f2406384-d73d-471f-a655-a1d2c3d7b5d4 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-226-300/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26047-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.4.6.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.6.3; 2.10.1; 2.10.8. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, A.

J., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo atstovei A. Ž. bei gynėjai advokatei Vitalijai Mataitei, ekspertui Gintarui Butkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal A. J., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, advokatės Vitalijos Mataitės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria A. J. pripažintas nepakaltinamas dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirtos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, t. y.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. J. bÅ«damas nepakaltinamas 2018 m. birželio 2 d. apie 16.40 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia ranka mažiausiai tris kartus sudavė sugyventinei G. B. į virÅ¡utinę galvos dalį, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui.

2. Be to, A. J. bÅ«damas nepakaltinamas 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 23.57 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė rankomis ne mažiau nei deÅ¡imt kartų į galvÄ ir vienÄ kartÄ spyrė koja į deÅ¡inę Å¡launį sugyventinei G. B., tuo sukeldamas fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu A. J., kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja advokatė Vitalija Mataitė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – paskirti A.

J. ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. 3.1. Skunde nurodoma, kad proceso metu buvo apribota A. J. teisė į teisminę gynybÄ ir pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta garantija į sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ . Nors apeliantas turi psichikos sutrikimų (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), baudžiamajame procese jo teisės neturėtų bÅ«ti pažeidžiamos. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, kuriÄ Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m., 12 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, turintys negaliÄ , visais atvejais turi teisę bÅ«ti laikomi teisės subjektais bei turi teisinį veiksnumÄ lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, valstybė turi pareigÄ gerbti juos bei užtikrinti ir suteikti negaliÄ turintiems asmenims pagalbÄ , kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumÄ .

Nagrinėjant bylÄ A. J. nebuvo iÅ¡klausytas, jam nebuvo leista pasinaudoti teise dalyvauti procese, užduoti klausimus proceso dalyviams, iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ , pasisakyti dėl faktinių bylos aplinkybių. Apelianto gynėjos argumentai, praÅ¡ymai dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis skyrimo buvo atmesti, nutartyje nedetalizuojant, kodėl apeliantui negalima paskirti Å¡ios priverčiamųjų medicinos priemonių rÅ«Å¡ies. Teismas vadovavosi vien teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog apeliantas negali suprasti aplinkybių ir duoti adekvačių parodymų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad po ekspertizės atlikimo jau buvo praėję keli mėnesiai, o apelianto bÅ«klė po gydymo pasikeitė.

Teismas taip pat neatsižvelgė į apelianto dukters paaiÅ¡kinimus, kad apelianto bÅ«klė yra pagerėjusi, nepaklausė gydančio gydytojo, kokia yra apelianto bÅ«klė bylos nagrinėjimo metu, ar apeliantas galėtų dalyvauti teismo posėdyje, iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ , pasisakyti bylos klausimais. 3.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pačios nukentėjusiosios veiksmai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad bÅ«tent nukentėjusioji, buvusi jo sugyventinė, pasinaudojo apelianto psichine negalia ir jo vardu paėmė greitųjų kreditų.

Gautais pinigais sumokėjo užstatÄ už nuomojamÄ butÄ , o vėliau siekė priversti apeliantÄ palikti nuomojamÄ butÄ . Tokie nukentėjusiosios veiksmai A. J. sukėlė didelį stresÄ , baimę dėl ateities, jis pasijautė apgautas, suprato esÄ s įklampintas į skolas. 3.3. Skunde pažymima, kad ekspertas teismo posėdžio metu pripažino, kad sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ bÅ«tina vadovautis aktualiais asmens psichinės sveikatos duomenimis, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto Gintaro Butkus parodymais bei ekspertizes iÅ¡vada, kuri buvo pateikta prieÅ¡ kelis mėnesius.

A. J. bÅ«klė nuo 2019 m. sausio mėn. (kai buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė) iki bylos nagrinėjimo teisme pasikeitė, po gydymosi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikoje apelianto psichikos sveikatos bÅ«klė pagerėjo, todėl 2019 m. gegužės 17 d. jis buvo iÅ¡leistas tęsti ambulatorinį gydymÄ .

4. Apygardos teismo posėdyje A. J., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo atstovė A. Ž., gynėja advokatė Vitalija Mataitė bei prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas tenkintinas 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė A. J. teises, nes nesuteikė jam galimybės dalyvauti procese bylÄ nagrinėjant teisme, nepagrįstai paskyrė jam stacionarinį stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, nes jo psichikos sveikatos bÅ«klė nuo ekspertizės atlikimo dienos iki bylos nagrinėjimo teisme dienos pagerėjo.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos pačios nukentėjusiosios elgesys. Dėl A. J. teisės dalyvauti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese 6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme A. J. nedalyvavo procese, t. y. jis nebuvo apklaustas teisme, jis negalėjo pasinaudoti teise užduoti klausimus proceso dalyviams. Nepaisant to, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistos A.

J. teisės ir teisėti interesai. Neleidus A. J. dalyvauti procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes BPK 399 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjas turi teisę reikalauti, kad į teisiamÄ jį posėdį bÅ«tų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto iÅ¡vadÄ tam nekliudo jo ligos pobÅ«dis. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A.

J. Å¡iuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio jis nesugeba teisingai suprasti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, negali duoti adekvačių parodymų, todėl negali dalyvauti atliekant proceso veiksmus (2 t., b. l. 13–15). Ä®vertinęs ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėti teisiamajame posėdyje nedalyvaujant A. J., t. y. asmeniui, kuriam praÅ¡oma paskirti priverčiamÄ sias medicinos priemones.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. J. interesams atstovavo ir jį gynė advokatė Vitalija Mataitė (2 t., b. l. 31, 33, 28), taip pat A. J. dukra A. Ž. (2 t., b. l. 40, 51–52, 56–58). IÅ¡ teismo posėdžio protokolų matyti, kad advokatė realizavo savo ginamojo teisę užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti praÅ¡ymus, jos iniciatyva buvo apklausta A. J. dukra bei paduotas apeliacinis skundas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos A.

J. teisės ir teisėti interesai. Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo 7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. J. paskirta netinkama priverčiamoji medicinos priemonė, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog po ekspertizės atlikimo A. J. psichikos sveikatos būklė pagerėjo.

8. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Å iomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugÄ , gydymÄ ir kitus gyvybiÅ¡kai svarbius interesus – apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo ir pan., tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui, laisvės atėmimui (BK 76 straipsnio 3 dalis, BPK 406 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2005). BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamÄ sias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti.

Jų taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ , turi nustatyti sÄ lygas joms taikyti:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK specialiojoje dalyje numatytÄ veikÄ ;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei. Taigi priverčiamosios medicinos priemonės gali bÅ«ti teismo taikomos tik baudžiamojo įstatymo numatytÄ ir uždraustÄ veikÄ padariusiems asmenims. Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi konstatuoti, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo yra arba nepakaltinamas (BK 17 straipsnis), arba ribotai pakaltinamas (padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ BK 18 straipsnio 2 dalyje), arba asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis nebegali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 76 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328-648/2017, 9 ir 9.1 punktai).

9. Nagrinėjamu atveju A. J. neneigia naudojęs fizinį smurtÄ sugyventinės atžvilgiu, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pačios nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nes nukentėjusioji pasinaudojo A. J. psichikos sveikatos bÅ«kle, jo vardu paėmė kreditÄ ir siekia jį iÅ¡varyti iÅ¡ bendrų namų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltininkas ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, abiem atvejais A. J. fizinį smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo žodinio konflikto metu.

Tyrimo metu nebuvo nustatytos konflikto priežastys, nes abi konflikto šalys būdavo neblaivios. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (vartojimo kredito sutarčių sudarymas A. J. vardu siekiant sumokėti buto nuomos mokestį, noras nutraukti santykius) nepateisina fizinio smurto naudojimo, nemažina veikos pavojingumo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas yra pateikiamas ekspertams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. J. nepakaltinamu ir skirdamas jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, vadovavosi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13–15) bei eksperto Gintaro Butkaus paaiÅ¡kinimais teisme (2 t., b. l. 56–58).

Ekspertas patvirtino, kad veikų padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu A. J. sirgo psichikos susirgimu ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl rekomenduojama taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarinį gydymÄ ir stebėjimÄ . Ekspertas pažymėjo, kad neturint duomenų apie tai, kad pasikeitė A. J. psichikos sveikatos bÅ«klė, jis palaiko pateiktÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ . Ä®vertinęs apeliacinės instancijos teisme eksperto Gintaro Butkaus, A.

J. dukters, jį gydančios gydytojos-psichiatrės G. M. duotus paaiÅ¡kinimus (2 t., b. l. 98–100), siekdamas nustatyti ar tikslinga A. J. skirti stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, apeliacinės instancijos teismas paskyrė papildomÄ ekspertizę (2 t., b. l. 101–103), kuriÄ atlikus buvo gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodoma, kad dabar A. J. psichikos sveikatos bÅ«klė yra pagerėjusi, todėl tikslinga jam taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (2 t., b. l. 111–114).

11. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad po teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo 2019 m. sausio mėn. A. J. psichikos sveikatos bÅ«klė pasikeitė (dėl taikyto gydymo ji pagerėjo, agresijos nestebima, A. J. noriai vaistus vartoja, reguliariai lankosi pas medikus), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nutartimi A. J. paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę iÅ¡ stacionarinio stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (BPK 326 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, n u t a r i a: pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi A. J. paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę iÅ¡ stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje) į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

LikusiÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Raimundas Jurgaitis Vidmantas Mylė Virginijos Žindulienės