2025-08-20 Nr. AB-12764-4-16-3-00397-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2528-520/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00397-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. J. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

2. Centras paaiškino, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2025 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio ir įpareigoti Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, o jam nustatytu laiku neišvykus, – išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką vienus metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šis Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 17 d.

3. Centras pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jo byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat nustatyta, kad Užsienietis serga (duomenys neskelbtini) liga. Centras nurodė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. liepos 29 d. sprendimu nusprendė Centro teikimą tenkinti iš dalies, t. y. skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – perduoti Užsienietį Lietuvos Respublikoje leidimą nuolat gyventi turinčiam (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), įsipareigojusiam rūpintis Užsieniečiu suteikiant gyvenamąjį plotą ir jį išlaikyti; nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 2025 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (iki sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį įvykdymo).

5. Teismas nustatė šias aplinkybes:

5.1. 2024 m. birželio 16 d. Užsienietis atvyko į Lietuvą ir 2024 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą dėl pabėgėlio statuso ir tarptautinės apsaugos suteikimo. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu nesuteikė prieglobsčio, nusprendė įpareigoti Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, o jam nustatytu laiku neišvykus, – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką vienus metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šis sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 17 d.

5.2. 2025 m. liepos 28 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., kadangi Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo; apgyvendintas Centre. Užsienietis 2012–2017 metais ne kartą gydytas stacionariai psichikos sveikatos centre dėl jam diagnozuoto sutrikimo.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes Lietuvoje gyvena neturėdamas vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas nurodė, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės šalį, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose ir 5 dalies 10 punkte numatyti sulaikymo pagrindai, be to, Užsienietis atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus: užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jo byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, jis nėra prieglobsčio prašytojas, tačiau nustatyta, kad serga (duomenys neskelbtini) liga.

8. Teismas nustatė, kad Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi giminystės ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje (Lietuvoje jau metai laiko gyvena Užsieniečio dėdė A. M., turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris įsipareigoja rūpintis Užsieniečiu, suteikti jam gyvenamąjį plotą ir jį išlaikyti).

9. Teismas, atsižvelgęs į Užsieniečio individualias savybes (nustatytą ligą), į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, bendradarbiauja su institucijomis, sprendžiančiomis klausimą dėl jo teisinės padėties, sprendė, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslų (t. y. įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo) galima pasiekti taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, kuris įsipareigoja rūpintis juo ir jį išlaikyti).

III. 10. Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 29 d. sprendimą, tenkinti teikimą iš dalies, t. y. skirti Užsieniečiui papildomą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį kas antrą antradienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. atvykti į VSAT Migracijos skyrių, esantį J. Basanavičiaus g. 14, Vilniuje, taikomos priemonės terminą nustatant iki 2025 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

11. Centras paaiškina, kad, Migracijos departamentui priėmus sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo / išsiuntimo, VSAT atlieka veiksmus, kad būtų įvykdytas šis sprendimas. Kadangi Užsieniečiui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, VSAT pareigūnai, organizuojantys Užsieniečio išsiuntimą, turi įvertinti visus rizikos faktorius (ar Užsieniečio sveikata leidžia jam skristi lėktuvu, nuspręsti, ar Užsieniečio išsiuntimui reikalinga palyda, apsispręsti dėl palydos sudėties (ar reikalingas lydintis socialinis darbuotojas, medikas ar psichologas). Centro teigimu, neturint galimybės oriai, nepažeidžiant žmogaus teisių patikrinti Užsieniečio sveikatos, išsiuntimo organizavimas yra nepagrįstai apsunkinamas.

12. Centras nurodo, kad Užsienietis, įsiteisėjus Migracijos departamento 2025 m. gegužės 15 d. sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo bei grąžinimo, nesiėmė jokių veiksmų šiam sprendimui įvykdyti. Užsienietis ir jo atstovas 2025 m. liepos 14 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl paso grąžinimo, siekiant vykdyti įpareigojimą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių ketinimą išvykti (pvz., bilieto rezervacijos), bei nustojo bendradarbiauti. Centro teigimu, toks Užsieniečio elgesys leidžia manyt, jog Užsienietis neketino grįžti į kilmės šalį ir yra tikimybė, kad jis gali trukdyti įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo procesui.

13. Centras pažymi, kad vykdyti Migracijos departamento 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą pavesta VSAT, o pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė neužtikrina Užsieniečio buvimo vietos kontrolės. Nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad, VSAT organizuojant Užsieniečio grąžinimą / išsiuntimą (bilietų įsigijimą, reikiamų leidimų gavimą ir kt.), Užsienietis pasišalins iš gyvenamosios vietos arba neteisėtai išvyks iš Lietuvos Respublikos, ir tokiu atveju Lietuva patirs finansinių nuostolių. Centras pažymi, kad asmuo, kuris pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas kaip įsipareigojęs rūpintis Užsieniečiu, nėra įpareigojamas pranešti VSAT, ar Užsienietis gyvena jo turimoje gyvenamojoje vietoje, ar iš jos nepasišalino.

14. Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė negali užtikrinti tinkamo Užsieniečio bendradarbiavimo su institucijomis, todėl kelių alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas vienu metu būtų proporcinga priemonė Įstatymo siekiamiems tikslams, t. y. siekiant išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – perduoti Užsienietį Lietuvos Respublikoje leidimą nuolat gyventi turinčiam S(duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., įsipareigojusiam rūpintis Užsieniečiu suteikiant gyvenamąjį plotą ir jį išlaikyti iki 2025 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, bendradarbiauja su institucijomis, sprendžiančiomis klausimą dėl jo teisinės padėties, sprendė, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslų (t. y. įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo) galima pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę (patikėti prižiūrėti Užsienietį Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti).

17. Centras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su sprendimo grąžinti Užsienietį į kilmės valstybę vykdymu, o šio teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė neužtikrina Užsieniečio buvimo vietos kontrolės. Centras prašo skirti Užsieniečiui papildomą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti užsienietį kas antrą antradienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. atvykti į VSAT Migracijos skyrių (J. Basanavičiaus g. 14, Vilnius), taikomos priemonės terminą nustatant iki 2025 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

19. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

20. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; kt.).

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); kt.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui taikė tik vieną alternatyvią sulaikymui priemonę (perduoti Užsienietį Lietuvos Respublikoje leidimą nuolat gyventi turinčiam (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., įsipareigojusiam rūpintis Užsieniečiu suteikiant gyvenamąjį plotą ir jį išlaikyti) bei nustatė šios priemonės taikymo terminą iki 2025 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (iki sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį įvykdymo). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes (kad Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi giminystės ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, bendradarbiauja su institucijomis, sprendžiančiomis klausimą dėl jo teisinės padėties), taip pat individualias Užsieniečio savybes (nustatytą ligą) ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju užtikrinti sprendimo dėl Užsieniečio grąžinimo / išsiuntimo vykdymą galima taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę (patikėti prižiūrėti Užsienietį Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, kuris įsipareigoja rūpintis juo ir jį išlaikyti).

24. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl dar vienos papildomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo nėra teisiškai pagrįsti, todėl remiantis jais nėra faktinio ir teisinio pagrindo Užsieniečiui taikyti Centro nurodomą papildomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė