2024-11-06 Nr. AB-16011-3-61-3-01722-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-415-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01722-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/428-(2.5Mr) „Dėl atsisakymo priimti skundą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 19 d. skundą „Dėl 2024-02-29 Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos rašto „Dėl nepradėto tyrimo“ Nr. R5-288“.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad ji sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teisme 2024 m. gegužės 7 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašė teismo panaikinti VTEK 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/428-(2.5Mr) „Dėl atsisakymo priimti skundą“; 2) įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 19 d. skundą „Dėl 2024-02-29 Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos rašto „Dėl nepradėto tyrimo“ Nr. R5-288“. Pareiškėja prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas motyvuotas sunkia materialine padėtimi, tačiau jokie papildomi rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad nustatant pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui įrodymus, kad ji sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja, šalindama nustatytus skundo trūkumus, žyminio mokesčio nesumokėjo, t. y. nepašalino 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl jos skundas laikomas nepaduotu.

III. Pareiškėja D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad prie skundo buvo pridėjusi Sodros išrašą apie gaunamą 526,01 Eur neįgalumo pensiją. Taip pat teismui pateikė Sodros pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kuris įrodo, kad daugiau jokių pajamų negauna. Pareiškėjai nustatytas 20 proc. darbingumas. Sunkus neįgalumas bei gaunamos tik 526,01 Eur dydžio pajamos per mėnesį įrodo pareiškėjos sunkią sveikatos ir turtinę padėtį, todėl ji nėra pajėgi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos gaunamos neįgalumo pensijos dydį ir netaikė ABTĮ 37 straipsnio nuostatų.

Gaunama neįgalumo pensija tik 80,01 Eur viršija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą Minimalių vartojimo poreikių dydį (446,00 Eur), todėl pensijos dalis iš 80,01 Eur skirtina medikamentams įsigyti ir automobiliui eksploatuoti (pareiškėjai yra nustatyta judėjimo negalia, todėl automobilis yra būtinas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos D. Š. skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.).

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos skundas, kuriame prašoma panaikinti VTEK Sprendimą ir įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 19 d. skundą „Dėl 2024-02-29 Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos rašto „Dėl nepradėto tyrimo“ Nr. R5-288“ yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kai skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, prie jo turi būti pridėtas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (kvitas) arba motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio. Pareiškėja prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, prašymą motyvuodama sunkia materialine padėtimi, nurodė, kad jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis.

Atsižvelgęs į skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos turtinės padėties, įvertinęs būtino sumokėti žyminio mokesčio dydį (22,50 Eur), pareiškėjos gaunamas pajamas (pareiškėjai skirta netekto darbingumo negalios pensija – 526,01 Eur per mėnesį), taip pat į tai, kad pareiškėja, nors ir pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. nei apie turimą turtą (pavyzdžiui, Registrų centro pažymos apie turimą nekilnojamąjį turtą, valstybės įmonės „Regitra“ pažymos apie turimas transporto priemones), nei pinigines lėšas (pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašo), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki ir ji neturi galimybės sumokėti už skundą įstatyme nustatytą žyminį mokestį. Todėl netenkino pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 37 str.) ir nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėja, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, vėl prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, nurodydama, kad 22,50 Eur suma jai yra didelis žyminis mokestis pagal jos gaunamą 526,01 Eur dydžio pensiją.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į skunde ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos sunkios turtinės padėties, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties bei pareiškėjos atskirojo skundo motyvus nurodytu aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumo, t. y. nepagrindė, jog dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį. Todėl pareiškėjai nesumokėjus 22,50 Eur žyminio mokesčio ir kartu su patikslintu skundu nepateikus papildomų sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų per nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai laikė pareiškėjos skundą nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis