AS-146-597-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-597/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01768-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AAA Wrislit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AAA Wrislit“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „AAA Wrislit“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „AAA Wrislit“) 2012 m. birželio 27 d. išsiuntė teismui skundą (b. l. 1-20), kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 (toliau – ir Nutarimas) 1 dalį, kuria UAB „AAA Wrislit“ pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir Nutarimo 2 dalies 2.1 punktą, kuriuo UAB „AAA Wrislit“ paskirta 358 800 Lt bauda.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto dėl UAB „AAA Wrislit“ paskirtos 358 800 Lt baudos galiojimą ir Nutarimo 1 dalies dėl UAB „AAA Wrislit“ pripažinimo pažeidusiu KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, galiojimą.

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Konkurencijos tarybos Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto sustabdymą – grindė tuo, jog priverstinis skundžiamo Nutarimo vykdymas jam sukels didelius finansinius sunkumus, sutrikdys arba padarys neįmanoma pareiškėjo veiklą rinkoje, dėl to jis praras ženklią turimos rinkos dalį ir patirs nuostolių. Taip pat nurodė, kad, nesustabdžius baudos mokėjimo, bus itin komplikuoti pareiškėjo atsiskaitymai su darbuotojais, veiklos partneriais ir nuomotojais, dėl to bus sudėtinga tęsti toliau veiklą. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – Konkurencijos tarybos Nutarimo 1 dalies sustabdymo, pasak pareiškėjo, bus sudaryta jam kliūtis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi (b. l. 107-108) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AAA Wristlit“ skundą priėmė, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė bei laikė administracinės bylos Nr. I-3691-244/2012 medžiagą nevieša.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, jo manymu, turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – Konkurencijos tarybos Nutarimo 1 dalies ir 2 dalies 2.1 punkto galiojimo pareiškėjo atžvilgiu sustabdymas, darė išvadą, kad objektyvaus pagrindo jas taikyti šiuo atveju nėra. Pabrėžė, jog galima neigiama ginčijamo Nutarimo įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai negali būti laikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė tik abstrakčius argumentus (sukels finansinių sunkumų, sutrikdys arba padarys neįmanoma veiklą rinkoje, komplikuos atsiskaitymus su darbuotojais ir veiklos partneriais bei nuomotojais), kurie nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Kaip yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, Konkurencijos tarybos nutarimo prevencinė funkcija yra labiau susijusi su tuo, kad ūkio subjektas nutrauktų konkurencijos teisės pažeidimą, kurio galiojimas teismo nutartimi nėra sustabdytas, o klausimas dėl baudos mokėjimo įgyja didesnę reikšmę tuomet, kai yra išnagrinėjamas ginčas teisme dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-191/2012).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų apribojama galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, taip pat nėra pakankama ir išskirtinė aplinkybė, kuri įrodytų, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, o realus bei veiksmingas iki skundžiamo Nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo nutarimo padarinių. Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės remiasi asmeniniais nepatogumais, dėl kurių negali būti imtasi veiksmų reikalavimui užtikrinti.

Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto dėl UAB „AAA Wrislit“ paskirtos 358 800 Lt baudos galiojimą ir Nutarimo 1 dalies dėl UAB „AAA Wrislit“ pripažinimo pažeidusiu KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, galiojimą – šioje bylos stadijoje yra netikslinga. Kadangi aplinkybių, dėl kurių turi būti imtasi papildomų reikalavimų užtikrinimo priemonių, byloje nebuvo nustatyta, teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas inter alia prašo pripažinti visą su pareiškėju susijusią tyrimo bylos medžiagą, taip pat skundą ir jo priedus nevieša bylos dalimi ir neteikti jų susipažinti ir kopijuoti proceso dalyviams, išskyrus atsakovą, kuris konfidencialios informacijos saugojimo įsipareigojimus prisiėmė tyrimo metu. Teismas rėmėsi ABTĮ 51 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje yra duomenų, sudarančių pareiškėjo komercinę paslaptį, ir šių duomenų viešas pagarsinimas gali atskleisti jo komercinę paslaptį, yra tikslinga, vadovaujantis ABTĮ 12 straipsnio 2 dalimi, laikyti bylos medžiagą nevieša.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „AAA Wrislit“ atskiruoju skundu (b. l. 112-117) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir priimti naują sprendimą – sustabdyti 2012 m. birželio 7 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-9 1 dalies dėl UAB „AAA Wrislit“ pripažinimo pažeidusiu KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nutarimo 2 dalies 2.1 punkto, kuriuo pareiškėjui paskirta 35 8800 Lt bauda, galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Pažymi, jog pareiškėjas pateikė konkrečius dokumentus (įrodymus) ir motyvus, pagrindžiančius būtinybę sustabdyti baudos mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: pateikė pareiškėjo pelno (nuostolio) ataskaitą, rodančią, kad pareiškėjo veikla yra mažai pelninga, o didžiąją dalį pareiškėjo pardavimo pajamų sudaro veiklos sąnaudos, kurioms padengti būtinas didelis apyvartinių lėšų kiekis – atsiskaitymams su tarptautine oro transporto asociacijos agentūra (IATA) kas mėnesį realiai išleidžiama apie (duomenys neskelbtini) mln. Lt (skundo priedai Nr. 2, 3), kartu su skundo priedu Nr. 4 pateikė pažymą apie lėšų likutį po kiekvieną savaitę vykdomo atsiskaitymo su IATA, kartu su skundo priedu Nr. 5 ir Nr. 6 pateikė įrodymus apie kas mėnesį išleidžiamas sumas atsiskaitymams su nuomotojais ir darbuotojais, po kurių likę apytikriai 60 tūkst. litų skiriami išankstiniams mokėjimams atsiskaitymams su kelionių organizatoriais už šių parduodamas keliones (skundo priedas Nr. 7), kas rodo, jog subalansuoti apyvartines lėšas kiekvieną mėnesį itin sudėtinga, o didelė mokėtina bauda nesustabdžius jos vykdymo itin apsunkintų pareiškėjo atsiskaitymus su darbuotojais, veiklos partneriais, nuomotojais, dėl ko būtų sudėtinga toliau tęsti veiklą, t. y. būtų neįmanomas savalaikis atsiskaitymas už parduodamus aviabilietus ir perparduodamas keliones, kristų veiklos partnerių pasitikėjimas pareiškėju, dėl to tektų veiklos sąnaudas dengti išankstiniais mokėjimais (t. y. kredituoti verslo partnerius), kam prireiktų dar daugiau stabilių apyvartinių lėšų, kurių pareiškėjas negalėtų gauti iš jokios kitos veiklos.

2. Pabrėžia, jog teismas neatsižvelgė į reikšmingus išaiškinimus panašiose situacijose sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimus, t. y., jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsižvelgtina į įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvų ir pokyčio tikimybę bei mastą, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, jog teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-190/2012), jog, reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz, pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS858-440/2010, Nr. AS858-13/2011, Nr. AS525-206/2012), jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodytus vertinimus, finansinius nubausto ūkio subjekto sunkumus gali lemti ne tik de facto nuostolinga bendrovės būklė ar nemokumas, bet ir finansinės būklės apsunkinimas dėl apyvartinių lėšų trūkumo, atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis, darbuotojais sutrikdymo, komercinės veiklos vykdymo sutrikdymo lemiančio praradimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS62-487/2011, Nr. AS520-159/2012, Nr. AS602-1/2012, Nr. AS858-193/2012).

3. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė, kodėl atmestini ar nenagrinėtini pareiškėjo prašymo motyvai, paremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS8-205/2012, Nr. AS146-229/2011, Nr. AS143-612/2010) dėl skundžiamo Nutarimo sustabdymo ir nestabdymo pasekmių atkūrimo ir šalių interesų pusiausvyros, kuri atsakovo atžvilgiu sustabdžius baudos sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, niekaip nepasikeistų, kadangi pareiškėjui vykdant įprastinę veiklą ginčo nagrinėjimo metu, pareiškėjas, atsižvelgiant į turimą rinkos dalį ir ilgametę bendrovės veiklą nebūtų suinteresuotas nei bloginti įmonės padėtį, nei nutraukti veiklą, paslėpti savo turtą, kad išvengtų baudos mokėjimo, todėl nėra rizikos, jog įsiteisėjusiu sprendimu palikus galioti skundžiamą Nutarimo dalį dėl baudos priteisimo, baudos išieškojimas būtų apsunkintas, kai tuo tarpu pareiškėjo padėties pablogėjimas, susijęs su papildomais praradimais (veiklos suvaržymu, įsunkintu įsipareigojimų tretiesiems asmenims, darbuotojams vykdymu, pablogėjusia reputacija, prarastais klientais ir pajamomis) negalėtų būti veiksmingai atkurtas.

4. Pareiškėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-191/2012) vadovaujasi nepagrįstai, kadangi išaiškinimai išimti iš bylos konteksto. Be to, nurodyti išaiškinimai neatitinka šios bylos faktinės situacijos. Konkurencijos tarybos nutarimo dalimi, kuria paskirta bauda, neįgyvendinama prevencinė nutarimo funkcija.

5. Pareiškėjas taip pat mano, jog teismo pozicija, kad ribojama pareiškėjo galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose nėra pakankama ir išskirtinė aplinkybė, kuri įrodytų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar pasidaryti negalimas, nepagrįsta, kadangi nėra paremta jokiais motyvais. Nurodo, jog šiuo atveju nėra jokios rizikos, kad po Nutarimo dalies sustabdymo skundžiamą Nutarimą galutiniu sprendimu palikus nepakeistą nebūtų atkurta padėtis buvusi iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi pripažinimas baustu už KĮ 5 straipsnio ir Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies pažeidimus yra sankcija ūkio subjektui, o tokių sankcijų taikymo terminas, sustabdžius Nutarimo 1 dalies galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (KĮ 35 str. 4 d. 3 p.). Be to, nesustabdžius skundžiamo Nutarimo aptariamos dalies galiojimo, nėra įvertinama pareiškėjo teisių atkūrimo rizika, tuo atveju, jeigu pareiškėjas, kasmet gaunantis vidutiniškai po daugiau nei vieną milijoną litų pajamų iš faktiškai sustabdytos veiklos, ginčo laikotarpiu, kuris vidutiniškai trunka 1-2 metus, negalės dalyvauti pirkimuose ir pretenduoti gauti atitinkamą pajamų dalį.

6. Pabrėžia, jog šiuo atveju yra svarbus ne tik pareiškėjo privatus interesas ateityje gauti pajamas iš viešųjų pirkimų, tačiau ir viešas interesas užtikrinti normalią konkurenciją kelionių pardavimo paslaugų viešųjų pirkimų rinkoje, kadangi, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamu Nutarimu buvo nubausti beveik visi įprastai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys ūkio subjektai (pareiškėjas, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours“, UAB „Vestekspress“, UAB „ZIP travel“), konkurencija kelionių ir turizmo paslaugų viešųjų pirkimų rinkoje bus apribota iš esmės iki vieno ar keleto ūkio subjektų, kas esant mažai konkurencijai, atitinkamai gali reikšti ir nepalankų viešiesiems subjektams parduodamų paslaugų kainų kilimą ir dėl to bus neužtikrintas efektyvus viešųjų fondų lėšų panaudojimas ir nukentės su tuo susijęs viešasis interesas.

7. Pabrėžia, jog skundžiamas Nutarimas, nesustabdžius jo galiojimo, turėtų ne tik prevencinį poveikį, tačiau pagal bendrosios kompetencijos teismų praktiką sukurti ir retroaktyvų poveikį (t. y. turėtų įtakos jau egzistuojantiems viešojo pirkimo teisiniams santykiams) ir turėtų įtakos dabartiniams teisiniams santykiams, susiklosčiusiems iki pareiškėjo pripažinimo pažeidusiu konkurencijos normas, kas iš esmės suardytų jau egzistuojančius teisinius santykius ir pažeistų jų stabilumą bei pareiškėjo teisėtus lūkesčius vykdyti anksčiau sudarytas ir laimėtas viešųjų pirkimų sutartis ir iš jų gauti realias, pamatuojamo dydžio pajamas (pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

8. Nurodo, jog nors pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – ir VPĮ), sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 str. 2 d. 1 p.), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia<... > (Lietuvos Aukščiausiojo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Pabrėžia, jog Europos Teisingumo Teismas 2004 m. balandžio 9 d. sprendime Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801 taip pat vertino pirkimo sutarties pakeitimų teisėtumą pagal perkančiosios organizacijos pareigą griežtai laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet ir iki sutarties galiojimo pabaigos, todėl, atsižvelgiant į nurodytą viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, nesustabdžius ginčijamo Nutarimo 1 dalies galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikoma, kad iš esmės pasikeitė tiekėjo kvalifikacinis duomuo – tiekėjo patikimumas, kurį siekiama apginti VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl pareiškėjui kyla pagrįsta grėsmė išsaugoti vykdomas ir laimėtas, tačiau dar nesudarytas viešojo pirkimo sutartis, pagal kurias gaunamos ir bus realiai gaunamos pareiškėjo pajamos. Be to, 2012 metais, iki pareiškėjo pripažinimo pažeidusiu konkurencijos normas, t. y. būnant patikimu ir kvalifikuotu tiekėju, pareiškėjas laimėjo dar dvi viešųjų pirkimų sutartis, kurios dar nėra pasirašytos, ir kurios gali būti nesudarytos nesustabdžius ginčijamo Nutarimo 1 dalies, kuria UAB „AAA Wrislit“ pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, galiojimo, kas iš esmės reikštų papildomus realiai planuotų gauti pajamų praradimus, t. y. nuostolius.

9. Pareiškėjo įsitikinimu, nesustabdžius skundžiamo Nutarimo 1 dalies galiojimo ir nutrūkus sutartiniams bei ikisutartiniams santykiams su viešųjų pirkimų užsakovais, jis patirtų ženklius nuostolius, kurių atkūrimas, teismo sprendimu panaikinus ginčijamo Nutarimo galiojimą būtų iš esmės neįmanomas, kadangi viešojo pirkimo sutartys būtų sudarytos su kitais kontrahentais ir iš esmės įvykdytos, arba per ginčo nagrinėjimo laikotarpį išnyktų teikiamų ar teiktinų paslaugų poreikis perkančiosioms organizacijoms. Be to, pareiškėjas mano, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonių – laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 1 dalies, kuria UAB „AAA Wrislit“ pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir nutarimo 2 dalies 2.1 punkto, kuria UAB „AAA Wrislit“ paskirta 358 800 Lt bauda, galiojimo sustabdymo – taikymas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad byloje nėra pateikta įtikinamų įrodymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis iš esmės nagrinėjamu atveju prašo taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007).

Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 33 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), sprendžiant ginčijamo Nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Teisėjų kolegija nurodo, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti dvi reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo 1 dalies, kuria UAB „AAA Wrislit“ pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, galiojimą; 2) laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto, kuria UAB „AAA Wrislit“ paskirta 358 800 Lt bauda, galiojimą. Teisėjų kolegija dėl šių reikalavimų užtikrinimo priemonių pasisakys atskirai.

Kiek yra susiję su pareiškėjo prašymu laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo 1 dalies, kuria UAB „AAA Wrislit“ pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, galiojimą, teisėjų kolegija nurodo, jog ši skundžiamo Nutarimo dalis yra konstatuojamojo pobūdžio. Pareiškėjas prašymą taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir nurodė, jog nesustabdžius ginčijamo Nutarimo 1 dalies galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bus laikoma kad iš esmės pasikeitė tiekėjo kvalifikacinis duomuo – tiekėjo patikimumas, kurį siekiama patikrinti VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 pagrindu, todėl pareiškėjui kyla grėsmė išsaugoti vykdomas ir laimėtas, bet dar nesudarytas viešojo pirkimo sutartis, pagal kurias gaunamos ir bus realiai gaunamos pareiškėjo pajamos (b. l. 112-117).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus pareiškėjo argumentus, pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose (b. l. 63), pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – garantuoti, kad teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Pareiškėjui nebūtų jokių kliūčių dalyvauti konkursuose ir sudaryti naujas sutartis, todėl tuo atveju negalima daryti išvados, jog, jeigu teismas skundžiamą Nutarimą paliktų nepakeistą, padėties, buvusios iki teismo sprendimo priėmimo, atkūrimas taptų negalimas arba labai sudėtingas, atitinkamai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-135/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-159/2012). Be to, pažymėtina, jog, pareiškėjui priėmus palankų teismo sprendimą dėl Nutarimo panaikinimo, pareiškėjas turi teisę dėl kilusios žalos dėl nesudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, kurios nebūtų pasirašytos, motyvuojant pareiškėjo neatitikimu VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktui ir grindžiant skundžiamo Nutarimo 1 dalimi, kreiptis į teismą bendra įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikinai nesustabdė Konkurencijos tarybos Nutarimo 1 dalies, kuria UAB „AAA Wrislit“ pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, galiojimo.

Kiek tai yra susiję su pareiškėjo prašymu laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto, kuria UAB „AAA Wrislit“ paskirta 358 800 Lt bauda, galiojimą, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas iš esmės šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą grindė tuo, kad pareiškėjui subalansuoti apyvartines lėšas yra sudėtinga, didelė bauda nesustabdžius ginčijamos Konkurencijos tarybos Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto galiojimo apsunkintų pareiškėjo atsiskaitymus su darbuotojais, kontrahentais, būtų sudėtinga toliau tęsti veiklą, t. y. atsiskaityti laiku už parduodamus aviabilietus, keliones, kristų pareiškėjo partnerių pasitikėjimas pareiškėju. Pareiškėjas pagrįsdamas argumentus dėl savo finansinės būklės pateikė 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 21), įrodymus apie savo pagrindines išlaidas (b. l. 22-63). Iš šių dokumentų matyti pareiškėjo apyvartinių lėšų kiekis, jo pagrindinės išlaidos, mokėtinos sumos, jų terminai ir dydžiai. Taip pat nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skirta bauda sudaro 358 800 Lt sumą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisėjų kolegija, analizuodama asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-130/2011, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011). Papildomai pastebėtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-369/2009). Tačiau taip pat pabrėžtina, jog kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją, įvertinami proceso šalių pateikti argumentai, įrodymai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo finansinę padėtį (2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gavo 13 935 Lt grynojo pelno) (b. l. 21), jo apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, vykdomą ūkinę veiklą, pagrindines išlaidas (b. l. 22, 27), skirtos baudos dydį, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto, kuria UAB „AAA Wrislit“ paskirta 358 800 Lt bauda, galiojimo laikino sustabdymo. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia apyvartinių lėšų reikalingumu, tačiau išsamių įrodymų apie savo finansinę padėtį nepateikė. Šiuo atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjas, sumokėjęs Nutarimu paskirtą baudą, neturės apyvartinių lėšų savo veiklai vykdyti, susidurs su finansiniais sunkumais, dėl kurių net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas. Nagrinėjamu atveju nepateikti aktualūs ir išsamūs, visapusiški duomenys, patvirtinantys pareiškėjo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią neigiamų padarinių grėsmę. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, sumokėta pinigų suma (bauda) turėtų būti grąžinta pareiškėjui. Šiame kontekste taip pat nėra pagrindo konstatuoti kokias nors realias grėsmės, kad tokio pobūdžio teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas ar realiai pasunkėtų jo vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-565/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Taigi pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AAA Wrislit“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AAA Wrislit“ prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė