2021-01-27 Nr. AB-2444-3-62-3-01615-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-95-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01615-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 0000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d. buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN) (po reorganizacijos – Marijampolės PN), kuriuose jam buvo duodamas vegetariškas maistas, nors jis yra veganas. Daugiau kaip penkerius metus jis negavo maitinimo pagal savo įsitikinimus. Veganai – patys griežčiausi vegetarai, kurie atsisako valgyti maisto produktus, susijusius su gyvūnų išnaudojimu ir žudymu. Veganai taip pat nevartoja pieno produktų ir kiaušinių, net medaus. Kadangi jis valgo ne visą vegetarišką maistą, todėl 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir prašė jam skirti veganišką maitinimą, tačiau buvo atsakyta, jog veganams skirto valgiaraščio nėra patvirtinta ir pasiūlyta maitintis pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį. Pareiškėjas kreipėsi ir į Kybartų PN dėl veganiško maitinimo skyrimo, tačiau taip pat gavo atsakymą, jog toks valgiaraštis nėra patvirtintas. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių, kuris, išnagrinėjęs skundą, nustatė, jog tai, kad nėra patvirtinto valgiaraščio veganams, prieštarauja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir nusprendė kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl valgiaraščio veganams sudarymo. Tačiau vegetariškas, o ne veganiškas maitinimas buvo teikiamas ir po to, kai atsakovas gavo Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą. Pareiškėjas nebuvo asmeniškai iš karto informuotas apie patvirtintą valgiaraštį veganams. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis kentė alkį, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias, emocinę depresiją, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN (iki reorganizacijos – Kybartų PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pataisos įstaigoje nuteistieji maitinami nemokamai, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Nedirbantys nuteistieji yra maitinami pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuriuo vadovaujantis yra nustatyta pateikiamo maisto energetinė vertė ir kiekis. Kiekvienos dienos maisto davinio energetinė vertė yra skirtinga, todėl išvedus aritmetinį vidurkį, nustatyta, kad nedirbančiam nuteistajam vidutinė dienos maisto davinio energetinė vertė yra 2 421 kcal.

Maisto davinio energetinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį-cheminį tyrimą, kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Minėtam Maisto tyrimų centrui 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. kovo 9 d. atlikus tyrimus, nustatyta, kad patiekalų energetinė vertė yra 2 496 kcal ir 2 738 kcal, todėl teisės aktuose nustatytos maisto energetinės vertės nebuvo pažeistos, o teiginys, kad pareiškėjui nėra užtikrinama tinkama mityba, atmestinas kaip nepagrįstas. Maistas nuteistiesiems yra išduodamas direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimu, pagaminto maisto kokybę įvertinus atsakingam Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui, du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje.

Vadovaujantis BVK 92 straipsniu nuteistieji gali įsigyti maisto produktų iš įstaigoje esančios parduotuvės už savo lėšas. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, tai patvirtina pateiktas Buhalterinės apskaitos skyriaus žiniaraštis. Kybartų PN direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1/10-152 „Dėl nuteistų asmenų veganiško maitinimo skyrimo ir nutraukimo tvarkos patvirtinimo“ yra patvirtinta veganiško maitinimo skyrimo ir nutraukimo nuteistiesiems tvarka. Pataisos įstaigoje esantys nuteistieji maitinami pagal teisės aktuose nustatytus valgiaraščius, maisto energetines vertes, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nuteistuosius maitina neracionaliai ir kankina alkiu.

Nustačius, kad pareiškėjui buvo suteiktas tinkamas, teisės aktus atitinkantis maitinimas, skundas atmestinas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, jog veganams valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-257. Iki tol kaliniai buvo maitinami pagal kitus patvirtintus valgiaraščius.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, jog kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.). Pagal BVK 173 straipsnio 5 dalį (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo BVK 173 str. 4 d.) arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

9. Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo taisyklės), kurių 5 ir 6 punktai kalinimo įstaigos administracijai nustato prievolę organizuoti nuteistųjų maitinimą pagal Kalėjimų departamento direktoriaus atskiroms maitinamų asmenų grupėms patvirtintus valgiaraščius. Pagal Maitinimo taisyklių 7 punktą suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) buvo patvirtinti nuteistųjų maitinimui skirti valgiaraščiai, bet valgiaraščio skirto veganams nebuvo. Valgiaraštį veganams Kalėjimų departamento direktorius patvirtino 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257, kurio 3 punkte numatė, kad šis valgiaraštis įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Kybartų pataisos PN dėl veganiško maitinimo teikimo kreipėsi 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. vasario 21 d. prašymais. Kybartų PN 2017 m. vasario 7 d. bei 2017 m. kovo 2 d. atsakymuose nurodė, jog teisės aktuose veganiško maitinimo valgiaraštis nėra numatytas, pareiškėjo prašymų skirti jam veganišką maitinimą netenkino. Pareiškėjas 2017 m. vasario 10 d. dėl veganiško maitinimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs ir iš Teisingumo ministerijos persiųstą skundą, 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. vasario 27 d. atsakymuose pareiškėjui nurodė, jog veganams skirto valgiaraščio nėra patvirtinta ir nebus rengiama, pasiūlė maitintis pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį.

11. Teismas pastebėjo, kad Maitinimo taisyklių 9 punktas išimtiniais atvejais leidžia kalinimo įstaigos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui suderinus (žodžiu) su Kalėjimų departamento administraciniu padaliniu, atsakingu už suimtųjų / nuteistųjų maitinimą, įsakymu patvirtinti laikiną, ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, valgiaraštį. Toks pakeitimas negali pažeisti maisto produktų normos energinės vertės ir Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normų (Maitinimo taisyklių 1 priedas). Pakeitimai galimi tik iš tos pačios maisto produktų grupės ir maisto produktų atsargų. Teismas sprendė, kad nuteistųjų maitinimo organizavimas yra pakankamai imperatyviai reglamentuotas, o pagal BVK 5 straipsnį bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl iki veganams skirto valgiaraščio patvirtinimo pataisos įstaiga neturėjo galimybės skirti pareiškėjui jo pageidaujamo maitinimo. Teismas vertino, kad pareiškėjui skirtas vegetariškas maistas buvo artimiausiai atitinkantis jo įsitikinimus.

12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN (buvę Kybartų PN) neturėjo pareigos ir galimybės pareiškėjui skirti maitinimą pagal nepatvirtintą valgiaraštį, pakeisti vienus maisto produktus kitais galėjo tik laikinai ir tik iš tos pačios maisto produktų grupės, o tai neatitiktų veganiško maitinimo įsitikinimų ir pasaulėžiūros. Todėl iki valgiaraščio veganams įsigaliojimo, t. y. 2017 m. liepos 1 d. pataisos įstaiga (atsakovas), organizuodamas pareiškėjo maitinimą galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

13. Teismas vertino, jog nėra pagrindo išvadai apie pareiškėjo patirtą diskriminaciją, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad analogiškoje situacijoje esantiems kitiems asmenims (nuteistiesiems) buvo užtikrintas maitinimas pagal veganų valgiaraštį.

14. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, jog jis nebuvo supažindintas su patvirtintu veganų valgiaraščiu ir, kad toks valgiaraštis, jį patvirtinus, nebuvo iškabintas informaciniame stende valgykloje, pažymėjo, jog Maitinimo taisyklių 10 punkte numatyta, jog valgiaraščiai (be priedų) iškabinami nuteistųjų valgykloje. Valgiaraščiai su visais priedais saugomi ūkio tarnyboje ir įteikiami virtuvės vedėjui. Valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje. Suimtųjų prašymu su valgiaraščiu jie turi būti supažindinti tą pačią dieną.

15. Teismas nustatė, kad valgiaraštį veganams Kalėjimų departamento direktorius patvirtino 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257, kurio 3 punkte numatė, kad toks valgiaraštis įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 minėtas valgiaraštis veganams pripažintas netekusiu galios, tačiau tą pačią dieną įsigaliojo naujas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kurio 1.13 punktu buvo patvirtintas ir valgiaraštis veganams. Tokiu būdu, nuteistųjų maitinimui patvirtintas veganų valgiaraštis galioja nuo 2017 m. liepos 1 d. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Kybartų PN ir prašė paaiškinti, kodėl veganų valgiaraštis valgykloje informaciniame stende iškabintas tik 2018 m. gegužės 8 d. Kybartų PN 2018 m. gegužės 18 d. rašte paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktoriui 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtinus naujus valgiaraščius, visi jie buvo iškabinti valgyklos informaciniame stende.

16. Teismas vertino, kad minėti bylos rašytiniai įrodymai, atsakovui jų nepaneigus, taip pat atsakovo 2018 m. gegužės 18 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad nauji valgiaraščiai valgyklos informaciniame stende buvo iškabinti tik po 2017 m. lapkričio 7 d. priimto įsakymo, leidžia daryti išvadą, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintas veganų valgiaraštis, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., valgyklos informaciniame stende nebuvo iškabintas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė Maitinimo taisyklių 10 punktą, įpareigojantį valgiaraščius (be priedų) iškabinti nuteistųjų valgykloje.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ne kartą raštais (2017 m. vasario 2 d., 2017 m. vasario 21 d.) buvo kreipęsis į atsakovą dėl veganinio maitinimo jam skyrimo, Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas, kuriuo Kalėjimų departamentas buvo įpareigotas iki 2017 m. balandžio 28 d. informuoti apie jo vykdymą (įtraukti į subjektų, kuriems skiriamas maitinimas bei sudaromas valgiaraštis sąrašą ir veganus) buvo siunčiamas ir Kybartų PN ir pareiškėjui todėl akivaizdu, kad Kybartų PN administracijai buvo žinoma, jog pareiškėjas pageidauja būti maitinamas pagal veganišką valgiaraštį. Paskirdamas pareiškėjui maitinimą pagal veganų valgiaraštį tik nuo 2018 m. gegužės 21 d., atsakovas šį klausimą sprendė pernelyg ilgai (ilgiau nei devynis mėnesius, nuo valgiaraščio patvirtinimo) ir nėra pagrindo tokį delsimą laikyti pagrįstu. Todėl teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) delsiant organizuoti pareiškėjo tinkamą maitinimą. Kybartų PN 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 7/1-584 pareiškėjui pateiktą atsakymą, kad veganiškas maitinimas jam bus skiriamas per 14 dienų po to, kai bus gautas prašymas tokį maitinimą skirti, teismas vertino kritiškai, nes tokius pareiškėjo prašymus atsakovas jau buvo gavęs ir žinojo apie pareiškėjo įsitikinimą maitintis veganiškai.

18. Teismas nurodė, kad kita vertus, pareiškėjas Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu buvo informuotas, kad Kalėjimų departamentas yra įpareigotas apie sprendimo vykdymą (be kita ko, ir dėl valgiaraščio veganams patvirtinimo) iki 2017 m. balandžio 28 d. turi informuoti Lygių galimybių kontrolierių, bet neįpareigojo apie sprendimo vykdymą informuoti ir pareiškėją. Todėl pareiškėjo argumentus apie neinformavimą jo asmeniškai iš karto patvirtinus veganinio maitinimo valgiaraštį teismas atmetė. Teismas vertino, kad būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, pareiškėjas galėjo ir privalėjo domėtis Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo vykdymo eiga, jo pageidaujamo valgiaraščio patvirtinimu, prašyti supažindinimo su valgiaraščiu tą pačią dieną, kai jis bus patvirtintas, tačiau duomenų, jog veganų valgiaraščiu jis domėjosi anksčiau nei 2018 m. gegužės 3 d. ar būtų teikęs prašymus su juo supažindinti, kaip numato Maitinimo taisyklių 10 punktas, pareiškėjas į bylą nepateikė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo neigiami potyriai, negaunant veganiško maitinimo, nebuvo itin intensyvūs, o pernelyg ilgai užsitęsusį veganiško maitinimo neskyrimą lėmė ir paties pareiškėjo pasyvumas.

19. Teismas nustatė, kad sužinojęs apie patvirtintą veganų valgiaraštį, pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi 2018 m. gegužės 3 d. ir, buvo informuotas, jog veganiškas maitinimas jam bus paskirtas nuo 2018 m. gegužės 21 d. Duomenų, jog atsakovo nurodytu laiku pareiškėjui pageidaujamas maitinimas nebuvo skirtas, byloje nėra, ginčo dėl jam skirto veganiško maitinimo pareiškėjas nekelia. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo sudaryta galimybė pasirinkti maitinimą, atitinkantį įsitikinimus, nuo 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėją tenkina.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog jis daugiau nei penkerius metus negauna maitinimo pagal savo įsitikinimus, tačiau duomenų, kad dėl veganiško maitinimo į atsakovą būtų kreipęsis ankščiau, į bylą nepateikė. Skunde nurodyta aplinkybė, jog jis Kybartų PN, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, bausmę atlieka nuo 2016 m. gegužės 26 d., apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl galbūt netinkamo maitinimo anksčiau (daugiau nei penkerius metus) vertino kaip pernelyg abstrakčius, nekonkretizuotus, nepatenkančiais į nagrinėjamo ginčo ribas, todėl juos atmetė.

21. Teismas iš byloje esančių pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų nustatė, kad jokių įrašų apie pareiškėjui būtinybę teikti ypatingą (vegetarišką ar veganišką) maitinimą nėra, todėl akivaizdu, kad veganiškas maitinimas dėl ligos pareiškėjui nebuvo privalomas. Be to, įrašas apie priklausomybės sindromą vartojant narkotikus ir apie atsisakymą (raštu) vartoti jam paskirtus vaistus, leidžia daryti išvadą, kad skunde nurodytus patiriamus nepatogumus galėjo lemti jo paties pasirinktas elgesio modelis, toks kaip – narkotikų vartojimas, atsisakymas vartoti paskirtus vaistus. Pareiškėjas nekelia ginčo, jog jam tiekiamas kitas (ne veganiškas) maitinimas neatitiko fiziologinių mitybos normų, ar, kad norimų maisto produktų jis negalėjo įsigyti parduotuvėje.

22. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog negaudamas veganiško maitinimo, tačiau gaudamas kitą (pvz. vegetarišką) maitinimą, pareiškėjas patyrė sunkesnius padarinius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui pažeidus Maitinimo taisyklių 10 punktą taip pat pernelyg ilgai delsiant spręsti veganiško maitinimo skyrimo klausimą, pareiškėjui sukelti nepatogumai buvo itin intensyvūs ar ilgalaikiai. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgęs į tai, kad veganiško maitinimo problema yra išspręsta, Kalėjimų departamentas yra patvirtinęs veganams skirtą valgiaraštį, teismas vertino, jog atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, pareiškėjui tam tikru laikotarpiu kilę nepatogumai buvo mažareikšmiai ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

23. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, ir šios išlaidos gali būti priteisiamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika esant tokiai teisinei situacijai, kai atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė, bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. 24. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad gavęs teismo šaukimo šaknelę nurodė, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jam buvo uždrausta dalyvauti teismo posėdyje ir teismas priėmė sprendimą už akių. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino pažeidimą tik dėl 9 mėnesių laikotarpio, o turėjo vadovautis Europos kalinimo taisyklėmis, kurios galioja nuo 2006 m. Pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis, byla nagrinėjama nuo 2017 m. ir jau buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl pareiškėjas prašo išnagrinėti bylą, jos negrąžinti į pirmosios instancijos teismą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Marijampolės PN nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje kilo ginčas dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas R. K. kildino iš to, kad jam nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d. kalint Kybartų PN nebuvo suteikiamas veganiškas maitinimas.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

34. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą į Kybartų PN dėl veganiško maitinimo suteikimo kreipėsi 2017 m. vasario 2 d. Valgiaraštį veganams Kalėjimų departamento direktorius patvirtino 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257, pagal minėto įsakymo 3 punktą, šis valgiaraštis įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. Iki šio termino teisės aktai nenustatė atskiro valgiaraščio veganams, o pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį skirtą vegetarams. Nesant teisės aktuose nustatyto valgiaraščio, skirto būtent veganams, nėra pagrindo pripažinti, kad iki 2017 m. liepos 1 d. atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui veganiškas maitinimas buvo suteiktas tik nuo 2018 m. gegužės 21 d., nors, kaip jau minėta, pareiškėjas pirmą kartą buvo kreipęsis dėl veganiško maitinimo suteikimo 2017 m. vasario 2 d., vėliau dar dėl to rašė prašymus, skundus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, nes nuo 2017 m. liepos 1 d. jau galiojo Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtinti valgiaraščiai, skirti veganams, o Kybartų PN iš esmės buvo žinoma apie pareiškėjo norą gauti veganišką maitinimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl konstatuotų atsakovo atstovo veiksmų ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 6 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisę į teisingą teismą, jo byla teisme nagrinėjama jau antrą kartą, tačiau nedetalizuoja, kuo šis pažeidimas pasireiškė pirmosios instancijos teismui priimat skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje, tačiau, kita vertus, prašo neperduoti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui teismo šaukimas į teismo posėdį, kuris turėjo įvykti 2020 m. rugsėjo 14 d. 11 val., buvo įteiktas asmeniškai 2020 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 131). Taip pat pareiškėjui kartu su teismo šaukimu buvo išsiųstas pirmosios instancijos teismo raštas, kuriame buvo nurodyta teismo posėdžio data, buvo išaiškinta teisė dalyvauti teismo posėdyje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) bei paprašyta iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. išdėstyti teismui raštu savo poziciją dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo teismo posėdyje (b. l. 124). Pareiškėjas nei iki teismo nustatyto termino, nei iki teismo posėdžio nepareiškė, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, proceso šalims neatvykus į teismo posėdį, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui pranešė tinkamai, pareiškėjas iki teismo nustatyto termino ir teismo posėdžio neinformavo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ar būti pristatytas (konvojuotas) į teismo posėdį iš įkalinimo įstaigos. Todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

42. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė