręsti klausimÄ dėl trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukimo į bylÄ ar pasiÅ«lymo tretiesiems asmenims, pareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kus reikalavimus, tai padaryti.

Todėl ieÅ¡kovui tenka pareiga jau ieÅ¡kinio padavimo stadijoje aiÅ¡kiai ir tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) bei faktinį jo pagrindÄ (ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali bÅ«ti įgyvendinamas Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas, sudarant kitai ginčo Å¡aliai galimybę aiÅ¡kiai suprasti, ko ir kodėl iÅ¡ jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų suformuoti savo pozicijÄ dėl ginčo dalyko.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko A.

M. 5 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo matyti, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡skiria, kokio dydžio turtinę žalÄ patyrė dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau sudeda patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ Ä¯ vienÄ reikalavimÄ . Taipogi ieÅ¡kovė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jÄ iÅ¡vis patyrus turtinę žalÄ . Tokie ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir dalyko netikslumai yra aiÅ¡kÅ«s ieÅ¡kinio turinio trÅ«kumai, kurie turi bÅ«ti paÅ¡alinti ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, kadangi jų nepaÅ¡alinus negalima nustatyti, ar ieÅ¡kinys iÅ¡ tiesų teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis), o atsakovui objektyviai užkertama galimybė gintis nuo jo atžvilgiu pareikÅ¡tų reikalavimų.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, nei ieÅ¡kinio dalyko, kas reiÅ¡kia, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir paduotame atskirajame skunde apeliantė apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais, nenurodydama jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu.

   Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnyje 1 dalyje nustatyti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobÅ«dį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusÄ , suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo civilinėse bylose.Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis). Ä®statymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias turėtų bÅ«ti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės / mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrÄ jÄ proceso (ginčo) Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

BÅ«tent žyminio mokesčio dydis turėtų bÅ«ti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumÄ ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bÅ«tina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo praÅ¡oma atleisti bylos Å¡alį, proporcingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).               Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ atleisti nuo viso žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. kovo 15 d. nutartimi analogiÅ¡kas praÅ¡ymas buvo patenkintas.

             Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantės teiginiais nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos jÄ visiÅ¡kai atleisti nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo. Antra, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jos sunkiÄ turinę padėtį (CPK 178 straipsnis), nes pateiktas invalidumo pažymėjimas apibÅ«dina tik apeliantės socialinį statusÄ , bet ne jos turtinę padėtį.

Tuo tarpu bylÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. kovo 15 d. nutartis (b. l. 49), priimta iÅ¡sprendus jos apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje, priėmimo klausimÄ , neturi res judicata galios, o joje nustatytos aplinkybės prejudicinės galios. Kaip minėta pirmiau, teismas kiekvienoje konkrečioje byloje sprendžia klausimÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir vertina praÅ¡ymo metu egzistuojančias aplinkybes.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė CPK 83 straipsnyje nurodytų sÄ lygų egzistavimo ir pagrįstai nustatė terminÄ Å¾yminiam mokesčiui už ieÅ¡kinį sumokėti.  Dėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo Apeliantės argumentus, susijusius su skundžiamÄ nutartį priėmusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumu, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo bent jau Å¡ioje proceso stadijoje abejoti teismo Å¡aliÅ¡kumu. Be to, teisėjo nuÅ¡alinimo, nusiÅ¡alinimo pagrindai ir jų pareiÅ¡kimo tvarka numatyta CPK 64–66 straipsniuose.

Apeliantė, jei turi pagrindÄ nepasitikėti teisėju, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ .   Apibendrinus anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pirmosios instancijos teismo nustatytas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo terminas yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naujÄ terminÄ nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti – 14 dienų nuo Å¡ios nutarties paskelbimo, t. y. iki 2016 m. kovo 3 d., iÅ¡aiÅ¡kinant, kad patikslintas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pateiktas Klaipėdos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovei A. K. T. terminÄ iki 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teisėja                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė