f2412005-bf8f-44f5-a36e-e20d022d3573 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-80-282/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00394-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.; 1.1.11.9.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.5.1.; 2.4.; 2.4.6.2.1.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 6 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,nuteistajam D.

A.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laikÄ dirbti (tęsti darbÄ ) ar per 1 mėnesį nuo darbo teisinių santykių pabaigos užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Kolegija n u s t a t ė:

D. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 26 d. apie 20.00val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiptinės, turėdamas tikslÄ nebegrÄ Å¾inti, paprašė K. A. leisti pasinaudoti mobiliojo ryÅ¡io telefonu, o, K. A. davus 560 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG E610“, su jame buvusia 10 Lt vertės atminties kortele „Micro SD 1 GB“, ir 6 Lt vertės „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, Å¡ių daiktų negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo 576 Lt vertės svetimÄ turtÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo D.

A. veikÄ iÅ¡ BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį ir pripažinus kaltu skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laikÄ dirbti (tęsti darbÄ ) ar per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo darbo teisinių santykių pabaigos užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Teigia, kad teismo iÅ¡vados, perkvalifikuojant D.

A. veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį neatitinka bylos aplinkybių, todėl veika perkvalifikuota nepagrįstai. Nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį turi vertinti ne vien nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamojo parodymus, bet ir visÄ ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ ir teisme iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , nesuteikiant pirmenybės vieniems ar kitiems įrodymams. Teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡tirti visi įrodymai, neapklausti liudytojai E. B. ir M. S., nors jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas nurodė nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje ir bei jais rėmėsi darant iÅ¡vadas dėl padarytos veikos kvalifikacijos.

Tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, jog mintis pasisavinti nukentėjusiojo telefonÄ jam kilo, kai tik gavo telefonÄ , nors teismas nuosprendyje nurodo, kad D. A. trÅ«ko lėšų skolai grÄ Å¾inti ir jis prašė nukentėjusiojo leisti pasinaudoti telefonu, turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ jo nebegrÄ Å¾inti, o paėmęs stengėsi sudaryti įspÅ«dį, jog naudojasi telefonu, o atitraukęs nukentėjusiojo ir Å¡alia buvusių dar dviejų draugų dėmesį, išėjo su telefonu iÅ¡ laiptinės ir po to pasiÅ¡alino.

Taigi, teismas patvirtino, kad kaltinamajam mintis pasisavinti nukentėjusiojo telefonÄ kilo, kai tik gavo telefonÄ . Pastebi, kad nors teisme kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis yra draugai, kadangi mokėsi vienoje mokykloje, tik skirtingose klasėse, ir dėl to D. A. žinojo, ar nukentėjusysis yra atsargus, įžvalgus, ar, prieÅ¡ingai, naivus, patiklus, t. y. toks, kurį bÅ«tų galima apgauti, yra nepagrįsta, nes nukentėjusysis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su kaltinamuoju tik mokėsi vienoje mokykloje, tačiau jie tik pasisveikindavo, byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta, jog nukentėjusysis ir D.

A. buvo draugai, ar D. A. bÅ«tų žinojęs nukentėjusiojo charakterio savybes. Taip pat teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad siekdamas iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡vilioti jo telefonÄ , t. y. turėdamas tikslÄ jo negrÄ Å¾inti, kaltinamasis panaudojo apgaulę. Teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės – tai, kad D. A. nurodęs nukentėjusiajam, kad nori paraÅ¡yti SMS žinutę iÅ¡ Å¡io telefono ir nukentėjusiajam telefonÄ davus, telefonÄ apžiÅ«rėjo, laiptinėje naudojosi matant nukentėjusiajam, tačiau iÅ¡ karto suplanavo telefono nebegrÄ Å¾inti, o pasakęs, kad eina į laukÄ parÅ«kyti su telefonu iÅ¡ karto pasiÅ¡alino, o nukentėjusiajam paskambinus, nurodė ateiti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, žadėdamas telefonÄ grÄ Å¾inti, tačiau nukentėjęs jo ten nerado – patvirtina, kad toks nuteistojo D.

A. elgesys duoda pagrindÄ manyti, jog jis suprato veikiantis atvirai ir stengiantis kuo ilgiau sudaryti įspÅ«dį, jog naudojasi telefonu ir telefonÄ grÄ Å¾ins. Teigia, kad bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis K. A. suprato, kad D. A. telefonÄ iÅ¡ jo pavogė, todėl tokiuose D. A. veiksmuose yra atvirai vagystei bÅ«dingi požymiai. Pažymi, jog atribojant vagystę nuo sukčiavimo, vagystės bÅ«du turtas užvaldomas prieÅ¡ savininko valiÄ , o sukčiavimo atveju turto savininkas ar kitas asmuo turtÄ perleidžia savo valia, paveiktas apgaulės, be to, kaltininkui apgaulę panaudojus ne tiesiogiai įgyjant turtÄ , o tik sudarant galimybę „prieiti“ prie Å¡io turto, jo veika kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o priklausomai nuo turto įgijimo bÅ«do – kaip vagystė arba plėšimas.

Prokurorė teigia, kad Å¡iuo atveju D. A. melagingai nurodęs ketinantis pasinaudoti nukentėjusiojo telefonu, jį gavęs, pagrobė (Teismų praktikos sukčiavimo byloje – Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio apžvalgos 17 punktas). Dėl to mano, kad teismo iÅ¡vada, jog D. A. nereikėjo kažkaip specialiai prieiti prie nukentėjusiojo telefono, kurį ketino pagrobti, vien dėl to, kad nukentėjusiojo telefonas ir taip fiziÅ¡kai buvo toje pačioje vietoje, kaip ir jis, yra nepagrįsta, nes iÅ¡ nukentėjusiojo, liudytojų bei nuteistojo parodymų matyti, kad telefonÄ nuteistasis D.

A. paprašęs duoti pasinaudoti, t. y. taip sudarydamas galimybę paimti telefonÄ Ä¯ savo rankas, bet tuo metu tiesiogiai Å¡io turto neįgydamas, sudarė galimybę prieiti prie svetimo turto nesukeliant nukentėjusiajam įtarimo, kad turtas gali bÅ«ti tuoj pat pagrobtas, todėl Å¡ios faktines aplinkybės patvirtina, kad D. A. neteisėtai užvaldė svetimÄ turtÄ â€“ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , papraÅ¡ydamas iÅ¡ savininko leisti juo pasinaudoti, o vėliau jo nebegrÄ Å¾ino, t. y. įvykdė atvirÄ vagystę, dėl to jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).Pagal teismų praktikÄ nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, padarytų iÅ¡vadų pagrįstumas neturi kelti abejonių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo D. A. kaltės neteisėtai užvaldžius nukentėjusiojo K. A. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimÄ , o ne kaip atvirÄ jÄ vagystę. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokuroras nesutinka tik su D.

A. veikos kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, neginčija įrodymų vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nors teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojai E. B. ir M. S., tačiau Å¡ių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (145–146 b. l.), todėl nelaikytina esminiu Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu tai, kad liudytojai E. B. ir M.

S. nebuvo tiesiogiai apklausti teisiamajame posėdyje. Be to, pastebėtina, kad tai nesusiję su apeliacinio skundo reikalavimu D. A. veikÄ perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį.BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teises į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti.

Pagal teismų praktikÄ , apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagal teismų praktikÄ , pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis jÄ nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, bet ignoruoja Å¡iÄ aplinkybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 bei Å¡iuo nutarimu patvirtintoje apžvalgoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atribojant vagystę ar plėšimÄ nuo sukčiavimo svarbu įvertinti apgaulės įtakÄ pagrobiant daiktÄ .

Apgaulė vagystės ir plėšimo atvejais yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtÄ (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrÄ turtÄ ). Sukčiavimo atveju apgaulė turi bÅ«ti esminė, dėl kurios suklaidinus turto savininkÄ ar valdytojÄ kaltininkas įgyja turtÄ . Todėl, nors ir pavartojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas palaikyti ar trumpam pasinaudoti (pvz., paskolinamas, duodamas paskambinti).Apylinkės teismas D.

A. veiksmus kvalifikuodamas kaip sukčiavimÄ nurodė, jog nuteistasis gerai pažinojo nukentėjusįjį, žinojo jo charakterio savybes, vien dėl to, kad jie mokėsi toje pačioje mokykloje. Tačiau kaip nukentėjusysis nurodė, jiedu mokėsi skirtingose klasėse, nebuvo geri draugai, tik pasisveikindavo vienas su kitu. Pats nuteistasis patvirtino, kad K. A. pažįsta tik apie dvejus metus ir nėra geri draugai su juo (48–49 b. l.). Dėl to teismo iÅ¡vada, jog D. A. žinojo, kad nukentėjusįjį galima apgauti, yra nepagrįsta.Byloje, remiantis nuosekliais nukentėjusiojo K.

A. (8, 23–24, 31–32, 119 b. l.), liudytojų M. P., E. B. (33–34, 35–36 b. l.), paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (48–50, 53–54 b. l.), nustatyta, kad D. A. paprašė nukentėjusiojo duoti jam savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paraÅ¡yti žinutę, t. y. telefonu pasinaudoti laikinai, tačiau, kaip pats nuteistasis pripažino, tik gavus telefonÄ jam kilo mintis jo nebegrÄ Å¾inti, todėl nutaikęs momentÄ jis su nukentėjusiojo telefonu pasiÅ¡alino ir telefono nukentėjusiajam nebegrÄ Å¾ino, užstatė jį lombarde už 200 Lt.

Tokių D. A. parodymų nepaneigia byloje esantys duomenys. Be to, nukentėjusysis praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai D. A. davė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ tik pasinaudoti trumpai, pasigedęs nuteistojo, pastarojo ieÅ¡kojo, reikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ . Taigi, Å¡ios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis D. A. savo telefono neperleido, K. A. mobiliojo ryÅ¡io telefono pagrobimo atveju D. A. veikė vieÅ¡ai, esant mobiliojo ryÅ¡io telefono savininkui, kuris suvokė neteisėto turto pagrobimo faktÄ .

Taigi, byloje nustatytas esminis atvirosios vagystės požymis – kaltininko veiksmų atvirumas. Be to, jei D. A. ir bÅ«tų turėjęs iÅ¡ankstinį tikslÄ nebegrÄ Å¾inti nukentėjusiajam telefono, tokie jo veiksmai neatitiktų sukčiavimo sudėties, nes nukentėjusysis telefono neperleido D. A. nuosavybėn, o be to, tokia nuteistojo apgaulė prieÅ¡ nukentėjusįjį bÅ«tų pavartota tik kaip priemonė prieiti prie turto, kurį ketino pagrobti. Taigi, visuma Å¡ių paminėtų aplinkybių rodo, kad D.

A. atvirai neteisėtai užvaldė svetimÄ turtÄ ir taip įgijo realiÄ galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti Å¡iuo turtu savo nuožiÅ«ra, t. y. nuteistasis atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , todėl nuteistojo veika nepagrįstai kvalifikuota kaip sukčiavimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nustato, kad D. A. 2013 m. vasario 26 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, prie (duomenys neskelbtini) laiptinės, turėdamas tikslÄ nebegrÄ Å¾inti, paprašė K. A. leisti pasinaudoti mobiliojo ryÅ¡io telefonu, ir K.

A. davus 560 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG E610“, su jame buvusia 10 Lt vertės atminties kortele „Micro SD 1 GB“, ir 6 Lt vertės „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, Å¡ių daiktų nebegrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam K. A. priklausantį turtÄ iÅ¡ viso už 576 Lt.Tokie D. A. veiksmai atitinka nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Perkvalifikavus nuteistojo veikÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ naujo sprendžiamas nuteistajam skiriamos bausmės klausimas.

D. A. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , bÅ«damas nepilnametis, jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, davė nukentėjusiajam pinigų įsigyti naujÄ SIM kortelę, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, tačiau Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose ir 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais (74–75 b. l.), Å¡iuo metu jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (141–143 b. l.), baustas už administracinį teisės pažeidimÄ transporte (82 b. l.).

D. A. gyvena su močiute, tėvai juo beveik nesirÅ«pina, ryÅ¡ių nepalaiko, (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykla jį apibÅ«dino kaip nekonfliktiÅ¡kÄ , tačiau nuolat gaunantį pastabų iÅ¡ mokytojų, nepažangų, hiperaktyvų mokinį (94 b. l.), pats nuteistasis nurodė, jog jis pagal terminuotÄ 6 mėnesių sutartį dirba pagalbiniu darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes ir vadovaudamasi BK 55 straipsnio nuostata, BK 91 straipsnio nuostatomis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti D.

A. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kolegija, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:D. A. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir D. A. paskirti laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laikÄ dirbti (tęsti darbÄ ) ar per 1 mėnesį nuo darbo teisinių santykių pabaigos užsiregistruoti darbo biržoje, bei per 6 mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                             Irena Ivanovienė                                                                              Nijolė Matuzevičienė