f2407803-135d-4e5b-8ae2-d7be3d0f054a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-43-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15128-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Daivai Paliokaitei, Gretai Krukauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Alai Petrenko, Audronei Å ukienei, kaltinamajam D. Å . (D. Å .), jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui, nukentėjusiajai E. Å ., vertėjai Natalijai Reut, vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi pagal šį teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 35 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

D. Å . buvo kaltinamas tuo, jog jis, muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį – sutuoktinę, o bÅ«tent: jis 2018 m. balandžio 1 d., apie 16.00 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tarp (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tų, ant laiptų, netoli buto Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, sugriebė sutuoktinę E. Å . už plaukų, tampė jÄ , pargriovė ant laiptų, po to sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, bei spyrė nenustatytÄ skaičių kartų kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tuo pagal 2018 m. birželio 6 d. objektų apžiÅ«ros protokole pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ padarydamas nukentėjusiajai E. Å . veido ir galvos sumuÅ¡imus su veido ir kaklo nubrozdinimais, tai galėjo bÅ«ti padaryta paveikus kietais bukais ir bukabriauniais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais savo veiksmais D. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Å . savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad tarp jo ir E. Å . buvo konfliktas, bet žodinis konfliktas, garsiai rėkė ir iÅ¡bėgo kaimynai. Nelabai prisimena, kas ir kaip kas buvo toliau. Su E. labai garsiai ginčijosi ir keikėsi, daugiau nieko nebuvo. Pripažįsta, kad buvo žodinis konfliktas. Gal ir griebė jai už rankos, neprisimena.

Konfliktas kilo dėl to, kad žmona nenakvojo namie ir atvažiavo girta. Konfliktas kilo (duomenys neskelbtini) name, pas močiutę, pradžioje lauke, o paskui laiptinėje. Nežino, kiek laiko truko konfliktas, gal 20 minučių. PolicijÄ iÅ¡kvietė gal kaimynai. Nežino, ar iki konflikto E. Å . buvo sužalota, ji naktį namie nenakvojo. Sužalojimų pas jÄ lyg ir nematė, tik mėlynę ant rankos. Nežino, kaip nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai jai buvo padaryti, jo veiksmais nelabai galėjo bÅ«ti padaryti.

Jis prisimena, kad nukentėjusiajai suplėšė rankinę, kai traukė. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89). Perskaičius Å¡iuos parodymus kaltinamasis D. Å . parodė, kad gali bÅ«ti ir taip, savo parodymams neprieÅ¡tarauja, nes nelabai prisimena. Jeigu uždėjo rankÄ , tai nereiÅ¡kia, kad jÄ smaugė. Gal konfliktas buvo ir ne tik žodinis, nukentėjusiajai už kaklo negriebė, jÄ tik apkabino.

Nežino, ar apkabindamas galėjo nukentėjusiÄ jÄ sužaloti. To konflikto metu buvo blaivus, tada negėrė, buvo „užsikodavęs“. Už plaukų nukentėjusiosios negriebė, jos negriovė, ji pati sėdosi ant laipų, už plaukų netampė, nesmaugė, už pečių buvo paėmęs, nespyrė. Pripažįsta, kad čiupo nukentėjusiajai už rankos, apkabino jÄ ir suplėšė rankinę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. Å . parodė, kad buvo Velykos, ruošėsi eiti pas močiutę, negrįžo naktį namo.

Grįžo iÅ¡gėrusi ir jie susiginčijo, Å¡Å«kavo laiptinėje, kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ . Prisimena, kad jie labai stipriai pykosi, buvo didelis aidas, dėl to žmonės iÅ¡girdo. Truputį pasitampė, plyÅ¡o jos rankinė, bet ji irgi labai visko neprisimena, nes viskas buvo seniai. Buvo pasitampymas su ta rankine, gal D. Å . griebė jÄ už rankos, nes ji nenorėjo nieko aiÅ¡kintis, norėjo iÅ¡eiti, o jis griebė jÄ už rankos, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su ja. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22).

Perskaičius Å¡iuos parodymus, nukentėjusioji E. Å . parodė, jog parodymai iÅ¡ dalies teisingi, viskas taip seniai buvo, o ji dar ir girta buvo. Buvo pasistumdymas, rankinę suplėšė, tačiau jokio smaugimo nebuvo. Kai jai atliko „abdukcijÄ â€œ, nustatė, kad imta už gerklės. D. Å . už rankos jÄ tampė, neprisimena, ar tampė už plaukų. Neprisimena, ar kaltinamasis jÄ pargriovė, kaltinamasis jos nesmaugė. Viskas buvo prieÅ¡ dvejus metus, visko neprisimena, turi problemų su sveikata.

Ji moterims nieko nenurodė, jos tiesiog iÅ¡girdo jų riksmÄ , pradėjo drausminti ir iÅ¡kvietė policijÄ dėl Å¡Å«kavimo. Ji neprašė moterų, kad iÅ¡kviestų policijÄ , norėjo, kad D. Å . apsiramintų, nerėkautų ant jos, nes ji pati negalėjo jo apraminti. Greitoji apžiÅ«rėjo jÄ ir nustatė, kad ant kaklo yra paraudonavimas. Dėl galvos sumuÅ¡imų nieko negali pasakyti, atrodo, kad galvai nieko nebuvo. Nežino, gal iki konflikto ir turėjo kokių sužalojimų. Gal buvo susipykę ir dėl to pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, nes jie pykosi ir taikėsi.

Å iai dienai neturi pretenzijų, savo ieÅ¡kinio atsisako. Å iuo metu su D. Å . nebendrauja jau apie pusantrų metų, nėra susipykę. Ikiteisminio tyrimo metu jie matomai buvo susipykę, todėl ji taip ir pasakė dėl to rankinuko, bet jai tikrai nereikia jokių jo pinigų. Negalima remtis tais parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ji dabar pasakoja tai, kÄ atsimena. GalbÅ«t girta tada kažkur atsitrenkė ir atsirado sužalojimai. Buvo lengvi pasistumdymai, gal ji puolė kaltinamÄ jį, tai jis jÄ Äiupo už rankos, bet muÅ¡imo nebuvo.

Nebuvo didelio smurto, buvo lengvi pasitampymai už rankos. D. Å . jÄ tempė į viršų, kad eitų pas močiutę, ji nesileido ir tÅ«pėsi, gal į kokiÄ rankenÄ atsitrenkė, viskas labai greitai vyko. Ikiteisminio tyrimo metu ji sutiko su viskuo, kas buvo paraÅ¡yta. Vadovautis reikia Å¡iandieniais jos parodymais, kad didelio smurto nebuvo, spyrių nebuvo. Jeigu taip paraÅ¡yta jos pirminiuose parodymuose – tai melagingi parodymai. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiÅ¡kino, kad padarė iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios sužalojimų pagal ligoninės pateiktÄ ambulatorinio gydymo kortelę.

Negali patikslinti sumuÅ¡imų laiko. Gali pasakyti tik tiek, kad tikrinimo metu jau buvo sumuÅ¡imai. Dėl galimybės pačiam asmeniui pasidaryti tokius sužalojimus, kiek supranta, iÅ¡ to, kas paraÅ¡yta, taip kaip buvo įvardinta toje kortelėje, negali daugiau pasakyti, nes nebuvo nurodyta daugiau duomenų. Negali pasakyti daugiau negu toje iÅ¡vadoje nurodyta. IÅ¡ savo praktikos apie tokių sumuÅ¡imų padarymÄ negali tiksliai pasakyti, nes nėra aiÅ¡ku, kur tie sumuÅ¡imai yra. Tiek kojos, tiek kita kÅ«no dalis, tiek turėklai pasižymi kietomis, bukomis vietomis.

O kadangi neapraÅ¡yta, kur koks sužalojimas buvo, jis nieko negali spręsti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Ž. parodė, kad buvo Velykos, sėdėjo prie stalo ir iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmus iÅ¡ laiptinės. Suprato, kad kažkas ten vyksta ir iÅ¡bėgo į laiptinę. Paties smurto nepamena dėl iÅ¡gÄ sčio ir adrenalino. Prisimena tik, kad pastÅ«mė visus žmones ir pasiėmė nukentėjusiÄ jÄ už rankos bei nuvedė jÄ Ä¯ pirmÄ aukÅ¡tÄ . Kiek pasakojo mama, ji sakė, kad matė, kaip nukentėjusioji gulinėjo ant laiptų, su ja buvo grubiai kalbama, smurto neprisimena.

Pati nukentėjusioji sakė, kad buvo muÅ¡ama, pravardžiuojama, tačiau kitas žmogus tai neigia, kad taip buvo. Motina išėjo su teta į laiptinę pirmos, po jų – ji. Nukentėjusiosios sužalojimų negali prisiminti. Moters veidas buvo pakankamai raudonas, nežino, ar dėl muÅ¡imo. Neprisimena, ar kalbėjo su vyru. Vertinant moters girtumÄ , tai ji turėjo lengvÄ alkoholio kvapÄ , tačiau kalbėjo normaliai ir elgėsi blaiviai. Nepamena moters kÅ«no padėties, ar ji stovėjo, ar gulėjo ant laiptų.

Ant kÅ«no tikslių sužalojimų nematė, buvo paraudimai ant rankų, veido, galbÅ«t ant kaklo. GalbÅ«t veidas buvo paraudęs nuo aÅ¡arų. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 28). Perskaičius Å¡iuos parodymus, liudytoja parodė, jog parodymai teisingi. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad nukentėjusioji ne vienÄ kartÄ buvo kviečiama į apklausas, apklausos vyko kaip įprastai.

Nepasakys, ar apklausos skyrėsi. Pirminės apklausos buvo neiÅ¡samios, vėliau stengiasi, kad apklausos bÅ«tų detalesnės. Nepasakys, ar antros apklausos metu paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės. Gali bÅ«ti, kad buvo pateikti eksperto medicininiai dokumentai. Nepamena, ar gauta specialisto iÅ¡vada padarė įtakÄ antrajai apklausai, pamena tik, kad antroje apklausoje aiÅ¡kinosi rankinės rankenos suplyÅ¡imÄ . Pirminiuose parodymuose dažnai bÅ«na, kad nebÅ«na pretenzijų, o vėliau jau bÅ«na pretenzijos ir bÅ«na detalizuojamos aplinkybės. Dėl skirtumų apklausose negali pasakyti, kad jai kilo kokie nors įtarimai ar ne, kadangi nepamena, kada buvo apžiÅ«rėti medicininiai dokumentai.

PrieÅ¡ antrÄ jÄ apklausÄ nukentėjusioji greičiausiai buvo supažindinta su medicinos dokumentais siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti sužalojimų atsiradimÄ . Neatsimena, ar nukentėjusiajai žodžiu jai tai buvo pasakyta. Parodymus nukentėjusioji pati perskaitė ir pasirašė, sutiko su jais. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Ž. (apklausiama nuotoliniu bÅ«du) parodė, kad prisimena, jog tuo metu buvo stačiatikių Å¡ventė. IÅ¡girdo riksmÄ , kad kažkas Å¡aukia, girdėjo, kad rėkia mergina.

Ji tuomet atidarė duris, nuėjo į laiptinės viršų. Neprisimena, koks ten aukÅ¡tas, pamatė merginÄ pusiau gulomis, atsirėmusiÄ Ä¯ laiptų turėklus. Laiptinėje buvo mergina ir vaikinas. Negali prisiminti, kÄ kalbėjo vaikinas, o mergina verkė. Ant merginos kaklo buvo tarsi sugriebimo, smaugimo žymės. Ji pradėjo skųstis, aiÅ¡kintis. Mergina sakė, kad jÄ mušė. Vaikinas labai ramiai su jomis kalbėjo, nepamena, kÄ jis sakė. Ji pati smurto nematė. Nuo vaikino nesklido alkoholio kvapas, nuo merginos buvo jaučiamas lengvas alkoholio kvapas.

Tuos asmenis matė pirmÄ kartÄ , po įvykio neteko su jais bendrauti. IÅ¡ 2018 m. balandžio 1 d. policijos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad praneÅ¡ta, jog kaimynė mato, kad vyras muÅ¡a žmonÄ , nepilnamečių vaikų nėra (1 t., b. l. 8). IÅ¡ 2018 m. balandžio 1 d. D. Ž. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, jog ji sėdėjo namuose, kai iÅ¡girdo vyro ir moters Å¡auksmus. Paragino mamÄ nueiti ir patikrinti, ar kas atsitiko. Išėjus iÅ¡ namų iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmus. Mama pasakė, kad iÅ¡kviestų pagalbÄ , nes ten gulėjo jauna moteris.

Paskambinus pagalbai ir pakilus prie buto pamatė merginÄ , prisiglaudusiÄ prie sienos ir iÅ¡sigandusiÄ . Mama kalbėjo su jaunuoliu ir bandė jį raminti. Sakė, kad mušė jÄ , smaugė ir tampė už plaukų per visÄ laiptinę (1 t., b. l. 11). Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulės M. K. 2018 m. balandžio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad E. Å . paaiÅ¡kino, jog, kai ji priėjo prie savo vyro D. Å ., Å¡is pajautė, kad ji yra iÅ¡gėrusi. Vyrui nepatiko, kad ji yra iÅ¡gėrusi ir pradėjo ant jos Å¡aukti, po to griebė už jos rankinuko ir nutraukė virvelę.

Taip pat pradėjo tampyti už plaukų, smaugė paėmęs už kaklo, taip pat stipriai suėmė už apatinio žandikaulio. Taip pat užfiksuotas paraudimas ant nukentėjusiosios kaklo (1 t., b. l. 12-13). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 16 d. apklausiama kaip liudytoja E. Å . parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d., apie 15.00 val., su sutuoktiniu susitiko prie jos močiutės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), daugiabučio. Ji atėjo iÅ¡gėrusi, o jos vyras yra „užsikodavęs“, todėl pajautęs nuo jos alkoholio kvapÄ , supyko ir dėl to kilo žodinis konfliktas.

Jis truko apie 15 minučių, jo metu garsiai vienas kito atžvilgiu Å¡aukė, o netrukus iÅ¡ vieno buto išėjo kaimynė, apie 50 metų amžiaus, kuri jos paklausė, ar jai reikia pagalbos. Liudytojai ji atsakė, kad iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nus. Netrukus atvyko vyro tėvai, policijos pareigÅ«nai bei medikai. Jai nurodžius, kad yra sužalota, buvo pasodinta į GMP automobilį, kuriame ji medikui pasakė, jog jai skauda galvÄ , pageidavo važiuoti į ligoninę apžiÅ«rai. Medikai jÄ iÅ¡sivežė ir ligoninėje apžiÅ«rėjo vizualiai.

Medicininiuose dokumentuose užfiksavo jos žodžiu pasakytus nusiskundimus, po to iÅ¡leido į namus. Daugiau ji pas medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Atsisako vykti pas medicinos ekspertus, kad Å¡ie nustatytų jai padarytų sužalojimų mastÄ . Vyrui D. Å . jokių pretenzijų neturi, nei civilinio, nei moralinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (1 t., b. l. 21). Papildomai apklausta kaip liudytoja 2018 m. rugsėjo 25 d. E. Å . parodė, kad iÅ¡ dalies pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, tik dar norėtų nurodyti, jog konflikto metu sutuoktinis be to, kad garsiai jos atžvilgiu Å¡aukė, taip pat sugriebė jai už rankinuko, kad ji niekur neiÅ¡eitų, dėl to nutrÅ«ko rankinuko dirželis.

Po to vyras sugriebė jÄ už plaukų ir jÄ tampė, po ko pargriovė ant laiptų, sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, po to spyrė jai kojomis į įvairias kÅ«no vietas, bet kiek tai buvo smÅ«gių, ji nurodyti negali, buvo iÅ¡sigandusi. Taip pat negali detalizuoti, kuria ranka ar rankomis konflikto pradžioje jis sugriebė jai už plaukų ir tampė, nes iÅ¡ juntamo skausmo ji to neįsidėmėjo. Nuo visų sutuoktinio suduotų smÅ«gių buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to ji garsiai Å¡aukė, kvietėsi pagalbos.

Netrukus prie jų atėjo jai nepažįstama, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris su dukra, kuri buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Minėtos moterys ėmė ant jos vyro Å¡aukti, drausmino jį, liepė palikti jÄ ramybėje. Ji prašė moterų, kad iÅ¡kviestų policijÄ , sakė, kad tai jos vyras ir jis jÄ mušė, sakė, kad taip pat smaugė. Policijos pareigÅ«nai atvyko gan greitai, netrukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojų buvo apžiÅ«rėta ir pristatyta į gydymo įstaigÄ , kur jai buvo nustatyti sužalojimai.

Dėl įvykio metu vyro D. Å . nutraukto rankinuko dirželio jai buvo padaryta 30 Eur turtinė žala, todėl praÅ¡o pripažinti jÄ civiline ieÅ¡kove minėtai sumai. Dėl patirto fizinio skausmo nori sutuoktiniui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį 200 Eur sumai ir praÅ¡o pripažinti jÄ civiline ieÅ¡kove moralinei žalai atlyginti. PraÅ¡o jos sutuoktinį patraukti baudžiamojo atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka ir įpareigoti jį atlyginti jai turtinį ir moralinį nuostolį (1 t., b. l. 22). 2018 m. rugsėjo 19 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas skambučio į BPC įraÅ¡as (1 t., b. l. 34). 2018 m. birželio 6 d. apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, jog specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiÅ«rėjęs E. Å . medicininius dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad E. Å . 2018 m. balandžio 1 d.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti veido ir galvos sumuÅ¡imai su veido ir kaklo nubrozdinimais. Tai galėjo bÅ«ti padaryta kietais bukais ir bukabriauniais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 40). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 2 d. apklaustas kaip įtariamasis D. Å . parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d., apie 15.20 val., su E. susitiko (duomenys neskelbtini), kur gyvena E. močiutė.

Susitiko prie laiptinės, jis paklausė E., kur ji buvo. Ji iÅ¡ karto pradėjo kalbėti su juo necenzÅ«riniais žodžiais ir nenorėjo pasakyti, kur buvo. E. buvo girta, o jis buvo visiÅ¡kai blaivus. Po to pasiÅ«lė eiti jai pas močiutę. Skambino močiutei, bet E. vis jį stabdė, kad neskambintų močiutei, pradėjo jį Å¡meižti. Jis priėjo prie E. ir visÄ rankÄ uždėjo jai aplink kaklÄ bei pasakė, kad už tokius žodžius jai trenks. Po to tempė E., kad eitų pas močiutę, tačiau ji nenorėjo eiti ir ant laiptų vis pritÅ«pdavo.

Tuomet jis paėmė jÄ už pečių ir pakratė. Ji pradėjo verkti ir rėkti. Rėkė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Pro Å¡alį praeidinėjo kaimynai. E. pradėjo sakyti kaimynams, kad kviestų policijÄ , nes jÄ neva muÅ¡a. Vėliau nusileido močiutė, kuri matė, kad E. buvo visiÅ¡kai neblaivi. Ji pasakė E., kad jos girtos neįsileis namo. Tada jos pradėjo bartis su močiute. E. buvo užsikodavusi, bet paskutiniu metu vėl pradėjo vartoti alkoholį. Po to E. pradėjo bėgti į viršų, kad jis negalėtų jos įtempti į maÅ¡inÄ , rėkė, kad jÄ muÅ¡a, keikėsi jo atžvilgiu ir sakė, kad su juo niekur nevažiuos.

Jis jÄ sugavo (duomenys neskelbtini). Ji atsisėdo ir pradėjo verkti, sakė, kad paraÅ¡ys ant jo pareiÅ¡kimÄ . Jis klausė, už kÄ ji paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , o žmona jam atsakė, kad jis jÄ muÅ¡a. (duomenys neskelbtini) jis kalbėjo su E. 1,5 m atstumu. Atbėgę kaimynai pradėjo jį kaltinti, kad muÅ¡a E. Jis atsakė, kad nemuÅ¡a jos. Po kažkiek laiko atvažiavo policija ir jis buvo sulaikytas (1 t., b. l. 89). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip įtariamasis D. Å . parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, kaltės nepripažįsta visiÅ¡kai, nes konfliktas buvo tik žodinis, jis sutuoktinės E. Å . atžvilgiu konflikto metu nesmurtavo.

Konflikto metu jis iÅ¡ sutuoktinės paėmė jos pačios jam duotÄ Å¡viesios spalvos rankinukÄ , nes norėjo pasižiÅ«rėti, kas jame yra. Tikrinant jo turinį, sutuoktinė liepė jai atiduoti jos rankinukÄ ir pati griebdama jį iÅ¡ rankų, nutraukė jo dirželį. Konfliktuojant, atėjo sutuoktinės senelė, o po 10 minučių pro juos praėjo jam nepažįstama moteris, tačiau žmonos močiutė liepė jai eiti, sakydama, jog tai Å¡eimos barnis. Kadangi žmona buvo neblaivi, jis planavo jÄ vežtis į namus, esančius (duomenys neskelbtini), o ji vykti nenorėjo, kaip suprato, planavo ir toliau vartoti alkoholį.

Norėdama iÅ¡vengti vykimo su juo, sutuoktinė pasileido laiptais aukÅ¡tyn, jis jÄ vijosi, ji bėgdama rėkė, todėl į laiptinę išėjo dvi moterys. Žmona E. Å . jų prašė kviesti policijÄ , joms nurodė, jog jis jÄ muÅ¡a, nors jis nuo jos buvo 2 metrų atstumu ir nieko jai nedarė. Buvo iÅ¡kviesta policija, jis buvo vietoje, laukė, niekur nėjo. Policijos pareigÅ«nai atvyko gan greitai, maždaug už 8-10 minučių, taip pat netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis, po ko medikai žmonÄ apžiÅ«rėjo ir, kadangi E. Å . pasakė jiems, kad jai skauda galvÄ , žmona patikrinimui buvo iÅ¡vežta į ligoninę.

Policijos pareigÅ«nės buvo supažindintas su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu 13,39 eurų sumai už žmonos E. Å . gydymÄ , kurį sutiko padengti ir 2018 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo minėtÄ sumÄ , nors savo kaltės ir nepripažįsta. Taip pat pareigÅ«nės buvo supažindintas su E. Å . pareiÅ¡kimu dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo, kuriuo žmona praÅ¡o priteisti jai 230 eurų turtinę ir neturtinę žalÄ , tačiau jos jos atlyginti nesutinka, nes žmonos nemušė.

PraÅ¡o teismo ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nusikaltimo žmonos atžvilgiu nepadarė (1 t., b. l. 99). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Taigi, ši veika objektyviai gali pasireikšti alternatyviais kaltininko veiksmais mušimu, ar kitokiu smurtavimu. Kitas objektyvusis šios veikos požymis – padariniai, minimo straipsnio dispozicijoje taip pat išdėstyti kaip alternatyvūs, t. y. padariniai gali pasireikšti fiziniu skausmu arba nežymiu sužalojimu, ar susargdinimu trumpam. Be to, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Å ioje byloje D. Å . kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ne fizinio skausmo sukėlimu, o nežymiu savo sutuoktinės E. Å . sveikatos sutrikdymu (pagal straipsnio dispozicijÄ nežymiu sužalojimu), kurį jis padarė kitaip smurtaudamas (kaltinime nurodytais veiksmais). BÅ«tent Å¡ie objektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai turi bÅ«ti neginčijamai įrodyti pripažįstant kaltinamÄ jį D. Å . kaltu. Pirmiausia teismas pažymi, kad iÅ¡ties, tiek iÅ¡ kaltinimo struktÅ«ros, tiek iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog E. Å . 2018 m. balandžio 1 d.

įvykio metu galėjo kilti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, t. y. jai galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė veido ir galvos sumušimais su veido ir kaklo nubrozdinimais. Tokias aplinkybes patvirtina apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog specialistas nustatė, kad nukentėjusiajai E. Š. padaryti veido ir galvos sumušimai su veido ir kaklo nubrozdinimais. Taigi būtent nurodyti sužalojimai, jų mastas, apibrėžia šios bylos įrodinėjimo apimtį, todėl būtina tiksliai nustatyti faktines šių sužalojimų atsiradimo aplinkybes.

Å iame kontekste pažymėtina, kad vien kilusių padarinių nepakanka kaltinamojo D. Å . veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. BÅ«tina nustatyti, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su pirmiau nurodytais padariniais ir tokių padarinių norėjo, ar nors ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti (tiesioginė ar netiesioginė tyčia). Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumÄ ir laikydamasis in dubio pro reo principo konstatuoja, kad iÅ¡ties įvykio metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo fizinio kontakto atvejų, tačiau nėra neabejotino pagrindo spręsti, jog kaltinime nurodyti kaltinamojo D.

Å . veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nukentėjusiajai E. Å . padarytais sužalojimais, kurie specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kartu teismas konstatuoja, kad taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog 2018 m. balandžio 1 d. įvykio metu D. Å . veikė turėdamas tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ nežymiai sužaloti nukentėjusiÄ jÄ E. Å .. Tokia iÅ¡vada darytina atlikus sisteminę byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų analizę, juos palyginus tarpusavyje, įvertinus įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, patikimumÄ ir nuoseklumÄ .

Kaltinamajam D. Å . pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pateiktas kaltinimas dėl smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tik ne visai nuosekliais nukentėjusiosios E. Å . parodymais, bei nepatikimais liudytojų D. Ž., I. Ž. parodymais, kuriuos jos davė perpasakodamos nukentėjusiosios joms nurodytas aplinkybes, taip pat objektyviais įrodymais, patvirtinančiais tik tai, kad iÅ¡ties 2018 m. balandžio 1 d. tarp E. Å . bei D. Å . kilo konfliktas dėl to, kad E. Å . nenakvojo namuose ir susitiko su D.

Å . bÅ«dama neblaivi, kai pastarasis buvo „užsikodavęs“ ir dėl to buvo jautrus. Apie kilusį konfliktÄ apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Å¡io konflikto iÅ¡ esmės neneigė, tÄ pripažino ir nukentėjusioji E. Å . Vis tik D. Å . kategoriÅ¡kai neigė, kad smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę. Tuo tarpu kaltinimas byloje iÅ¡ esmės grindžiamas tik ne visai nuosekliais ir prieÅ¡taringais tiesiogiai įvykyje dalyvavusios nukentėjusiosios E. Å . parodymais, kurių praktiÅ¡kai nepatvirtina kiti patikimi įrodymai, kurie galėtų bÅ«ti pagrindu spręsti, kad kaltinamasis iÅ¡ties bÅ«tų atlikęs kokius nors tyčinius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir, kad bÅ«tent kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis D. Å . apklausiamas teisiamajame posėdyje gana nuosekliai parodė, kad tarp jo ir E. Å . buvo konfliktas, bet žodinis konfliktas, kuris kilo dėl to, kad žmona nenakvojo namie ir atvažiavo girta. Nežino, kaip nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai jai buvo padaryti, jo veiksmais nelabai galėjo bÅ«ti padaryti. Jis prisimena, kad nukentėjusiajai suplėšė rankinę, nukentėjusiajai už kaklo negriebė, jÄ tik apkabino. Nežino, ar apkabindamas galėjo nukentėjusiÄ jÄ sužaloti.

Už plaukų nukentėjusiosios negriebė, jos negriovė, ji pati sėdosi ant laipų, už plaukų netampė, nesmaugė, už pečių buvo paėmęs, nespyrė. Pripažįsta, kad čiupo nukentėjusiajai už rankos, apkabino jÄ ir suplėšė rankinę. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės atitinka ir jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89, 99). Taigi kaltinamasis neneigė, kad tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas. Be to, kaltinamasis taip pat neneigė, kad buvo apkabinęs nukentėjusiÄ jÄ , čiupo jai už rankos ir suplėšė rankinę.

Tuo tarpu nukentėjusioji E. Å . davė kitokius parodymus. Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. Å . parodė, kad D. Å . tampė jÄ už rankos, neprisimena, ar tampė už plaukų. Neprisimena, ar kaltinamasis jÄ pargriovė, D. Å . jos nesmaugė. Dėl galvos sumuÅ¡imų nieko negali pasakyti, atrodo, kad galvai nieko nebuvo. Nežino, gal iki konflikto ir turėjo kokių sužalojimų. Gal buvo susipykę ir dėl to pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, nes jie pykosi ir taikėsi. Å iai dienai neturi pretenzijų, savo ieÅ¡kinio atsisako.

Ikiteisminio tyrimo metu jie matomai buvo susipykę, todėl ji taip ir pasakė dėl to rankinuko, bet jai tikrai nereikia jokių jo pinigų. Negalima remtis tais parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ji dabar pasakoja tai, kÄ atsimena. GalbÅ«t girta tada kažkur atsitrenkė ir atsirado sužalojimai. Buvo lengvi pasistumdymai, gal ji puolė kaltinamÄ jį, tai jis jÄ Äiupo už rankos, bet muÅ¡imo nebuvo. Nebuvo didelio smurto, buvo lengvi pasitampymai už rankos. Vadovautis reikia Å¡iandieniais jos parodymais, kad didelio smurto nebuvo, spyrių nebuvo.

Jeigu taip paraÅ¡yta jos pirminiuose parodymuose, tai reiÅ¡kia melagingi parodymai. Pastebėtina, kad nukentėjusiosios pozicija procese dėl pretenzijų turėjimo kaltinamajam ir jos parodymai keitėsi ne vienÄ kartÄ . IÅ¡ pradžių, kaip matyti tiek iÅ¡ policijos pareigÅ«nės tarnybinio praneÅ¡imo, tiek iÅ¡ liudytojų D. Ž., I. Ž. parodymų, nukentėjusioji E. Å . teigė, kad D. Å . smurtavo jos atžvilgiu. Visgi, iÅ¡kart po įvykio E. Å . nebuvo apklausta ir buvo apklausta praėjus po konflikto apie pusantro mėnesio.

Toks pakankamai ilgas laiko tarpas iki pirmos apklausos momento, teismo vertinimu, nėra niekaip pateisinamas ir vertintinas kaip ikiteisminio tyrimo trÅ«kumas. Apklausiama 2018 m. gegužės 26 d. nukentėjusioji E. Å . parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, nes ji atėjo iÅ¡gėrusi, o D. Å . pajuto nuo jos alkoholio kvapÄ . Konflikto metu garsiai vienas ant kito Å¡aukė, todėl iÅ¡ vieno buto išėjo kaimynė, kuriai ji nurodė iÅ¡kviesti policijÄ . Atvykus medikams nurodė, kad yra sužalota, buvo iÅ¡vežta ir ligoninėje apžiÅ«rėta vizualiai.

Daugiau pas medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Atsisako vykti pas medicinos ekspertus, jog Å¡ie nustatytų padarytų sužalojimų mastÄ . D. Å . jokių pretenzijų neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (1 t., b. l. 21). Tačiau, praėjus nuo įvykio beveik pusmečiui, antros apklausos metu 2018 m. rugsėjo 25 d. E. Å . jau parodė, kad vyras sugriebė jÄ už plaukų ir tampė, po ko pargriovė ant laiptų, sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, po to spyrė kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

Nuo visų jai suduotų smÅ«gių buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko Å¡aukėsi pagalbos. Netrukus prie jos priėjo moteris su dukra, jų prašė, kad iÅ¡kviestų policijÄ , nurodė, jog tai yra jos vyras, kuris mušė jÄ , taip pat sakė, kad smaugė. Dėl nutraukto rankinuko dirželio jai padaryta 30 Eur turtinė žala, taip pat padaryta moralinė žala 200 Eur sumai dėl patirto fizinio skausmo. PraÅ¡o sutuoktinį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei pripažinti jÄ civiline ieÅ¡kove (1 t., b. l. 22).

Analizuojant nukentėjusiosios duotus parodymus matyti, kad antros apklausos metu E. Š. nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes negu pirmos apklausos metu, tačiau jokių priežasčių, kodėl jos parodymai skiriasi, nenurodė. Sugretinus šias aplinkybes su teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos tyrėjos L. S. parodymais, matyti, kad nukentėjusioji buvo supažindinta su specialisto išvada, kuria jai buvo konstatuoti sužalojimai. Teismo vertinimu, būtent tai lėmė kitokius nukentėjusiosios parodymus.

Visgi, apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. Å . nurodė, kad negalima remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuo metu ji ir kaltinamasis pykosi, Å¡iuo metu jie nėra susipykę. Nukentėjusioji E. Å . iÅ¡ esmės pripažino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Toks nukentėjusiosios elgesys BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme kelia abejonių jos parodymų patikimumu. Čia atskirai pažymėtina, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-942/2020).

Pati nukentėjusioji E. Š. apklausiama teisiamajame parodė, kad dėl galvos sumušimų nieko negali pasakyti, atrodo, kad galvai nieko nebuvo. Nežino, gal iki konflikto ir turėjo kokių sužalojimų. Sugretinus šias aplinkybes su specialisto išvada bei jo paaiškinimais negalima teigti, kad išvadoje nurodyti nukentėjusiosios E. Š. sužalojimai, t. y. veido ir galvos sumušimai su veido ir kaklo nubrozdinimais nukentėjusiajai atsirado būtent 2020 m. balandžio 1 d. konflikto su D. Š. metu. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės liudytojų D.

Ž., I. Ž. parodymai dėl smurto yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, kadangi iÅ¡ jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog nukentėjusioji joms teigė, kad vyras jÄ muÅ¡a. Tuo tarpu pati nukentėjusioji apklausiama teisiamajame posėdyje Å¡ias aplinkybes paneigė. Kaip jau aptarta aukščiau, esant nukentėjusiosios E. Å . parodymų nenuoseklumui dėl faktinių aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusiosios parodymai patikimi ir, kad ji liudytojoms D.

Ž., I. Ž. konflikto metu nurodė tikrÄ sias įvykio aplinkybes, o kartu ir konstatuoti kokį nors tyčinius kaltinamojo veiksmus, kurie galėjo nukentėjusiajai sukelti kaltinime nurodytus sužalojimus. Be to, pažymėtina, kad iÅ¡ policijos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad praneÅ¡ta, jog vyras muÅ¡a moterį, tačiau apklausiant D. Ž., I. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jos nuosekliai parodė, kad nematė jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu.

Sprendžiant dėl specialisto iÅ¡vadoje nustatytų veido ir galvos sumuÅ¡imų su veido ir kaklo nubrozdinimais teismas pažymi, kad byloje iÅ¡ esmės nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad Å¡ie sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo smurtinės veikos. Pažymėtina, kad apklausiama teisme nukentėjusioji E. Å . parodė, jog dėl galvos sumuÅ¡imų nieko negali pasakyti, atrodo, kad galvai nieko nebuvo. Nežino, gal iki konflikto ir turėjo kokių sužalojimų. Buvo lengvi pasistumdymai, gal ji puolė kaltinamÄ jį, tai jis jÄ Äiupo už rankos, bet muÅ¡imo nebuvo.

Be to, kaip matyti iÅ¡ 2018 m. balandžio 1 d. vyr. patrulės M. K. tarnybinio praneÅ¡imo apie galimÄ smurtÄ artimoje aplinkoje, jame nukentėjusiajai užfiksuotas tik paraudimas kaklo srityje (1 t., b. l. 13). Pats kaltinamasis D. Å . pripažino, jog nukentėjusiajai suplėšė rankinę, tačiau nukentėjusiajai už kaklo negriebė, jÄ tik apkabino. Nežino, ar apkabindamas galėjo nukentėjusiÄ jÄ sužaloti. Už plaukų nukentėjusiosios negriebė, jos negriovė, ji pati sėdosi ant laiptų, už plaukų netampė, nesmaugė, už pečių buvo paėmęs, nespyrė.

Pripažįsta, kad čiupo nukentėjusiajai už rankos, apkabino jÄ ir suplėšė rankinę. Dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo, teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado bÅ«tent dėl kaltinamojo veikos aptariamo įvykio metu. Teismo vertinimu, tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad konflikto metu neblaivi buvo nukentėjusioji, o ne kaltinamasis (1 t., b. l. 80). Be to, konfliktas kilo bÅ«tent dėl nukentėjusiosios neblaivumo ir negrįžimo iÅ¡vakarėse į namus.

Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad nukentėjusios E. Å . elgesys galimai buvo sÄ lygotas siekio nukreipti kaltinamojo priekaiÅ¡tus dėl jos nederamo elgesio (girtavimo, negrįžimo nakvoti) bei tokiu bÅ«du iÅ¡vengti tolimesnio konflikto su sutuoktiniu. Specialistas Jonas Mindaugas Paliulis apklausiamas teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajai E. Å . nustatytų sumuÅ¡imų laiko patikslinti negali. Gali pasakyti tik tiek, kad tikrinimo metu jau buvo sumuÅ¡imai. Dėl pačio asmens galėjimo pasidaryti tokius sužalojimus, kiek supranta, iÅ¡ to kas paraÅ¡yta, taip kaip buvo įvardinta toje kortelėje, negali daugiau pasakyti, nes nebuvo nurodyta daugiau.

IÅ¡ savo praktikos apie tokių sumuÅ¡imų padarymÄ negali tiksliai pasakyti, nes nėra aiÅ¡ku, kur tie sumuÅ¡imai yra. Tiek kojos, tiek kita kÅ«no dalis, tiek turėklai pasižymi kietomis, bukomis vietomis. O kadangi neapraÅ¡yta, kur buvo koks sužalojimas, jis negali nieko spręsti. Taigi, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimų, byloje nėra neginčytinai nustatytas nei aptartų sužalojimų padarymo laikas, nei tikslus jų padarymo mechanizmas, taip pat nėra paneigta galimybė, jog nukentėjusioji minėtus sužalojimus galėjo pasidaryti pati, pvz. atsitrenkiant į kietus bukus objektus.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , spręsti, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirado bÅ«tent dėl kaltinamajame akte nurodytų kaltinamojo D. Å . veiksmų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teismo vertinimu, byloje susiklosčiusi įvykių seka, nukentėjusiosios E. Å . parodymų nenuoseklumas, faktas, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios konflikto metu buvo susiklostę įtempti santykiai, nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinimas pasitvirtino. Apibendrinant taip pat konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad tarp D.

Å . veiksmų ir nukentėjusiajai E. Å . kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, taip pat nėra neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis D. Å . nežymiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajai E. Å ., todėl jis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kaltinamajam D. Å . paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių, kitų klausimų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimÄ .

Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 13,39 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiosios E. Å . gydymo iÅ¡laidų, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (1 t., b. l. 43-44). Kaltinamasis D. Å . atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ turtinę žalÄ , todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieÅ¡kinio (1 t., b. l. 128). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieÅ¡kinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas.

Nukentėjusioji E. Å . teisiamojo posėdžio metu atsisakė pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio 230 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, todėl teismas nenagrinėja ikiteisminio tyrimo metu jos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukia. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡u, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos (1 t., b. l. 35).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 16 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad iÅ¡ kaltinamojo D. Å . valstybės naudai priteistinos 241,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ panaikinti. Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio ir procesÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Priimti nukentėjusiosios E. Å . atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio ir procesÄ dėl jos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl 241,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmenÄ su Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡u, saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas